Apie migracijos tendencijas buvo kalbama su Tarptautinės migracijos organizacijos atstovu Eitvydu Bingeliu.

– Kokias matote tendencijas?

– Jeigu palygintume skaičius, pavyzdžiui, 2018 metus, tuomet turėjome 12000 išvažiavusių. Dabar, jeigu imtume paskutinius duomenis, 2022 metų, tai turime 1500 atvažiavusių lietuvių. Ši teigiama tendencija, kada lietuvių daugiau atvažiuoja, negu išvažiuoja – jau trejus metus. Norisi pakeisti požiūrį, kad išvažiuoja lietuviai visam laikui ir negrįžta – taip nėra.

Taip pat buvo kalbama apie grįžtančiųjų portretą. Apie tai pasakojo projekto „Renkuosi Lietuvą“ vadovė Edita Urbanovič.

– Kokie lietuviai grįžta į Lietuvą?

– Labai spalvotas grįžtančiųjų lietuvių portretas. Statistiškai, tai būna daugiausiai 30–40 amžiaus asmenys – tiek vyrai, tiek moterys. Atsiveža net vaikus, kurie yra gimę užsienio šalyje. Juos sieja tai, kad yra išsiilgę Lietuvos. Lietuviai grįžta dar labiau mylintys Lietuvą, grįžta labiau vertinantys, ką Lietuva jiems gali pasiūlyti.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar galima sakyti, kad grįžtantieji turi savo idėjų, pavyzdžiui, kokias čia veiklas galima plėtoti?

– Tikrai taip, nemaža dalis lietuvių grįžta ir atidaro verslus regionuose. Turbūt kas penktas regione atsidaręs verslą yra grįžęs iš užsienio. Tikrai, atsiveža idėjų, nišų, mato čia ir galimybių.

– Koks būna įspūdis grįžus po 10 ar 20 metų – kad Lietuva yra labai pasikeitusi?

– Iš tiesų tai priklauso nuo to, kokį gyvenimą gyveno užsienyje lietuviai. Ar jie domėjosi Lietuva, ar ryšys buvo prigesęs. Jeigu ryšys menkas, tai matysis, kad pasikeitė algos, infrastruktūra ir daug kitų dalykų, kurie pasikeitė į teigiamą pusę.

Apie ateities tendencijas buvo kalbama su Lietuvos socialinių mokslų centro vadovu Boguslavu Gruževskiu.

– Kokios migracijos tendencijos nusimato ateityje? Dar daugiau žmonių grįš į Lietuvą?

– Aš manau, kad tapsime šalimi, kuri traukia migrantus. Iš vienos pusės lieka ta trečiųjų šalių migrantų banga – Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos. Lietuvos patrauklumas, darbo užmokesčiai yra pakilę ir didina mūsų galimybes priimti migrantus. Be to, pas mus mažėja darbingo amžiaus gyventojų, todėl mes galime įdarbinti žmones ir laikinai, ir pastoviam laikui. Labai svarbu, kad didėtų reemigracija, tai yra grįžimas mūsų piliečių, o tokios tendencijos yra. Daugelis taip ir mąstė – grįžti ir tvarkyti sodybas, kai kurie pereina į žemės ūkio veiklas ir panašiai. Kiti grįžę restauruoja bažnyčias, atidaro muziejus, o tai – kultūros dalis, kuri paplitusi Europoje. Negalime sakyti, kad viskas priklauso nuo pasaulio situacijos, padėtis yra unikali, karas Ukrainoje, įtempta finansinė padėtis Amerikoje, viskas gali įvairiai pasisukti. Mano nuomone, 60–75 proc. yra teigiama perspektyva ir pavyks viską normalizuoti. Dabar matome, kad karas nepaveikė taip neigiamai mūsų ekonomikos ir imigracija didėja, o svarbiausia, kad didėja lietuvių reemigracija. Per trejus metus 60 proc. padaugėjo lietuvių, grįžtančių su vaikais, o tai yra labai gera perspektyva – tai, ko Lietuvai ir reikia.

Sociologė Vlada Stankūnienė sako, kad džiaugtis dar nėra kuo, mat statistikai teigiamą įtaką turintis užsieniečių atvykimas nėra tvarus, nors tvarkus kol kas nėra ir lietuvių grįžimas.

Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, iš tiesų geras tendencijas liudytų teigiamas lietuvių migracijos balansas. „Kitas požymis, kad situacija gerėja, būtų natūralizacijos procesų, kuomet imigrantai ir jų vaikai tampa Lietuvos piliečiais, padažnėjimas“, – kalba jis.

Nors metų pradžioje buvo skelbiama, kad pernai gruodį pirmą kartą nuo 2004-ųjų į Lietuvą atvyko daugiau žmonių nei išvyko, vėliau išsankstiniai duomenys buvo pakoreguoti ir pirmu tokiu menėsiu tapo gegužė. Iš Lietuvos gegužę išvyko 3084, o imigravo 3627 asmenys, rodo Statistikos departamento duomenys.

„Gegužės mėnesį pirmą kartą nuo 2004 metų yra teigiamas balansas: daugiau atvykusių į Lietuvą negu išvykusių. Ar tai bus tvari tendencija, sunku pasakyti, bet bent jau kažkiek optimizmo atsiranda“, – praėjusią savaitę žurnalistams sakė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis.

Tačiau, išankstiniais duomenimis, šių metų gegužę į Lietuvą atvyko 2261 (62,3 proc. visų atvykusių) Lietuvos piliečių, tuo metu iš  Lietuvos emigravo 2722 (88,3 proc.) lietuviai. Taigi, išvykusiųjų lietuvių skaičius beveik puse tūkstančio vis dar yra didesnis nei grįžusių.

Džiaugtis dar kiek ankstoka

VDU Demografinių tyrimų centro vadovė prof. V. Stankūnienė sako, kad džiaugtis dėl tokios statistikos kol kas yra per anksti.

„Vertinant mėnesinius duomenis, gilių išvadų daryti nevertėtų. Svarbu paminėti, kad tą teigiamą įtaką skaičiuose daro atvykstantieji iš Rytų – iš Ukrainos. Visada sakiau ir sakysiu, kad, pirmiausia, turėtume neišstumti savų, nedempinguoti atlyginimų savo žmonėms. Čia poslinkių kol kas nėra, tad kas dar gali išvažiuoti, išvažiuoja.

Užsieniečių atvykimas nėra tvarus, tačiau nėra tvarus ir lietuvių grįžimas. Didelė dalis grįžusiųjų, negalėdami čia įsitvirtinti, apsisuka ir išvyksta vėl. Galbūt situacija neblogėja, stabilizuojasi, tačiau kuo džiaugtis dar neturime. Galų gale, mažėja tų, kurie dar gali išvykti, tad nereikėtų daryti išvadų, žvelgiant į absoliučius skaičius“, – pažymi V. Stankūnienė.

VDU nuotr.

Savo ruožtu Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Ž. Mauricas teigia, kad migracijos svarstyklės beveik neišvengiamai turi svirti į teigiamą pusę, mat gyvenimas Lietuvoje gerėja.

„Mes esame tiek blogybių sau prisišnekėję, kad Lietuva tuoj išnyks, tik paskutiniam išvykstančiam nereikia pamiršti išjungti šviesos oro uoste. Tačiau aš seniai sakiau, kad tokių dalykų tikimybė yra maža, o persilaužimas anksčiau ar vėliau įvyks.

Lietuva ir Latvija praktiškai yra vienintelės likusios šalys regione, kuriose migracijos saldo yra neigiamas. Augant pajamų lygiui, tai, kad balansas tapo teigiamas, yra natūralus procesas. Metų pradžioje netgi buvau susilažinęs, kad tai bus geriausi metai migracijos prasme. Neteigiau, kad metai migracijos balanso prasme bus teigiami, tačiau manau, kad tokia tikimybė auga“, – kalba ekonomistas.

Tiesa, kaip pažymi V. Stankūnienė, druskos į saldų džiaugsmo teigiamu migracijos balansu pyragą gali įberti studijuoti į užsienį išvyksiantis jaunimas.

„Palaukime rudens. Nors tai atrodytų pozityvu, mūsų jaunimas vyksta mokytis į užsienį. Tad pažiūrėsime, kas bus liepą-rugsėjį, kiek išvažiuos pačios jauniausios emigrantų grupės“, – kalba ji. 

Kas liudytų tikrus polinkius į gera

Pasak Ž. Maurico, apie tai, atvykstamoji migracija tvari ar ne, reikėtų spręsti ne pagal tautybę –  grįžta lietuviai, ar atvyksta užsieniečiai, – o pagal atvykimo tikslus sieti savo gyvenimą ar bent didesnį jo etapą su šalimi. Tiesa, kol kas mažiau užsieniečių nei grįžusių lietuvių turi tikslą pasilikti ilgam.

„Jei lietuviai grįžta su mintimi čia auginti vaikus, kurti verslą arba jau turi darbo vietą, tai yra tikrai teigiama, nes tikėtina, kad tokie žmonės greitu laiku neemigruos vėl. To paties norėtųsi ir iš atvykstančiųjų iš trečiųjų šalių. Tačiau kol kas tai labiau yra pigios darbo jėgos imigracija, o tai nebūtinai yra geras reiškinys.

Tačiau atsiranda ir užsieniečių, kurie savo gyvenimą mato Lietuvoje, ne tik iš trečiųjų šalių, tačiau ir iš ES. Manau, Lietuva peržengė į aukštesnį lygį, gyvenimo kokybė joje yra pakankamai gera“, – tikina Ž. Mauricas.

A. Ufarto / BFL nuotr.

Jo manymu, to, kad demografinė situacija šalyje iš tiesų gerėja ir turi dar geresnių perspektyvų, geras indikatorius būtų skirtumas tarp atvykusių ir išvykusių lietuvių.

„Kitas požymis, kad situacija gerėja, būtų natūralizacijos procesų, kuomet imigrantai ir jų vaikai tampa Lietuvos piliečiais, padažnėjimas. Na, o visiškas „topas“ būtų tai, jei mes vyktume į Lenkiją apsipirkinėti, o lenkai pas mus atvyktų dirbti. Tuomet mes būtume Rytų Europos Airija“, – kalba ekonomistas.

Savo ruožtu V. Stankūnienė pabrėžia, jog tai, kad ilgą laiką grįžtančių lietuvių būtų daugiau nei išvykstančių, liudytų geras permainas, tačiau dar svarbiau, kad jie nebeišvyktų pakartotinai.

„O čia jau reikia rimtų ekonominių žingsnių, kad tie žmonės turėtų galimybę įsitvirtinti. Labai svarbu ir tai, kad sumažėtų skirtumai tarp darbo pajamų čia ir tose šalyse, į kurias išvykstama. Tai yra labai rimtas veiksnys, lemiantis pasirinkimą išvykti ir nebegrįžti“, – sako V. Stankūnienė.

Trečiadienį šios organizacijos nariai Vilniuje rengia susitikimą su tais, kam aktuali iš emigracijos grįžtančiųjų tema.

Vienas iš organizacijos įkūrėjų, JAV gyvenęs biochemijos profesorius Daumantas Matulis sako, kad su bendraminčiais kūrė „Sugrįžus“ visų pirma siekdami padėti atsakyti į įvairius grįžtančiųjų klausimus.

„Kai daug ko nežinai, tai šis ir kiti klausimai lietuvius baugina, o sprendimą grįžti į Lietuvą priverčia atidėti“, – teigia jis.

Trečiadienį organizacijos veiklą pristatys dabartinis jos vadovas Edmundas Atkočiūnas.

Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenę ir mokęsi lietuviai pirmą kartą susitiko 2006 metų rugpjūčio mėnesį. Kilus idėjai visus suburti į organizaciją arba klubą, 2007 metų vasarį pasirašyta steigimo sutartis ir įvyko steigiamasis lietuvių, gyvenusių Amerikoje, visuomeninės organizacijos „Sugrįžus“ susirinkimas. 2009 metais organizacija tapo visų lietuvių, gyvenusių užsienyje,vienijančia bendrija.

„Sugrįžus“ nuolat rengia kultūrinius, visuomeninius ir savišvietos projektus, dalyvauja bendruose projektuose su kitomis visuomeninėmis, valstybinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, organizuoja įvairias labdaros ir paramos akcijas, švarinimosi talkas ir pan.

Pernai dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst. gyventojų, o šių metų pradžioje užfiksuotas dar didesnis deklaruotos emigracijos pagreitis – sausį ir vasarį apie emigraciją pranešė maždaug po 7 tūkst. žmonių.