Jėgas įvairiose distancijose išbandys 34 valstybių atstovai, tarp kurių bus atvykėlių iš tolimiausių pasaulio kampelių kaip Prancūzijos Gviana, Japonija ar Venesuela, praneša organizatoriai.

Beje, bėgikai iš egzotinių šalių gali užfiksuoti istoriškai greičiausius laikus – dalies Kenijos bėgikų asmeniniai pasiekimai geresni už Kauno trasos rekordus.

„Mūsų tikslas buvo pagerinti 2019 metų rekordą, kada dalyvių skaičius buvo 4500. Panašu, kad šiemet to įgyvendinti nepavyks, bet esame labai netoli. Smagu, kad likus kelioms dienoms iki renginio pavyko išparduoti jau dvejų distancijų registracijas – vadinasi, poreikis yra didelis“, – komentavo „Kauno Akropolio maratono“ projektų vadovas Gytis Šumskas.

Tarp dalyvių kauniečiai išvys ir prieš trejus metus išgarsėjusią nigerietę Dayo Akinbodę, kuri siaučiant pandemijai maratoną įveikė savo namų balkone. Beje, svarbiausiose Laikinosios sostinės bėgimo varžybose dalyvaus net 200 NATO kariškių.

„NATO kariai visada noriai dalyvauja Kauno maratone. O tie kariškiai, kurie nebėga, patys įrengia vandens stotelę ir visaip palaiko bėgimo dalyvius. Labai smagu, kad NATO kariai taip stipriai įsitraukė į visą renginį“, – teigė G.Šumskas.

Tuo tarpu agresorių valstybių Rusijos bei Baltarusijos bėgikams varžytis Kaune ir toliau draudžiama.

„Vieningai sakėme, kad esame prieš karinius veiksmus Ukrainoje, todėl Rusijos ir Baltarusijos piliečiai negali dalyvauti „Kauno Akropolio maratone“, nebent jie turi leidimą gyventi Lietuvoje. Nediskriminuojame pagal tautybę, bet rusams ir baltarusiams dalyvauti neleidžiame“, – sakė G.Šumskas.

Praėjusiais metais Kaune sužibėjo Remigijus Kančys, visą maratono distanciją įveikęs per 2 val. 17 min. 17 sek. – greičiau nubėgti 42,195 km Lietuvoje vykusiose varžybose nėra pavykę jokiam lietuviui.

Šiemet R.Kančys Laikinosios sostinės gatvėmis nebėgs, tačiau maratoną bandys įveikti jo auklėtinė, Lietuvos 100 km bėgimo rekordininkė Gitana Akmanavičiūtė bei pirmojo Kauno maratono nugalėtoja Sada Bukšnienė.

Tarp dalyvių galima išvysti Londono olimpinių žaidynių dalyvį gimnastą Roką Guščiną, o 10 km bėgs Rio de Žaneiro žaidynėse Lietuvos garbę gynusi maratonininkė Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė.

„Su dideliais užmojais judame į priekį ir norime įtraukti vis daugiau bėgimo entuziastų, ypač iš užsienio. 11-asis „Kauno Akropolio maratonas“ yra atsinaujinęs tiek vizualiai, tiek kitais aspektais“, – dalyvauti kvietė G.Šumskas.

Bėgikų startas ir finišas vyks Kauno Rotušės aikštėje. Maratono ir pusmaratonio varžybų pradžia – sekmadienį 8.30 val.

Pagrindinėje – pusmaratonio – distancijoje varžovams vilčių nepaliko žinomi Lietuvos bėgikai, brolis ir sesuo Remigijus Kančys ir Loreta Kančytė.

Pirmą kartą „Aplink Elektrėnų marias“ bėgime dalyvavęs R. Kančys („Origami runners“) finišavo per 1 val. 13 min. 30,6 sek. Antrąją vietą užėmė ukrainietis Vitalijus Kuznecovas („4F Charkiv“, 1:15.18), trečiąją – Tadas Matusevičius („Vilniaus bėgimo klubas“, 1:17.42,7).

„Labai geras krikštas. Trasa man patiko. Galbūt antra trasos dalis labiau, nes ten prasidėjo visokie kalniukai, buvo daugiau pavėsio, dinamiškumo. Manau, kad čia dar sugrįšiu“, - kalbėjo R. Kančys.

Septinta tarp visų dalyvių ir pirma tarp moterų finišavo L. Kančytė („Origami runners“). Jos rezultatas – 1 val. 21 min. 30 sek. Antra buvo ukrainietė Veronika Kalašnikova („4F Charkiv“, 1:34.45), trečia – Nadežda Normontienė („F.O.C.U.S. running“, 1:35.21).

„Kiekvienais metais smagu dalyvauti šiame bėgime. Po finišo sakau, kad čia nebedalyvausiu niekad, bet kiekvieną kartą vėl atvažiuoju, - juokėsi L. Kančytė, - Tai neeilinis bėgimas Lietuvoje ir rimtas iššūkis. Čia tikrai yra ką veikti, netrūksta kalnų. Šiemet bėgimas buvo vienas iš vėsesnių, nes paskutiniais metais Elektrėnuose bėgti buvo labai karšta. Labai smagu buvo dalyvauti ir, žinoma, laimėti.“

10 km bėgime nugalėjo Marius Griušelionis – 38 min. 0,4 sek. Antrąją vietą užėmė Andrius Šipkinas (38.13,8), o toliau išsirikiavo dvi greičiausios moterys – Monika Naskauskė (39.28,2) ir Romualda Kondratienė (43.50,6).

„Trasa kalnuota, buvo daug kalnų ir nuokalnių, bet buvo smagu bėgi. Turėjau pašonėje bėgiką, todėl nebuvo nuobodu. Čia bėgau antrus metus ir labai džiaugiuosi čia vyravusia aplinka. Tikrai turėčiau čia sugrįžti“, - teigė M. Naskauskė.

1,2 km „Fun Run“ bėgime nugalėtojais tapo Džastinas Jasiulevičius (3.50,4) ir Elzė Odnopolaitė (4.38,4).

Bėgimo šventę taip pat papuošė 500 m vaikų bėgimas bei 10 km šiaurietiško ėjimo varžybos. Taip pat nemažai dalyvių sudalyvavo virtualiame „Aplink Elektrėnų marias“ bėgime. Iš viso šiame bėgime varžėsi beveik 500 sportininkų.

Bendroje LBT įskaitoje po 11 etapų pirmauja Remigijus Zalumskis (7376 tšk.). Antroje vietoje yra Simas Stasiukaitis (7202 tšk.), trečioje – Rolandas Silius (6977 tšk.).

Tarp moterų pirmauja N. Normontienė (6115 tšk.), lenkianti Gitaną Akmanavičiūtę (5562 tšk.) ir Mildą Talaitę (5190 tšk.).

Klubų įskaitoje toliau dominuoja „Origami runners“ (7941 tšk.). Antrąją poziciją užima „Bėgimo klubas“ (6763 tšk.), trečiąją – Kauno BMK (5326 tšk.).

Šventinę Liepos 6-ąją vyks LBT XII etapas. Bėgikai varžysis tradiciniame ir nuostabia gamta pasižyminčiame „Žaliųjų ežerų bėgime“.

Paskutinį kartą ne nuotoliniu būdu Kauno maratone dalyviai varžėsi 2019 metais. Tada trasos rekordus atitinkamai pusmaratonyje bei maratone pasiekė šiemet nugalėtojų titulus ginsiantys Loreta Kančytė ir Remigijus Kančys. Pastarasis nusitaikė ir į dar vieną ambicingą tikslą – įvykdyti vasarą Miunchene (Vokietija) vyksiančio Europos lengvosios atletikos čempionato normatyvą (2 val. 14 min. 30 sek.).

„Yra nuojauta, kad Remigijus tikrai pasiruošęs pagerinti savo paties trasos rekordą. Be to, tada, kai jis pasiekė dabartinį rekordą, buvo tikrai karšta, oro sąlygos nebuvo palankios siekti aukštų rezultatų. Tikimės, kad šiemet orai nepamaišys ir greita trasa visiems bėgikams padės pagerinti jų rezultatus“, – vylėsi renginį organizuojančio „Kauno maratono klubo“ direktorius Regimantas Tarasevičius.

Rekordų gali būti ir daugiau: organizatoriai iš treniruočių stovyklos Kenijoje į Kauno maratoną atgabens dvejų olimpinių žaidynių dalyvį estą Romaną Fostį, kuris sieks pusmaratonio trasos rekordo (1 val. 6 min. 47 sek.). Įveikęs 21,098 km, Estijos stajeris neturėtų sustoti bei dar kelis kilometrus trasoje lydės normatyvo siekiantį R.Kančį.

Beje, minimaliai pasikeitusi trasa pasaulio lengvosios atletikos asociacijos (World Athletics) specialistų buvo permatuota praėjusią savaitę. Kaune galima vykdyti normatyvus net į tokio lygio varžybas kaip olimpinės žaidynės bei pasaulio čempionatai.

„Buvome suplanavę truputį pakeisti trasą dar prieš 2020 metų maratoną, prieš prasidedant pandemijai. Šiemet Kauno savivaldybė pertvarkė pėsčiųjų takus ir atsirado galimybė sutrumpinti atkarpą po Petro Vileišio tiltu, kur dalyviai bėgdavo vienas prieš kitą gana ilgą atstumą – dabar šis atstumas sutrumpėjo iki 100 metrų. Kadangi pakeitėme gabaliuką trasos, turėjome atlikti patikslinimą trasos matavime. Visa kita trasos dalis yra išlikusi ta pati“, – pasakojo R.Tarasevičius.

Dešimtasis Kauno maratonas pirmą kartą vyks ne birželį, o balandį. Tiesa, palankesnės oro sąlygos rekordinio bėgimo entuziastų būrio pritraukti bent kol kas nepadėjo. 2019 metais įvairias renginio distancijas išbandė apie 5 tūkst. dalyvių iš 39 valstybių. Šiuo metu dalyvių skaičius perkopė 3 tūkstančius, o Kaune turėtų bėgti ne mažiau kaip 27 šalių atstovai, tarp kurių atvykėliai iš tokių egzotinių kraštų kaip Mauricijus ar Meksika.

„Matosi, kad žmonės dar kažkiek prisibijo pandemijos, didesnių susibūrimų. Ilgą laiką nebuvo aišku, ar renginys įvyks, visa žiema buvo „uždaryta“, sekėme nurodymus, apribojimus. Su komunikacija startavome labai vėlai, susidėjo labai daug faktorių. Sunku pasakyti, kurioje vietoje yra lemiama dedamoji, padariusi įtaką dalyvių skaičiui“, – spėliojo R.Tarasevičius.

Bėgimo entuziastai Kauno maratone kviečiami varžytis šešiose skirtingose distancijose: „Impact Brands maratone“, „Hollister pusmaratonyje“, „Hella 10 km“, „SDG 5 km“, „Toyota 1,5 km“ bei „Agathum 400 m“ bėgimuose.

Renginys solidarizuojasi su Ukraina, skatindamas aukoti karo krečiamai šaliai bei uždraudęs jame varžytis bėgikams iš Rusijos bei Baltarusijos. Varžybų prizinį fondą gali sudaryti didesnis nei 20 tūkst. eurų prizinis fondas.

Spalio 4-ąją sportininko iššūkių taikiklyje – dar vienas be galo išlauktas, per ilgą karantino laikotarpį išsvajotas – Londono maratonas. Jam 33-ejų metų sportininkas labai atsakingai ruošėsi, bet surado laiko ir šnektelėti apie gyvenimą be bėgimo batelių.

– Palikime tuos maratonus ramybėje, ramiai prisėskime ant vieno iš Ąžuolyno parko – kasdienės jūsų treniruočių vietos – suolelio ir pakalbėkime apie gyvenimą. Apie tą, kuris prasideda, kai po darbų grįžtate namo pas žmoną, dukrą, nusiaunate bėgimo batelius ir...

– Ir?.. Kažin ar tai įmanoma? Aš jau beveik miegoti einu su tais bėgimo batais (juokiasi).

– Na, gerai, tuomet pašnekėkime apie tuos laikus, kai bėgimo batelių dar išvis nebuvo jūsų mokyklinėje kuprinėje. Grįžkime į paauglystę – kuo domėjotės, apie ką svajojote, ką veikėte?

– Apie bėgimą tais laikais tikrai dar nesvajojau. Kadangi esu kilęs iš kaimuko (yra toks labai gražaus pavadinimo Sūkurių kaimas Prienų rajone), tai tiesiog buvau aktyvus vaikas, kuris mėgo dalyvauti visur, kur tiktai įmanoma – lankiau gimnastiką, krepšinį, futbolą, net tautinius šokius.

– Tai bent atradimas! Pasirodo, jus lydėjo ne tik sportinė, bet ir meninė veikla. Tai gal dar ir dainavote? Juk kai šiandien įsijungi televizorių, atrodo, kad visi lietuviai dainuoja...

– Oi, ne, nedainavau. O rimčiau sportu susidomėjau, jei neklystu, vienuoliktoje klasėje, kai pakeičiau mokyklą ir ėmiau mokytis Alytaus rajono Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijoje (tuomet dar buvo vidurinė mokykla). Mano klasės auklėtotoju tapo Virginijus Šišla – kūno kultūros mokytojas. Tai jis pastebėjo, kad gerai bėgu ilgesnius nuotolius. Tapęs tarpmokyklinių krosų nugalėtoju, gavau šansą dalyvauti tarprajoninėse varžybose, kur auklėtojas mane pristatė savo geram draugui, bėgimo treneriui. Taip, jo paskatintas, pradėjau bėgioti ir iki šiol dar bėgioju. Kai žvilgteliu atgal, matau, kad tas bėgimas mane lydėjo jau gerokai anksčiau – gal nuo kokios ketvirtos klasės (bėgdavau už klasę, už mokyklą ir užimdavau aukštas vietas), tik tuomet dar nebuvau sutikęs žmogaus, kuris mane padrąsintų, paskatintų siekti rezultatų.

– Betgi šeimoje jūs ne vienas toks bėgikas, dar turite ir 26-erių seserį Loretą Kančytę, kuri, jūsų įkvėpta, tapo ilgų distancijų bėgike, sėkmingai gerina asmeninius bėgimo rekordus ir turbūt svajoja apie maratonininkės karjerą?

– Na, taip (juokiasi): blogas tas kareivis, kuris nenori būti generolu. Mano sesė taip pat po truputėlį žengia žingsnius viso maratono link. Bet kol kas tarp jos pasiekimų – pusė maratono, tad maratonininke dar negali vadintis – tik vidutinių ir ilgų nuotolių bėgike. Nepaisant to, mes abu drauge dirbame, treniruojame mėgėjus, vaikus, sportuojame. Žodžiu, daug laiko praleidžiame kartu.

– Dažnai ilgų nuotolių bėgikai, kalbėdami apie svarbius startus, labiau akcentuoja psichologinį nei fizinį pasiruošimą. Bet juk, atrodo, viskas paprasta – pokšteli šūvis, pradedi bėgti ir gali mintyse nors buto remontą daryti: tiek daug laiko ir erdvės apmąstymams...

– Tai jums taip atrodo. O per rimtas varžybas tikrai negali būti jokių pašalinių minčių. Netgi dabar man sudėtinga pasakyti, ką tuo metu – per tas dvi valandas su trupučiu – galvoju. Viena žinau: tikrai ne apie kažkokius šalutinius dalykus – maistą, darbus namuose ar santykius šeimoje. Tiesiog panyri į tą bėgimo būseną ir stebi laiką, varžovus. Dėliojiesi mintyse strategijas, kaip bėgti, kada atsigerti. Tarsi susikoncentruoji tam bėgimo laikui ir visą kelią tavo mintyse tvinksi vienas vienintelis tikslas – išspausti iš savęs maksimumą, padaryti geriausia, ką gali.

– Pažįstu ne vieną vaiką – laimingą, kad lanko pas jus bėgimo treniruotes. Kaip juos atsirenkate – pagal kažkokius išskirtinius fizinius duomenis, o gal į pirmą vietą iškeliate bendražmogiškas savybes?

– Tikrai neakcentuoju jų fizinių galimybių. Mes kiekvienas turime potencialo. Man patinka užsispyrę ir siekiantys savo tikslų žmonės. Labiau kreipiu dėmesį į charakterį ir vaiko norą tobulėti. Mano tikslas – išlaisvinti, atskleisti vaike esantį potencialą, pasislėpusį kažkur giliai.

– Ar teisybė, kad tarp jūsų sportininkų yra ir penkis šimtukus per brandos egzaminus gavusių vaikų?

– Tiesa. Man smagu, kad jie nėra tik sportininkai, kad jie stengiasi pirmauti, tobulėti ir kitose veiklose, tarkim, moksluose. Mano galva, geras sportininkas turi būti geras ne tik sporte.

– Na, gerai... Kokie tuomet kriterijai galioja geram treneriui? Koks jūs pedagogas – griežtas, reiklus, pakantus, atlaidus?

– Be galo sunkus klausimas. Turbūt reikėtų paklausti pačių auklėtinių, kaip mane mato. Bet labiausiai norėčiau būti jiems geru draugu, su kuriuo galima pasikalbėti apie bet ką – ne tik sportą. Norėčiau, kad jie galėtų man išsipasakoti, kad neliktų tarp mūsų sienų... Bet kartu esu ir labai reiklus.

Suvedė: "Taip ir prisibėgiojome", – juokiasi prisiminęs pažintį su žmona Erika Kauno lengvosios atletikos manieže, kur ji bėgiojo savo malonumui, o jis treniravosi. / R. Bacytės-Starkuvienės nuotr.

– O koks jūs vyras savo žmonai Erikai ir tėtis mažajai dukrelei?

– Tikiuosi, irgi neblogas. Nors mano žmona nėra sportininkė, bet paradoksas – mes susipažinome Kauno lengvosios atletikos manieže. Ji ten bėgiojo savo malonumui... Aš treniravausi. Tad prisibėgiojome (juokiasi). Puikiai iki šiol sutariame, bet drauge tikrai nebėgiojame. Būna, kad Erika su dviračiu ar mašina mane palydi, palaukia, kol aš bėgu, o paskui vėl visi grįžtame namo. Šiuo metu ji dirba mama, augina mūsų dukrelę Elzę.

– Tai apie ją ir pakalbėkime... Girdėjau, kad kartais ir dukrytę pasiimate drauge, kai Ąžuolyno parke treniruojate vaikus. Ar mažajai neatsibosta laukti, kol baigsis treniruotė?

– Nenusibosta, juk ten būna ir jos teta, mano sesuo, su kuria drauge treniruojame jaunimą. Elzė – komunikabilus vaikas, ji tuoj pat susiranda draugų tiek tarp besitreniruojančių suaugusiųjų, tiek ir tarp vaikų. Be to, dukrytė labai mėgsta kartoti, ką daro kiti: įvairius apšilimo pratimus ir pan. Tai valandėlė mums abiem prabėga bematant. Grįžę namo irgi turime daug smagių bendrų užsiėmimų – važinėjame paspirtuku, pjauname žolę, spalviname, dėliojame dėliones, skaitome knygeles. O jei lyja, labai mėgstame bėgti į kiemą ir basomis taškytis po balas. Grįžtame šlaput šlaputėliai. Žmona? Ne, nepyksta – juokiasi. Net kaimynė, žiūrėdama į mus pro langą, šypsosi.

– Sportininkų vaikams turbūt jau lemta vaikystę praleisti kur nors lengvosios atletikos sporto manieže ar futbolo aikštelėje, šalia kitus vaikus treniruojančių tėvų. Ar tai nereiškia, kad nuo mažų dienų jūsų atžalos programuojamos sportinei karjerai?

– Sutinku, jūsų žodžiuose yra dalis tiesos. Bet aš tikrai skatinsiu Elzę, kad ji pati pasirinktų, kuo norės būti gyvenime, – šokėja, dainininke ar dar kažkuo. Tikrai neversiu sportuoti, bet aplinka, kurioje augs, be abejo, įtakos jai turės.

Drauge: ir žmona Erika, ir dukrytė Elzė kelia sportinį ūpą vyrui ir tėčiui ne tik treniruotėse, bet ir varžybose. / A. Vasiliausko nuotr.

– Nežinau, ar pastebėjote, kad sportininkai dabar vaidenasi ne tik stadionuose, maniežuose ar sporto salėse. Jų daug ir televizijoje, bulvarinėje spaudoje. Jie ne tik sportuoja, bet ir šoka, dainuoja, dalyvauja įvairiuose TV projektuose. Kodėl nematome ten jūsų?

– Kiekvienas pasirenka. Aš irgi gana aktyviai palaikau tuos vadinamuosius viešuosius ryšius – esu aktyvus socialiniuose tinkluose, turiu savo feisbuko puslapį "Olimpinės svajonės link", kur dalijuosi ne tik sportinio gyvenimo nuotrupomis. Manau, kad mūsų – sportininkų – pavyzdys gali teigiama linkme paveikti jaunimą, įkvėpti jį pasirinkti  prasmingesnį tikslą. Gal, tarkim, koks nors jaunuolis, sėdėdamas ant sofos ir pamatęs "YouTube" kanalu bėgantį Kančį, nuspręs irgi pamėginti... Bėgti, irkluoti, važiuoti dviračiu, kilnoti svorius ar dar kažkokią sporto šaką pasirinkti. Ar pagalvojote, kad tokiu būdu jo gyvenimas gali kardinaliai pasikeisti? Sportas gali tapti jo įkvėpimo šaltiniu. Aš – už komunikaciją. O televizijos šou? Pasakysiu paprastai – tegul kaip kam reikia, taip tas ir reklamuojasi. Svarbu, kad jauni žmonės, kuriems reikia įkvėpimo šaltinių, iš to gautų naudos.

– Sutikite, kad jūsų pavardės etimologija tiesiog pateisina ir pasirinkto sporto – maratono – sudėtingumą. Ar Kančiui didelė kančia bėgti tuos 42 km 195 m?

– Žinokite, čia požiūrio reikalas. Maratonas, pripažįstu, tikrai sunki distancija, bet visąlaik, kai ateina toji starto diena, aš sau pasakau: šiandien, Remigijau, yra tavo šventė. Švęsk, padaryk geriausia, ką gali, bet tik neik prie starto linijos galvodamas, kad reikės kentėti (juokiasi).

Visoms varžyboms aš turiu labai gerą asmeninę psichologę – savo žmoną, kuri visada palaiko mane, nuramina, padrąsina.

– Ne paslaptis, kad koronavirusas sujaukė gyvenimą tiek danguje (turiu omeny, tuščius oro uostus, keliauti negalinčius žmones), tiek ir ant žemės. Metams nukeltos Tokijo olimpinės žaidynės, kuriose taip pat svajojate startuoti. Vis dėlto, kaip sakote, mėgstate gyventi dabartimi, o dabartinės mintys sukasi kur kas arčiau nei Japonija. Sakykite, ar jos jau Londone?

– O taip, su nekantrumu laukiu būsimo starto Londone. Nors vienas po kito buvo atšaukti Paryžiaus, Berlyno, Frankfurto ir kiti maratonai, tačiau atrodo, kad spalio 4 d. šios svarbios varžybos elito grupėje vis dėlto vyks. Maža to, šis maratonas bus visiškai kitoks: be kasmetės 45 tūkst. bė̇gikų minios, jame dalyvaus tik apie pusšimtį elito bėgikų iš viso pasaulio. Visi kiti galės bėgti tik virtualiai. Marš̌rutas taip pat nebus toks, kaip įprasta: už̌darytame parke be žiūrovų suksime devyniolika ratų̨ po 2,15 km ir dar papildomai 1 345 m. Pasak organizatorių, bus kuriamas biologinio saugumo burbulas, t.y. atletai bus testuojami dėl COVID-19 tiek savo gimtinėje, tiek ir atvykę į Londoną̨ iki pat varžybų̨ dienos. Gyvensime atskirame vieš̌butyje, skirtame tik šio maratono dalyviams ir aptarnaujančiam personalui, kurio teritorijos palikti negalė̇sime, treniruosimės taip pat ten.

– Tiek daug apribojimų, naujovių... Kitaip sakant, būsite Londone, bet paties Londono nematysite. Ar jau kažkiek pradedate bijoti?

– Ne bijoti, o jaudintis. Tai normalu. Pasiruošimas intensyviai vyksta, adrenalinas po truputį kaupiasi. Bet visoms varžyboms aš turiu labai gerą asmeninę psichologę – savo žmoną, kuri visada palaiko mane, nuramina, padrąsina.

Aišku, kad bus nelengva ištverti tame burbule ir bėgti maratoną̨ ratais. Tie, kuriems yra tekę bėgti ilgesnes distancijas, tikrai supras, kaip sudėtinga tai daryti. Tačiau, jei reikėtų rinktis – taip ar ne, vienareikšmiškai atsakyčiau, kad šios pasaulinės suirutės kontekste tokio rango varžybos – tikra atgaiva sielai. Todėl, kad ir kaip viskas klostysis, man bus didelė garbė atsidurti tokioje unikalioje atmosferoje, varžytis su savo į̨kvėpėjais, t.y. stipriausiais planetoje maratonininkais Eliudu Kipchoge, Kenenisa Bekele, Sondre Nordstad Moen ir kt.

– Kaip norėtumėte, kad į elito maratoną Londone jus išlydėtų jūsų jaunieji auklėtiniai?

– Į startą juos išlydžiu... duodamas žaibą. Manau, tą patį paprašysiu jų padaryti ir prieš man išvykstant. Duoti žaibą!

Dešimt R.Kančio kančių

Siūlydami linksmą testą, garsaus sportininko paprašėme pabaigti sakinį.

Kančia būtų atostogauti...

... paplūdimyje. Mano antroji pusė žino, kaip man tai patinka (juokiasi). Šią vasarą mes atostogavome prie jūros, tai pasirinkome dviračius. Truputį paminame, Erika pasidegina, paskui vėl paminame. Žodžiu, buvo gerai ir jai, ir man.

Kančia būtų mylėti...

... neįsivaizduoju, kaip pabaigti. Kažkaip man šitie žodžiai nedera tarpusavyje. Mano gyvenime tikrai nėra kažko, ką mylėčiau, bet dėl to kentėčiau (kvatojasi).

Kančia būtų gyventi...

... labai dideliame mieste. Turiu omeny kokį nors pasaulio didmiestį, pavyzdžiui, Niujorką. Man reikia žalumos, gamtos ir lėtesnio gyvenimo tempo.

Kančia būtų valgyti...

... staiga prisiminiau kalafiorų kepsnelius (kvatojasi). Sykį žmona norėjo mane nustebinti ir paskambinusi telefonu pranešė, kad namuose pietums laukia kepsneliai. Tai aš, žinoma, įsivaizdavau kokius mėsiškus kepsnius... O radau kalafiorus. Tikrai buvo labai skanu, bet kartoti nenorėčiau.

Kančia būtų žiūrėti...

... kokią nors muilo operą per televizorių. Nes šiaip televizorių įsijungiu gana retai. Tad, jei jau atsidurčiau ant sofos priešais TV ekraną, norėčiau žiūrėti kokį kovinį, fantastinį ar veiksmo filmą. Tiktų ir koks nors biografinis ar karinis.

Kančia būtų žaisti...

... tebūnie šachmatais, nes tikrai nemoku jais žaisti.

Kančia būtų skaityti...

... meilės romaną.

Kančia būtų dirbti...

... kokį nors sėdimą darbą. Ačiū Dievui, tokio dar neteko bandyti. Iki šios dienos mano visi darbai buvo aktyvūs – tekdavo daug vaikščioti, judėti, bendrauti su studentais.

Kančia būtų keliauti…

... aš prisikeliauju dalyvaudamas varžybose. Po jų dar lieka šiek tiek laiko ir miestą apžiūrėti. Bet intensyviai treniruojantis tas keliavimas tampa sudėtingesnis.

Pagrindinėje pusmaratonio distancijoje vyko dramatiška kova tarp vienų geriausių Lietuvos ir Latvijos stajerių – Remigijaus Kančio („Origami Runners“) ir Dmitrijs Serjogins. Aktyviau finišavęs pergalę šventė latvis. Jo laikas – 1 val. 8 min. 27,7 sek. R.Kančio rezultatas – 1 val. 8 min. 30,1 sek.

„Planuose šio bėgimo nebuvo, nes turėjau padaryti rimtą treniruotę, bet į Alytų vyko daug bendraklubiečių, todėl nusprendžiau pasidaryti treniruotę Alytuje. Taip pat norėjosi pasivaržyti su kitais dalyviais, prisiminti varžybas. Tas ir lėmė, kad pasirodžiau savame mieste. Rezultato nesiekiau, kadangi tai man buvo treniruotė. Vieta esu patenkintas. Latvis pelnytai laimėjo. Jis bėgo savo tempu, aš – savo“, - kalbėjo iš Alytaus rajono kilęs R.Kančys.

Jis džiaugėsi, kad bėgimas Alytuje atrado savo vietą ir šis renginys kasmet vis populiarėja.

„Alytuje tikrai reikia tokio renginio. Organizatoriai tikrai pasistengė, trasa tikrai vaizdinga, puiki. Čia bėgau ne pirmus metus, dažnai teko treniruotis. Džiugu, kad savame mieste yra toks renginys“, - pridūrė R.Kančys.

Pagrindinis R.Kančio šio sezono tikslas – Londono maratonas, kuris vyks spalio 4 dieną. Jame dalyvaus tik 50 elito grupės sportininkų. Taip pat jis ketina dalyvauti „Vilties bėgime“ Klaipėdoje ir Vilniaus maratone.

Trečiąją vietą Alytuje užėmė Jaunius Strazdas („BTT Cloud“, 1:11.23,0).

Tarp moterų greičiausia buvo vis geresnę formą demonstruojanti patyrusi olimpietė Diana Lobačevskė – 1 val. 15 min. 21,6 sek. Ji atsirevanšavo savo pagrindinei varžovei – kitai olimpietei Vaidai Žūsinaitei-Nekriošienei – už nesėkmę Trakų pusmaratonyje. V.Žūsinaitė-Nekriošienė Alytaus pusmaratonį įveikė per 1 val. 18 min. 26,7 sek.

„Pergalės jausmas visada yra malonus, nes tai yra tarsi sportininko įvertinimas už darbą treniruotėse. Savo startu esu patenkinta, nes pastaruoju metu man trūko varžybų ir buvo atsiradęs nepasitikėjimas savo jėgomis. Trūko motyvacijos. Per visą šią pandemiją bėgiojau, bet trūko motyvacijos ir tikslo. Praėjusią savaitę pralaimėjau bėgimą, todėl emocijos nebuvo pačios geriausios. Alytuje norėjau susiimti ir bėgti savo tempu, - įspūdžiais dalinosi D.Lobačevskė. – Planavau panašų laiką, kokiu ir finišavau, tik nežinojau kokia bus trasa. Ji sakyčiau buvo kalnuota ir ne iš lengvųjų, bet rezultatu ir svarbiausia – savijauta – esu patenkinta. Bėgosi neblogai, o antrą pusę net įveikiau greičiau už pirmąją“.

Būtent pralaimėjimas V.Žūsinaitei-Nekriošienei suteikė papildomos motyvacijos D.Lobačevskei, kuri sėkmingai įrodinėja, kad nei amžius, nei traumos neatėmė noro siekti pergalių.

„Žinoma, kad motyvacijos buvo. Esu kovotoja ir man niekada nepatinka pralaimėti. Trakuose padariau taktinę klaidą ir tiesiog nepavyko pademonstruoti geriausio bėgimo. Alytuje tikrai siekiau pergalės“, - pridūrė D.Lobačevskė.

Sportininkė dabar planuoja šturmuoti ir visą maratono distanciją. Tą ji mėgins padaryti Vilniaus maratone rugsėjo viduryje.

„Varžybų mažoka, pasaulyje vis dar daug nežinomybės dėl startų. Vilniuje tikiuosi pasidaryti gerą treniruotę, o pagrindinį savo maratoną šiemet veikiausiai bėgsiu Rygoje“, - pridūrė D.Lobačevskė.

Trečiąją vietą tarp moterų Alytaus pusmaratonyje užėmė praėjusių metų čempionė Loreta Kančytė („Origami Runners“, 1:21.55,9).

10 km bėgime triumfavo Paulus Auryla – 37 min. 48,3 sek. Antras finišavo Donatas Košiuba („RunFaceVaSti“, 38.29,0), trečias – Tadas Matusevičius (Vilniaus bėgimo klubas, 39.09,5). Moterų įskaitoje prizininkėmis tapo Audinga Andruškevičiūtė („Million Steps“, 43.57,2), Eglė Stankūnė („I RUN LT“, 46.19,9) ir Laura Šlepikaitė („BK Jonas Maratonas“, 46.26,7).

3 km bėgime nugalėtojais tapo Airidas Bendaravičius (Vilkaviškio LASK, 9.41,9) ir Daiva Bielevičiūtė („Begimo klubas“, 11.07,0). Sportinio ėjimo varžybose nugalėjo Stanislovas Paulauskas (1:13.23,9) ir Rasa Platūkienė (1:24.41,8).

Bendroje Lietuvos bėgimo taurės įskaitoje po septynių įskaitinių etapų pirmauja Marius Ignotas („Lukas“, 6010 tšk.). Į antrąją vietą pakilo Simas Stasiukaitis („Bėgimo klubas“, 5345 tšk.), o į trečiąją – Jonas Ažukas („Bėgimo klubas“, 5214 tšk.).

Moterų įskaitoje užtikrintai pirmauja Nadežda Normontienė („F.O.C.U.S running“, 6139 tšk.). Antroje pozicijoje yra Gitana Akmanavičiūtė („Bėgimo klubas“, 4691 tšk.), trečioje – Viktorija Varnagirytė („Lukas“, 3984 tšk.).

Klubų įskaitoje pirmauja „Begimo klubas“ (7971 tšk.). Antrąją vietą užima Kauno BMK (6764 tšk.), trečiąją – „Lukas“ (6444 tšk.).

Lietuvos bėgimo taurės nukeltas VI etapas – „Sūduvos taurės“ varžybos (1 val. bėgimas) vyks rugsėjo 20 dieną Marijampolėje.

„Artimiausiu metu tikiuosi išbandyti jėgas ir spalio ketvirtą dieną startuoti Londono maratono elito grupėje. Jo rengėjai tvirtina, kad bėgimas tikrai turėtų vykti,“– sako R. Kančys.

2016 metais Brazilijoje vykusiose Rio de Žaneiro vasaros olimpinėse žaidynėse 75-as finišavęs maratonininkas siekia startuoti ir Tokijuje. Juolab praėjusiais metais jis džiugino puikiais rezultatais. Frankfurto maratoną įveikęs per 2 val. 12 min. 50 sek., bėgikas užėmė 11 vietą, pagerino savo asmeninį rekordą ir pasiekė antrą rezultatą šalies istorijoje.

„Šiemet galėčiau pasiekti dar geresnių rezultatų, tačiau dėl visame pasaulyje plintančios pandemijos, atšaukiami bėgimai. Vilties suteikia, kad iki gruodžio pradžios sustabdytas normatyvų vykdymas nuo rugsėjo pirmos dienos atnaujinamas. Nepaisant to, kad turėtų vykti Londono maratonas, nebus lengva rasti varžybų, kuriose galėčiau startuoti. Tačiau neramu visame sporto pasaulyje, o mes nesame išimtis“, – optimizmo nepraranda bėgikas.

Maratonininkas atskleidžia, kad dabar intensyviai treniruojasi, o kiekvieną savaitę nubėga apie du šimtus kilometrų. R. Kančys daug dėmesio skiria ne tik fiziniam, bet ir psichologiniam pasirengimui. Daugiausiai laiko jis praleidžia su trenere Inga Juodeškiene, būsimiems startams rengtis padeda ir treneris iš JAV.

„Šie specialistai papildo vienas kitą. Su Inga dirbu ne vienus metus, o JAV specialisto patirtis padeda geriau planuoti pasirengimo procesą, pasiekti geriausią sportinę formą, kai labiausiai to reikia“, – teigia 33 metų bėgikas.

Lietuvos sporto universiteto (LSU) Treniravimo sistemų alumnas ne tik rengiasi būsimiesiems startams, bet ir treniruoja. Pastaruoju metu jis nemažai laiko praleidžia šalia universiteto esančioje apšilimo aikštėje. „Nors profesionalo karjerą planuoju tęsti ne vienus metus, tačiau stengiuosi įgyti kuo daugiau praktinių žinių. Treniruoti man patinka, o studijos Lietuvos sporto universitete suteikė pasitikėjimo savimi. Ateityje visą dėmesį planuoju skirti trenerio darbui. Žinau, kad sportininko karjera amžinai nesitęs,“– mintimis dalijasi LSU alumnas.

R. Kančys treniruoja ir vaikus, ir suaugusiuosius. Trenerio darbą pradėjęs maratonininkas didžiuojasi ir pirmaisiais laimėjimais. Neseniai vykusiame „Vilnius 100 km running“ jo auklėtinė Gitana Akmanavičiūtė tapo šio bėgimo nugalėtoja. Pergalėmis džiugina ir kiti auklėtiniai.

„Universitete įgytos žinios man padeda ne tik treniruojant, bet ir sportinėje karjeroje. Geriau suprantu trenerių taktinius sumanymus, žmogaus fiziologiją ir psichologiją. Visai tai padeda pasirengti ir įveikti ilgas distancijas. Sporto mokslo žinias universitete perteikė geriausi specialistai, o ir mano trenerė – Inga Juodeškienė – Lietuvos sporto universiteto alumnė“, – pasakoja R. Kančys.

Maratonininkas sako, kad dabar visas mintis užvaldė kova dėl reitingo taškų, kurie atvertų galimybes dalyvauti dar vienose – kitais metais vyksiančiose Tokijo olimpinėse žaidynėse.

Treniruojasi kartu

R.Kančys 2019-ųjų rudenį Frankfurto maratone užfiksavo antrą rezultatą per visą Lietuvos lengvosios atletikos istoriją – 2 val. 12 min. 50 sek., o I.Brasevičius 42 km 195 m Berlyne įveikė per 2 val. 15 min. 53 sek.

Šiemet prieš kiek daugiau nei savaitę Barselonoje pusmaratonį (21 km 0975 m) Remigijus nubėgo per 1 val. 4 min. 29 sek., o Ignas – vos 4 sek. lėčiau.

Olimpiniam sezonui R.Kančys ir I.Brasevičius ruošiasi drauge. Sportininkai treniruojasi pagal skirtingas programas, tačiau nemažą dalį darbų gali atlikti bėgdami kartu.

"Treniruočių stovyklose dažniausiai būname kartu, tik sportuojame šiek tiek kitaip, – pasakojo I.Brasevičius. – Nebūtinai turi sutapti pratybos, bet požiūriai, charakteriai – taip. Mes esame konkurentai trasoje, bet draugai gyvenime. Vienas kitam padedame, palaikome per treniruotes."

Šiuo metu stajeriai treniruojasi Portugalijoje. Kartu su jais – ir artimieji: vaikai, žmonos.

"Su šeima treniruočių stovykloje esu jau antrą kartą. Maloniau sportuoti ir galva ramesnė. Dukrytė neleidžia tinginiauti", – juokavo vienerių Elzės tėtis R.Kančys.

"Gerokai lengviau psichologiškai, nei išvykus vienam", – antrino I.Brasevičius.

Laukia svarbūs startai

Pagrindiniai pavasario startai sportininkams bus tie patys – kovo 29 d. Gdynėje (Lenkija) jie dalyvaus pasaulio pusės maratono čempionate, o balandžio 19-ąją – Vienos maratone.

"Varžybos – labai atsakingos. Gal dar nebūsiu geriausios sportinės formos, bet padarysiu viską, ką galiu", – tvirtino R.Kančys.

Jam 2019-ųjų pavasaris nesusiklostė taip, kaip tikėtasi. Nepasisekė Prahoje, nepavyko įvykdyti pasaulio čempionato kvalifikacinio normatyvo.

Tačiau Kauno maratoną R.Kančys nubėgo per 2 val. 18 min. 36 sek. ir pasiekė šių varžybų rekordą.

"Kauno maratonas padėjo gerus pamatus rudens startams ir suteikė pasitikėjimo", – pripažino R.Kančys.

Panašiai 2019-ieji susiklostė ir I.Brasevičiui. Pavasarį jis du mėnesius jautė jėgų trūkumą, tačiau Kaune laimėjo "Hollister" pusmaratonį, aplenkęs Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvį Igorį Rusą iš Ukrainos.

"Kaune man pritrūko tik kelių sekundžių iki asmeninio rekordo. Šis startas man buvo lyg pirmas žingsnis aukštyn iš duobės – visai kitaip sekėsi kitose varžybose, jaučiausi tvirčiau psichologiškai", – sakė I.Brasevičius.

Šiemet Kauno maratonas numatytas balandžio 26-ąją.

Nustebino save

Abu lengvaatlečius pozityviai nuteikė pirmasis 2020-ųjų startas Barselonoje: R.Kančys asmeninį rekordą pagerino 58 sek., o I.Brasevičius – net 1 min. 25 sek.

"Truputį nustebinau save. Neabejojau, kad bėgsiu greičiau nei per 1 val. 6 min. Mano tikslas buvo 1 val. 5 min. 30 sek., tai jaučiau po treniruočių, bet nubėgau dar minute greičiau", – džiaugėsi I.Brasevičius.

"Esu iš tų, kurie treniruodamiesi negali pasakyti, kaip bėgs per varžybas. Džiaugiuosi, kad gerai pasisekė, juo labiau, kad praeitas sezonas buvo labai ilgas ir baigėsi tik gruodį. Poilsio nebuvo, išskyrus švenčių laikotarpį. Smagu, kad treniruočių stovykla buvo produktyvi ir startas Barselonoje parodė, kad treniruojuosi teisingai, – teigė R.Kančys. – Ar nustebino Ignas? Ne, nes po treniruočių mačiau, kaip jis pasirengęs. Per varžybas jis prisivijo dešimtame kilometre ir bėgome kartu. Grupė pradėjo lėtėti, tad mums su Ignu vienas kitą spausti finišo link."

Olimpiada? Galbūt

R.Kančiui dabar priklauso antras geriausias Lietuvoje maratono bėgimo rezultatas. Nuo Česlovo Kundroto dar 1997 m. užfiksuoto nacionalinio rekordo (2 val. 12 min. 35 sek.) skiria jau tik 15 sek.

"15 sek. – daug... Apie rekordą dabar negalvoju, o kaip bus ateityje – pamatysime per varžybas" – sakė R.Kančys.

Pakoreguoti savo poziciją geriausių Lietuvos maratonininkų sąraše tikisi ir I.Brasevičius. Šiuo metu jo rezultatas – septintas.

"Stengsiuosi pagerinti asmeninį rekordą. Lietuvos? Neplanuoju, bet 2 val. 13 min. man tikrai pasiekiamas rezultatas. Reikia dar daug treniruotis, žiūrėsime, kaip seksis. Maratonas – tai toks iššūkis, kad planuoji vienaip, o pabaigtuvės gali būti visiškai kitokios", – svarstė I.Brasevičius.

Abu Lietuvos maratonininkai turi vilčių vykti į Tokijo olimpines žaidynes. Tikslą galima pasiekti dviem būdais – įvykdžius kvalifikacinį normatyvą arba užėmus atitinkamą poziciją pasaulio reitingų lentelėje. Tačiau atrankos normatyvas (2 val. 11 min. 30 sek.) – aukštesnis nei Lietuvos rekordas.

"Manau, tiek man, tiek Remigijui patekti pagal reitingą nėra jokių šansų, o vienintelė galimybė – įvykdyti normatyvą. Jei yra nors vieno procento tikimybė, kad tai įmanoma, bandysime tą padaryti", – teigė I.Brasevičius.

Rudenį R.Kančys Frankfurto maratone užfiksavo antrą rezultatą šalies istorijoje (2 val. 12 min. 50 sek.), o I.Brasevičius Berlyne 45,195 km įveikė per 2 val. 15 min. 53 sek. Tuo tarpu prieš kiek daugiau nei savaitę Barselonos pusmaratonyje užfiksavo lietuviams seniai neregėtus laikus: Remigijus nuotolį nubėgo per 1 val. 4 min. 29 sek., o Ignas – vos 4 sekundėmis lėčiau.

Į treniruočių stovyklą – su mažamečiais vaikais

Olimpiniam sezonui R.Kančys ir I.Brasevičius ruošiasi drauge. Nors sportininkai treniruojasi pagal skirtingą programą, nemažą dalį darbų jie gali atlikti bėgdami kartu.

„Didžiąją dalį stovyklų būname kartu, tik treniruojamės šiek tiek kitaip, bet daug ir kartu bėgame. Pradėjome į stovyklas kartu važinėti prieš 3-4 metus, – pasakojo I.Brasevičius. – Nebūtinai turi sutapti treniruotės, bet turi sutapti požiūris į viską, charakteriai. Mes esame konkurentai trasoje, bet draugai gyvenime. Vienas kitam netgi padedame, palaikome per treniruotes ir nuo to treniruotis būna tik lengviau.“

Šiuo metu stajeriai stovyklauja Portugalijoje. Šioje treniruočių stovykloje kūdikius auginantiems tėčiams kompaniją palaiko ir vaikai, ir mylimosios.

„Su šeima esu jau antrą kartą. Daug ramiau, kai grįžti ir randi namie šeimą, nereikia sukti galvos. Daug lengviau treniruotis, kai šeima šalia. Kol kas dukra dar nenuima laiko, bet neleidžia tinginiauti“, – juokėsi vienerių Elzės tėtis R.Kančys.

„Vaikas yra šalia, tad morališkai yra daug lengviau nei išvažiavus vienam“, – antrino pirmą kartą su šeima stovykloje esantis I.Brasevičius.

Pagrindiniai pavasario startai sportininkams bus tie patys – kovo 29 dieną Gdynėje (Lenkija) jie bėgs pasaulio pusės maratono čempionate, o balandžio 19-ąją – Vienos maratone.

„Varžybos yra labai atsakingos, pasaulio čempionatas, kur atstovausiu Lietuvai. Gal nebūsiu pačioje geriausioje sportinėje formoje, nes iki maratono bus likusios trys savaitės, bet padarysiu viską, ką galiu. Manau, viskas bus gerai“, – vylėsi R.Kančys.

Barselonoje – įspūdingi rekordai

Praėjusiais metais R.Kančiui pavasaris nesusiklostė taip, kaip tikėjosi lietuvis. Prahoje maratono įveikti jam nepavyko, tuo pačiu – įvykdyti pasaulio čempionato normatyvo. Tačiau Kaune olimpinių žaidynių dalyvis tapo greičiausiai Lietuvos maratoną įveikusiu lietuviu apskritai: distanciją jis nubėgo per 2 val. 18 min. 36 sek. bei pasiekė Kauno maratono rekordą.

„Po nusiimto maratono buvo baimė, kaip seksis toliau, kaip bėgsis. Kauno maratonas padėjo gerus pamatus rudens startams ir suteikė pasitikėjimo“, – prisipažino R.Kančys.

Panašiai metai klostėsi ir I.Brasevičiui – pavasarį jis du mėnesius jautė jėgų trūkumą, tačiau „Hollister“ pusmaratonyje triumfavo, aplenkęs Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvį Igorį Russą iš Ukrainos.

„Tada Kaune pritrūko tik kelių sekundžių iki asmeninio rekordo, netikėtai nugalėjau, nors dalyvavo stiprus ukrainietis. Prieš Kauno maratoną turėjau virusą, buvau iškritęs du mėnesius. Labai sunkiai bėgosi ir šiaip sunku viską buvo daryti. Tas Kauno maratonas man buvo lipimo iš duobės pradžia. Nuo tada visai kitaip bėgosi, visai kitaip sekėsi varžybose. Galų gale atėjo profesionalumas, lygis, dirbu dar sunkesnius darbus ir psichologiškai jaučiuosi tvirčiau“, – sakė I.Brasevičius.

Abu lengvaatlečius pozityviai nuteikė pirmasis metų startas Barselonoje. R.Kančys asmeninį rekordą pagerino 58 sekundėmis, o I.Brasevičius – net 1 min. 25 sek.

„Barselonoje truputį nustebinau save, bet net neabejojau, kad bėgsiu iš 1 val. 6 min. Mano tikslas buvo 1 val. 5 min. 30 sek. – tą rodė treniruotės, noras buvo toks, tik subėgau dar minute greičiau, dėl to save nustebinau. Varžybų metu pradėjau per greitai, bet neišsigandau, o kaip tik nusprendžiau laikytis ir kovoti“, – prisiminė I.Brasevičius.

Save nustebinęs jautėsi ir R.Kančys – pagal treniruotes sportininkas dažniausiai nežino, kokio rezultato galima tikėtis varžybose.

„Esu iš tų, kurie treniruojasi, bet negali pasakyti, kaip bėgs varžybose. Džiaugiuosi, kad gerai susibėgo, tuo labiau, kad praėjęs sezonas buvo labai ilgas – baigėsi tik gruodį. Poilsio neturėjau, išskyrus švenčių laikotarpį. Džiaugiuosi, kad stovykla buvo produktyvi ir startas Barselonoje parodė, kad treniruojuosi gera linkme, – sakė R.Kančys. – Ar nustebino Ignas? Ne, nes iš treniruočių buvo galima matyti, kaip jis pasirengęs. Pačiose varžybose jis prisivijo mane dešimtame kilometre ir bėgome kartu. Grupelė pradėjo lėtėti, tad teko mums su Ignu vienas kitą spausti link finišo.“

Vienintelis kelias į Tokiją

R.Kančiui dabar priklauso antras geriausias lietuvių rezultatas tiek maratono rungtyje, tiek pusmaratonyje. Nuo Česlovo Kundroto dar 1997 metais užfiksuoto laiko (2 val. 12 min. 35 sek.) jį skiria jau tik 15 sekundžių.

„Tikėjausi tokio klausimo (juokiasi – aut. past). Dar daug trūksta iki Lietuvos rekordo – 15 sekundžių. Apie jį negalvoju, o kaip susidėlios varžybose, bus matyti. Greitai prabėgau tik pusę maratono, dar pusė liko“, – nusijuokė R.Kančys.

Pakoreguoti poziciją geriausių Lietuvos maratonininkų sąraše tikisi ir I.Brasevičius. Šiuo metu jo rezultatas tarp visų lietuvių yra septintas.

„Savo asmeninį rekordą tikrai realu gerinti, einu link to ir kiek įmanoma stengsiuosi. Apie Lietuvos rekordą negalvoju, bet 2 val. 13 min. man yra tikrai įmanomas rezultatas. Reikia dar daug treniruotis, dar daug visko padaryti, žiūrėsime, kaip seksis. Maratonas yra tokia distancija, kada vieną planuoji ir gali atsitikti kitaip, bet anksčiau ar vėliau tikrai pagerinsiu šį savo rezultatą“, – sakė I.Brasevičius.

Abu Lietuvos maratonininkai turi galimybių vykti į Tokijo olimpines žaidynes. Tą padaryti galima dviem būdais – įvykdžius normatyvą arba užėmus atitinkamą poziciją planetos reitinge. Tačiau normatyvas į žaidynes aukštesnis net už šalies rekordą – 2 val. 11 min. 30 sek.

„Manau, tiek man, tiek Remigijui patekti pagal reitingą nėra jokių šansų, o vienintelė galimybė patekti į žaidynes yra įvykdžius normatyvą. Jei yra nors vienas procentas, kad tai yra įmanoma, tiek Remigijus, tiek aš bandysime tą padaryti“, – pažadėjo I.Brasevičius.

Dar nėra žinoma, ar pernykščiai Kauno maratono čempionai dar kartą išbandys jėgas Kaune. Šiemet didžiausias Laikinosios sostinės sporto renginys vyks balandžio 26 dieną.

Geriausias Lietuvos maratonininkas sekmadienį Frankfurte skriejo tokiu greičiu, kad tai jam net nutiesė pusę kelio Tokijo olimpinių žaidynių link. Maratoną R. Kančys įveikė per 2 val. 12 min. 50 sek., pagerino asmeninį rekordą ir pasiekė antrą rezultatą šalies istorijoje.

Už pasiektą laiką kaunietis uždirbo 1111 tašką pagal IAAF taškų skaičiavimo lentelę. Dar 19 jam atiteko už užimtą 11-ąją vietą. Norint varžytis Tokijo žaidynėse maratoną reikia įveikti per 2 val. 11 min. 30 sek. arba atsidurti tarp 80 geriausių šios rungties atstovų IAAF reitinge.

Palyginimui, 80-ąją vietą reitinge užimančio esto Tiidreko Nurme geriausių dviejų startų vidurkis lygus 1108, tad R. Kančiui vietą Tokijuje garantuotų panašiai sėkmingas antrasis startas kuriame nors maratone pavasarį.

„Esu patenkintas rezultatu. Ambicijas išpildžiau tokias, kokias norėjau. Nors ir su jauduliu, bet gerai pavyko antra pusė. Federacijos generalinė sekretorė Nijolė (Medvedeva) klausė, kaip jaučiuosi, sakiau, kad lyg ir gerai viskas, laukiu, bet su tokia nežinia. Džiaugiuosi, kad viskas išėjo į gerąją pusę, o kai kur galima dar ir patobulėti“, – džiaugėsi R. Kančys.

32-ejų metų lengvaatlečiui pritrūko vos 15 sekundžių, kad taptų naujo Lietuvos rekordo autoriumi. Dabartinis rekordas dar nuo 1997 metų priklauso Česlovui Kundrotui – 2 val. 12 min. 35 sek. Beje, antrą maratono pusę Frankfurte R. Kančys įveikė net 30 sekundžių greičiau nei pirmąją.

„Paskutinius gaudžiau, vieną, berods Kenijos atstovą, apsilenkiau likus kažkur 300 metrų. Dar vieno neaplenkiau tik vos vos (britui Derekui Hawkinsui mūsiškis nusileido sekunde - lengvoji.lt). Bet 11 vieta yra žiauriai gerai, daug taškų gausiu“, – puikiu jėgų išdėstymu džiaugėsi maratonininkas.

Šis sezonas R. Kančiui klostėsi permainingai. Pavasarį Prahoje maratono finišo jis nepasiekė, birželį triumfavo Kauno maratone, pasiekęs geriausią Lietuvos bėgikų rezultatą mūsų šalyje vykusiuose maratonuose apskritai, tačiau į pasaulio čempionatą Katare sportininkas nepateko, nors dalyvavimas tvankiose ir karštose oro sąlygose greičiausiai būtų apsunkinęs galimybes kovoti dėl patekimo į olimpines žaidynes.

„Visą sezoną vertinčiau gerai, pavasaris parodė techninių klaidų, tad pasiruošimas Frankfurto maratonui buvo didesnis. Įdėta tikrai daug darbo. Esu labai dėkingas federacijai už kantrybę, – sakė R. Kančys. – Kalbant apie reitingavimą, Frankfurto maratonas man buvo palankesnis net ir už Berlyno maratoną. Berlyne trasa greita, bet ir didesnė konkurencija. Čia mažesnė konkurencija ir buvo galimybė gauti taškelių. Šįkart buvo daug stiprių atvažiavę, bet taip susiklostė, kad esu 11-as“.

Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse R. Kančys tarp 155 startavusių maratonininkų užėmė 75-ąją vietą.