Šį apie „vilko vaikų“ likimus pasakojantį kūrinį 2012 metais išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Po trejų metų Marko Rodunerio išverta knyga pasirodė ir Vokietijoje.

„Jo (Alvydo Šlepiko) jautrus ir sykiu nesentimentalus pasakojimas Lietuvoje sukėlė diskusijas apie mažai žinomą, tačiau vis dar aktualią temą. Skatinamoji premija skiriama ir už šio lietuviško balso sklaidą Vokietijoje, už kurią esame dėkingi nusipelniusiam vertėjui Markui Roduneriui“, - taip savo sprendimą pagrindė premijos žiuri, sakoma pranešime.

Padėkos kalboje rašytojas Alvydas Šlepikas pabrėžė karo beprasmybę: „Rašiau knygą puikiai suvokdamas, kad jokia knyga, netgi Biblija, pasaulio pakeisti į gerąją pusę nebegali. Tačiau susipažinęs su nepelnytai nutylėta Rytų Prūsijos pokario našlaičių istorija supratau, kad privalome apie tai rašyti, kalbėti. Rašydamas šią knygą suvokiau viena - karas yra siaubinga, nenatūrali žmonių būsena ir nesvarbu, kas puola, kas ginasi, visi pralaimi. Vieni žūsta, kiti patiria badą, netektis, kančias, treti praranda žmoniškumą, tampa žudikais, nors, jeigu karo nebūtų, jie gal būtų tokie pat normalūs žmonės kaip ir mes. Todėl privalome rašyti, kalbėti, šaukte šaukti apie karo neįmanomybę. Tai galbūt ir sizifiškas, bet būtinas darbas (...)“.

Pagrindinė šių metų Georgo Dehio premija atiteko Kroatijoje gyvenančiam bosnių rašytojui Miljenko Jergovičiui ir jo vertėjai Brigitte Dobert.

Vokiečių meno istoriko Georgo Dehio (1850-1932) vardu pavadinta premija skiriama rašytojams, kurių kūryba nuosekliai tematizuoja vokiškosios istorijos ir kultūros apraiškas Europoje. 2004 metais įsteigta premija teikiama kas antrus metus. Lėšas skiria Vokietijos Federacinės Respublikos kultūros ir medijų ministerija, asignavimų vykdytojas - Vokiečių kultūros forumas - Rytinė Europa.