Į skambučius neatsiliepia

Tarptautinės bendrovės "Estonian, Latvian and Lithuanian Environment" veikla pastaruoju metu klaipėdiečių stebima per padidinamąjį stiklą.

Tyrimais siekiama nustatyti, ar ore aptinkami cheminiai junginiai neviršija leistinų normų ir ar nekenkia klaipėdiečiams. Viso tyrimo metu numatyta atlikti per 100 analizių.

Sutartyje dėl oro kokybės tyrimų atlikimo ir taršos modeliavimo numatyta, kad, pasklidus nemaloniam kvapui, visuomenės atstovai gali iškviesti paslaugos vykdytoją, kuris per vieną valandą paims oro mėginį nurodytu adresu ir oro taršos sklidimo kelyje.

Kiekvienoje iš penkių miesto dalių iki 2020-ųjų balandžio 11 d. planuojama ištirti po šešis oro taršos atvejus.

Vis dėlto, panašu, kad viskas vyksta ne taip sklandžiai, kaip tikėtasi.

Su redakcija susisiekęs Vitės bendruomenės asociacijos valdybos pirmininkas, miesto šiaurinės dalies atstovu kvapų kontrolei išrinktas Ruslanas Schneiderat tikino, kad šių tyrimų organizavimas jam pasėjo rimtų abejonių.

Anot R.Schneiderat, su kvapų tyrėjais susisiekti nepavyksta jau kurį laiką.

"Dar liepos pradžioje norėjau pranešti apie dvoką. Skambinau nurodytu telefono numeriu. Niekas neatsiliepė. Mėnesio pabaigoje per susitikimą su bendrovės atstovais mums buvo pasakyta, kad taip nutiko dėl techninių kliūčių. Kompanijos vadovė pažadėjo, kad mums visada bus atsakyta per valandą. Šią savaitę, trečiadienį, netoli Vitės kapinių gyvenantys klaipėdiečiai man pranešė apie smarvę. Ir vėl bandžiau susisiekti bendrovės pateiktais kontaktais. Kaip ir anksčiau, niekas nekėlė ragelio, neperskambino", – piktinosi vyras.

Nors smarve skundėsi ne vienas gyventojas, nepavykus pasikviesti kvapų tyrėjų, mėginiai paimti nebuvo.

Kvietė penkis kartus

Esą tai ne pirmas atvejis, kai "Estonian, Latvian and Lithuanian Environment" specialistai neišgirsta klaipėdiečių prašymo ir neatvyksta paimti oro mėginių tyrimams.

R.Schneiderat tikinimu, penktadienį ryte Smilties Pylimo g. 3 namo gyventojas pranešė apie rajone pasklidusią, nosį riečiančią smarvę.

R.Schneiderat dar kartą bandė susisiekti su bendrovės specialistais. Tačiau ir vėl nesėkmingai.

Atrodo, kad įsigijome katę maiše.

"Visus kartus, kai kvietėmės specialistus, buvo jaučiamas mazuto kvapas. Iš viso skambinau penkis kartus. Jokios reakcijos nesulaukiau. Peršasi nuojauta, kad tyrimų kokybės niekas nekontroliuoja. Atrodo, kad įsigijome katę maiše", – stebėjosi vyras.

Kvietimų skaičius – ribotas

Pašnekovą stebina tai, kad penkių miesto zonų atstovams specialistus galima pasikviesti iš viso 15 kartų per vasarą.

"Yra penkios zonos. Į kiekvieną jų specialistai per vasarą atvykti gali tik po tris kartus. Taip nupirkta paslauga. Tai reiškia, kad jeigu, pavyzdžiui, birželį smarvė kankins tris kartus, liepą ir rugpjūtį kreiptis nebegalėsime. Jeigu iš kitų miesto zonų niekas nesikreiptų, tada galėčiau prašyti, kad galimybė išsikviesti specialistą man būtų perleista", – pasakojo vyras.

Žadėjo išsiaiškinti

Klaipėdos savivaldybės Informavimo ir e. paslaugų skyriaus viešųjų ryšių specialistas Vitalijus Čiapas teigė, kad savivaldybės atstovai į gyventojų skundus nedelsdami sureaguos.

"Nuo paslaugų teikimo pradžios buvo vienas atvejis, kai dėl techninių kliūčių žmonėms susisiekti su specialistais nepavyko. Daugiau apie kitus trukdžius dėl komunikacijos iš bendrovės informacijos neturime", – tikino V.Čiapas.

Nesklandumus pašalino?

Pasak bendrovės "Estonian, Latvian and Lithuanian Environment" vyresniosios aplinkosaugos specialistės Rūtos Kurienės, prisiskambinti specialistams nepavyko dėl techninių kliūčių.

Turėjome techninių nesklandumų.

"Turėjome techninių nesklandumų. Šiuo metu su bendruomenės atstovu jau susisiekta. Bandome užtikrinti, kad tie nesklandumai būtų išspręsti ir sukurtume sklandų bendravimą. Šiuo metu linija jau tikrai veikia. Pranešimus gyventojai teikti gali. Tik norime pabrėžti, kad linija naudotis gali ne visi gyventojai, o tik paskirti bendruomenių atstovai", – tikino R.Kurienė.

Anot jos, miesto savivaldybė apie šią situaciją taip pat jau informuota.

Rezultatai normos neviršijo

"Klaipėda" primena, kad dar liepą miesto savivaldybėje klaipėdiečiai ir valdininkai išgirdo pirmuosius oro kokybės tyrimus atliekančios bendrovės "Estonian, Latvian and Lithuanian Environment" pateiktus rezultatus.

Jie atskleidė, kad klaipėdiečių jaučiama smarvė žalos sveikatai nekelia, o ore sklandantys cheminiai junginiai neviršija leistinų normų.

Tąkart teigta, kad nuo tyrimo pradžios bendrovės atstovai buvo sulaukę trijų iškvietimų dėl ore tvyrančios smarvės. Nuvykus pagal vieną jų, kvapai jau buvo išsisklaidę. Du tyrimai atlikti pietinėje ir šiaurinėje miesto dalyse.

"Jų metu paimta po tris mėginius. Iš viso išanalizuoti šeši mėginiai. Nustatytos juose buvusios lakios ir pusiau lakios organinės medžiagos. Atvykus kvapas buvo jaučiamas, kvapų tarša fiksuota. Tačiau tuo metu, kai buvo imami mėginiai, nustatytos medžiagos teisės aktais įtvirtintų normų neviršijo", – liepą komentavo R.Kurienė.

Skyrė pinigų aplinkosaugai

"Klaipėdos nafta" finansuoja projektą "Švarus namų oras Vitės gyventojams". Tam įmonė skyrė 20 880 eurų. Taip siekiama bent maža dalimi prisidėti prie šio mikrorajono aplinkosaugos būklės gerinimo.

"Ši suma nėra didelė visam mikrorajonui, bet tai ir ne nulis. Mums kilo idėja už šiuos pinigus bent daliai gyventojų pagerinti oro kokybę namuose. Todėl nusprendėme įsigyti oro valymo įrenginius, – pakviestiems gyventojams dėstė Prekybos uosto seniūnaitijos seniūnaitė Roberta Bulnytė. – Čia nėra jokių slaptų susitarimų. Įmonė nuolat savo pelno dalį skiria aplinkosaugos projektams, jų prioritetas – mūsų bendruomenė, nes mes esame artimiausi kaimynai. Teikėme paraišką, įmonės atstovams mūsų idėja patiko, todėl pavyko gauti pinigų jai įgyvendinti. Siekiame visiško skaidrumo, todėl norintieji gauti įrenginius turės užpildyti paraiškas."

Kad prietaisai būtų paskirstyti sąžiningai, nustatyti kriterijai, kuriais bendruomenės narių komisija vadovausis skiriant įrenginius.

Pirmumas – vaikams ir senoliams

Pretenduojantieji juos gauti nemokamai turėtų gyventi ne didesniame nei 70 kv. m bute. Nepilnamečiai vaikai ir pensinio amžiaus šeimos nariai suteiks daugiau tikimybės būti atrinktiems. Artima kaimynystė su uosto įmonėmis bus dar vienas kriterijus.

Asociacijos nariams numatoma teikti pirmenybę. Atrankos komisiją sudaro penki asociacijos nariai.

Vien žodinio patikinimo, kad atitinka šiuos reikalavimus, nepakaks. Norintieji gauti orą valantį prietaisą iki gruodžio 17 d. turės pateikti pažymą apie buto plotą ir būste gyvenančių žmonių skaičių.

Kokius įrenginius pirkti, dar svarstoma. Labiausiai tikėtina, kad tai bus nešiojami prietaisai, kurie valys orą nuo kietųjų dalelių – dulkių, žiedadulkių ir lakiųjų organinių junginių, kurie žmogui jaučiami kaip nemalonūs kvapai.

Vienas įrenginys gali kainuoti nuo 300 iki 600 eurų, tad tikėtina, jog orą valančiais įrenginiais pavyks aprūpinti nuo 30 iki 50 būstų.

Kaip ir kiekvieną prietaisą, juos gavusieji turės prižiūrėti, keisti filtrus, o tai gyventojams gali kainuoti kelias dešimtis eurų per kelerius metus.

Dovana kovos nenutrauks

R.Bulnytė jau surengė tris gyventojų susitikimus, kuriuose pristatomas šis projektas, tačiau žmonės į juos renkasi vangiai.

Šie prietaisai nėra sūris pelėkautuose ir nereiškia, kad, gavę įmonės paramą, nebekovosime prieš taršą.

"Tos kelios dešimtys šeimų, kurioms bus padovanoti įrenginiai, nėra daug, nes rajone gyvena keli tūkstančiai žmonių. Tikėkimės, kad kitais metais galėsime padėti dar didesniam būriui kaimynų. Tiesa, esame girdėję pasakymų, kad jei negalima aprūpinti visų, tai nereikia duoti nė vienam. Kiek žmonių, tiek nuomonių. Viena yra tikra ir neabejotina – šie prietaisai nėra sūris pelėkautuose ir nereiškia, kad, gavę įmonės paramą, nebekovosime prieš taršą", – žadėjo gyventojams seniūnaitė.

Antradienį po bendruomenės narių susirinkimo dvi pagyvenusios moterys priėjo prie Vitės bendruomenės asociacijos valdybos pirmininko Ruslano Schneiderat.

"Mes jau savo nugyvenome, jei mums bus skirti tie prietaisai, norėtume, kad juos atiduotumėte mažus vaikus auginančioms šeimoms", – kalbėjo pensininkės.

Tačiau tokio geranoriško požiūrio bendruomenės aktyvistai sulaukia nedažnai. Būta atvejų, kai nė nesupratę, apie ką kalba, žmonės apstumdė vaiką ir jos mamą, kuri kabino ant laiptinės durų į susirinkimą atvykti raginantį skelbimą.

Gyventojus vaizdas pribloškė

Didžiausios aistros tarp gyventojų kilo, kai šie išvydo šešis šiukšlių konteinerius, stovinčius išrikiuotus prie pagrindinės Sportininkų gatvės, prieš 23-iąjį namą.

Klaipėdiečiams buvo nesuprantama, kodėl šie perkelti į tokią vietą – pagrindinę kvartalo arteriją.

"Tikrai gražiai "papuošė". Atspindi "tikrą" rajono veidą. Dar daugiau konteinerių reikėjo atvežti ir pastatyti. Žmonės dar laimingesni būtų", – ironizavo kai kurie gyventojai.

Pasipiktinusiųjų nuomone, ši vieta konteineriams nėra saugi. Papūtus stipresniam vėjui jie gali atsidurti gatvėje, kliudyti automobilį ar autobusą.

Klaipėdiečiai atkreipė dėmesį, kad dažniausiai šiukšlių konteineriai būna atviri. Tad šiukšlės skraidys po visą rajoną.

Be to, kai kurie žmonės prie konteinerių krauna ir įvairius rakandus.

"Greitai prie pagrindinės rajono gatvės bus tikras šiukšlynas", – prognozavo gyventojai.

Vairuotojai tvirtino, kad prie sankryžos sustatyti konteineriai ne tik negražu, bet ir kliudo matomumui išvažiuojant iš šalutinės gatvės. Dėl to kyla pavojus eismo dalyviams.

Anot gyventojų, konteineriai turėtų stovėti nuošaliau, visiems patogioje vietoje, ir būti atremti sieną.

Aplink ėmė mėtytis rakandai

Miestiečiai svarstė: kas priėmė tokį sprendimą perkelti konteinerius prie pagrindinės gatvės?

Kai kurių pašnekovų nuomone, tokie pokyčiai negalėjo apsieiti be vietos seniūnaičio.

Vienas gyventojų atkreipė dėmesį, kad anksčiau šie konteineriai stovėjo Viršutinėje gatvėje.

Būtent čia gyvena ir pats seniūnaitis.

Seniūnaitis daro viską, kad tik jam geriau būtų.

"Matyt, trukdė tie konteineriai ir pareikalavo perkelti į kitą vietą. Seniūnaitis daro viską, kad tik jam geriau būtų, prie jo namų būtų tvarkinga. Svarbu, kad pro savo langą nemato konteinerių, o kad kenčia visas rajonas, nė motais", – pastebėjo gyventojai.

Jų nuogąstavimai dėl būsimos netvarkos prie pagrindinės rajono arterijos pasiteisino.

Užvakar aplink Sportininkų gatvėje išrikiuotus konteinerius mėtėsi įvairūs rakandai.

Be to, gyventojai atliekas buvo pradėję mesti ir Viršutinėje gatvėje, ten, kur anksčiau stovėjo šiukšlių konteineriai.

Vis dėlto vakar konteineriai vėl sugrąžinti į senąją vietą.

Vyko aiškintis

Pasak Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Rasos Jievaitienės, anksčiau šie konteineriai stovėjo prie Viršutinės gatvės 34-ojo namo.

Ši jiems skirta vieta numatyta ir schemoje.

"Dėl konteinerių perkėlimo į kitą vietą kreipėsi seniūnaitis. Pateikė prašymą, nurodė, kad gyventojai sutinka ir nori. Atsižvelgdami į tai, leidome perkelti konteinerius prie Pušyno gatvės 23-iojo namo. Šioje vietoje ateityje bus pastatyti pusiau požeminiai konteineriai", – sakė vedėja.

Konteinerių išdėstymo schemos keisti neskubėta. Stebėta, kaip į pokyčius reaguos gyventojai.

"Vyriausiajai specialistei nauja vieta pasirodė nelabai tinkama įprastiems konteineriams, bet leidome perkelti, nes gyventojai norėjo. Dabar sulaukėme skundų. Jei bus daug nepatenkintųjų, grąžinsime konteinerius į senąją vietą – Viršutinę gatvę", – komentavo vedėja.

Pirmieji suskubo skųstis tie, kurie buvo nepatenkinti pokyčiais.

Entuziastai surinko 33 parašus gyventojų, kurie pasisakė už konteinerių grąžinimą į senąją vietą.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vyriausiosios specialistės Tatjanos Koroliovos teigimu, tarp pasirašiusiųjų – Sportininkų g. 28, 32, Pušyno g. 10, 10A namų gyventojai.

Vakar į savivaldybę kreipėsi ir moteris, kuri pasisako, kad konteineriai stovėtų Pušyno gatvėje.

"Užburtas ratas", – reziumavo vyriausioji specialistė.

T.Koroliova vyko aiškintis situacijos į vietą.

Sprendimą, ką toliau daryti, žadėta priimti įvertinus visus pastebėjimus.

"Konteineriams buvo tinkama vieta Viršutinėje gatvėje. Jie nebuvo taip matomi. Tačiau būta problemų – gyventojai prie konteinerių palikdavo stambias atliekas. Tai buvo vienas mūsų karštųjų taškų, kur nuolat tekdavo tvarkytis", – komentavo vyriausioji specialistė.

Pavargo ir pats

R.Schneiderat tikino, kad prašymą perkelti konteinerius į kitą vietą pateikė atsižvelgdamas į ne tik Viršutinės, bet ir Pušyno gatvės gyventojų, kurie buvo nepatenkinti situacija, prašymus.

Seniūnaitis neslėpė, kad ir jis pats pavargo nuo netvarkos aplink konteinerius.

"Nė vienas šių konteinerių nepriklauso Viršutinės gatvės gyventojams. Mes jų neužsakėme. Čia nuosavas kvartalas. Neturime konteinerių gatvėje. Pavargome nuo netvarkos aplink juos. Konteineriai patraukti arčiau namų, kurie jais naudojasi. Tokių yra penki – Sportininkų g. 28, 32, Pušyno 10, 10A, 23. Kiekvienas turi prižiūrėti savo konteinerius", – argumentavo R.Schneiderat.

Seniūnaitis tikino, kad atsibodo tvarkyti nuolat prišnerkštą gatvę, mokėti pinigus, nors realiai gatvių tvarkymu rūpinasi savivaldybė.

Provokatorės – pensininkės?

R.Schneiderat akcentavo, kad konteineriai buvo perkelti ir tvarkingai pastatyti Pušyno gatvėje, prieš Sportininkų gatvės 32-ąjį namą.

Vyras sakė, jog konteinerius prie pagrindinės rajono arterijos perstūmė dvi 80 metų sulaukusios Sportininkų g. 32-ojo namo gyventojos.

"Garbaus amžiaus, atrodo, vos pavaikščiojančios, su lazdelėmis, bet konteinerius stūmė su tokia jėga, agresija. Tą matė Pušyno g. 8-ojo namo gyventoja. Ji nufotografavo moteris. Gaila, kad ne proceso metu. Pensininkės jau buvo nustūmusios konteinerius ir ėjo atgal. Tos moterys išprovokavo konfliktą ir sukėlė nesantaiką", – savo versiją dėstė vyras.

Seniūnaitis atsiuntė nuotraukas, kur užfiksuotos pensininkės, neva perstūmusios konteinerius.

Jos iš tiesų nufotografuotos stovinčios prie konteinerių. Viena rankoje laikė maišelį, kita – lazdelę.

Anot R.Schneiderat, Sportininkų gatvėje prie konteinerių sukrauti rakandai – taip pat provokacija.

Seniūnaitis spėjo, jog daiktai specialiai buvo išnešti iš sandėliukų ir numesti, kad konfliktas būtų dar labiau paaštrintas.

Tačiau panašūs vaizdai pasitinka prie daugelio konteinerių.

"Tegul patys namų, kurie naudojasi konteineriais, gyventojai ir gaudo pažeidėjus. Kodėl tą daryti turime mes, niekuo dėti žmonės? Tikrai buvo keli aktyvūs gyventojai, kurie nuolat stebėjo situaciją ir pranešdavo pamatę netvarką, kai konteineriai stovėjo Viršutinėje gatvėje", – kalbėjo seniūnaitis.

Gyventojams liepė ramintis

R.Schneiderat teigė, kad Pušyno gatvėje konteineriams vieta numatyta pagal savivaldybės schemą.

Tačiau tiek R.Jievaitienė, tiek T.Koroliova pabrėžė, kad tai nėra tiesa.

"Pagal schemą Pušyno gatvėje gali stovėti tik pusiau požeminiai konteineriai. Jie bus įrengti šiemet. Įprastiems konteineriams vieta yra numatyta Viršutinėje gatvėje", – aiškino T.Koroliova.

"Viršutinėje gatvėje vietų konteineriams nėra numatyta. Nežino R.Jievaitienė, apie ką kalba. Gyventojams sakiau ramintis. Konteineriai buvo pastatyti ten, kur turi būti", – savo laikėsi seniūnaitis.

Paklaustas, ar negina tik savo ir Viršutinės gatvės gyventojų interesų, R.Schneiderat atsakė: "Aš – seniūnaitis. Turiu išgirsti visus. Konteineriais senoje vietoje buvo nepatenkinti ne tik Viršutinės, bet ir kai kurių Pušyno gatvės namų gyventojai. Juk ne iš karto ėmiausi keisti konteinerių vietą. Vieninteliai pokyčiais nepatenkinti Sportininkų g. 32-ojo namo gyventojai".

Be to, R.Schneiderat atkreipė dėmesį, kad informaciją apie pokyčius jis buvo paskelbęs internete iš anksto.

Seniūnaičio teigimu, namai apskritai galėtų išsidalyti konteinerius ir pasistatyti kiemuose. Tada nebūtų jų gausybės vienoje vietoje.

Tačiau, anot T.Koroliovos, tai neįmanoma, nes Sportininkų gatvės daugiabučių kiemai yra nedideli.

Juose ne tik trūksta vietos automobiliams, bet ir kyla rūpesčių įvažiuoti atliekų vežėjams.

"Pusiau požeminius konteinerius kaip tik numatyta statyti netoli įvažų į kiemus, kad juos būtų paprasta ištuštinti, o ir gyventojams būtų patogiau", – informavo vyriausioji specialistė.

Netrukus po pokalbio su seniūnaičiu dienraščiui "Klaipėda" vakar vėl paskambino moteris, kuri palaikė jo poziciją ir pasisakė už tai, kad konteineriai stovėtų Pušyno gatvėje.

Atrakcionai vaikams išdygo kieme, kuriuo naudojasi penki namai. Ji yra šalia Gintaro gatvės 8 numeriu pažymėto pastato.

Prekybos uosto seniūnaitijos seniūnaitis Ruslanas Schneiderat pasakojo, kad prieš metus jam paskambino viena namų dizainerė. Moteris pasakė, kad jos klientas nori prisidėti prie rajono gražinimo.

"Domėjosi, ar skirti seniūnaitijai pinigus, ar patiems pasirūpinti sutvarkyti teritoriją. Pasakiau, kad mums tinkamesnis yra antras variantas. Pasiūliau įrengti vaikų žaidimų aikštelę", – pasakojo seniūnaitis.

Pasak R.Schneiderat, po kiek laiko prasidėjo darbai. Seniūnaitis susitiko ir su žmogumi, kuris nusprendė rajono gyventojams įrengti aikštelę.

"Tas žmogus su šeima daug metų gyvena Ispanijoje. Klausiau, kodėl jis ėmėsi įgyvendinti tokią iniciatyvą. Vyras paaiškino, kad jam nepatinka netvarka prie jo būsto tvoros, kad nėra takelio. Jis norėjo išlikti nežinomas", – pasakojo seniūnaitis.

Gintaro gatvėje jau įrengta vaikų žaidimų aikštelė, toje vietoje, kur buvo purvynas, pakloti takeliai iš trinkelių. Ispanijoje gyvenantis klaipėdietis pasirūpino ir žole – ją pasėjo. Pasodino ir medelių, gėlių. Dar vyras planuoja įrengti smėlio dėžę, pastatyti suoliukų.

"Tai tikrai labai graži ir netikėta iniciatyva. Smagu, kad yra tokių žmonių. Kalbėjau su mamytėmis, kurių vaikai žaidžia aikštelėje, senjorais. Visi labai džiaugiasi naujais įrenginiais ir sutvarkyta aplinka. Išgirdę, kad tai padaryta privačiomis lėšomis žmogaus, kuris čia negyvena, buvo labai nustebę", – tvirtino seniūnaitis.

Pageidavimų buvo daug

Klaipėdos savivaldybė nuo praėjusių metų lapkričio daugiabučių namų gyventojams perdavė pareigą rūpintis kiemų tvarkymu ir valymu. Lėšas, kurios buvo atseikėtos šiai funkcijai užtikrinti, įsipareigota skirti kiemų ir viešųjų erdvių remontui.

Daugumos kiemų infrastruktūra yra prasta, trūksta vietos automobiliams statyti, neprižiūrimi želdiniai. Apšvietimo pasigendama ne tik kiemuose, bet ir keliuose, vedančiuose prie švietimo įstaigų.

Savivaldybė parengė daugiabučių namų kiemų infrastruktūros gerinimo programą 2016–2021 m. Pusę lėšų galėjo paskirstyti bendruomenės, kitą dalį – savivaldybės darbuotojai.

Ši programa buvo pristatyta miesto tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariams.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė pasakojo, kad dar visą gegužę iš namų valdų, bendrijų, bendruomenių buvo gaunami prašymai, ką reikėtų tobulinti.

„Pageidavimų skalė buvo labai plati, bet, kaip ir buvo sutarta, prioritetu išliko įrengti apšvietimą ir automobilių stovėjimo vietas. Taip pat prašome, kad leistumėte lėšų skirti želdinių kiemuose tvarkymui, nes sulaukiame daug tokių pageidavimų“, – komentavo vedėja.

Pateikė netikslią informaciją

I.Šakalienė atkreipė dėmesį, kad ne visos uostamiesčio bendruomenės buvo aktyvios, pasisakant, kam reikėtų panaudoti sutaupytas lėšas.

„Stengėmės, kad darbai nebūtų sukoncentruoti į vieną vietą. Įvertinome srautus į mokyklas, gydymo įstaigas, kriminogeninę situaciją. Taip pat prioritetas buvo skiriamas renovuotų namų kiemams. Manau, pastabų tikrai sulauksime“, – pasakojo vedėja.

Pasak I.Šakalienės, į programą yra įtraukti 78 renovuotų daugiabučių namų kiemai. Iš viso tokių uostamiestyje yra apie 200. Tačiau, anot vedėjos, jau pastebėta neatitikimų.

„Paskelbę viešuosius pirkimus, pradėjome tikrinti. Matome, kad mums buvo pateikta netiksli informacija. Nurodoma, kad namo renovacija jau vykdoma, o ji net nestartavo. Kai kur vėluoja. Viską tikslinsime, kad nebūtų taip, jog namo renovacija dar nepradėta, o aplinka tvarkoma“, – pasakojo vedėja.

Rengia apšvietimo projektus

I.Šakalienė taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kuriose vietose apšvietimo ir stovėjimo vietų plėtros projektus reikėtų įgyvendinti ne atskirai, o kartu.

Šiemet kiemų infrastruktūros gerinimui skirta 728,6 tūkst. eurų. Pradėtos viešųjų pirkimų procedūros. Pasak vedėjos, šiemet daugiausia atliekami dalies kiemų apšvietimo atnaujinimo projektavimo darbai. Tada bus aiškus lėšų poreikis.

„Neturint projekto, sunku pasakyti, kiek pinigų reikės. Šiemet parengsime projektus, o kitais metais atliksime darbus“, – pasakojo vedėja.

Vienintelis kvartalas, kuriame šiemet vyks darbai, bus Vitės. Tam bus panaudotos ne tik savivaldybės, bet ir tikslinės lėšos, skirtos kompanijos "Klasco". Pastaroji skyrė 43,4 tūkst. eurų.

Pasirašė partnerystės sutartį

Pasak I.Šakalienės, Vitės bendruomenė buvo viena aktyviausių, svarstant kiemų infrastruktūros gerinimo klausimą. Be to, mieste ji yra viena iš mažumos, kuri užregistruota.

Vitės bendruomenė ir pati nori prisidėti tobulinant kiemų infrastruktūrą. Ketvirtadienį jos atstovai pasirašė partnerystės sutartį su savivaldybe. Pastarąją pasirašė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

„Mintis, kad reikia tokios sutarties, kilo, kai buvo viešai paskelbta, jog savivaldybė teiks prioritetą tų kiemų remontui, kur gyventojai patys prisidės prie investicinių projektų rengimo ar darbų įgyvendinimo“, – pasakojo Prekybos uosto seniūnaitijos seniūnaitis, Vitės bendruomenės valdybos pirmininkas Ruslanas Schneiderat.

Vitės bendruomenė parengė partnerystės sutartį, derino ją su savivaldybe. Pagal pastarąją bendruomenė, jos nariai galės savo lėšomis rengti kiemų tvarkymo projektus, jie bus perduoti savivaldybei, o ši pirmiau remontuos tokius kiemus.

„Kiekvienas gyventojas galės kreiptis į bendruomenę dėl projekto rengimo, susiorganizuoti finansavimą. Bendruomenei projektų rengimą paprasčiau organizuoti nei savivaldybei“, – dėstė seniūnaitis.

R.Schneiderat manymu, toks bendruomenės žingsnis padės išjudinti kiemų remontą rajone.

„Be projektų būtų sunku įrodyti, kad kiemus pirmiausia reikia renovuoti pas mus. Juk kur pirštu dursi, ten prioritetas“, – teigė seniūnaitis.

R.Schneiderat tvirtino, kad bendruomenė jau gavo lėšų iš krovos kompanijos. Jos bus panaudotos parengti vieną projektą. Į jį bus įtraukti Sportininkų g. 17, 19, 21, Pušyno g. 29, 29A kiemai, „Bitutės“ lopšelis-darželis. Projektas apims ir dalį Pušyno skersgatvio.

„Tikimės, kad šiemet projektas bus parengtas, tuomet kitais metais jau galėtų vykti darbai“, – tvirtino seniūnaitis.

Prieš kelias savaites į Uosto direkciją nuvykę Vitės kvartalo bendruomenės atstovai aptarė daugelį rūpimų klausimų. Susitikimas, kurio metu buvo išsakytos gyventojų problemos bei lūkesčiai, pasižymėjo draugišku tonu.

„Kalbėjome apie bendruomenės planuojamus darbus Vitės kvartale. Pradėjome nuo smulkmenų. Priminėme, kad prieš kelerius metus uosto miestui sumokėti pinigai arčiausiai gyvenančių klaipėdiečių gyvenimui gerinti buvo panaudoti stadiono remontui. Vardijome mūsų lūkesčius, užsiminėme, kad kaip kompensaciją žmonės norėtų gauti kvietimų į stadione vykstančias varžybas“, – pasakojo seniūnaitis Ruslanas Schneiderat.

Po šio pokalbio praėjo nedaug laiko ir bendruomenės pirmininkas Tomas Meškinis sulaukė kvietimo dar kartą apsilankyti Uosto direkcijoje. Į svečius pirmininkas nuvyko su seniūnaičiu. Vyrų čia laukė malonus siurprizas – A.Vaitkus ištesėjo pažadą ir padovanojo kvartalo gyventojams 30 kvietimų į visas šių metų „Atlanto“ varžybas: 10 bilietų į VIP zoną ir 20 – į tribūnas.

Bendruomenės taryba nusprendė, kad norintieji stebėti varžybas šiais kvietimais dalysis draugiškai, pirmenybė bus teikiama bendruomenės nariams.

„Išsiskiriant A.Vaitkus paklausė, kuo dar mums galėtų būti naudingas. Nepraleidome progos ir paprašėme pakalbėti su KLASCO vadovu. Norėtume, kad ši bendrovė suremontuotų Vitės pagrindinės mokyklos stadioną, kuriuo naudojasi ir daugybė mūsų rajono žmonių. Vos po pusvalandžio T.Meškinis sulaukė skambučio. A.Vaitkus pranešė susisiekęs su KLASCO vadovu. Panašu, kad būsime pakviesti ir į šią įmonę, tikimės, kad mūsų bendravimas atneš vaisių“, – džiaugėsi seniūnaitis.

"Mums buvo patarta atlikti namų darbus, kad galėtume pagaliau pradėti rūpintis bendruomenės reikalais. Tai dabar ir darome", – teigė į visuotinį Vitės bendruomenės susirinkimą gyventojus kviečiantis seniūnaitis Ruslanas Schneiderat.

Kad būtų galima panaudoti bendruomenėms skirtus pinigus, privalu teisiškai registruoti tokį juridinį vienetą. Vitės bendruomenė užregistruota vasario 10-ąją.

Sekmadienį, kovo 6 d. Vitės mokykloje vyks visuotinis bendruomenės susirinkimas. Jo metu bus renkamas bendruomenės pirmininkas, valdyba ir jos vadovas. Šie formalumai būtini, kad naujas darinys galėtų pradėti veiklą.

Vienu iš steigėjų tapęs R.Schneiderat pasakojo, kad Vitės vardas pasirinktas neatsitiktinai. Nuo stadiono iki Danės upės, tarp Herkaus Manto gatvės ir Kuršių marių esantis miesto plotas nuo seno buvo vadinamas šiuo vardu.

Visuotinio susirinkimo metu ketinama kalbėti apie būtiniausius šio miesto kvartalo gyventojų rūpesčius.

"Sieksime atnaujinti mūsų rajoną. Problemos, susijusios su kiemais, automobilių aikštelėmis ir visi kiti buitiniai rūpesčiai turi būti sprendžiami. Negalime vien reikalauti iš savivaldybės valdininkų, turime padaryti viską, ką galime, kad skiriami pinigai būtų panaudoti tinkamai, o šios miesto dalies gyventojai nesijaustų užmiršti", – kalbėjo R.Schneiderat.

Sportininkų gatvėje, ties Malūnininkų gatve, esanti pėsčiųjų perėja bus perkelta į kitą vietą – už sankryžos, arčiau stadiono. Taip pat planuojama įrengti priemones, kurios mažintų transporto priemonių greitį.

Į Saugaus eismo komisiją dėl pėsčiųjų perėjos ties Sportininkų gatvės 17 namu atstatymo kreipėsi prekybos uosto seniūnaitis Ruslanas Schneiderat.

Pasak jo, šioje vietoje pėsčiųjų perėja buvo panaikinta prieš kelerius metus. Tačiau, nepaisant to, žmonės šioje vietoje gatvę kerta kas 14 sekundžių. Pasak seniūnaičio, gyventojai neturi kitos išeities – taip jiems patogiausia patekti į prekybos centrą.

Prieš mėnesį čia buvo partrenktas žmogus. Būtent po šio įvykio seniūnaitis kreipėsi į Saugaus eismo komisiją. Seniūnaitis prašė vėl įrengti perėją arba greičio slopinimo kalnelį.

R.Schneiderat teigimu, tada žmonės galėtų saugiai kirsti gatvę.

Pėsčiųjų perėja minėtoje vietoje buvo panaikinta, nes perėjos buvo per arti viena kitos. Saugaus eismo komisija antradienį nusprendė panaikinti pėsčiųjų perėją pietinėje pusėje, Malūnininkų gatvės atžvilgiu, o vietoje jos įrengti šiaurinėje.

Taip pat nuspręsta įrengti greičio slopinimo priemones. Bus apsispręsta, ar montuoti kalnelius, ar rengti iškiliąją pėsčiųjų perėją.

Ne visi klaipėdiečiai gerai žino, kokios yra seniūnaičių pareigos. Pastarieji yra sulaukę ir keistų prašymų: pakeisti perdegusią lemputę, atvežti žemių, nupjauti medį ar įrengti autobusų stotelę arčiau namų.

Prekybos uosto seniūnaitis Ruslanas Schneiderat šias pareigas eina trejus metus. Tiek laiko jis bando spręsti vadinamajame Sportininkų rajone kylančias problemas.

„Per trejus metus nuveikta daug. Daugelyje kiemų išlygintos duobės, nebeliko pamirštų, niekam nereikalingų automobilių, kurie tik užėmė vietą. Uždraudus automobilių stovėjimą, eismas Sportininkų gatve tapo paprastesnis. Problemoms aptarti buvo surengti aštuoni gyventojų susitikimai su valdžios atstovais“, – pasakojo seniūnaitis.

Tačiau, anot R.Schneiderat, sulaukiama ir keistų prašymų. Ne visi miestiečiai žino, kokios yra tikrosios seniūnaičių funkcijos.

„Manęs prašė atvežti žemių, nupjauti medį, įsukti lemputę, tapti tarpininku tarp susipykusių kaimynų. Viena moteris prašė, kad pasirūpinčiau autobusų stotelės perkėlimu arčiau jos namo. Žmonės nesikreipia į atsakingas tarnybas, o ateina pas mane“, – pasakojo seniūnaitis.

R.Schneiderat interesantams kantriai aiškina, kad tokie darbai nėra seniūnaičio funkcija. Jis pabrėžia, kad šios pareigos nėra pagrindinis, o tik visuomeninis darbas.

„Turiu laiko ir stengiuosi padėti. Sprendžiu ne kažkieno asmenines, o viso rajono problemas. Kai kuriuos dalykus žmonės tikrai gali sutvarkyti ir patys“, – komentavo seniūnaitis.

R.Schneiderat tvirtino, jog yra ir tokių gyventojų, kurie pareiškia, kad seniūnaitis gauna 15 eurų per mėnesį ir turi už juos atidirbti.

„Aš tos išmokos atsisakiau nuo pirmos dienos, kai pastarosios dydis dar siekė 20 litų. Per trejus metus nesu gavęs nė cento už šias pareigas. Dirbu dėl savęs, savo rajono, kur gimiau ir užaugau, kur gimė ir užaugo mano vaikai“, – pabrėžė seniūnaitis.

R.Schneiderat patikino, kad kiekvieno susirinkimo metu išdalija informaciją, už ką seniūnaitis yra atsakingas. Pagal patvirtintą tvarką seniūnaitis gali rengti susitikimus su gyventojais, atstovauti jų interesams savivaldybėje, institucijose, rengti gyventojų ir valdžios atstovų susitikimus, prižiūrėti gatves, teritorijas, kiemus, organizuoti renginius.

„Seniūnaičio atliktą darbą turi jausti visi, o ne vienas žmogus“, – sakė pašnekovas.

Gyventojai išvengė draudimo statyti automobilius visoje Sportininkų gatvėje. Tam nepritarė Saugaus eismo komisija. Pabrėžta, kad mašinos gatvėje paliekamos ne norint pasipuikuoti, o dėl vietos trūkumo.

Prašymą uždrausti statyti automobilius visoje Sportininkų gatvėje pateikė Prekybos uosto seniūnaitis Ruslanas Schneiderat. Dabar mašinas palikti draudžiama dalyje arterijos.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vyriausiojo specialisto Vytauto Paukštės, seniūnaitis uždrausti statyti automobilis siūlė, nes jie trukdo eismui. Kyla problemų išvažiuoti iš kiemų.

Jis atkreipė dėmesį, kad prie Sportininkų gatvės 12 namo yra įrengta perėja ir greičio slopinimo kalneliai. Tad šioje vietoje palikti mašinų nereikėtų.

V.Paukštė siūlė nepritarti uždrausti statyti mašinas visoje Sportininkų gatvėje. Jis atkreipė dėmesį, kad arterija yra 8 metrų pločio. Tad vienoje pusėje stovintys automobiliai eismui netrukdo.

Komisijos posėdyje dalyvavęs Vytautas Lupeika tvirtino, kad Sportininkų gatvėje dėl eismo sunkumų kyla, kai stadione vyksta varžybos.

„Transporto srautai tada būna dideli. Eismas sudėtingas. Gatvėje stovintys automobiliai tada tikrai trukdo. Manau seniūnaičio siūlymas tikrai geras“, – tvirtino tarybos narys.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda atkreipė dėmesį, kad stadione vykstant futbolo varžyboms, iš pradžių transporto srautas juda stadiono link, po varžybų – miesto pusėn. Tad gatvėje stovintys automobiliai nelabai trukdo.

„Dėl vieno renginio nemanau, kad reikėtų uždrausti statyti automobilius visoje gatvėje ir sugadinti žmonėms gyvenimą. Gyventojai mašinas gatvėje palieka ne todėl, kad nori pasipuikuoti, o neturi kur jų palikti. Kiemai yra maži“, – komentavo vadovas.

Pats R.Schneiderat posėdyje nedalyvavo. Saugaus eismo komisija nepritarė jo siūlymui. Nariai pabrėžė, kad seniūnaitis, jei norės galės kreiptis dar kartą ir išsakyti savo argumentus.