Labiausiai pažengę

Jau antrus metus iš eilės tarptautinė audito ir mokesčių konsultavimo bendrovė KPMG pristato pasirengimo autonominiams automobiliams indeksą. Kaip ir praėjusiais metais, Lietuvos tarp 25 vertintų valstybių nėra, o geriausių įvertinimų sulaukė Nyderlandai, Singapūras, Norvegija, JAV ir Švedija. KPMG partneris Rokas Kasperavičius pastebi, kad šis šalių reitingavimas skatina pasitempti – didėja investicijos į autonominių automobilių vystymo procesą, automobilius, sulaukiama gausaus žiniasklaidos bei visuomenės dėmesio. "2019 m. tyrimo rezultatai atskleidžia, kad šalys skirtinguose žemynuose aktyviai žengia autonominių automobilių paplitimo keliuose link. Jų valdžios institucijos yra suinteresuotos didinti transporto modernizaciją, skatinti inovacijas, investicijas ir užtikrinti, kad savivaldžių transporto priemonių naudojimas būtų visapusiškai naudingas verslui ir visuomenei", – aiškina R.Kasperavičius.

Nors savivaldžiai automobiliai dar visai neseniai buvo įtraukti į transporto sferą, nemažai šalių jau spėjo įtvirtinti tokių transporto priemonių sąvoką, sukūrė teisinę bazę bei išvystė infrastruktūrą. Europoje pasirengimo autonominiams automobiliams atžvilgiu pirmaujantys Nyderlandai intensyviai dirba prie naujo projekto, padėsiančio savivaldžiams sunkvežimiams gabenti tulpes vadinamuoju tulpių koridoriumi – keliu nuo Amsterdamo iki Antverpeno ir Roterdamo. Taip pat šalis priima teisės aktus bei saugumo reikalavimus, kurie skatina realią savivaldžių automobilių eksploataciją.

Kita Europoje pirmaujanti šalis – Norvegija – autonominių automobilių testavimą įteisino tik 2018 m., tačiau pasiekti rezultatai jau stebina. Šalyje šiuo metu testuojami autonominiai mikroautobusai bei sunkvežimiai. Pastebima ir palanki vartotojų nuomonė apie šių automobilių bandymus bei įtraukimą į rinką. Dėl jau visuomenėje paplitusių elektrinių automobilių, žmonės yra linkę pasitikėti ir savivaldžių transporto priemonių galimybėmis.

Kas jau padaryta?

Autonominiai automobiliai Lietuvos keliuose yra nauja sfera, šioms naujovėms įsigalėti reikia laiko.

Nors Lietuva dar nėra įtraukiama į pasirengusiųjų autonominiams automobiliams valstybių reitingus, toks šalies kelių modernizacijos poreikis vis iškyla į dienos šviesą. 2017 m. pabaigoje Seimas priėmė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimus, kuriais apibrėžė sąvoką "savivaldis automobilis" bei nustatė pagrindinius tokių transporto priemonių bandymų ir dalyvavimo viešajame eisme principus. Visgi, asociacijos "ITS Lietuva", vienijančios svarbiausius intelektinių transporto priemonių sistemų rinkos dalyvius, atstovas Dainius Diska įsitikinęs, kad parengta įstatymo bazė yra tik ilgo kelio pradžia.

"Autonominiai automobiliai Lietuvos keliuose yra nauja sfera, šioms naujovėms įsigalėti reikia laiko. Jau yra sutvarkytas teisinis reglamentavimas, tačiau išlieka daug neatsakytų klausimų: kaip įvertinti tokių transporto priemonių likutinę vertę, išnagrinėti jų draudimo niuansus. Tai sukuria nežinomybę, todėl nėra skubama gatves užpildyti savivaldžiais automobiliais", – aiškina D.Diska.

Resursų yra

Jam antrina ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento vyresnysis patarėjas Gytis Mažeika, kuris pažymi, kad šis sektorius nuolat keičiasi, todėl teisinė bazė niekada nebus visiškai išvystyta. Nepaisant to, dabartinis savivaldžių automobilių reglamentavimas sukuria sąlygas šiems automobiliams laisvai judėti šalies keliuose. "Lietuvoje nėra atskiro įstatymo, kaip, tarkime, Nyderlanduose, bet mes reikalingus pakeitimus integravome į jau egzistuojančius įstatymus. Esmė Lietuvoje ta pati – savivaldžiai automobiliai gali dalyvauti viešajame eisme, tiek su vairuotoju viduje, tiek be jo. Svarbu, kad būtų užtikrinama galimybė valdyti automobilį, kad ir nuotoliniu būdu", – teigia G.Mažeika.

Ekspertai pastebi, kad Lietuva turi ne tik tinkamai paruoštą teisinę bazę, bet ir daug vidinių resursų bei potencialo, galinčio padėti šaliai patekti tarp Europos lyderių autonominių automobilių srityje. Visgi, nors šalis juda tinkama linkme, sričių, kuriose dar reikėtų pasitempti, išlieka. Viena jų – infrastruktūra. Pasak G.Mažeikos, nors galime pasigirti 4G interneto ryšiu, kokybiškai apimančiu šalies teritoriją, ypatingo dėmesio reikalauja ir vienodas gatvių kokybės užtikrinimas bei elektromobilių įkrovos taškų plėtra.

Skatinant Lietuvos transporto ir infrastruktūros modernizaciją, siekiama atkreipti ne tik verslo, bet ir mokslininkų bei akademinės bendruomenės dėmesį. Taip bus vystomas Lietuvos technologinis potencialas, kuriamos inovacijos, sudaromos patrauklios sąlygos užsienio investicijoms ir tolesnei autonominių sistemų plėtrai.

Nors susidomėjimo kol kas nesulaukiama, tačiau neprarandama vilties, kad ateinančiais metais pagrindiniuose šalies keliuose jau išvysime ir be vairuotojo pagalbos važiuojančius automobilius.

Kol kas bandymams šalies keliuose skirti savivaldžiai automobiliai turi būti žymimi specialiais numeriais, jų bandymų maršrutas iš anksto suderintas, o automobilyje turi būti vairuotojas, kuris prireikus perimtų automobilio valdymą.

Savivaldžių automobilių šalyje laukia ir Kelių direkcija – jos vadovo teigimu, šių automobilių perduota informacija padėtų užtikrinti kokybiškesnį eismo valdymą ir, tikėtina, padėtų sumažinti nelaimingų atsitikimų.

Tikina esantys pasirengę

Praėjusių metų pabaigoje Seimas priėmė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimus – jie apibrėžė sąvoką „savivaldis automobilis“ ir nustatė pagrindinius šių automobilių bandymų ir dalyvavimo viešajame eisme principus. Šių metų pradžioje pakeisti kiti reikalingi teisės aktai.

„Teisinis reglamentavimas sutvarkytas, trūksta tik pačių savivaldžių automobilių – suinteresuotų gamintojų, kurie norėtų bandyti savo savivaldžius automobilius keliuose. Mūsų nuomone, tinkamai išplatinta informacija ir kontaktas su potencialiais savivaldžių automobilių gamintojais gali pritraukti jų dėmesį“, – BNS sako susisiekimo ministro patarėja Vytautė Šmaižytė.

Jos teigimu, sunku pasakyti, kada galima tikėtis autonominių automobilių proveržio šalyje, nes tai priklauso nuo gamintojų noro.

Automobilių kelių direkcijos laikinasis vadovas Vitalijus Andrejevas sako, kad Lietuvos keliai yra pasirengę priimti savivaldžius automobilius, o pirmasis ruožas, kuriame jie galėtų važinėti – kelias Vilnius–Kaunas.

„Autonominių automobilių panaudojimas yra patraukliausias automagistralėse, pavyzdžiui kelyje iš Vilniaus į Klaipėdą ar iš Vilniaus į Panevėžį. Šie keliai tikrai gali priimti tokias transporto priemones“, – BNS sako V. Andrejevas.

Asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka sako, kad technologine prasme Lietuva taip pat yra pasirengusi.

„Tinklą mes turime išvystytą, kiek jo reikia, jo visiškai pakanka, nes beveik visa Lietuva yra padengta 4G ryšiu. Mūsų magistraliniai keliai, kurie techniškai tinkamiausi tų automobilių bandymams, jie yra padengti tuo ryšiu ir to ryšio spartos pakanka“, – BNS sakė P. Vertelka.

Tačiau jis teigė kol kas neturintis žinių, jog autonominių automobilių gamintojai domėtųsi galimybėmis atlikti bandymus Lietuvoje.

Lietuvai reikia proaktyvaus galimybių pristatymo, turime susidėlioti patrauklų vertės pasiūlymą ir pristatyti jį šiuos automobilius gaminančioms kompanijoms.

„Lietuvai reikia proaktyvaus galimybių pristatymo, turime susidėlioti patrauklų vertės pasiūlymą ir pristatyti jį šiuos automobilius gaminančioms kompanijoms“, – teigė P. Vertelka.

Kaip vyktų bandymai?

Savivaldžių automobilių dalyvavimą eisme reglamentuoja susisiekimo ministro sausį pasirašytas įsakymas. Jame numatyta, kad tokių automobilių valdytojai ir vairuotojai turi laikytis Kelių eismo taisyklių, o gamintojai privalo užtikrinti jų kibernetinį saugumą.

„Prieš pradedant bandymus, šių automobilių atitiktis techniniams reikalavimams turi būti suderinta su Lietuvos transporto saugos administracija. Bandomasis maršrutas turi būti suderintas raštu su kelio savininku, o informacija apie suderintą maršrutą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki važiavimo pradžios turi būti pateikta policijai“, – BNS atsiųstame komentare teigė Lietuvos policijos atstovė Marija Kazanovič.

Jos teigimu, savivaldžiuose automobiliuose turi būti įrengta duomenų įrašymo įranga, kuri leistų nustatyti eismo įvykio ar nusižengimo priežastį ir kaltininką.

„Kol kas savivaldis automobilis gali būti įregistruotas laikinai, gauti laikinuosius „raudonus“ valstybinio numerio ženklus. Bandymų metu savivaldžiame automobilyje turi būti asmuo, kuris prireikus privalo perimti savivaldžio automobilio valdymą ir išvengti avarinės situacijos ar eismo įvykio“, – sako susisiekimo ministro patarėja V. Šmaižytė

Anot jos, po sėkmingų bandymų ir pasikeitus tarptautiniams techniniams reikalavimams, tokie automobiliai galėtų gauti nuolatinę registraciją, o jiems nereikės vairuotojų priežiūros.

Tikisi pagalbos organizuojant eismą

Kelių direkcijos vadovas V. Andrejevas sako, kad autonominiai automobiliai gali pasitarnauti organizuojant eismą.

„Mes iš šių automobilių gauname informaciją, kur yra blogesnės oro sąlygos, lietus, sniegas ar slidi kelio danga. Mes turime kelių oro stebėjimo stoteles kas 10 kilometrų, bet nežinome, kas vyksta tarp jų, tad viena iš galimybių yra gauti duomenis iš automobilio, kad, pavyzdžiui, veikia valytuvai. Tada mes suprantam, kad tame ruože lyja ir atiduodame informaciją iš paskos atvažiuojantiems automobiliams, kurie gali atitinkamai parinkti saugų greitį“, – BNS pasakojo V. Andrejevas

Jo teigimu, siekiant geresnio eismo valdymo reikėtų, kad šalyje būtų daugiau tokių automobilių, tačiau ekonominė situacija ne kiekvienam leidžia įsigyti savivaldžius automobilius.

„Kita vertus, nemaža dalis daviklių perkeliama ir į ekonominės klasės automobilius, tad dedame didelę viltį duomenų apskeitimui. Iš autonominių automobilių tikimės gauti kuo daugiau informacijos, kuri leis kokybiškiau organizuoti eismą kelyje“, – vylėsi Kelių direkcijos vadovas.

Išbandė pirmąjį autonominį automobilį

Pernai lapkritį Lietuvoje buvo išbandytas savivaldis automobilis „Navya Arma“ – pirmoji tokio tipo transporto priemonė Lietuvoje. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis tuomet teigė, kad savivaldžiai automobiliai, važinėjantys be vairuotojų, yra transporto ateitis.

Pasak Prancūzijos įmonės „Navya“ atstovų, šioje transporto priemonėje sumontuoti naujausios kartos jutikliai, padedantys jai rasti kelią ir efektyviai važiuoti. Dėl šių technologijų šis savaeigis automobilis gali atsidurti praktiškai per kelis centimetrus nuo pageidaujamo maršruto ir nustatyti stacionarias ir mobilias kliūtis kelyje, taip pat atpažinti kelio ženklus ir šviesoforų signalus tiek dienos metu, tiek naktį.

Tikimasi, kad savivaldžiai automobiliai padės sumažinti avaringumą, spūstis, aplinkos tarša, o verslas galės plėtoti išmaniąsias sistemas ir technologijas.

Tarptautinė audito ir mokesčių konsultavimo bendrovė KPMG sausį pristatė pasirengimo autonominiams automobiliams indeksą. Lietuvos tarp 20-ies vertintų valstybių nėra, o geriausių įvertinimų sulaukė Nyderlandai, Singapūras, JAV, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

Naudojant V2I įrangą, keičiamasi duomenimis tarp transporto priemonių ir kelių infrastruktūros,  panaudojant bevieles ryšio priemones. Pagrindinė informacija siunčiama ir gaunama realiuoju laiku, siekiant padėti visiems kelių naudotojams ir eismo informaciniams centrams priimti sprendimus.

Bandymų metu, naudojant V2I įrangą  A1 kelyje Vilnius–Kaunas, informacija apie keliuose vykdomus darbus, oro sąlygas, greičio apribojimus realiuoju laiku buvo perduodama į transporto priemones, o iš transporto priemonių gauti daviklių duomenys – į Eismo informacijos centrą.

Šios sistemos tikslas – realiuoju laiku, perduodant signalu duomenis į automobilį, pranešti apie kelyje esančias kliūtis. Taip pat ši sistema gali veikti ir priešingai: įrenginiai keliuose gali būti prijungiami prie elektroninių automobilių sistemų, nuskaitoma jutiklių informacija ir gauti duomenys (pvz., rūko žibintų, priekinio stiklo valytuvų ir avarinės signalai) siunčiami į kelyje esančią įrangą.

Vis labiau besivystančios komunikacijos pasaulyje transporto priemonių, vairuotojų ir  eismo informacinių centrų apsikeitimas informacija yra būtinybė. Šia technologija siekiama žengti pirmąjį žingsnį savivaldžių transporto priemonių link, sukurti ir išbandyti sistemas, būtinas ateities transporto plėtrai.

Pagal įstatymą, automobiliui bus leidžiama judėti ir jei jame nebus žmogaus, pasiruošusio perimti valdymą. Toks reikalavimas yra įtvirtintas kai kuriose kitose Europos šalyse, įskaitant galingą automobilių pramonę turinčią Vokietiją.

Pirmasis savivaldis automobilis – elektra varomas „Navya Arma“ autobusiukas – Vilniuje buvo išbandytas praeitą mėnesį, nors ir buvo abejonių, ar tam pakanka teisinės bazės.

Įstatymo projektą pateikęs ūkio ministras Virginijus Sinkevičius sakė, kad šio autobusiuko gamintojai suinteresuoti tęsti bendradarbiavimą su Lietuva, pokalbiai dėl automobilių atvežimo į Lietuvą vyksta ir su didžiausiomis pasaulio korporacijomis, įskaitant „Google“.

„Pagrindinis įstatymo tikslas, kad toks automobilis galėtų atvykti į Lietuvą ir būti testuojamas Lietuvoje“, – BNS sakė ministras.

Pagal įstatymą, kad „savivaldis automobilis privalo būti toks, kad galėtų tinkamai ir saugiai važiuoti nekeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (....) pasirinkti saugų važiavimo greitį, įvertinti važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio būklę, savo būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų saugiai sustoti iki bet kurios kliūties, taip pat automobilį stabdant tikrinantiems pareigūnams. Savivaldis automobilis privalo būti toks, kad galėtų sulėtinti greitį ir prireikus saugiai sustoti, jeigu to reikia dėl atsiradusių aplinkybių.“

Šiuo metu didieji automobilių gamintojai visame pasaulyje kuria savivaldžių automobilių prototipus, bet prognozuojama, kad masinė gamyba nebus pradėta bent iki 2020 metų.

„Ateitis yra čia, būkime drąsūs ir atverkime duris, diegiantiems inovacijas, tame tarpe ir susisiekimo srityje“, - Seimo plenariniame posėdyje ketvirtadienį sakė Seimo narys Gintaras Steponavičius.

Daugiau diskusijų parlamente šiuo klausimu ketvirtadienį nekilo – už jį balsavo 81 Seimo narys, nė vienas nebuvo prieš, du susilaikė.

– Šveicarijoje susirinkę ekspertai aptaria saugaus eismo situaciją Europoje. Kurie iš tų klausimų itin aktualūs Lietuvai?

– Visų pirma labai detaliai aptariamos teisinės saugaus eismo gerinimo priemonės, bandoma identifikuoti pačias geriausias ir efektyviausias priemones. Kitas klausimas – savivaldžių automobilių įteisinimas, nes daug vilčių dėl saugaus eismo gerinimo siejama su savivaldžių automobilių atėjimu. Prognozuojama, kad, pradėjus veikti savivaldžiams automobiliams, žuvusiųjų skaičius keliuose turėtų praktiškai išnykti.

Svarbus ir tarptautinio vairuotojo pažymėjimo klausimas – norima unifikuoti tarptautinį pažymėjimą ir supaprastinti šią sistemą, kad nekiltų jokių bėdų keliaujant į tolimesnes šalis. Didelis dėmesys skiriamas ir kelių inžinerinėms priemonėms, akcentuojama, kad jos turi įspėti vairuotojus ir priversti elgtis taip, kaip ir nurodo kelio ženklai.

– Paminėjote savivaldžius automobilius. Kokie tai automobiliai?

– Pensilvanijoje, JAV, savivaldžiai automobiliai, kuriems nereikalinga vairuotojo pagalba, jau funkcionuoja praktiškai metus. Įsėdus į tokį automobilį, nustatomas kelionės tikslas ir automobilis veža iki reikiamo kelionės tikslo.

Ataskaitoje minima, kad toks automobilis dėl savo kaltės net ir negali papulti į eismo įvykį, o metų praktinio naudojimo tyrimai patvirtino, kad tai visiškai saugi transporto priemonė. Dabar kuriama teisinė bazė, Lietuvoje taip pat parengti visi reikiami teisės aktų pakeitimai, kad savivaldžiai automobiliai ateitų greičiau ir į Lietuvą.

– Būtent Šveicarija yra saugiausia šalis Europoje. Kaip šveicarams tai pavyko?

Mes – antra po Portugalijos šalis, kur žuvusiųjų skaičius sumažėjo beveik 40 proc.

– Pagrindinis dalykas – griežti, principingi reikalavimai eismo dalyviams, puikiai sutvarkyta kelių infrastruktūra ir visuomenės įsitraukimas (pvz., pranešimas apie neblaivų, chuliganiškai besielgiantį vairuotoją).

Lietuvos mastu gal ir nesuvokiama sankcija, kad, greitį viršijus 40 km/h, ten numatytas mažiausiai metų laisvės atėmimo terminas (teismo sprendimu gali būti skiriamas lygtinis laisvės atėmimas). Taigi ten sankcijos už pavojingiausius pažeidimus nepaprastai griežtos, visuomenė tai žino, jai tai priimtina, todėl tokie rezultatai.

– O kaip Lietuva atrodo kitų Europos Sąjungos šalių kontekste?

– Nuo 2010 m. Lietuva padarė labai didelę pažangą. Mes – antra po Portugalijos šalis, kur žuvusiųjų skaičius sumažėjo beveik 40 proc. Rezultatai gana neblogi, bet ekspertai pažymi, kad, atsigaunant ekonomikoms, vis sunkiau sumažinti žuvusiųjų skaičių ir reikia ypač tvirtų ir paveikių priemonių.

– Ką daryti Lietuvai, kad turėtume tokius avaringumo rodiklius, kaip šveicarai?

– Dabar kaip tik kuriama nulinės vizijos strategija ir vienas iš pagrindinių tikslų turėtų būti siekti, kad būtų saugesnė eismo dalyvių elgsena, t. y. sumažinti leistino greičio viršijimo, chuliganiško vairuotojų elgesio atvejus, saugos diržų naudojimas turi tapti įprastas sėdint ne tik priekyje, bet ir gale, vairuotojai turėtų nesinaudoti mobiliaisiais telefonais neįjungę laisvų rankų įrangos.

Kalbant apie kelius ir gatves, reikėtų, kad perėjos atitiktų nustatytus reikalavimus, sankryžos, vienas pavojingiausių kelio elementų, turėtų būti arba žiedinio tipo, arba keturšalės su salelėmis. Be to, tyrimai rodo, kad kuo „švaresnė“ transporto priemonė, tuo ji rečiau papuola į mirtinus eismo įvykius.

– Kaip tai susiję?

– Paprasčiausiai tokio automobilio galingumas mažesnis, o žmogus, investavęs didelę pinigų sumą į „švarią“ transporto priemonę, dažniausiai elgiasi atsakingiau. Norvegijoje elektromobiliai sudaro per 30 proc. visų lengvųjų transporto priemonių, o, praėjusių metų duomenimis, nė vieno elektromobilio vairuotojas nesukėlė mirtino įvykio. Tai pasako, kad šios transporto priemonės tikrai yra saugesnės.

Įstatymo projekte apibrėžta ateities transporto priemonės – savivaldžio automobilio – sąvoka, taip pat nustatyti pagrindiniai šių automobilių dalyvavimo eisme principai.

„Inovatyvios technologijos – valstybės ateities ekonomikos pagrindas. Mums svarbu, kad žmonės laipsniškai priprastų prie šių automobilių, jiems būtų pritaikytos Kelių eismo taisyklės, ir, svarbiausia, – būtų užtikrintas visų eismo dalyvių saugumas“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Iki šiol nacionaliniuose teisės aktuose nebuvo apibrėžta nei savivaldžio automobilio sąvoka, nei nustatytos sąlygos, kuriomis naujos kartos transporto priemonė galėtų dalyvauti viešajame eisme, nebuvo reglamentuotos jų bandymų sąlygos.

Susisiekimo ministerija, palaikydama inicijuojamus įstatyminio reguliavimo pokyčius, pasitelkė į pagalbą programos „Kurk Lietuvai“ dalyvius, kartu su kuriais rengiasi poįstatyminių teisės aktų pokyčiams. Taip siekiama užtikrinti, kad teisinis savivaldžių automobilių reguliavimas bei infrastruktūrinis pasirengimas mūsų šalyje būtų vienas konkurencingiausių ir saugiausių Europoje.

Numatoma, kad savivaldžius automobilius bus galima bandyti ir eksploatuoti šalies keliuose jau netolimoje ateityje. Tikimasi, kad šių transporto priemonių dėka sumažės avaringumas, spūstys, aplinkos tarša. Naujas reglamentavimas turės teigiamos įtakos verslui, nes bus sudarytos sąlygos plėtoti išmaniąsias transporto sistemas ir technologijas.

Įsigaliojus SEAKĮ pataisoms, savivaldis automobilis oficialiai bus įvardytas kaip save valdantis automobilis, kuris dalyvauja viešajame eisme be asmens įsikišimo. Pagal naująjį reglamentavimą savivaldžio automobilio įranga privalės valdyti transporto priemonę taip, kad užtikrintų saugų eismą ir važiuotų nekeldama pavojaus kitiems eismo dalyviams – sulėtintų greitį ar saugiai sustotų, jei to prireiktų dėl susiklosčiusių aplinkybių.

Savivaldžio automobilio įranga turės būti pritaikyta galimam policijos pareigūnų patikrinimui, taip pat įteisinti reikalavimai asmenims, kuriems bus leista atlikti išmaniosios transporto priemonės bandymus keliuose. Šie asmenys vykdys įstatymuose ar kituose teisės aktuose numatytas vairuotojų pareigas ir privalės turėti galiojantį pažymėjimą bandomai transporto priemonės kategorijai vairuoti. 

Iki to laiko, kol įsigalios Seime numatomas priimti įstatymo projektas, Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, kurie nustatys savivaldžių automobilių bandymų ir naudojimo viešajame eisme sąlygas bei tvarką.