Buvo planuojama, kad bandomasis skrydis turėtų trukti apie valandą, po to abi raketos pakopos turėjo nusileisti jūroje. Tačiau nusileidimas Indijos vandenyne buvo nesėkmingas ir „Starship“ sudužo.

„Erdvėlaivis prarastas“, – tiesioginės transliacijos internetu metu pasakė vienas iš bendrovės „SpaceX“ komentatorių.

Kaip ten bebūtų, „SpaceX“ pranešė, kad trečiojo bandomojo skrydžio metu buvo pasiekta gerokai daugiau uždavinių nei per pirmuosius du bandymus, kurie taip pat buvo nesėkmingi.

Pirmojo bandymo metu praėjusį metų lapkritį visa raketos sistema sprogo vos po kelių minučių. Per lapkritį įvykusį antrąjį bandomąjį skrydį abi raketos pakopos atsiskyrė, o viršutinė pakopa tęsė skrydį toliau, tačiau netrukus taip pat susprogo.

Erdvėlaivis „Starship“, kurį sudaro maždaug 70 metrų ilgio raketa nešėja ir maždaug 50 metrų ilgio viršutinė pakopa, buvo suprojektuotas taip, kad juo į Marsą galėtų skristi pilotuojamos misijos.

Milžiniška raketa iš „SpaceX“ kosmodromo „Starbase“, esančio netoli Boka Čikos Teksaso valstijoje, pakilo 8.33 val. vietos (16. 33 val. Lietuvos) laiku.

Buvo numatyta, kad kapsulė „Starship“ atsiskirs nuo pirmosios pakopos raketos stiprintuvo, likus trims minutėms iki skrydžio pradžios, tačiau atsiskyrimas neįvyko ir raketa sprogo.

„Tarsi skrydžio bandymas būtų nepakankamai įdomus, „Starship“ prieš atsiskiriant buvo greitai ir neplanuotai išmontuota“, – tviteryje rašė „SpaceX“.

Nepaisant to, kad nepavyko užbaigti bandomojo skrydžio, „SpaceX“ pareiškė, kad laiko jį sėkmingu.

„Išvalėme piloną – tai buvo vienintelė viltis“, – sakė „SpaceX“ kokybės sistemų inžinierė Kate Tice (Keit Tais). 

„Atliekant tokį bandymą sėkmę lemia tai, ko išmokstame, o šiandienos bandymas padės mums pagerinti „Starship“ patikimumą, nes „SpaceX“ siekia, kad gyvenimas taptų daugiaplanetinis“, – tviteryje rašė „SpaceX“.

JAV kosmoso agentūra NASA pasirinko šį erdvėlaivį 2025-ųjų pabaigoje vyksiančiai astronautų kelionei į Mėnulį. „Artemis III“ vadinama misija bus pirmoji tokia nuo 1972-ųjų, kai baigėsi „Apollo“ programa.

„Starship“ sudaro 50 metrų aukščio erdvėlaivis, skirtas įgulos nariams ir įrangai gabenti, bei jam nešti skirta 70 metrų aukščio pirmosios pakopos raketa „Super Heavy“.

Vasarį „SpaceX“ sėkmingai atliko nešančiosios raketos 33 didžiulių variklių „Raptor“ bandymą, tačiau erdvėlaivis „Starship“ ir „Super Heavy“ raketa pirmą kartą skrido kartu.

Integruotu bandomuoju skrydžiu buvo siekiama įvertinti jų veikimą kartu.

„SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas (Ilonas Maskas) prieš startą įspėjo, kad gali kilti techninių problemų, ir stengėsi sumažinti pirmojo bandomojo skrydžio lūkesčius.

„Tai labai rizikingas skrydis, – sakė jis. – Tai pirmasis labai sudėtingos, milžiniškos raketos paleidimas. Yra milijonas būdų, kaip šiai raketai gali nepavykti.“

Jis pasidžiaugė raketos „Starship“ paleidimu prieš pat jai susprogstant. 

„Sveikiname „@SpaceX“ komandą su jaudinančiu bandomuoju „Starship“ paleidimu! Daug ko išmokome kitam bandomajam startui po kelių mėnesių“, – rašė E. Muskas tviteryje.

„Daugiaplanetės rūšys“

2024 metų lapkritį NASA pati iškels astronautus į Mėnulio orbitą, naudodama savo sunkiąją raketą „Space Launch System“ (SLS), kuri buvo kuriama daugiau nei dešimtmetį.

„Starship“ erdvėlaivis yra ir didesnis, ir galingesnis už SLS, ir gali į orbitą iškelti daugiau kaip 100 tonų krovinį.

Jis sukuria 7 590 tonų traukos jėgą, t. y. daugiau nei du kartus didesnę nei „Saturn V“, skraidinusią astronautus į Mėnulį prieš pusę šimtmečio.

Integruoto bandomojo skrydžio metu planuota, kad „Super Heavy“ nešančioji raketa atsiskirs nuo „Starship“, praėjus maždaug trims minutėms po starto, ir nusileis į Meksikos įlanką.

Tačiau atsiskyrimas nepavyko ir po keturių minučių skrydžio nešančioji raketa ir erdvėlaivis „Starship“ sprogo danguje.

„Jei iki tol, kol kas nors nutiks ne taip, nukeliausime pakankamai toli nuo paleidimo aikštelės, manau, kad tai laikysiu sėkme, – prieš skrydį sakė E. Muskas. – Tik nesusprogdinkite paleidimo aikštelės.“

„SpaceX“ numato galiausiai į orbitą iškelti erdvėlaivį „Starship“, o paskui papildyti jį degalais iš kito „Starship“ erdvėlaivio, kad jis galėtų tęsti kelionę į Marsą ar dar toliau.

Pasak E. Musko, galutinis tikslas – įkurti bazes Mėnulyje ir Marse, kad žmonės taptų „daugiaplanetė civilizacija“.

„Šiuo trumpu civilizacijos momentu mes galime tapti daugiaplanetine rūšimi, – sakė jis. – Tai mūsų tikslas. Manau, kad turime šansą.“

E. Muskas šias nuotraukas paskelbė ketvirtadienį vakare savo „Twitter“ paskyroje. Joje matyti bandomojo modelio raketa „Starship Hopper“. Jos pirmasis bandomasis paleidimas turėtų būti artimiausiomis savaitėmis surengtas Teksase.

„Starship“ bandomojo skrydžio raketos surinkimas @SpaceX paleidimo vietoje Teksase ką tik buvo baigtas. Tai – tikra nuotrauka, ne kompiuterinis atvaizdas“, – rašė jis.

Šio raketos prototipas, surinktas prie Meksikos įlankos esančiame „SpaceX“ raketų leidimo centre Boka Čikoje, Teksaso valstijoje, yra devynių metrų skersmens, kaip ir būsimoji raketa, bet žemesnis.

Pirmieji suborbitiniai „šuoliai“ – raketos iškėlimas į kelių kilometrų aukštį ir nutupdymas ant žemės, gali būti surengti kovą arba balandį.

Planuojama, kad birželį bus pagamintas į orbitą galinčios raketos prototipas. Ją turėtų padėti iškelti didžiulis „SpaceX“ raketinis greitintuvas „Super Heavy“.

Bendrovė yra paskelbusi, kad „Super Heavy“ ir „Starship“ kada nors galėtų skraidinti žmones iš vieno Žemės miesto į kitą, taip pat būti naudojama kosminio turizmo skrydžiams aplink Mėnulį ir netgi nutupdoma ant mūsų planetos palydovo paviršiaus. Be to, ji galėtų nuskristi iki Marso ir sugrįžti atgal.