Projektas „Svoboda Satellite“, pavadintas panaudojant laisvę reiškiantį rusišką žodį, „nėra propaganda prieš propagandą“, per renginį Europos Parlamente Briuselyje sakė RSF generalinis sekretorius Christophe'as Deloire‘as. „Tai yra nepriklausoma žurnalistika, daugiausia žiniasklaidos tremtyje eksportuojama iš demokratinių valstybių, skirta despotiškų režimų valdomose šalyse gyvenantiems žmonėms“, – sakė jis.

Pasak Ch. Deloire‘o, palydovinis paketas gali pasiekti 4,5 mln. namų ūkių Rusijoje, turinčių palydovines antenas. Jo teigimu, transliacijos bus „saugios ir patikimos“.

Europos Komisijos viceprezidentė Vera Jourova pasveikino iniciatyvą kaip iššūkį dezinformacijos kampanijoms tiek Rusijoje, tiek kitur. „Mes pralaimime šį informacinį karą. Nesu laiminga tai sakydama“, – pareiškė V. Jourova, paminėjusi Maskvos „agresyvios komunikacijos“ strategijas, pagal kurias dezinformacija pritaikoma kiekvienai šaliai, į kurią taikomasi. Jos žodžiais, daug skirtingų naratyvų išnaudoja visuomenės silpnąsias vietas, istorines tendencijas ir kalbos artimumą.

Pasak projekto „Svoboda Satellite“ rėmėjų, jis suteiks rusakalbei auditorijai Rusijoje ir kaimyninėse šalyse prieigą prie žurnalistikos, „galinčios kalbėti apie karo nusikaltimus“, kuriuos Rusija vykdo Ukrainoje. Kitaip nei Rusijos žiniasklaidai, šiems kanalams nebus taikomi Rusijos vidaus įstatymai, reikalaujantys, kad karas Ukrainoje būtų vadinamas tik „specialiąja karine operacija“, antraip gresia baudžiamoji atsakomybė.

Devyni kanalai, tarp jų kuriami „Sacharovo radijo“ ir „Novaja Gazeta Europa“, bus transliuojami Prancūzijoje įsikūrusiame „Hotbird“ palydovų tinkle „Eutelsat“. Vėliau planuojama išplėsti pasiūlą iki 25 kanalų, sakė projektą finansuojanti RSF.

Iš 180 šalių Lietuva šių metų sąraše pakilo dviem pozicijomis – iš devintosios į septintą vietą. Ir čia jau sunku nepasipuikuoti – esame aukščiau už latvius ir, ką jau kalbėti, – net už estus, kurie, lyginant su 2022-aisiais, nusileido iš ketvirtos į aštuntą poziciją.

Pas mūsų šiaurinius kaimynus, anot „Reporteriai be sienų“, nors žiniasklaidos laisvė ir užtikrinama teisiniu bei politiniu lygmenimis, „žurnalistai susiduria su savicenzūros rizika dėl teisės aktų, nukreiptų prieš šmeižtą, ir kibernetinių patyčių“.

Iš 180 šalių Lietuva šių metų sąraše pakilo dviem pozicijomis – iš devintosios į septintą vietą.

Latvija pagal žiniasklaidos laisvės indeksą yra 16-oje vietoje (pernai buvo 22-oje). Ten žurnalistai dirba gana laisvoje ir saugioje aplinkoje, tačiau „patikimos informacijos prieinamumas, ypač rusakalbiams, yra rimta problema“.

Pas mus gi, nepaisant teisinės sistemos trūkumų, finansinių problemų ir įtampos su valdžia, „žurnalistai dirba palyginti palankiomis sąlygomis“. Vis dėlto atkreiptas dėmesys į visus nustebinusius aršius žodinius išpuolius prieš žiniasklaidą COVID-19 pandemijos kontekste.

Kita mūsų kaimynė, Baltarusija, pagal žiniasklaidos laisvės indeksą per metus nukrito keturiais laipteliais – į 157 vietą, o Rusija per metus prarado 9 pozicijas ir yra 164. Kitko tikėtis ir nebuvo galima, nepriklausomą žiniasklaidą pakeitus propagandos ruporais.

Bet tai dar ne dugnas, dar yra kur lygiuotis. Dar yra draugai Kimas, Xi ir kolegos iš Vietnamo. Ten valdžios ir žurnalistų santykių nėra jokių, nes nėra žurnalistų, tik – minčių komisarai ir jų įgaliotiniai, kontroliuojantys, ką privalo galvoti liaudis.

Tačiau šiemet nužudytų žurnalistų skaičius – 46 – yra mažiausias nuo to laiko, kai RSF pradėjo skelbti atitinkamas metines suvestines. Šį sumažėjimą nulėmė tai, kad sąlyginai stabilizavosi konfliktai Artimuosiuose Rytuose.

„Žurnalistų, sulaikytų dėl savo darbo, skaičius dar niekada nebuvo toks didelis nuo pat 1995 metų, kai RSF pradėjo skelbti savo metines suvestines“, – sakoma už spaudos laisvę kovojančios organizacijos pareiškime.

Per vienus pastaruosius metus šis skaičius padidėjo maždaug 20 proc., pirmiausia dėl žiniasklaidos varžymo Mianmare, Baltarusijoje ir Honkonge.

Be to, nurodo RSF, dar niekada nebuvo tiek daug sulaikytų moterų žurnalisčių. Šiuo metu jų yra 60 – trečdaliu daugiau nei pernai.

Daugiausiai kalinamų žurnalistų –127 – yra Kinijoje. Šį skaičių didele dalimi nulėmė nacionalinio saugumo įstatymas Honkongui, apribojęs daug jo demokratinių laisvių.

Antroje vietoje yra Mianmaras, kur kalinami 53 žurnalistai. Toliau sąraše yra Vietnamas (43), Baltarusija (32) ir Saudo Arabija (31).

Po piko 2016 metais mažėjantis nužudytų žurnalistų skaičius atspindi besikeičiančią padėtį Sirijoje, Irake ir Jemene, kur aprimus konfliktams atvyksta mažiau žiniasklaidos atstovų.

Dauguma iš 46 žuvusių žurnalistų – 65 proc. – buvo nužudyti tyčia, nurodo RSF.

Pavojingiausios šalys šiemet ir vėl yra Meksika bei Afganistanas, kur žuvo atitinkamai septyni ir šeši žurnalistai. Po keturis žurnalistus žuvo Jemene ir Indijoje.

RSF taip pat skelbia, kad pasaulyje, daugiausia Viduriniuose Rytuose, įkaitais laikomi 65 žurnalistai ir jų kolegos. Sirijoje tokių įkaitų yra 44, Irake – 11, Jemene – 9. Malyje nuo balandžio įkaitu laikomas vienas prancūzų žurnalistas.

Praėjusį mėnesį Hagoje darbą pradėjo „žmonių tribunolas“, siekiantis teisingumo dėl nužudytų žurnalistų ir žiniasklaidos laisvės užtikrinimo augančio autoritarizmo ir populizmo amžiuje.

Per pusmetį truksiantį procesą, surengtą spaudos laisvės organizacijų koalicijos iniciatyva, daugiausia dėmesio bus skiriama neišspręstoms trijų žurnalistų, nužudytų Meksikoje, Šri Lankoje ir Sirijoje, byloms.

Nors tribunolas neturi teisinių įgaliojimų ką nors nuteisti, jis tokiu „paprastų žmonių teisingumu“ siekia šviesti visuomenę, surinkti įrodymų ir paskatinti vyriausybes veikti.

Tribunolą organizavo nevyriausybinės organizacijos „Free Press Unlimited“, Komitetas žurnalistams ginti (CPJ) ir RSF.

Amsterdamo centre, gausybės liudininkų akivaizdoje, pašautas 64-erių apie nusikaltimus rašantis olandų žurnalistas ir laidų vedėjas Peteris R. de Vriesas.

Po šio neįprastai brutalaus užpuolimo laikinasis Olandijos premjeras M.Rutte prasitarė, kad tai išpuolis ne tik prieš konkretų žiniasklaidos atstovą, bet "prieš mūsų demokratijai ir įstatymo viršenybei labai svarbią spaudos laisvę".

Ši ataka sukrėtė ir Olandijos karališkąją porą. Jų Didenybės socialiniame tinkle P.R. de Vriesui parašė paramos žinutę ir tvirtino, kad "žurnalistai turi galėti be grėsmės dirbti savo svarbų darbą".

Turi galėti, bet negali. Tą rodo nesenas baltarusių žurnalisto R.Protasevičiaus pagrobimas Vilniaus pašonėje, tą rodo nuolat Meksikoje žudomi žurnalistai, kur jau vien per šį pusmetį banditai nušovė tris reporterius, o dar du jų kolegos dingo be žinios.

Už žiniasklaidos laisvę kovojanti tarptautinė nevyriausybinė organizacija "Reporteriai be sienų" kasmet skelbia liūdnąją statistiką.

Per pastarąjį dešimtmetį dėl žurnalistinio darbo arba šio darbo metu žuvo beveik tūkstantis žiniasklaidos darbuotojų – po vieną kone kas trečią dieną.

Pernai pasaulyje dėl savo profesinės veiklos buvo nužudyta mažiausiai 50 žiniasklaidos darbuotojų, bent dvi iš jų – moterys. O per pastarąjį dešimtmetį dėl žurnalistinio darbo arba šio darbo metu žuvo beveik tūkstantis žiniasklaidos darbuotojų – po vieną kone kas trečią dieną.

Organizacija kasmet vis vardija pavojingiausias šalis profesionaliems žiniasklaidos darbuotojams. Iki šiol tai buvo Meksika, Irakas, Afganistanas, Indija ir Pakistanas, tačiau geografija pamažu plečiasi. Ir, tai baisiausia, ten, kur anksčiau nė nebuvo įmanoma įsivaizduoti tokių dalykų.

Panašu, jog dar viena pasaulį savo kruvinais čiuptuvais apraizgiusi ir visus siekianti įbauginti organizacija – "Banditai be sienų" vis labiau jaučiasi bebaimiai ir nebaudžiami.

„Nuo 2010 m., kai Viktoras Orbanas ir jo „Fidesz“ partija atėjo į valdžią 2010 m., jie žingsnis po žingsnio perėmė Vengrijos žiniasklaidos kontrolę. Visuomeninių transliuotojų valdymas buvo centralizuotas valstybinio žiniasklaidos holdingo MTVA rankose“, – pranešime teigia RSF.

„Regioninė spauda nuo 2017 m. vasaros yra valdoma V. Orbanui draugiškų verslininkų, o 2018 m. rudenį beveik 500 provyriausybinių žiniasklaidos bendrovių buvo sujungtos į vieną įmonę, kuri leidžia centralizuotai koordinuoti jų turinį“, – sako žurnalistų organizacija.

Spaudos laisvės priešų sąrašą sudaro 37 valstybių ir vyriausybių vadovai, kurie užgniaužia spaudos laisvę savo vadovaujamose šalyse.

Be V. Orbano, į šių metų sąrašą naujai įtraukti Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro ir Saudo Arabijos kronprincas Mohammedas bin Salmanas bei Pekinui paklūstančios Honkongo marionetinės vyriausybės vadovė Carrie Lam.

Spaudos laisvės priešų sąrašą RSF skelbia nuo 2001 m.

Organizacijos generalinis sekretorius Christophe'as Deloire'as (Kristofas Deluaras) BNS teigė, kad iš lėktuvo išlaipinto žurnalisto ir disidento Ramano Pratasevičiaus kalinimas yra „tragedija“, bet reikia parodyti ir veidus kitų įkalintų žurnalistų, nes jie atskleidžia represijų realybę.

„Tai yra protestas pasienyje. Mes norėjome būti kiek įmanoma arčiau tų žurnalistų, kurie yra kalėjime. Jie yra kalėjime šalyje, kuri jau prieš kelis mėnesius buvo uždaryta A. Lukašenkos ir, kurioje auga represijų mastai. Mes norėjome suorganizuoti šį protestą po lėktuvo užgrobimo ir Ramano Pratasevičiaus bei Sofijos Sapegos įkalinimo“, – sakė Ch. Deloire'as.

Pasak jo, kalinama ir daugiau „jaunų ir talentingų žurnalistų“, kurie naudojasi naujais medijų kanalais, tarp jų ir  „Telegram“.

„Kartais represijos gali atrodyti, kaip šiek tiek tolimas reiškinys, tačiau realybė yra tragiška. Lėktuvo užgrobimas buvo aukščiausias taškas, bet prievarta turi labai daug skirtingų lygių ir mes norėjome parodyti labai žmogišką represijų pusę“, – kalbėjo nevyriausybins organizacijos vadovas. 

Akcijos dalyviai pasienyje pakabino kalinamų žurnalistų nuotraukų.

„Mes atsinešėme apie 20 šiuo metu kalinčių žurnalistų nuotraukų ir pakabinome jas ant sienos, skiriančios Lietuvą nuo Baltarusijos. Nes, kaip ir sakiau, norėjome būti kiek įmanoma arčiau tų žurnalistų“, – kalbėjo Ch. Deloire'as.

Jis taip pat užsiminė susitikęs su generalinės prokurorės pavaduotoju Gintu Ivanausku, kuris vadovauja tyrimui dėl priverstinio lėktuvo nutupdymo.

„Jis (G. Ivanauskas – BNS) pasveikino tai, kad kreipėmės į prokuratūrą ir sakė, kad mūsų skundas buvo prijungtas prie tyrimo medžiagos. Yra labai svarbu parodyti, kad žurnalistai nėra teroristai. Terorizmas yra bauginimas nusikaltimais ir prievarta, o būtent tai ir daro A. Lukašenka“, – sakė „Reporteriai be sienų“ vadovas.

Proteste taip pat dalyvavo Dionizas Litvaitis, Vilma Danauskienė, Šarūnas Černiauskas, Dainius Radzevičius, Indrė Makaraitytė, Arkadijus Vinokuras, Ruslanas Iržikevičius ir kiti žurnalistai.

RSF savo ataskaitoje nurodo, kad dauguma žiniasklaidos darbuotojų buvo sąmoningai nužudyti, nes tyrinėjo tokias temas, kaip korupcija, organizuotas nusikalstamumas ir aplinkos būklės blogėjimas. Kai kurie iš jų žuvo, pranešdami apie demonstracijas.

Organizacija pažymi, kad šiais metais pavojingiausios šalys profesionaliems žiniasklaidos darbuotojams buvo Meksika, Irakas, Afganistanas, Indija ir Pakistanas.

Iš viso per pastaruosius dešimt metų dėl žurnalistinio darbo arba šio darbo metu žuvo mažiausiai 937 žmonės. 2019 metais užfiksuotos 53 tokio pobūdžio mirtys.

RSF pažymi, kad pasaulyje, be to, šimtai žurnalistų mirė nuo COVID-19, bet neįmanoma nustatyti, kiek iš jų užsikrėtė dėl savo darbo.

Organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) Vokietijos skyrius savo ataskaitoje nurodo, kad daugiau kaip pusė visų įkalintų žurnalistų sėdi vos penkių šalių kalėjimuose: Kinijos (117), Saudo Arabijos (34), Egipto (30), Vietnamo (28) ir Sirijos (27).

Pasak RSF, 2020 metais taip pat buvo pagrobti 54 žurnalistai, o dar keturi dingo.

Organizacija pažymi, kad visame pasaulyje buvo savavališkai sulaikyta daugiau kaip 130 žiniasklaidos atstovų dėl pranešimų apie koronaviruso pandemiją. Dauguma jų sulaikyti tik kelioms dienoms ar valandoms, bet kai kurie kiti – savaitėms, mažiausiai 14 iš jų vis dar yra sulaikyti.

Kaip teigiama ataskaitoje, vyriausybės visose pasaulio vietose bandė užkirsti kelią nepriklausomiems pranešimams apie koronaviruso sukeltą sveikatos krizę ir jos padarinius.

Nors dauguma jų buvo paleisti po dokumentų patikrinimo, aštuoni žurnalistai šiuo metu yra kalėjime. „Reporteriai be sienų“ teigia, kad praėjusį pirmadienį penki iš jų buvo nuteisti kalėti.

Baltarusijoje nerimstant po rinkimų kilusiems neramumams, valdžia vykdo žurnalistų persekiojimą.

Organizacija, remdamasi Baltarusijos žurnalistų asociacijos (BŽA) duomenimis, skelbia, kad nuo šio mėnesio pradžios Baltarusijoje 85 žiniasklaidos darbuotojai buvo uždaryti į policijos areštinę.

„Raginame valdžios institucijas nedelsiant paleisti įkalintus žurnalistus“, – teigė „Reporteriai be sienų“ vykdomasis direktorius Christianas Mihras.

Antradienį, be kita ko, teismas Minske nusprendė, kad „Telegram“ naujienų kanalas „Nexta Live“, turintis apie 2 mln. sekėjų, turi būti užblokuotas, nes jis tariamai skleidžia ekstremistinę medžiagą. Per šį kanalą yra skleidžiama labai daug informacijos ir vaizdo įrašų apie opozicijos protestus Baltarusijoje.

Protestai Baltarusijoje kilo po rugpjūčio 9 d. surengtų prezidento rinkimų, kurie laikomi suklastotais Aliaksandro Lukašenkos naudai. 26 metus prezidentaujantis autoritarinis Baltarusijos vadovas A. Lukašenka po rinkimų paskelbė save jų nugalėtoju. Oficialiais Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, A. Lukašenka triuškinama persvara laimėjo rinkimus. Jis neva gavo 80,1 proc. balsų. Opozicija tikrąja rinkimų nugalėtoja laiko Sviatlaną Cichanouskają.

„Reporterių be sienų“ socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje „15min“ vadovybė raginama užtikrinti žiniasklaidos laisvės garantijas.

„Derybose su likusiais portalo darbuotojais vadovybė turėtų suteikti žiniasklaidos laisvės garantijas“, – rašoma socialiniame tinkle.

Pasak šios nevyriausybinės organizacijos, „15min“ situacija primena spaudimą, darytą Estijos dienraštyje „Postimees“, kurį 2019-2020 metais taip pat paliko keli žurnalistai.

„Tai nepriimtina valstybėse, kurios „Reporteriai be sienų“ (RSF) sudaromame pasauliniame spaudos laisvės indekse užima 28 ir 14 vietas!“ – pažymi „Reporteriai be sienų“.