Ir nors šios šalies kultūra mums, lietuviams, atrodo tokia svetima, jog pirmoji pažintis gali labiau priminti nevykusį pasimatymą nei meilę iš pirmo žvilgsnio, Kinija yra nepaprastai patraukli kelionių kryptis, kuriai prisijaukinti reikia laiko ir... namų darbų.
Kaip šią šalį geriau pažinti ir kokius namų darbus ruošiantis kelionei pravartu atlikti, pranešime žiniasklaidai pasakoja neseniai Kinijos sostinėje Pekine viešėjusi kelionių agentūros „Baltic Tours“ ekspertė Rasa Levickaitė.
Šalis, kur „Google“ pakiša koją
Pasak R. Levickaitės, Kinija, kaip kelionių kryptis, yra itin kontrastinga ir unikali, todėl atsidūrus šioje šalyje pirmą kartą dėl natūralaus kultūrinio šoko gali pasitaikyti ir nemalonių patirčių. „Yra tekę girdėti, kad po viešnagės, ypač trumpos, tolimuosiuose Azijos kraštuose, grįžusieji tikina, jog tokios egzotiškos kelionės nebenorėtų kartoti. Vis tik norint išties suprasti ir pajusti tolimą svečios šalies kultūrą savaitės atostogų Kinijoje tiesiog nepakanka. Be to, joms reikia pasiruošti iš anksto, o keliauti – tik atvira širdimi ir be jokių išankstinių nusistatymų“, – tikino keliautoja.
Mat kultūriniai kitoniškumai Pekine „ištinka“ vos tik išlipus iš lėktuvo, kuomet atvykusiuosius ima sveikinti hieroglifais parašyti užrašai. „Nuo tos minutės staiga supranti, jog orientuotis turintys padėti ženklai ima veikti priešingai – sukelia dar daugiau sumaišties, nebent esate pramokę kiniškai, – kalbėjo R. Levickaitė. – Sakote, kad XXI amžius ir orientuotis padės „Google“ žemėlapiai, navigacinė sistema? Tik ne Kinijoje – šioje šalyje „Google“ ir daugybė kitų mums įprastų socialinių tinklų nėra palaikomi. Tačiau gausu ir vietoje naudojamų alternatyvių programėlių, kurias prieš kelionę įsirašę savo išmaniuosiuose įrenginiuose milžiniškame mieste jausitės kuo puikiausiai.“
Ir nors daugiau kaip 17 mln. gyventojų skaičiuojantį Pekiną kas dieną aplanko minios turistų iš viso pasaulio, tik nedidelė dalis vietos gyventojų sklandžiai kalba angliškai. „Tačiau tai jokia kliūtis keliauti, kadangi Pekino gyventojai su užsieniečiais visai neblogai susišneka ir kūno kalba, ją paįvairindami rusiškomis bei angliškomis frazėmis“, – šypsojosi R. Levickaitė.
Ar į lagaminą įsidėjote respiratorių?
Susiruošusiesiems į Pekiną ar kitus didžiuosius Kinijos miestus kelionių ekspertė taip pat pataria nuolat sekti oro užterštumo informaciją bei įsigyti apsauginę kaukę. „Žmonių gausa Pekino gatvėse ir sparti pramonės plėtra lėmė tai, kad šis miestas dieną kone skendi smoge. Todėl sekti oro užterštumo rodiklius kinams lygiai taip pat įprasta kaip mums stebėti lietaus prognozę. O šalia skėčio ar saulės akinių Pekino gyventojams dar vienas nepamainomas kasdienis atributas – respiratorius“, – sakė ji.
Kaip teigia R. Levickaitė, geriausias laikas vykti į Pekiną yra pavasaris ir ruduo – būtent šiais metų laikais Kinijos sostinė atsiskleidžia visu gražumu: vyrauja švelnus, malonus klimatas, daug saulės, spalvingas kraštovaizdis. Tuo tarpu vasarą ir žiemą keliauti nepatartina, kadangi vasarą teks kentėti nuo dusinančio karščio ir drėgmės, o žiemą – stiprios vėsos ir kartais iškrentančio bei greitai tirpstančio sniego.
Pixabay nuotr.
„Beje, kinai rado originalių būdų, kaip prisitaikyti prie palyginti permainingo vietos klimato. Kone kiekvieno rankinėje slepiasi sulankstomas skėtis tamsiu pamušalu: puiki apsauga nuo kaitrios saulės, o esant reikalui – ir nuo lietaus ar šlapio sniego. Be kompaktiško skėčio, į lagaminą pravartu įsimesti ir atsarginę batų porą, jei staigiai užkluptų lietus – o Pekine, patikėkite, taip nutinka dažnai – ir avimi batai pavirstų valtelėmis. Ne pro šalį lagamine pasilikti ir tuščios vietos pirkiniams – net ir didžiausi pirkimo skeptikai Kinijoje neatsispiria pagundai įsigyti, pavyzdžiui, kad ir mažyčio, mielo drono“, – šypsojosi R. Levickaitė.
Saugokitės apsukrių taksistų
Ir nors Kinija nebėra tokia svaiginančiai pigi šalis, kaip buvo anksčiau, o Pekinas netgi gali pasirodyti vietomis ir brangus, produktų bei paslaugų kainos šioje šalyje išties yra patrauklios. „Pavyzdžiui, einant pavalgyti Kinijoje itin plačiai atverti piniginės tikrai nereikės. Viešėdami Pekine aštuoniese su bičiuliais, vietinėje užeigoje už dešimt patiekalų ant sukamo dalijimosi stalo ir gėrimus sumokėjome vos 35 eurus. Kaina net ir kinams nedidelė, o maistas – tiesiog dieviškas, – dalijosi įspūdžiais R. Levickaitė. – Beje, norėdami pažinti tikrąją Kiniją, valgykite būtinai tik vietiniuose, ne turistiniuose ir ne tinkliniuose restoranuose.
Ir jei manėte, kad kinų virtuvės subtilybes jau spėjote perprasti Lietuvoje esančiuose restoranuose, nustebsite, kokių neatrastų skonių suteiks Pekine ragaujamos gėrybės. Skanaudami naujus patiekalus, savo jausmų neribokite, nes Kinijoje mandagu šliurpti, čepsėti ir visais įmanomais būdais atvirai rodyti, kad tau gardu.“
Kelionių ekspertė pastebi, kad Pekino prekybos centruose, tinkliniuose restoranuose, kavinėse, viešbučiuose galima atsiskaityti įprastomis debeto ar kredito kortelėmis. Tuo tarpu gatvėje, parduotuvėlėse, vietinėse užeigose ar taksi visada būtina turėti grynųjų ir smulkių pinigų, kadangi šiose vietose atsiskaitoma griežtai tik juaniais.
„Kinai iš pažiūros yra draugiški turistams, tačiau daugumos jų genuose tarsi užkoduotas apsukrumas. Didžiausi derybų ir apgaudinėjimo meistrai yra taksi vairuotojai, todėl būkite atidūs. Nenustebkite, jei tariantis dėl kelionės kainos bus suorganizuotas visas teatras ar net liksite išmesti iš taksi automobilio kelionės viduryje. Nesutrikite, tiesiog priimkite spektaklio taisykles ir išlipkite, pamatysite – netrukus prisistatys pavėžėti ir kitas vairuotojas“, – pasakojo R. Levickaitė.
Nuo skuboto bėgimo gelbsti – paruoštas planas
Ruošiantis kelionei į Kinijos sostinę R. Levickaitė pataria iš anksto susidaryti ir lankytinų vietų maršrutą. „Mano pačios kelionė priminė „smūgišką“ bėgimą per Pekiną – miestas didžiulis, milžiniški žmonių srautai, o taip norisi kuo daugiau pamatyti, patirti. Vis tik kur kas daugiau įspūdžių pasisemsite ir mažiau streso patirsite, jei turėsite aiškų ir patogų planą, ką kurią dieną konkrečiai nuveikti. O ir lankytinų vietų kur kas daugiau nei vien tik Didžioji kinų siena: tai – ir Pekino botanikos sodas, kur galima išvysti tradicinę Kinijos augmeniją, ir nepriekaištingai geometriškai suplanuotas senamiestis, ir 1420–1530 metais pastatyta Dangaus šventykla, ir Tiananmenio aikštė, kurioje vyksta svarbiausi masiniai renginiai, susibūrimai, bei daugybė kitų objektų“, – vardijo R. Levickaitė.
Skrydžius į Pekiną iš Maskvos Šeremetjevo oro uosto net tris kartus per dieną vykdo viena seniausių pasaulio skrydžio bendrovių „Aeroflot“. Kone 700 keleivių, tarp jų ir nemaža dalis lietuvių, per dieną skrodžia virš Rusijos platybių, virš Gobio dykumos, įveikdami per 6 tūkst. kilometrų tam, kad pagaliau išvystų stereotipais apipintą, tačiau be galo įdomią ir progresyvią šalį.
Vis tik bene didžiausią įspūdį kelionių ekspertei paliko šalia Tiananmenio aikštės, pačiame Pekino centre esantis Uždraustasis miestas. O pavadinimą šiai miesto daliai padiktavo tai, kad net 500 metų į ją buvo draudžiama įžengti paprastiems žmonėms – mat Uždraustajame mieste gyveno imperatoriškoji šeima.
„XV amžiaus pradžioje imperatoriaus Juandžango įsakymu buvo pastatyta pagrindinė Uždraustojo miesto dalis. Tuo metu Kinijos sostinė iš Nankingo buvo perkelta į Pekiną. Uždraustojo miesto teritorija apima 1 kv. km plotą, joje yra didžiausias ir geriausiai išsilaikęs pastatų kompleksas visoje Kinijoje: prabangios salės ir paviljonai, kiemai juosiami sienų. Tai yra milžiniškas, įspūdingas, istorijomis apipintas ir visai neseniai turistams atidarytas vienas garsiausių pasaulyje lankytinų objektų, tad jo neaplankyti viešint Pekine – tiesiog nuodėmė, – sakė ji. – Apie Kiniją esame girdėję daug, bet jokie pasakojimai negali prilygti tam, ką būdami joje patiriame patys. Užteks klausytis – keliaukime!“
