„Didelę dalį tokių pažeidimų, kurie nustatomi, paima Europos Komisija (...) – dominuojantys ūkio subjektai dažnai veikia europinėse ar pasaulio rinkose. Kita dalis problemų sprendžiama nacionalinių reguliuotojų. Mes paprastai sprendžiame tuos klausimus, kurių tie reguliuotojai negali apimti“, – šią savaitę Seimo Ekonomikos komitete teigė Š. Keserauskas.

Jis taip pat pabrėžė, kad pastarieji tyrimai reikalauja didelių išteklių, todėl dėl lėšų stygiaus jie nepradedami.

Taryba BNS nurodė, kad 2018 metais buvo atlikti tik du piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi tyrimai, o 2021-aisiais –  vienas. Pernai KT nutraukė tyrimą dėl „Toksikos“, nes įmonė pakeitė ydingas sutarties su klientais sąlygas.

Taryba šiuo metu tęsia tyrimą, ar Susisiekimo ministerija neriboja konkurencijos geležinkelių transporto rinkoje.

Iš 88,342 mln. eurų tarybos 2020-2022 metais paskirtų baudų į biudžetą iki įplaukė 19,829 mln. eurų.

Š. Keserauskas sako, kad toks skirtumas susidaro, nes tarybos sprendimai skundžiami teismams, o procesai užtrunka.  

„Kiekvienas sprendimas skundžiamas ir įmonės turi galimybę sumokėti baudas, kai baigiasi teisminiai procesai“, – teigė KT vadovas.

„Vienas iš dalykų, kuris dabar populiarus ir yra mūsų prioritetų sąraše – mažmeninė prekyba. Nes dabar, kai yra didelė infliacija, žmonėms kyla daug klausimų, įskaitant ir klausimus, ar čia nėra kažkokių pažeidimų. Mažmeninė prekyba buvo mums prioritetas ir pernai, šiemet jis išlieka“, – interviu BNS sakė Š. Keserauskas. 

Š. Keserauskas pabrėžia, kad tai nereiškia, jog taryba sumažins infliaciją – ji tiria, ar nėra susitarimų, piktnaudžiavimo ar kitokių pažeidimų tam tikrose siaurose rinkose, ar prekybos tinklai teisėtai elgiasi su tiekėjais.

„Konkurencijos institucijos žiūri, ne kaip kinta kainos per laiką, bet ar jos didesnės dėl to, kad kažkas turi rinkos galią, dominuoja, susitaria tarpusavyje. Gali būti situacija, kad kainos labai stabilios, nekinta, nėra infliacijos, bet jos labai aukštos“, – teigė tarybos vadovas.

Nuo 2011 metų tarybai pirmininkaujantis Š. Keserauskas sako, kad kita svarbi sritis taip pat bus konkurencijos ribojimai darbo rinkoje. Anot jo, darbuotojai yra silpnesnioji pusė darbo santykiuose ir jų galimybės derėtis su darbdaviu gali būti labai apribotos, jei darbdaviai susitarė nekonkuruoti.

Kitos interviu temos:

* Vaistinių asociacija ir jos narės žinojo riziką, kuri kyla bendraujant dėl kainų;

* Dabar įstatymas nenumato aiškių kriterijų nustatant antkainių dydį;

* Konkurencijos neribojimas turėtų būti kultūrinė nuostata;

* Konkurencijos tarybos vaidmuo itin sparčiai išaugus maisto kainoms;

– Gruodį priimtas Konkurencijos tarybos sprendimas skirti beveik 73 mln. eurų baudų už susitarimą vaistinėms viešojoje erdvėje iškėlė daug klausimų. 35 verslo asociacijos prašo išaiškinti, kaip jos turėtų atstovauti savo narių interesams. Kai kas teigia, kad sprendimas formuoja pavojingą precedentą dėl asociacijų veiklos. Kokia žinia šio sprendimo kontekste yra siunčiama asociacijoms?

– Šio ir daugelių kitų sprendimų kontekste žinia yra ta pati, kaip būdavo visą laiką, – ar asociacija, ar ne asociacija, konkurentai neturi tarpusavyje kalbėti apie kainas, apie rinkų pasidalijimą.

–  Bet asociacijų atstovai sako negalintys dalyvauti valdžios institucijų formuojamose darbo grupėse ar susitikimuose, prieš tai neišdiskutavę klausimo su nariais ir neparengę bendros pozicijos.

– Yra klausimų, dėl kurių bendros pozicijos negalima derinti, Jei asociacijos nariai bandytų planuoti nusikaltimą, vien tai, kad tai daroma asociacijoje, nesuteiktų teisėtumo tokiam planavimui ar tam nusikaltimui. Lygiai tas pats su diskusijomis apie kainas. Tai, kad asociacija atstovauja savo narių interesams, nereiškia, kad jie gali pažeisti kitus reikalavimus. Labai tikiuosi, kad asociacijų nariai turi kitų interesų negu tik kainų derinimas.

Dabar, kai yra didelė infliacija, žmonėms kyla daug klausimų, įskaitant ir klausimus, ar čia nėra kažkokių pažeidimų.

– Kas tuomet turėjo pateikti vaistinių poziciją, jei į Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupę buvo kviesta tik asociacija, o ne atskiros vaistinės?

– Ministerija kreipėsi į asociaciją, o asociacija, jos narės, arba gerai žinodamos konkurencijos teisės reikalavimus, arba galėdamos įsitraukti aukščiausio lygio kvalifikuotą teisinę pagalbą, tikrai galėjo išsiaiškinti. Beje, mūsų žiniomis, jos žinojo riziką, kuri kyla konkurentams tarpusavyje bendraujant dėl kainų. Išsiaiškinę tą riziką jie galėjo priimti sprendimą, kaip pateikti reikalingą informaciją tarpusavyje jos nederinant. Galėjo asociacija pateikti tą informaciją, bet ji neturėjo būti tarpusavyje suderinta.

Ką mes matėm, buvo priešingai. Vienas asociacijos narys ėmėsi iniciatyvos ir atliko skaičiavimus tiek dėl pageidaujamo antkainio, tiek dėl to, kaip jis turėtų būti pagrįstas kaštais. Tai buvo suderinta su kitais nariais per asociaciją ir tie skaičiai buvo pateikti ministerijai. Ir iš esmės tie skaičiai su tam tikrais pakeitimais, kurie vėlgi buvo suderinti su asociacija, jie buvo patvirtinti.

– Kaip rašoma jūsų nutarime, Sveikatos apsaugos ministerija prašė asociacijos ekonominiais skaičiavimais pagrįstų kompensuojamųjų vaistų antkainių pasiūlymų, susitarė su asociacija, kad ji atliks skaičiavimus. Kaip vertinate tokį ministerijos prašymą?

– Prašymas buvo skirtas asociacijai, tai tikrai nereiškia, kad turėjo asociacijos nariai kartu susėsti ir sutarti. Ministerija norėjo informacijos, kadangi veikia kaip reguliuotojas ir jai reikėjo nustatyti tam tikrą antkainių lygį. Reguliuotojas neturi tokios geros informacijos apie tai, kas yra svarbu nustatant antkainį, dėl to prašo rinkos dalyvių. Ne kiekvieno individualiai prašo, kas irgi, beje, galėjo būti variantas, bet prašo asociacijos. Kaip ta asociacija viduje su savo nariais tą daro, čia jau jų reikalas. Priimdami sprendimą jie turėjo įsivertinti rizikas.

– Ar asociacijų veikla teisėkūroje apskritai yra aiškiai įvardinta, ar, tarkime, Konkurencijos taryba yra išaiškinusi, ar įstatymu numatyta, kokios yra ribos veikti asociacijoms, bendrauti viduje? Jos sako nežinančios, kaip joms toliau dalyvauti procesuose.

– Sunku pasakyti, kaip reikia dalyvauti. Yra tūkstančiai būdų, kaip dalyvauti, mes sakome, kaip negalima dalyvauti, ar tai yra teisėkūros procesas, ar ne, kitoks kažkoks procesas. Negalima konkurentams tartis dėl kainų. Labai paprasta tezė, nėra sunku kažkaip kitaip interpretuoti. Visa kita jau yra niuansai, bandoma apipinti ne tiek svarbiais dalykais parodant, kaip čia yra sudėtinga. Taip, gali būti ir sudėtingų klausimų, bet kalbant apie kainas, šiuo atveju buvo kalba apie antkainius, nematau nieko sudėtinga – konkurentai neturėtų apie tai kalbėti.

– Konkurencijos taryba Vyriausybei siūlys inicijuoti teisės aktų pakeitimus, įtvirtinant aiškius kompensuojamųjų vaistų antkainių nustatymo kriterijus ir jų apskaičiavimą. Taryba dar 2017 metais buvo įspėjusi, kad jų  apskaičiavimo tvarka nedidina konkurencijos. Ši problema išlieka ir dabar?

– Mūsų vertinimu, kalbant apie antkainių nustatymą, dabar galiojantis įstatymas nenumato aiškių kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama, nustatant antkainių dydį. Tokį pasiūlymą ir pateikėme ministerijai, Vyriausybei. Reikėtų apsispręsti dėl kriterijų. Antras dalykas, reikėtų juos įtvirtinti įstatyme, ir trečia, reikėtų juos taikyti ir perskaičiuoti antkainius.

Šarūnas Keserauskas. L. Balandžio / BNS nuotr.

– Ar verslas turėtų dalyvauti rengiant šiuos pakeitimus?

– Manau, kad taip. Niekas nepasikeitė. Yra per daug arba emociškai, arba labai sąmoningai dramatizuojamas šitas dalykas. Be abejo, teisėkūros procesas yra atviras, verslo ar kitų interesų grupių dalyvavimas tame procese yra labai svarbus, tas dalyvavimas turi būti skaidrus, pagal iš anksto apibrėžtus kriterijus, bet jis turi būti.

– Tarybos sprendimą dėl baudų asociacija ir įmonės skųs teismui. Ar sugebėsite įrodyti, kad esate teisūs? 

– Galiu tik pasakyti, kad mes savo sprendimo nebūtume priėmę, jei būtume manę, kad jis neteisingas. Turime ne tik argumentų, bet ir įrodymų byloje. Teismas išklausys abi puses, beveik visi mūsų sprendimai yra skundžiami, gyvename teisinėje valstybėje ir turi būti galimybė skųsti. Manau, šalys realizuos tą galimybę ir teismas vertins.

– Bet neretai teismai tarybos skirtas baudas sumažina. Ar, jūsų vertinimu, apskritai tarybos skiriamos baudos, jų dydis yra efektyvi priemonė atgrasant rinkos dalyvius nuo pažeidimų?

– Siauresnis klausimas būtų, ar baudos atgraso tuos, kuriems buvo paskirta, visų pirma. Ar atgraso daugiau, sunku pasakyti, tam reikėtų rimto tyrimo, matyt, tą galėtų daryti mokslininkai. Bet reikia viską vertinti kompleksiškai – baudos nėra vienintelis dalykas, kuris turėtų atgrasyti. Žala reputacijai, negalėjimas dalyvauti, jei darai pažeidimą viešuosiuose pirkimuose tam tikrais atvejais. Grėsmė, kad gali tekti atlyginti žalą tiems asmenims, kurie patyrė ją dėl konkurencijos pažeidimo. Yra visas kompleksas priemonių.

– Ar jos yra efektyvios, ar Konkurencijos tarybai užtenka dabar turimų galių?

– Tikrai nemanau, kad trūksta galių, bėgant metams, visada galima sugalvoti, kaip tas pačias galias geriau įgyvendinti. Galbūt atsiranda naujų idėjų. Pavyzdžiui, ilgą laiką Konkurencijos taryba tokios galios neturėjo, bet jau kuris laikas turi, ir ją realizuoja. Mes galime kreiptis į teismą dėl apribojimo asmenims teises eiti vadovo pareigas, skirti jiems individualias pinigines sankcijas. Tas yra labai svarbu, nes iš atgrasymo, baudų teorijos ir praktikos žinoma, kad individualios sankcijos, baudos yra paveikesnės nei tos, kurios skiriamos įmonei.

Dar aukštesnis atgrasymo lygis būtų jau net nebe atgrasymas, kai konkurencijos neribojimas yra kultūrinė nuostata, kai aš žinau, kad negaliu su konkurentais susitarti dėl to, už kokias kainas pardavinėsime prekes vartotojams.

Mes vagystę Lietuvoje laikome moraliai blogu dalyku, kažką pavokti iš kito žmogaus nėra gerai. Ar taip pat nėra gerai susitarti dėl kainų, ar dar turiu abejonių. Nemaža dalis turbūt mano, kad tai draudžia įstatymas, šiek tiek nepatogu. Bet jei ir dėl to žmonės nedarys tokių pažeidimų, jau ir tai gerai. Aišku, norėtųsi, kad nedarytų to dėl įsitikinimų, kad tai yra iš tiesų blogai.

Gali būti situacija, kad kainos labai stabilios, nekinta, nėra infliacijos, bet jos labai aukštos.

– O gal yra ir išskaičiavimas, kad palankiau yra susimokėti baudą negu išvengti pažeidimo.

– Toks skaičiavimas įmanomas, manau, kartais ir pasitaiko. Tai reiškia, kad dar iš kultūrinės pusės draudimas ir pati konkurencija nėra giliai priimta, mes dar nelaikome to didele vertybe bent jau tiek, kiek ji duoda naudos. Kai turime galimybę rinktis, galime pasirinkti pigiau, kokybiškiau, jei tokios galimybės nelieka, mes kaip vartotojai nukenčiame. Bent jau tiek, jei konkurencija būtų vertinama kaip duodanti naudą, tai jau būtų gerai.

Galima kalbėti apie konkurenciją ir plačiau, kaip vertybę, kuri sudaro ekonominį pagrindą plačiąja prasme liberaliosios demokratijos.

– Ar per dvi savo kadencijas pastebėjote, kad vyktų pokyčiai link tokio sąmoningumo?

– Pokyčiai vyksta labai negreitai, gali būti sunku pastebėti esminius pokyčius, bet ką matau, kad atsiranda daugiau asmenų, kurie ateina ir prisipažįsta padarę pažeidimą ir taip pretenduoja gauti visišką atleidimą nuo baudos. Tokių tikrai atsiranda daugiau. Atsiranda įmonių, kurios nubaustos už pažeidimą susimoka ganėtinai didelę baudą iš karto ir neskundžia.

– Kiek pastaraisiais metais sulaukėte prisipažinimų apie pažeidimus?

–  2010–2015 metais prisipažinusios apie sudarytus kartelius atsakomybės visiškai išvengė šešios įmonės, kurioms grėsė baudos už beveik 1,5 mln. eurų. 2018 metais vienai įmonei bauda sumažinta 50 procentų po to, kai ji jau pradėto tyrimo metu pateikė visą jai žinomą informaciją apie konkurenciją ribojantį susitarimą, kuriame pati dalyvavo. 2021 metais vienai bendrovei bauda sumažinta 60 procentų, kitai – 50 procentų. 2017–2021 metais 13 bendrovių baudos buvo sumažintos 15 procentų, nes jos atliekant tyrimą pripažino padarytą Konkurencijos įstatymo pažeidimą.

Nuo 2017 metų matome tendenciją, kad vis daugiau įmonių praneša apie konkurenciją ribojančius susitarimus arba pripažįsta Konkurencijos įstatymo pažeidimą ir tikisi, kad bauda bus sumažinta. Per pastaruosius penkerius metus iš viso gauta dešimt tokių kreipimųsi.

–  Esate minėjęs, kad Konkurencijos taryba šiuo metu atlieka 11 tyrimų.  Ar galite atskleisti, kokiose srityse vyksta tyrimai dėl įtariamų pažeidimų?

– Galiu nebent pasakyti, kad yra vienas tyrimas pagal Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, o daugiau komentuoti negaliu, nes tą darome, kai jau priimame sprendimą.

–  Ar atliekate ir rinkos stebėseną?

– Gan greitai, pirmame ketvirtyje turėtume paskelbti rezultatus, tai susiję su elektroninėmis prekyvietėmis. Tai buvo ganėtinai viešas dalykas, nes norėjome gauti informacijos, kaip jos veikia, ar yra kažkas, dėl ko reikėtų pasigilinti labiau į šitą sritį.

– Kam šiemet Konkurencijos taryba teiks prioritetą stebint rinkas?

– Vienas iš dalykų, kuris dabar populiarus ir yra mūsų prioritetų sąraše – mažmeninė prekyba. Nes dabar, kai yra didelė infliacija, žmonėms kyla daug klausimų, įskaitant ir klausimus, ar čia nėra kažkokių pažeidimų. Mažmeninė prekyba buvo mums prioritetas ir pernai, šiemet jis išlieka. Tai nereiškia, kad mes sumažinsime infliaciją.

Konkurencijos institucijos tiria gan siauras rinkas, vieną ar kelias prekes, ar nėra susitarimų, piktnaudžiavimo ar kitokių pažeidimų tose siaurose rinkose. Nepaisant to, matome savo vaidmenį šitoje rinkoje, kadangi ji yra aktuali visiems gyventojams.

Yra specifinis įstatymas, kuris numato tam tikrus draudimus prekybos tinklams, kaip jie negali elgtis su tiekėjais, yra Konkurencijos įstatymas, kuris savo ruožtu nustato draudimus. Tai tikrai bus mums svarbi sritis.

Kita svarbi sritis taip pat išlieka konkurencijos ribojimai darbo rinkoje. Pavyzdžiui, kitas mūsų sprendimas pernai gruodį buvo susijęs su nekilnojamojo turto asociacija ir agentūromis. Agentūros susitarė nevilioti klientų ir darbuotojų. Kiek tai susiję su darbuotojų neviliojimu, yra ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje šiek tiek užleista dalis ir sritis, kuriai skirta mažiau dėmesio.

Tai svarbi sritis, nes darbuotojai yra silpnesnioji pusė darbo santykiuose ir jų galimybės derėtis su darbdaviu, jį keisti, gali būti reikšmingai apribotos, jei darbdaviai susitarė nekonkuruoti. Iš darbdavio pusės darbuotojas gali būti labai reikšmingas žmogiškasis išteklius, tam tikrame versle tai gali būti svarbiau nei žaliavos ar technologijos. Jei įmonės susitarė nevilioti darbuotojų viena iš kitos, nekonkuruoti, tai pirmiausia daro didelę žalą darbuotojams.

– Turite omenyje nebūtinai nekilnojamojo turto rinką, bet ir kitas?

– Taip. Ir šiuo požiūriu nesiskiriame nei nuo Europos Komisijos, nei nuo Jungtinių Valstijų konkurencijos institucijų, nes jos taip pat akcentuoja šią sritį, kiek tai susiję su darbuotojais.

– Kalbant apie anksčiau jūsų paminėtą prioritetą dėl infliacijos ir mažmeninės prekybos. Ar galima jį susiaurinti iki maisto kainų, kurios kyla sparčiai, ir kai kurių ekspertų vertinimu, neadekvačiai? Konkurencijos taryba yra gavusi ne vieną prašymą dėl šios rinkos.

– Infliacija matuoja kainų padidėjimą per laiką, tai makroekonominis reiškinys, infliacijos valdymu užsiima centriniai bankai su savo įrankiais. Konkurencijos institucijos žiūri, ne kaip kinta kainos per laiką, bet ar jos didesnės dėl to, kad kažkas turi rinkos galią, dominuoja, susitaria tarpusavyje. Gali būti situacija, kad kainos labai stabilios, nekinta, nėra infliacijos, bet jos labai aukštos. Būtent į tokias situacijas žiūri Konkurencijos taryba.

Reikėtų labai valdyti lūkesčius, ką gali konkurencijos institucijos. Galėčiau išsisukinėti ir bandyti nukelti tą problemą į ateitį kažką pažadėdamas, bet realybė tokia, kad konkurencijos institucijos čia ir dabar infliacijos negali suvaldyti.

I. Juodytės/ BNS nuotr.

– Bet klausimas ir nėra apie infliacijos sumažinimą, o apie tai, ar papildomai stebima rinka, kurioje ir taip konkurencija yra maža, ir kurioje kainos pastaruoju metu itin sparčiai pakilo.

– Prieš keletą metų buvo suplanuotas dviejų prekybos tinklų susijungimas, dėl mūsų intervencijos jis neįvyko. Mūsų vertinimu, dėl tokio susijungimo būtų reikšmingai sumažėjusi konkurencija tam tikrose lokalinėse rinkose ir kainos galėjo būti pakeltos. Tai yra konkurencijos institucijos veikimo pavyzdys, kaip mes prevenciškai įsikišame ir apsaugome konkurenciją, kuri yra rinkoje. Dar anksčiau esame nubaudę „Maximą“ ir „Mantingą“ už susitarimą palaikyti tam tikras lentynos kainas.

Jeigu turėtume įtarimų dėl galimo pažeidimo ar matytume kažkokius susijungimus, dėl kurių matytume, kad konkurencija sumažės ir dėl to kainos bus padidintos, tai tikrai įsikišime ir tą darysime.

– Bet tai gali vykti ir prevenciškai, kaip rinkos stebėsena.

– Klausimas, ko iš mūsų tikimasi. Jeigu tikimasi tiesiog patenkinti smalsumą, sužinoti statistiką, ji jau yra arba ją pateiks institucijos, kurios tuo užsiima. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas šiuo metu atlieka analizę šitoje srityje ir pateiks duomenis vasario pradžioje. Be abejo, mes labai lauksime duomenų, žiūrėsime, ką ten galime matyti iš savo pozicijos.

–  2021 metais taryba neleido Estijos verslininkams įsigyti „Forum Cinemas“ kino teatrų Lietuvoje valdančios bendrovės akcijų. Visgi matome, kad „MM Grupp“ įsigijo Vilniaus „Akropolyje“ veikusį „Forum Cinemas“ kino teatrą. BNS žiniomis, šių metų pradžioje jie ketina perimti ir kino teatrą Kauno „Akropolyje“. Kaip Konkurencijos taryba vertina šiuos įsigijimus, ar tyrimai čia neplanuojami?

– Nenoriu prisirišti prie konkretaus atvejo. Mes stebime, kas vyksta rinkose, mes stebime, kas vyksta ypač tose rinkose, kuriose neseniai buvome priėmę vienokius arba kitokius sprendimus. Jeigu vyksta kažkokios anomalijos, mes tada vertiname, kas tai galėtų būti. Daugiau komentuoti nenorėčiau.

– Dar pirmos savo kadencijos pradžioje esate sakęs, kad taryba sieks įgauti verslo pasitikėjimo, žadėjote kovoti su karteliais ir skatinti įmonių prisipažinimą. Kadencijai baigiantis, kaip manote, ar jums pavyko tai padaryti?

– Nesu pasiruošęs daryti apibendrinimų, geriau, kai kiti tai padaro. Dėl prisipažinimų, kaip minėjau, jų pastarąjį dešimtmetį yra daugiau negu prieš tai buvusį dešimtmetį. Man atrodo, čia daug gali būti faktorių, bet vienas iš jų ir tai, kad verslas mato, kad mes gana rimtai žiūrime į pažeidimus, mes juos tiriame ir kad už pažeidimus gali būti reikšmingos sankcijos. Tai skatina prisipažinimus.

Ar mes įgijome verslo pasitikėjimą, geriausia jo paklausti. Yra tam tikrų epizodų, kurie rodo, kad verslas labiau bendradarbiauja su mumis, tie patys prisipažinimai, mūsų sprendimų nebeskundimai net ir gavus didelę baudą, tam tikros informacijos pateikimas mums, kurios šiaip niekas nepriverstų pateikti, bet pateikiama savanoriškai, tai tokių epizodų yra. Bet tikrai būtų įdomu sužinoti pačių verslininkų nuomonę. Aišku, žiūrint, ko klausi, nes jei klaustume tų ūkio subjektų, vadovų, kurių įmonės buvo nubaustos už pažeidimą, manau, jie būtų nepatenkinti.

Tikiuosi, jog verslas vertina tai, kad esame tikrai nepriklausoma ir nešališka institucija, vienodai vertiname konkurencijos ribojimus, ar juos daro valstybė, ar verslas, ir šiuo požiūriu verslas turėtų matyti mus, nenoriu sakyti, sąjungininkais, bet tais, kurie saugo konkurenciją. Manau, verslas galėtų pasakyti, kad mes esame vienodai griežti ir vienodai saugome konkurenciją nuo visų jos ribotojų, tai turėtų kelti pasitikėjimą. Nesame skirti tam, kad susidorotume su kažkokiu verslu, tai tikrai nėra mūsų misija.

– Dėkoju už pokalbį.

Konkurencijos tarybos duomenimis, 2012–2021 metais iš 23 nutarimų, kuriais buvo nustatyti konkurenciją ribojantys susitarimai, tik du nutarimai nebuvo apskųsti, dėl trijų dar vyksta bylinėjimosi procesai. Iš likusių 18, pasibaigus ginčams teismuose, 16 nutarimų paskelbtos Konkurencijos tarybos išvados buvo patvirtintos, pažeidimai pripažinti, tačiau penkiais atvejais pažeidėjams skirtos baudos sumažintos.

Vienu atveju tyrimas grąžintas dar kartą nagrinėti institucijai ir po papildomo tyrimo taryba pati tyrimą nutraukė. Dar vienu atveju – daliai pažeidėjų bylos buvo panaikintos, bet vienam, po papildomo tarybos tyrimo, skirtą baudą patvirtino visi teismai.

„Tyrimo veiksmai yra baigti, tyrimo išvadas, preliminarius kaltinimus pateikėme Palangos savivaldybei, sprendimo dar nesame priėmę. Prieš tai dar turime išklausyti Palangos savivaldybės atstovų posėdyje ir po to priimsime sprendimą, tada bus galima komentuoti daugiau (...) Datos nesame nustatę, bet pirmąjį šių metų ketvirtį sprendimas, manau, turėtų būti priimtas“, – interviu BNS sakė Š. Keserauskas. 

„Yra buvę atvejų, kai išklausius arba tyrimai atnaujinami, dažniausiai priimami sprendimai vienokie ar kitokie“, – pridūrė jis.

2019 metais taryba pradėjo tyrimą ir aiškinosi, ar savivaldybė teisėtai be konkurso perdavė valdyti baseiną savo įmonei „Palangos investicijų valdymas“. Prieš du mėnesius taryba pranešė savivaldybei ketinanti priimti nutarimą, jog ji per 12 mėnesių perduotų miesto baseiną privačiam verslui.

Palaukime sprendimo šitoje byloje, tai įneš šiek tiek aiškumo.

Palangos valdžia gruodį teigė, kad jai nesuprantamas reikalavimas už 6,2 mln. eurų pastatytą baseiną, kuriame daugelis palangiškių paslaugas gauna nemokamai arba su didele nuolaida, perduoti į privačias rankas.

Paklaustas, ar planuojama tirti ir kitas savivaldybes, kurių įmonės valdo baseinus, Š. Keserauskas teigė, kad reikia palaukti sprendimo dėl Palangos baseino, kuris „įneš aiškumo“.

„Palaukime sprendimo šitoje byloje, tai įneš šiek tiek aiškumo“, – sakė tarybos pirmininkas.

„Kitas dalykas, nenoriu prisirišti prie baseinų, bet mes negalime ištirti visų pažeidimų, kokie jie būtų – ar karteliai, ar savivaldybių sprendimai, ribojantys konkurenciją. Daugelis konkurencijos ribojimų yra tiesiog nežinomi, jie nėra padėti ir laukia, kol paimsime. Mūsų ištekliai riboti, tai ir pažeidimai nėra taip lengvai nustatomi. Juolab, kartais pažeidimų gali būti labai daug, mes privalome atsirinkti, kas yra svarbiau, kur sutelkti savo išteklius, kam skirti prioritetą“, – pridūrė  Š. Keserauskas.

Tyrimą dėl 2019 metais atidaryto naujo Palangos baseino taryba pradėjo tais pačiais metais gavusi Vilniaus sporto mokyklos „Nemunas“ skundą, kad verslui nebuvo sudarytos sąlygos pretenduoti į baseino valdymą.

Lietuvos lobistų asociacijos vadovas Šarūnas Frolenka teigia, jog suderintos narių pozicijos yra asociacijų „duona kasdieninė“.

„Man tiesiog nėra suprantama, kam tuomet reikalinga asociacija, nes asociacijos priedermė, pagrindinė funkcija yra subendrinti skirtingus interesus, rasti bendrus vardiklius ir juos pristatyti kaip sektoriaus, asociacijos, kažkokio bendro darinio poziciją“, – LRT radijui trečiadienį sakė Š. Frolenka.

„Reikia aiškiai pasakyti, kad yra temos, kuriomis negalima apskritai asociacijoms teikti pasiūlymų. Kainodara tai yra teisėkūros dalis – ji visada buvo ir bus diskutuojama“, – teigė lobistų asociacijos vadovas.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas pareiškė, kad asociacijos negali veikti, jeigu jų įprastinė veikla yra tartis dėl kainų.

„Jeigu asociacijos įprastinė veikla yra tartis dėl kainų, tada turiu nuliūdinti – tokia asociacija veikti negali. (...) Yra daugybė kitų pozicijų, kurias galima derinti asociacijoje, bet dėl kainų konkurentai tarpusavyje tartis negali (...) Taškas. Tuo ir galėčiau užbaigti“, – LRT radijui teigė Š. Keserauskas. 

„Šiuo atveju (vaistinėms derinant antkainius – BNS) buvo derinamos kainos, priimtinas antkainis, kas yra kainos dalis, buvo pateiktas ministerijai (Sveikatos apsaugos ministerijai – BNS), buvo pateiktas ir tarpusavyje suderintas to antkainio pagrindimas kaštais, ir jis buvo patvirtintas taip, kaip buvo pateikta su tam tikrais pakeitimais, kurie irgi buvo suderinti“, – sakė Konkurencijos tarybos pirmininkas.

Š. Frolenka teigė, jog Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupėje taip pat dalyvavusi Konkurencijos taryba anksčiau galėjo imtis veiksmų, kurie užkirstų kelią galimiems pažeidimams.

„Jeigu Konkurencijos tarybai atrodė, kad vyksta kažkas negerai, man labai keista, kodėl nebuvo prevenciškai veikiama, konsultuojama, siūloma kažko nedaryti. (...) Jeigu taryba turėjo poziciją, kad modelis, kuris yra diskutuojamas, yra ydingas, kodėl tai nebuvo sakoma tuo metu ir nebuvo imamasi kažkokių veiksmų aiškiai indikuoti, kad narių diskusija apie ministerijos prašomą modelį veda link didžiulės baudos“, – kalbėjo Š. Frolenka.

Pasak Š. Keserausko, taryba nežinojo, kas vyksta už darbo grupės ribų – tai, anot jo, paaiškėjo tik tyrimo metu.

„Konkurencijos taryba dalyvaudama tiek, kiek dalyvavo, savo poziciją išreiškė, ta pozicija buvo žinoma. Be abejo, taryba nematė tuo metu, kas vyksta už ribų – tai paaiškėjo tyrimo metu. Bet mes savo poziciją buvome išsakę ir ji buvo puikiai žinoma darbo grupės dalyviams“, – teigė tarybos pirmininkas.

35 verslo asociacijos prašo Vyriausybės, Seimo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Teisingumo ministerijos išaiškinti, kada asocijuotos struktūros gali teikti bendrą narių poziciją teisėkūros procesuose ir kada – ne.

Gruodžio viduryje Konkurencijos taryba Lietuvos vaistinių asociacijai (LVA) ir aštuonioms vaistų prekybos bendrovėms, susitarusioms dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių, skyrė rekordinę 72,6 mln. eurų baudą.

Konkurencijos taryba išsiaiškino, kad 2017 metais Sveikatos apsaugos ministerijai nusprendus įvertinti, ar reikia keisti vaistų mažmeninės ir didmeninės prekybos antkainius, ji paprašė LVA pateikti ekonominiais skaičiavimais pagrįstus pasiūlymus.

Pasak tarybos, tarpininkaujant asociacijai, vaistų prekybos bendrovės suderino ministerijai pateiktus antkainius, tariamai pagrįstus jų veiklos kaštais. Vėliau konkurentės kartu parengė vaistinės prototipo dokumentą, kuris esą turėjo parodyti, jog tik ministerijai nustačius jų siūlomus antkainius, bendrovės galės išlikti rinkoje.

Pasak Š. Keserausko, asociacija galėjo surinkti individualius atskirų įmonių pasiūlymus dėl antkainių ir jų nederindama pateikti Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), tačiau asociacijos viduje jie buvo derinami ir įmonės žinojo, kad tai yra bendra pozicija.

„Turėjo būti nederinamos pozicijos tarp atskirų konkuruojančių ūkio subjektų. Asociacija galėjo surinkti individualias pozicijas ir neteikdama apibendrintos informacijos savo nariams pateikti analizę ministerijai arba tiesiog pateikti „žalius“ duomenis ministerijai. Bet esmė tai, kad asociacijos viduje jos buvo derinamos ir ūkio subjektai žinojo, kad tai yra bendra pozicija“, – LRT radijui trečiadienį sakė Š. Keserauskas.

„Mes nesakome, kad kiekviena vaistinė turėjo individualiai bendrauti su ministerija – mes sakome, kad asociacija turėjo užtikrinti, kad nebūtų derinami pasiūlymai, kaštai, skaičiavimai, kuriuos neva teikė vaistinės, kad tai nebūtų derinama asociacijos ribose“, – kalbėjo tarybos pirmininkas.

Pasak jo, nėra įrodymų, jog asociacija būtų prašiusi vaistinių atlikti individualius antkainių skaičiavimus. Š. Keserausko teigimu, daugumą skaičiavimų atliko didžiausią baudą gavusi „Eurovaistinė“.

„Bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad vaistinių asociacija būtų prašiusi individualiai vaistinių skaičiuoti, arba kad vaistinės būtų individualiai paskaičiavusios ir atsiuntusios asociacijai savo kaštus siūlomus, antkainius. Viskas vyko ne taip. Iš esmės skaičiavimus padarė viena vaistinė, tada jie buvo patiekti visoms, buvo suderinta ir pateikta ministerijai“, – sakė tarybos pirmininkas.

Š. Keserauskas atmetė kaltinimus tarybai, kad dėl jos sprendimo tampa neįmanoma asociacijų veikla.

„Mes niekada nesakėme, kad negalima bendrauti per asociacijas – ministerijų, kitų viešųjų įtaigų atžvilgiu niekas nesikeičia, bendravime su asociacijomis. Be abejo, asociacijos yra teisėta veiklos forma, jos atstovauja savo narių interesams ir kaipgi kitaip ar Seimui, ar ministerijai sužinoti daugybės ūkio subjektų nuomonę, jei ne per asociaciją. Klausimas kitas – kaip asociacijos viduje turi būti bendraujama, kad nebūtų iškraipoma konkurencija“, – kalbėjo tarybos vadovas.

Konkurencijos taryba Lietuvos vaistinių asociacijai ir aštuonioms vaistų prekybos ir konsultacijų bendrovėms, susitarusioms dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių, antradienį skyrė beveik 73 mln. eurų baudų. Vaistinių asociacija pareiškė, kad sprendimas bus skundžiamas teismui.

LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė antradienį sakė esanti šokiruota tarybos sprendimo ir tikino, kad organizacija nepažeidė nei konkurencijos teisės, nei sudarė kokių nors neleistinų susitarimų.

Ji pabrėžė, kad asociacija buvo pakviesta į Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą darbo grupę, todėl tarybos sprendimas kelia klausimų, kaip ateityje asociacijos galės dalyvauti teisėkūros procesuose. K. Nemaniūtės-Gagės teigimu, natūralu, kad asociacija klausė savo narių siūlymų ir juos patiekė darbo grupei, o jokia konfidencialia informacija vaistinės tarpusavyje nesikeitė.

Š. Keserausko teigimu, 2017 metais SAM nusprendus įvertinti antkainius ir paprašius asociacijos pateikti pasiūlymus, pastaroji juos suderino su vaistinėmis bei pateikė ministerijai.

„Asociacija, jos nariai turėjo reikšmingą įtaką ministerijos sprendimui. Su asociacija suderinti antkainiai galų gale buvo patvirtinti, todėl mes tai vertinome kaip suderintas kainas, suderintus antkainius, už tokį pažeidimą mes skyrėme baudas“, – sakė jis.

Š. Keserauskas teigė, jog SAM bei Vyriausybė turėtų įvertinti, ar dabartiniai vaistų antkainiai, kurie, tarybos vertinimu, patvirtinti su pažeidimais, turėtų išlikti. Pasak jo, taip pat reikėtų svarstyti visą antkainio reguliavimą.

„Jeigu yra kažkas reguliuojama įstatymo lygyje, įstatymas turi nustatyti labai aiškius, skaidrius kriterijus to reguliavimo. Mūsų vertinimu, galima abejoti, kad šuo metu antkainio reguliavimas atitinka šitą standartą ir mūsų pasiūlymas – vertinti ir galimai tobulinti įstatymą, kad jis nustatytų antkainio reguliavimą remdamasis skaidrumo, aiškumo principais“, –  sakė Š. Keserauskas.

„Antras dalykas, siūlome įvertinti, ar dabartinai antkainiai, kurie, mūsų vertinimu, buvo nustatyti pažeidus įstatymą, ar jie tokie ir turėtų išlikti“, – pridūrė jis.

Tarybos pirmininkas taip pat sakė turintis abejonių, ar dabartinė reguliavimo sistema nepanaikina vaistinių paskatų konkuruoti antkainiais, todėl reikėtų ją įvertinti.

„Kaip tyrimas parodė, pasikeitus reguliavimui, nepaisant to, kad teoriškai ūkio subjektai gali nustatyti mažesnį antkainį nei sureguliuotas, bet praktiškai jie tokių ekonominių paskatų neturi, nes jeigu jie sumažintų dalį, kurią apmoka pacientas, jie taip pat turėtų sumažinti tą dalį, kuri apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tai galų gale jie nemažina iš viso“, – teigė Š. Keserauskas.

Didžiausią baudą – 27,5 mln. eurų – Konkurencijos taryba skyrė „Eurovaistinei“, „Gintarinei vaistinei“ – 16,7 mln., „Tamro“ – 9,2 mln., „Benu“ – 7,7 mln., vaistų tiekimo įmonei EVD – 2,7 mln., konsultacijų, valdymo, tyrimų ir rinkodaros bendrovei EVRC – 1,27 mln., „Limedikai“ – 7,4 mln., „Siromed Pharma“ – 11,2 tūkst., Lietuvos vaistinių asociacijai – 7,4 tūkst. eurų.

Konkurencijos taryba išsiaiškino, kad 2017 metais Sveikatos apsaugos ministerijai nusprendus įvertinti, ar reikia keisti vaistų mažmeninės ir didmeninės prekybos antkainius, ji paprašė asociacijos pateikti ekonominiais skaičiavimais pagrįstus pasiūlymus.

Pasak tarybos, tarpininkaujant LVA, vaistų prekybos bendrovės suderino ministerijai pateiktus antkainius, tariamai pagrįstus jų veiklos kaštais. Vėliau konkurentės kartu parengė vaistinės prototipo dokumentą, kuris esą turėjo parodyti, jog tik ministerijai nustačius jų siūlomus antkainius, bendrovės galės išlikti rinkoje.

Anot Konkurencijos tarybos pirmininko, reguliavimo sėkmė priklausys nuo to, ar gerai nustatyta reguliuojama kaina.

„Jei kaina bus nustatyta per didelė (...), mes, kaip pirkėjai, mokėsime per daug. Kita pusė, dažniausiai pasitaikanti, kai reguliuojama kaina yra per maža. (...) Gali būti, kad kai kuriems pardavėjams, gal net daugeliui, neapsimokės pardavinėti tų prekių. (...) Įvedus kainų reguliavimą, kai kaina per maža, tos prekės gali dingti iš lentynų, arba gali būti labai trumpai, susidarys žmonių eilės, prasidės perpardavinėjimai juodojoje rinkoje“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė Š. Keserauskas.

Jis akcentavo, kad teoriškai galima nustatyti teisingą kainą. Visgi, anot Konkurencijos tarybos pirmininko, kyla papildomas iššūkis – to neužtenka padaryti vieną kartą.

„Tą reikės užtikrinti kiekvieną dieną viso reguliavimo laikotarpiu, o pasaulis keičiasi, keičiasi veiksniai, kurie lemia kainas. Net jei pavyktų vieną dieną nustatyti teisingą kainą, kitą dieną ji gali būti neteisinga, nebepadengti pardavėjo kaštų, o tai stumtų prekes iš rinkos. Mes nesakome, (...) kad kainų reguliavimas apskritai nėra įmanomas, bet gerų pavyzdžių yra gerokai mažiau“, – tikino Š. Keserauskas.

Seimas praėjusią savaitę priėmė pataisas, leidžiančias Vyriausybei ekstremalios situacijos metu reguliuoti būtinųjų prekių ir paslaugų kainas, primena ELTA.

Pataisomis leidžiama laikinai nustatyti svarbiausių prekių ir paslaugų maksimalias kainas, taip pat kitus šių prekių ir paslaugų pardavimo ir teikimo būtinus apribojimus (pavyzdžiui, parduodamų prekių vienetų skaičių, prekių eksporto laikinus draudimus ir pan.).

Pagal naujas nuostatas, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija turės teisę nustatyti būtinų prekių ir paslaugų sąrašą ir pavesti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai stebėti šių prekių ir paslaugų kainų bei prieinamumo pokyčius.

Didžioji dalis baudų - 707,8 tūkst. eurų - skirta už konkurenciją ribojančius susitarimus. Finansinių sankcijų sulaukė Lietuvos notarų rūmai ir jų prezidiumo nariai (iš viso 133,4 tūkst. eurų) už apribotą galimybę notarams pasirinkti mažesnius atlyginimo dydžius, o 26 vairavimo mokyklos bei Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija už susitarimą pakelti vairavimo kursų kainas nubaustos baudomis už 574,4 tūkst. eurų, praneša Konkurencijos taryba.

Praėjusiais metais pirmą kartą baudos skirtos ir savivaldybėms, savo sprendimais ribojusioms konkurenciją. Panevėžio miesto savivaldybė 34,2 tūkst. eurų bauda nubausta už tai, kad neįvykdė Konkurencijos tarybos įpareigojimų - nutraukti komunalinių atliekų tvarkymo sutartį su savo bendrove ir skelbti konkurencingą procedūrą. Klaipėdos miesto savivaldybė gavo 22 tūkst. eurų baudą už tai, kad privilegijavo savo bendrovę.

Už Reklamos įstatymo pažeidimus verslo įmonėms pernai iš viso skirta baudų už 16,8 tūkst. eurų.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas akcentavo, kad sankcijų skyrimas nėra pagrindinė institucijos funkcija.

„Įgyvendindama savo misiją - saugoti veiksmingą konkurenciją dėl vartotojų gerovės, Konkurencijos taryba siekia kurti kuo didesnę naudą vartotojams. Ypač stengiamės stiprinti švietimą konkurencijos srityje: aiškiname, kad vartotojai patiria didžiausią naudą tuomet, kai įmonės konkuruoja tarpusavyje paslaugų ar prekių kokybe, kaina, novatoriškomis idėjomis.

Taip pat siekiame didinti visuomenės nepakantumą konkurencijos pažeidimams. Kai nustatome, kad verslas, užuot konkuravęs tarpusavyje, susitaria dėl kainų, skiriame tokias baudas, kad jos atgrasytų nuo panašaus pobūdžio neteisėtų veiksmų“, - sako Š. Keserauskas.

Įmonėms, sudariusioms konkurenciją ribojantį susitarimą, pagal Konkurencijos įstatymą gresia baudos iki 10 proc. metinių pajamų. Pagal Reklamos įstatymą už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą įmonėms gali būti skiriama bauda nuo 289 iki 8 688 eurų, o tais atvejais, kai nustatyti reikalavimai pažeidžiami pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, gali būti skiriama iki 34 754 eurų bauda.

Seimas jau ėmėsi svarstyti Reklamos įstatymo pataisas, kuriomis ketinama didinti baudas už vartotojus klaidinančių reklamų skleidimą.

2016-2018 m. Konkurencijos taryba iš viso skyrė baudų už daugiau kaip 15 mln. eurų. Per minėtą laikotarpį, pasibaigus bylinėjimosi procesams ir teismams patvirtinus Konkurencijos tarybos išvadas, pažeidėjai į valstybės biudžetą sumokėjo per 27 mln. eurų.

Lukas Blekaitis (ELTA)

Investicija į ateitį

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas sakė, kad institucija nenori apsiriboti vien pažeidimų tyrimu ir siekia išsiaiškinti regionams aktualias konkurencijos problemas, taip pat – stiprinti konkurencijos kultūrą.

„Ilgametė Konkurencijos tarybos patirtis rodo, kad problemos kartojasi. Akivaizdu, kad visuomenė nežino konkurencijos teisės nuostatų arba jas ignoruoja, mano, kad tai nėra svarbu. Nusprendėme aplankyti visus Lietuvos regionus ir aptarti su vietos savivaldybių bei verslo atstovais tas problemas, su kuriomis jie susiduria, atsakyti į jiems kylančius klausimus ir taip investuoti į ateitį, kad pažeidimų būtų kuo mažiau“, – pasakojo Š.Keserauskas.

Jis akcentavo, kad konkurencija yra labai svarbi, nes lemia mažesnes prekių bei paslaugų kainas, skatina inovacijas, verslumą, naujų darbo vietų kūrimą, o konkurencijos pažeidimai daro didelė žalą tiek sąžiningai dirbantiems verslininkams, tiek vartotojams.

Akivaizdu, kad visuomenė nežino konkurencijos teisės nuostatų arba jas ignoruoja, mano, kad tai nėra svarbu.

Š.Keserauskas priminė, kad Konkurencijos taryba nereguliuoja kainų: „Rinkos ekonomikoje kiekvienas verslininkas gali nustatyti kainas, jį šioje srityje turėtų varžyti ne valstybė, o konkurentai. Vis dėlto kai kurie ūkio subjektai, užuot sąžiningai konkuravę, linkę sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus, pavyzdžiui, susitarti padidinti kainas. Gavusi informacijos, Konkurencijos taryba dėl tokių atvejų pradeda tyrimus ir nustačiusi pažeidimus skiria sankcijas“.

Konkurencijos teisės reikalavimus neretai pažeidžia ne tik verslininkai, bet ir valstybės institucijos, savivaldybės, kurios vis dar linkusios proteguoti savo įmones ir diskriminuoti kitus rinkos žaidėjus.

Š. Keserauskas paminėjo prieš keletą metų nagrinėtą maršrutinių taksi atvejį, kai Klaipėdos miesto savivaldybė, neorganizavusi viešojo konkurso, pavedė paslaugas teikti savo įmonei.

„Rinkoje gali egzistuoti ir privataus, ir viešojo sektoriaus valdomos įmonės, tačiau joms turi būti sudarytos vienodos sąlygos veikti rinkoje, kur jos galėtų sąžiningai konkuruoti“, – sakė institucijos vadovas.

Sankcijos – ir įmonėms, ir vadovams

Seminare taip pat aptarta itin aktuali tema – viešieji pirkimai. Daug renginio dalyvių klausimų sulaukė Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė, kuri pateikė informaciją, kaip atpažinti kartelinius susitarimus, kada perkančiosios organizacijos gali pasinaudoti įstatymų suteikta teise šalinti iš viešųjų pirkimų dalyvius, galimai sudariusius draudžiamą susitarimą. Tai svarbu, nes karteliai viešuosiuose pirkimuose prekių ir paslaugų kainas gali padidinti 10–30 proc.

Konkurencijos ekspertai pripažino, kad kartelius gana sunku išaiškinti, nes besitariantys kelti kainas ar tarpusavyje derinantys veiksmus konkurentai paprastai suvokia, ką daro, ir siekia tai nuslėpti.

Už kartelinius susitarimus sankcijos gali būti skiriamos ne tik įmonei, kuriai gresia bauda iki 10 proc. metinių pajamų, bet ir įmonės vadovui. Jei jis asmeniškai dalyvavo ar prisidėjo prie kartelinio susitarimo sudarymo, vadovui gali būti apribota teisė nuo 3 iki 5 metų eiti vadovaujančias pareigas ir skirta piniginė bauda iki beveik 14,5 tūkst. eurų.

Ragina pranešti apie pažeidimus

Konkurencijos tarybos atstovai seminaro dalyviams taip pat aiškino, kodėl svarbu vertinti būsimų teisės aktų poveikį konkurencijai, kaip dar be valstybės pagalbos valdžia dalyvauja rinkoje.

Verslo atstovai sužinojo, kaip reklamuojant savo prekes bei paslaugas išlikti kūrybiškiems ir neklaidinti vartotojų, kuo informacija skiriasi nuo reklamos, kokia reklama klaidina ir kokios sankcijos gresia už klaidinančios reklamos skleidimą.

Seminaro dalyviai buvo raginami kreiptis į Konkurencijos tarybą įtariant ar turint duomenų apie galimus kartelius viešuosiuose pirkimuose, kitus Konkurencijos įstatymo pažeidimus, taip pat dėl klaidinančios reklamos sklaidos.

Konkurencijos taryba seminarų ciklą „Su konkurencija po Lietuvą“ užbaigs Vilniuje lapkričio 16 d. Renginiai finansuojami ES techninės paramos ir Konkurencijos tarybos lėšomis.

Pasak Konkurencijos tarybos, teismui šiemet pirmą kartą patenkinus prašymą skirti sankcijas įmonių vadovams už dalyvavimą karteliniame susitarime, ateityje žadama toliau siekti įmonių vadovų atsakomybės už įstatymo pažeidimus. Pasak tarybos pirmininko, nors baudos už konkurencijos pažeidimus yra adekvačios, baudos už netinkamą reklamą yra per mažos ir neatgraso įmonių nuo pažeidimų.

„Baudos už konkurencijos ribojimą yra adekvačios, bet turėtume minčių dėl baudų sumokėjimo laiko, nes dabar įmonės gali nemokėti baudų, jei sprendimą apskundžia, kas reiškia, kad bylinėjimasis gali trukti metus–dvejus. Gali būti, kad po to laiko nebeliks įmonės, tad mums būtų svarbu užsitikrinti baudos sumokėjimą iš karto arba pasižadėjimą, kad ji bus sumokėta.

Pats baudos dydis adekvatus, bet baudų dydis už reklamos įstatymų pažeidimus neadekvatus, todėl galvojam, tariamės su institucijomis, kurios gali pasiūlyti tokius įstatymų pakeitimus“, – Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Konkurencijos taryba Lietuvos notarų rūmams skyrė 88,4 tūkst. eurų baudą, o 8-iems prezidiumo nariams, įvertinus jų pajamas, – nuo 100 iki 20,8 tūkst. eurų baudas.

„Lietuvos notarų rūmai ir prezidiumą sudarantys notarai, priėmę nutarimus dėl įkainių nustatymo, eliminavo visų notarų galimybę savarankiškai pasirinkti taikomą atlyginimo dydį ir jo apskaičiavimo būdą. Taip buvo apribota tiek notarų, t. y. konkurentų, veikimo laisvė, tiek konkurencija paslaugų kainomis, kas nulėmė didesnius įkainius vartotojams“, – pranešime spaudai sakė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Lietuvoje notarų atlyginimą tvirtina teisingumo ministras – įkainių reguliavimas leidžia notarams konkuruoti intervalų ribose ir pasirinkti atskirų paslaugų įkainių apskaičiavimą.

Konkurencijos taryba nustatė, kad Lietuvos notarų rūmai ir aštuoni notarai nustatė griežtesnę įkainių apskaičiavimo tvarką, nei numatyta ministro įsakyme. Anot tarybos, taip buvo apribota notarų galimybė pasirinkti mažesnius atlyginimo dydžius ir žmonėms pasiūlyti palankesnius įkainius.

Pavyzdžiui, įsakyme nustatyta, kad už hipotekos patvirtinimą notarai galėjo imti atlyginimą nuo 0,2 iki 0,3 proc. nuo daikto vertės, bet ne mažiau kaip 14,48 euro ir ne daugiau kaip 144,81 euro. Tačiau Notarų rūmų prezidiumas 2017 metais išaiškino, kad notarai šį dydį turi dauginti iš sandoriu įkeičiamų daiktų skaičiaus, todėl įkainis galėjo išaugti bent keletą kartų.

Konkurencijos tarybos sprendimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Be to, taryba pasiūlė Vyriausybei inicijuoti Notariato įstatymo pataisas ir atsisakyti prievolės suderinti užmokesčio dydžius su Lietuvos notarų rūmais – savivaldos institucija, vienijančia visus šalies notarus.

Konkurencijos taryba taip pat pradėjo naują tyrimą dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo – bus aiškinamasi, ar teisingumo ministro nustatyti fiksuoti ir minimalūs notarų atlyginimo įkainiai nesudarė sąlygų riboti konkurenciją, nes notarams neleidžiama konkuruoti, siūlant pigesnes paslaugas.

Notarų rūmai skųs baudas

Tūkstantinių baudų už kartelinį susitarimą sulaukę Lietuvos notarų rūmai teigia, kad Konkurencijos sprendimas yra ideologiškai motyvuotas ir nepagrįstas.

„Notarų rūmų nuomone, Konkurencijos tarybos tyrimas prasilenkia su Lietuvos Konstitucija ir įstatymais bei kitais teisės aktais, yra ideologiškai motyvuotas, o Notarų rūmų ir jo prezidiumo narių atžvilgiu priimtas sprendimas – teisiniu požiūriu niekinis ir nepagrįstas”, – pranešime spaudai sakė Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.

Lietuvos audito rūmų atstovas Aleksandras Matonis BNS teigė, kad rūmai ketina teismui skųsti tarybos sprendimą.

Notarų rūmų teigimu, inicijuodami tyrimą Lietuvos notarų rūmų atžvilgiu ir prašydami teismo sankcijos, Konkurencijos tarybos pareigūnai pateikė teismui neatitinkančius tikrovės duomenis, o vėliau, tyrimo metu, padarė nemažai procedūrinių pažeidimų bei bandė nuslėpti tyrimo medžiagą nuo Lietuvos notarų rūmų. Tokie veiksmai, M. Stračkaičio teigimu, kelia abejonių ne tik dėl Konkurencijos tarybos sprendimo Notarų rūmų atžvilgiu teisėtumo, bet ir apskritai dėl Konkurencijos tarybos veiksmų teisėtumo.

„Ūkio subjektai dažnai nesutinka su Konkurencijos tarybos vertinimu, nustatytais pažeidimais ir savo interesus gina teismuose. Jeigu Lietuvos notarų rūmai mano, kad jų interesai buvo pažeisti, jie turi galimybę kreiptis į teismą“, – BNS atsiųstame komentare teigė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Šiuo metu Lietuvos notarų rūmų prezidiumą sudaro 8 nariai: jo prezidentas M. Stračkaitis, viceprezidentė Daiva Lukaševičiūtė-Binkulienė, Dainius Palaima, Svajonė Šaltauskienė, Jurga Prižgintienė, Rasa Ona Inokaitienė, Asta Grambienė ir Daiva Verpetinskienė.

Konkurencijos taryba didžiausią – 20,8 tūkst. eurų baudą skyrė D. Lukaševičiūtei-Binkulienei, prezidentui M. Stračkaičiui skirta 3,4 tūkst. eurų, D. Palaimai – 11,1 tūkst. eurų, J. Prižgintienei – 5,2 tūkst. eurų, D. Verpetinskienei – 3,6 tūkst. eurų, R. O. Inokaitienei – 700 eurų, notarėms S. Šaltauskienei ir buvusiai prezidiumo narei Virginijai Pupkienei – po 100 eurų baudas.