„Esama išorinių antieuropietiškų jėgų, kurios siekia – atvirai arba slaptai – paveikti demokratinius europiečių pasirinkimus, kaip kad buvo su „Brexit“ ir keliomis kitomis rinkimų kampanijomis Europoje“, – žurnalistams sakė D. Tuskas.

„Taip gali nutikti ir per gegužę vyksiančius Europos (Parlamento) rinkimus“, – Briuselyje reporteriams pareiškė buvęs Lenkijos premjeras.

„Būtent todėl raginu visus, kam rūpi ES, glaudžiai bendradarbiauti Europos (Parlamento) rinkimų metu ir po jų“, – pridūrė jis.

„Neleiskite išorės jėgų finansuojamoms Europai priešiškoms politinėms partijoms spręsti dėl pagrindinių ES prioritetų ir skirti naujuosius Europos institucijų vadovus“, – paragino D. Tuskas.

Po derybų su Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu kalbėjęs EVT vadovas antrino Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui (Emanueliui Makronui), įspėjusiam dėl kišimosi iš užsienio ir paraginusiam siekti Europos atgimimo.

„Negalime laukti Europos atgimimo – Europos atgimimas turi prasidėti jau dabar“, – sakė D. Tuskas.

Gegužės 23–26 dienomis bus renkami 705 naujojo Europos Parlamento nariai, kurie artimiausius penkerius metus padės leisti ES įstatymus ir rinks Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) įpėdinį.

Remiantis nuomonių apklausomis, per gegužę vyksiantį balsavimą turėtų sustiprėti euroskeptikų populistų pozicijos, tačiau tradicinės politinės jėgos veikiausiai išsaugos turimą daugumą, nors ir bus mažiau vieningos.

EK anksčiau šiemet paragino reklamos bendroves ir tokias JAV informacinių technologijų milžines, įskaitant „Facebook“, prieš Europos Parlamento rinkimus griežčiau kovoti su dezinformacijos kampanijomis, vykdomomis iš tokių valstybių kaip Rusija.

Pasak pranešimo, atakas surengė su Rusijos žvalgyba siejama grupė „Strontium“, saugumo kompanijoms bei vyriausybinėms agentūroms dar žinoma kaip kompiuterinių įsilaužėlių grupė „Fancy Bear“ ir „APT28“.

„Microsoft'e“ neseniai pastebėjome veiklos, nukreiptos prieš demokratines institucijas Europoje“, – sakoma sakoma tinklaraštyje paskelbtame  bendrovės saugumo vadovo Tomo Burto pareiškime.

„Šios atakos neapsiriboja pačiomis kampanijomis, bet dažnai išplinta į mokslinių tyrimų centrus ir nevyriausybines organizacijas, nagrinėjančias demokratijos, rinkimų patikimumo ir viešosios politikos temas bei dažnai palaikančias kontaktus su vyriausybės pareigūnais“, – pridūrė jis.

Bendrovė nurodė, kad neseniai „užfiksavo atakų, nutaikytų prieš Vokietijos užsienio reikalų draugijos (DGAP), taip pat Aspeno instituto ir Vokietijos Marshallo (Maršalo) fondo (GMF) skyrių Europoje darbuotojus“.

„Microsoft“ duomenimis, pernai nuo rugsėjo iki gruodžio vykdytos atakos paveikė 104 darbuotojų paskyras.

Programišiai panaudojo vadinamąjį „tikslingą internetinį sukčiavimą“ (spearphishing) – pasinaudodami netikrais elektroniniais laiškais arba interneto svetainėmis jie sužinodavo darbuotojų kredencialus ir gaudavo prieigą prie kompiuterinių sistemų.

Jų taikiniais tapo minėtų organizacijų darbuotojai Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Serbijoje.

„Organizacijos ir pavieniai asmenys turi suprasti ir būti pasiruošę tam, kad piktybinės jėgos, įskaitant prityrusius valstybinius agentus, siekia pasinaudoti jais skaitmeninėje erdvėje“, – sakoma GMF prezidentės Karen Donfried (Karen Donfrid) pareiškime.

„Dabar svarbiausia išlikti budriems ir saugoti mūsų demokratijas nuo užsienio (jėgų) įsikišimo – taip pat ir internete“, – perspėjama jame.

Artėjančiais mėnesiais Senajame žemyne vyks visa virtinė rinkimų, įskaitant Europos Parlamento rinkimus, Estijos, Suomijos ir Belgijos nacionalinių parlamentų rinkimus bei prezidento rinkimus Slovakijoje, Ukrainoje ir Lietuvoje. 

„Yra didelė tikimybė, kad užsienio jėgos nusitaikys į daugelį iš tų rinkimų“, – praėjusią savaitę sakė buvęs NATO generalinis sekretorius ir Danijos premjeras Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fogas Rasmusenas) Miuncheno saugumo konferencijoje.

Atakos gali būti vykdomos „įsilaužiant į rinkimų sistemas, slapta remiant kandidatus arba skleidžiant nuodingas naujienas tradicinėje arba internetinėje žiniasklaidoje“, pridūrė jis.

Buvęs JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pritarė A. F. Rasmusenui ir perspėjo dėl „kibernetinių atakų, mokėjimo juodais pinigais, siekiant daryti įtaką operacijoms, ir dezinformacijos“, naudojamų ne tik „Rusijos, bet ir kitų veikėjų“.

Europos analitinių centrų puolimas

JAV programinės įrangos milžinė „Microsoft“ trečiadienį pranešė užfiksavusi su Rusija siejamų programišių grupės „Fancy Bear“ atakas prieš kelis Europos analitinius centrus.

„Neseniai „Microsoft“ užfiksavo atakas, nutaikytas prieš Vokietijos užsienio reikalų draugijos (DGAP), taip pat Aspeno instituto ir Vokietijos Marshallo (Maršalo) fondo (GMF) skyrių Europoje darbuotojus“, – sakoma bendrovės svetainėje paskelbtame pranešime.

„Microsoft“ duomenimis, pernai nuo rugsėjo iki gruodžio vykdytos atakos paveikė 104 vartotojų paskyras, kuriomis naudojasi šių organizacijų darbuotojai Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Serbijoje.

„Esame tikri, kad daugelis (atakų) siejamos su grupe, kurią vadiname „Strontium“, – sakoma pranešime.

„Strontium“ laikomas vienu iš programišių grupės „Fancy Bear“, kurią Vakarų šalys sieja su Kremliumi, pavadinimų.

„Microsoft“ pažymėjo, kad aptikusi programišių atakų pėdsakų bendrovė nedelsdama informavo minėtas organizacijas.

Jungtinių Valstijų technologijų milžino viceprezidentas, buvęs Didžiosios Britanijos vicepremjeras Nickas Cleggas kalboje tikino, kad įrankiai pradės veikti kovo pabaigoje ir padės „politinę reklamą „Facebook“ padaryti skaidresne“. Šie skaidrumą užtikrinantys įrankiai nuo vasario, prieš pat rinkimus šalyse, taip pat veiks Indijoje, Ukrainoje ir Izraelyje, o nuo birželio - visame pasaulyje.

Naujosios „Facebook“ politinės reklamos taisyklės reikalaus, kad plataus masto politinė reklama, susijusi su Europos rinkimais gegužės 23-26 dienomis, būtų atskirai patvirtinta ir pažymėta aiškiu „reklama apmokėta iš“ ženklu.

N. Cleggas sako, kad šie įrankiai taip pat reguliuos vadinamąją vieno klausimo reklamą, kurioje „nėra atvirai agituojama palaikyti vieną kandidatą ar partiją, tačiau susitelkiama ties smarkiai politizuotais klausimais, kaip imigracija“.

Politinė reklama bus saugoma „Facebook“ serveriuose iki septynerių metų, kartu su pasiektos auditorijos informacija ir tiksliais duomenimis apie reklamos užsakovą.

Priemonių imtasi po košmariškų metų „Facebook“, kai bendrovę supurtė skandalų serija dėl duomenų apsaugos ir privatumo bei nerimas, kad didžiausiu socialiniu tinklu pasaulyje buvo manipuliuojama dėl politinių interesų.

„Facebook“ kritikai kaltina socialinį tinklą padėjus skleisti nesantaiką kurstančią ir klaidinamą informaciją įvairių rinkimų metu, įskaitant ir 2016 m. JAV prezidento rinkimus, kuriuos laimėjo Donaldas Trumpas.

„Facebook“ reklama taip pat domėjosi ir JAV Federalinis tyrimų biuras dėl įtarimų, kad Rusija įsikišo į JAV prezidento bei įvairius kitus rinkimus Europoje.