Posėdyje turėtų dalyvauti Finansų ministerijos, Centrinės projektų valdymo agentūros atstovai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė kovo pabaigoje sakė, kad Europos Komisijos (EK) verdikto dėl įšaldytų 17 mln. eurų RRF lėšų tikimasi per šių metų pirmąją pusę, bet ne anksčiau Velykų. Tikslios datos dėl atsakymo ministrė įvardinti negalėjo.

ELTA primena, kad EK praėjusių metų spalio pabaigoje priėmė teigiamą iš dalies pakeisto Lietuvos RRF plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, vertinimą. Tačiau į Lietuvos prašymą dėl mokesčių reformos buvo neatsižvelgta.

Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius Eltai yra teigęs, kad EK turėtų patvirtinti antrąją RRF fondo lėšų išmoką Lietuvai, kuri bus 222 mln. eurų. Taip pat, pasak jo, nuspręsta „atrakinti“ dar 9 mln. eurų iš įšaldytų 17 mln. eurų.

Finansų viceministrė Vaida Markevičienė vasario pabaigoje sakė, kad antrajame Lietuvos RRF lėšų paskolinės dalies prašyme rizikos nesimato, tad šių metų trečiąjį ketvirtį planuojama prašyti 310 mln. eurų iš EK.

Lietuva iš RRF jau yra gavusi 1,34 mln. eurų – 870,7 mln. eurų subsidijinės dalies ir 469,8 mln. eurų paskolinės dalies lėšų, teigia Finansų ministerija. Eltai perduotame komentare pažymima, kad į šią sumą yra įskaičiuoti 360 mln. eurų, kuriuos šalis gaus balandį.

„Prieš priimant sprendimą taryboje, turi būti gautos Finansų ministerijos ir VPT išvados bei vertinimai. Taip pat akcentuojant, kad institucijoms turi būti suteiktas adekvatus laikas vertinimui“, – rekomendaciją posėdžio metu pagarsino Audito komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis.

Vis tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas kalbėjo, kad sprendimą priimti reikėtų jau kitą savaitę, o atitinkamos korekcijos būtų galimos ir po sostinės tarybos balsavimo.

Turime priimti sprendimą taryboje, nes kiekvienas mėnesis lygiai taip pat kainuoja, o be savo sprendimo, negalime ir EK sprendimo gauti.

„Mes jaučiamės, kad turime argumentus. Jeigu Viešųjų pirkimų tarnyba mums ir pagrūmos pirštu, (...) išvada bus nepalanki, mes galėtume daryti korekcijas, nes dar nebūsime gavę Europos Komisijos išvados. Turime priimti sprendimą taryboje, nes kiekvienas mėnesis lygiai taip pat kainuoja, o be savo sprendimo, negalime ir EK sprendimo gauti“ , – sakė A. Bužinskas.

Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ketina perimti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Be to, daugiafunkciame komplekse Šeškinėje turėtų atsirasti universali kultūros ir sporto renginiams tinkama arena, o pačiame stadione 3 tūkst. (iki 18 tūkst.) didinamas vietų skaičius.

A. Bužinskas sako, kad faktinis Nacionalinio stadiono projekto statybos kaštų pokytis nuo pasiūlymo pakeitimo iki sutarties įsigaliojimo yra 40,35 proc., o sostinės savivaldybė bei ŠMSM prisiims 28,71 proc. indeksacijos, t. y. 27,1 mln. eurų. Koncesininkas šiame projekte prisiims likusią 11,64 proc., arba 9,5 mln. eurų dalį.

Papildomų darbų, t. y. 3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universalios arenos statybų, vertė siekia 10,8 mln. eurų be PVM. Teigiama, kad beveik 36 mln. eurų būtų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.

Sostinės savivaldybės Kontrolės komitetas, kurio daugumą sudaro opozicijos nariai, vis tik kritiškai vertino pristatytus projekto pokyčius ir nusprendė kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) dėl teisinio įvertinimo.

Dėl minėtų pokyčių Vilniaus miesto savivaldybės taryba turėtų apsispręsti vasario 28 d. posėdyje.

ELTA primena, kad „BaltCap“ šiuo metu susiduria su reputacijos problemomis, po to, kai paaiškėjo, kad buvęs fondo partneris Šarūnas Stepukonis galėjo pasisavinti apie 40 mln. eurų ir bent dalį jų pralošti kazino.

„Hanner“ savininkas Arvydas Avulis nurodo, kad stadiono statybas galėtų užbaigti 2026 m.

Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.

„Labiau eiti ta kryptimi, kad būtų didinama individualioji pensijos dalis“, – Seimo Audito komitete trečiadienį teigė T. Medaiskis.

Jis siūlo sureikšminti ne darbo stažo, o apskaitos vieneto dydžio vertę skaičiuojant pensiją. Pasak ekonomisto, toks prioritetas svarbus norint paskatinti socialinio draudimo sistemą, kad ji senatvėje garantuotų proporcingas pajamas gautam atlyginimui, o ne virstų vien paramos sistema.

„Kad būtų sudaryta pakankamai gera paskata žmonėms dalyvauti socialiniame draudime“, – komiteto posėdyje tvirtino T. Medaiskis. 

Jis pabrėžė, kad dėl to didelės pensijos didėtų daugiau negu mažosios: „Tai siunčia žinią, kad mokėkite didesnes įmokas ir ta individualioji dalis bus didesnė“. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų grupės atstovės Svajūnės Gaidamavičienės teigimu, stiprinti įmokų ir išmokų ryšį būtina, bet ji pabrėžė, kad daug žmonių Lietuvoje gauna nedideles algas, todėl tokia sistema skatintų žmonių nelygybę.

„Lietuvoje santykinai daug dirbančiųjų už mažą darbo užmokestį ir įgyjančių mažas pensines teises, todėl itin didelis pensijos susiejimas su buvusiomis pajamomis reikštų ir didesnę pagyvenusių asmenų pajamų nelygybę“, – aiškino ministerijos atstovė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė yra sakiusi, kad dabar pensijai apie 60 proc. įtakos turi bazinė dalis, o 40 proc. – individuali, priklausanti nuo buvusio atlyginimo. Anot jos, norima pasiekti, kad šis santykis būtų bent 50 ir 50 proc.  

Vyriausybė siūlo 2023-aisiais bazinę dalį indeksuoti 9 proc., o individualią – beveik 15 procentų.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis pranešė, kad dabar Lietuvoje tik 1,2 proc. darbdavių savo lėšomis prisideda prie darbuotojų pensijų kaupimo.

Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis pabrėžė, kad finansinis švietimas Lietuvoje yra silpnas.

„Kai tik yra galimybė nekaupti lėšų senatvei, jauni žmonės tą ir daro. Nesirūpina savo pensija, jiems ji pradeda rūpėti artėjant prie pensinio amžiaus“, – komitete sakė jis.  

T. Medaiskis, be to, siūlo neskatinti išėjimo į išankstinę pensiją: „Žmones reikėtų kuo ilgiau išlaikyti darbo rinkoje“.  

Valstybės kontrolė, liepą baigusi pensijų sistemos vertinimą, konstatavo, kad sistema nemotyvuoja mokėti daugiau įmokų „Sodrai“ tikintis gauti didesnę pensiją, o papildomas kaupimas antros ir trečios pakopos fonduose yra nepakankamas.

Tokį nutarimo projektą ketvirtadienį Seimui pateikė Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma. Tačiau, Seimo „valstiečiams“ paprašius, šio klausimo pateikime padaryta pertrauka iki kito posėdžio.

„Nė vienos vadovaujamos pozicijos nėra gavusi Mišri Seimo narių grupė, nebūkite tokie gobšuoliai, kad viskas tik jums“, – „valstiečiams“ Seimo posėdyje replikavo J. Razma.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos iškeltas buvęs europarlamentaras Z. Balčytis parlamentaro mandatą laimėjo vienmandatėje Šilutės rinkimų apygardoje.

Šis politikas, dešimt metų dirbęs Europos Parlamente, Lietuvos Seime irgi nėra naujokas. Seimo nariu jis yra buvęs nuo 2000 iki 2009 metų.

Seimo Statutas numato, kad Audito komiteto pirmininku arba jo pavaduotoju renkamas opozicinės frakcijos arba frakcijų koalicijos, turinčios daugiau kaip 1/2 Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, atstovas.

„Išvada labai aiški – krizė baigėsi. Visos išlaidos didėja visur (...). 2013 metais buvo pirmininkavimas (Europos Sąjungos Tarybai), kada natūraliai reikėjo daugiau reprezentacinių išlaidų, daugiau komandiruočių išlaidų ir pan., bet pastarieji metai, atrodo, bus paviję ir tuos 2013 pirmininkavimo metus“, – trečiadienį pristatydama 2016 metų biudžeto panaudojimo duomenis sakė Seimo Audito komiteto pirmininkė konservatorė Ingrida Šimonytė.

Remiantis Audito komiteto surinktais duomenimis iš 159 asignavimo valdytojų, praėjusiais metais valstybės institucijos ir įstaigos transportui išleido 45,3 mln. eurų, tai sudaro 4,4 mln. eurų daugiau nei užpernai. Komandiruotėms panaudota 20 mln. eurų, tai yra 1,6 mln. eurų daugiau nei 2015 metais. Kvalifikacijai kelti teko 3,8 mln. eurų, palyginti su 2015-aisiais 0,2 mln. eurų daugiau. Reprezentacijai išleista 6 mln. eurų, 0,3 mln. eurų daugiau nei 2015-aisiais.

Nuo to, kad valstybės institucijos siuntinėja šakočius Kalėdų proga, tikrai nemanau, kad dėl to viešasis administravimas yra geresnis.

I.Šimonytė atkreipė dėmesį, kad beveik pusė reprezentacijai numatytų lėšų panaudota paskutinį metų ketvirtį.

„Kai kurie dalykai yra charakteringi, tai yra tai, kad tos išlaidos, kurios turėtų per metus pasiskirstyti gana tolygiai, sukrenta į metų pabaigą. Nuo to, kad valstybės institucijos siuntinėja šakočius Kalėdų proga, tikrai nemanau, kad dėl to viešasis administravimas yra geresnis“, – tvirtino Audito komiteto vadovė.

Anot jos, galima daryti išvadą, kad kai kurios išlaidos nepagrįstos, per daug suplanuota lėšų.

„Galima daryti paprastą išvadą – kad suplanuota tiesiog per daug pinigų. Paimkime tą pačią reprezentaciją, numatyti 7 mln. eurų, išleista 6 mln. eurų, net nesugebėjo išleisti visų pinigų. Pusė (išlaidų) praktiškai yra ketvirtas ketvirtis. Ką tai rodo? Jeigu reprezentacijos išlaidos yra išlaidos, kurios yra skirtos ryšiams palaikyti, ar ne visus metus reikia tą daryti? Aišku, tą daryti reikia visus metus. Bet metų pabaigoje nupirksime šakočių ir išleisime pinigus ir įsisavinsime“, – kalbėjo I.Šimonytė.

Audito komiteto duomenimis, mažėjo tik išlaidos ekspertams. Pernai jiems skirta 4,3 mln. eurų, tai sudaro 6,9 mln. eurų mažiau nei 2015 metais.

Darbo užmokesčio fondas praėjusiais metais sudarė 1,027 mlrd. eurų, jis buvo 45,5 mln. eurų didesnis nei užpernai.

Komiteto surinkti duomenys taip pat rodo, kad pernai smarkiai – 1,87 mln. eurų – padidėjo išmokos premijoms. 2016 metais premijoms skirta 5,367 mln. eurų, 2015 metais šis suma buvo 3,49 mln. eurų. Daugiau premijuota už nepriekaištingą pareigų atlikimą, švenčių proga, atlikus vienkartines ypač svarbias užduotis.

I.Šimonytė kritikavo pačią valstybės tarnautojų apmokėjimo sistemą, kai darbuotojams skiriami įvairūs priedai, kad jie uždirbtų konkurencingą atlyginimą. Pasak jos, problemos neišspręstų ir praėjusios Vyriausybės parengtas naujas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio įstatymo projektas.

Audito komiteto posėdyje dalyvavusi Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė pranešė, kad naujos Vyriausybės šis projektas taip pat netenkina, todėl ketinama jį atsiimti.

„Šiuo metu mes atsiimame įstatymo projektą, siūlysime jam nepritarti, kad galėtume pateikti naują, kad būtent šitas problemas išspręstume. Čia yra vienas iš mūsų prioritetų. Kad apmokėjimas būtų už pasiektus rezultatus, kad priemokos ir priedai būtų tikrai skiriami ne darbo užmokesčiui kelti, o už rezultatų pasiekimą“, – teigė kanclerė.

Jos tvirtinimu, ateityje valstybės tarnyboje darbo užmokesčio fondas turėtų ne didėti, bet mažėti.

„Norime mažinti kaštus, kurie skiriami administracinėms funkcijoms, kurios dubliuojasi per skirtingas institucijas. Patį darbo užmokesčio fondą numatome tikrai ne didinti ateityje, o mažinti. O jeigu yra sutaupymų, tai žiūrėti, kaip kompensuoti žmonėms, kurie atlieka specialiąsias funkcijas, kurios reikalingos tų institucijų valdymui“, – kalbėjo ji.

Vyriausybės kanclerė taip pat minėjo, kad analizuojamas valstybės institucijų transporto naudojimo efektyvumas, svarstoma galimybė jį labiau centralizuoti. Taip pat peržiūrimos komandiruočių kryptys ir jų teikiama nauda.

„Šiuo metu pradėsime daryti analizę, būtent kokiu tikslu ir kur važiuoja valstybės tarnautojai. Išmetant darbo grupes, kur yra pirmininkaujančios šalys ir Briuselis, norime pažiūrėti, kas lieka: tų komandiruočių tikslingumą, ar tai konferencija, ar tai susitikimas, ar tai paroda, pažiūrėti tą kaštų dalį ir žiūrėti, kur mes galime gal įvesti šiek tiek daugiau kontrolės, kad tą tokį turistavimą iš valstybės sektoriaus eliminuoti kiek galima daugiau“, – tvirtino M.Dargužaitė.

Vyriausybei jau pateiktas nutarimo projektas, kuriuo būtų naikinama galimybė politinio pasitikėjimo pareigūnams gauti priedą už nuosavo automobilio naudojimą tarnybos tikslais. Seimo Audito komiteto narys Naglis Puteikis minėjo, kad praėjusioje Vyriausybėje dirbę viceministrai gaudavo kompensacijas už tai, kad savo automobiliu iš namų Kaune atvykdavo į darbo vietą Vilniuje.

Komitetas valdančiųjų balsais perrinko pirmininką, kai ankstesnė vadovė Jolita Vaickienė paliko „tvarkiečius“ ir perėjo pas opozicinius liberalus.

Opozicija ragino poste palikti J. Vaickienę, primindama, jog anksčiau buvo susiklosčiusi praktika valdžios finansus kontroliuojančio Audito komiteto vadovu skirti opozicijos atstovą.

„Norėčiau priminti, kad ankstesnėse kadencijose buvo įtvirtinta gera politinė tradicija suteikti vadovauti Audito komiteti opozicijos atstovui“, – sakė Seimo narių Mišrios grupės atstovas Vytautas Antanas Matulevičius.

„Normalioje demokratinėje valstybėje tokie komitetai, komisijos turi priklausyti opozicijai, šiuo metu susidariusi situacija, kai Audito komitetas yra pačios pozicijos kontroliuojamas, atrodo, kad mes turime tiesiog bedantį komitetą“, – sakė konservatorė Agnė Bilotaitė.

Valdantieji tuo tarpu kritikavo J. Vaicienės darbą, tvirtindami, esą ją, kaip nepateisinusią vilčių, ir taip planuota keisti dar iki perėjimo pas opozicinį Liberalų sąjūdį.

„Kada šį postą paverčiame tokiu politikavimu, tai netinkamiausias pavyzdys. Paskutiniai teiginiai buvusios pirmininkės, kuri absoliučiai nuogus skaičius paėmė dėl valdymo išlaidų, nepalygino jų su buvusių vyriausybių, kiek kainavo algų atstatymas, nuogus skaičius duoda ir gąsdina publiką, toks pirmininkės elgesys netoleruotinas ir nepateisinamas“, – sakė socialdemokratas Bronius Bradauskas.

Opoziciniai konservatoriai pageidauja, kad jų atstovas taptų Seimo Audito komiteto pirmininku, tačiau dabartinė komiteto vadovė „tvarkietė“ Jolita Vaickienė tvirtina nematanti pagrindo atsistatydinti.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma siūlo Seimui Audito komiteto pirmininku skirti konservatorių Donatą Jankauską, o J.Vaickienę perkelti į komiteto vicepirmininkes.

Jis tokį pasiūlymą įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.

„Norime priminti valdantiesiems viešai duotus pažadus. Kadencijos pradžioje buvo argumentuojama, jog Audito komiteto pirmininke reikia skirti dabartinių valdančiųjų atstovę, nes ateis medžiagos apie buvusią dešiniųjų Vyriausybę, o po to neva bus galima jau į tas pareigas skirti dabartinės opozicijos atstovą. Tačiau laikas bėgo ir tie pažadai vis buvo pamirštami, bandėme ir anksčiau juos priminti ir dar kartą bandau juos priminti“, - BNS sakė J.Razma.

Kad būtų pakeistas komiteto vadovas, pirmiausia to komiteto nariai turi balsuoti dėl jo atstatydinimo arba jis pats privalo pasitraukti. Po to komitetas renka naują pirmininką, o Seimas tik patvirtina komiteto sprendimą.

J.Razmos teigimu, Audito komitetas kol kas nesiėmė jokių žingsnių iš pareigų atleisti dabartinę pirmininkę. Pasak konservatoriaus, tam reikia valdančiųjų valios.

„Be abejo, kad turi būti atitinkami sprendimai ir komitete, ir seniūnų sueigoje turi būti kvotų pakeitimas. Tokio pasiūlymo registravimas yra daugiau priminimas esančios problemos, o formalumus valdantieji nesunkiai galėtų sutvarkyti, jeigu atkreipę dėmesį imtųsi duotų pažadų vykdymo. Nuo jų priklauso, jie komitete turi daugumą, seniūnų sueigoje turi daugumą, jiems nebūtų problema priimti. Be abejo, reikalingi jų politiniai sprendimai“, - BNS sakė J.Razma.

J.Vaickienės teigimu, naujo pirmininko rinkimai į komiteto darbotvarkę neįtraukti.

„Galbūt bus koks nors pasiūlymas man nežinant“, - svarstė ji.

Pati trauktis iš pareigų „tvarkietė“ BNS teigė neketinanti ir nematanti tam priežasčių.

„Ne, tikrai nematau, man niekas iš bendrapartiečių, koalicijos partnerių to nesiūlė, todėl ir nemąsčiau, o jeigu Donatas Jankauskas nori būti aktyvesnis, jam niekas nedraudžia būti aktyviu ar vienoje pozicijoje, ar kitoje pozicijoje“, - sakė J.Vaickienė.

Seimo statutas numato, kad Biudžeto ir finansų bei Audito komitetams pirmininku arba jo pavaduotoju turi būti renkamas opozicinės frakcijos arba frakcijų koalicijos, turinčios daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, atstovas. 

Praėjusiais metais įvairios valstybės įstaigos savo darbuotojams išmokėjo 12,6 mln. litų (3,65 mln. eurų) premijų, rodo Seimo Audito komiteto surinkti duomenys.

Pernai premijų išmokėta 62 proc. arba 4,8 mln. litų (1,39 mln. eurų) daugiau nei užpernai.

Dažniausiai premijos skirtos už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą ir gerą darbą kalendoriniais metais. Jos taip pat mokėtos ir švenčių progomis - tokių premijų padaugėjo net 124 proc., palyginti su  2013 metais.

Kaip rodo Audito komiteto duomenys, daugiausia skatinti Policijos departamento ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai - už nepriekaištingą tarnybą, gerą darbą, švenčių progomis, įvykdžius ypač svarbias užduotis, išeinant į pensiją.

Antras pagal premijų mokėjimą tarp valstybės asignavimo valdytojų yra Vilniaus universitetas. Jis pernai premijoms išdalijo 1,9 mln. litų (0,55 mln. eurų). Toliau eina Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, premijoms skyręs 1,4 mln. litų (0,4 mln. eurų), Švietimo ir mokslo ministerija su pavaldžiomis įstaigomis - per 1 mln. litų (0,29 mln. eurų), Aplinkos ministerija - apie 800 tūks. litų (231 tūkst. eurų).

Statistikos departamento darbuotojams išdalyta 462 tūkst. litų (134 tūkst. eurų) premijų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto - 458,9 tūkst. litų (133 tūkst. eurų), Vidaus reikalų ministerijos - 297 tūkst. litų (86 tūkst. eurų), Susisiekimo ministerijos - 278 tūkst. litų (80,5 tūkst. eurų), Kūno kultūros ir sporto departamento - 238 tūkst. litų (69 tūkst. eurų).

Audito komitetas atkreipė dėmesį, kad premijų, kaip ir kitų išmokų, itin padaugėjo praėjusių metų paskutiniame ketvirtyje.

„Galima daryti prielaidą, kad asignavimų valdytojai metų pabaigoje įvertino nepanaudoto darbo užmokesčio fondo galimybes ir įvariais būdais skatino darbuotojus piniginėmis išmokomis“, - rašoma komiteto medžiagoje.

Premijų mokėjimą valstybės įstaigose buvo gerokai sumažinęs konservatorių premjeras Andrius Kubilius, kilus ekonominei krizei. 2012 metais premijoms išleista 8,8 mln. litų (2,55 mln. eurų), 2013 metais - 7,7 mln. litų ( 2,23 mln. eurų).

Seimo Audito komitetas surinko ir apibendrino valstybės institucijų, biudžetinių įstaigų pateiktus duomenis, kaip pirmąjį šių metų pusmetį naudotos lėšos transportui, kvalifikacijai kelti, reprezentacijai, komandiruotėms ir samdomiems ekspertams: išanalizavus pirmojo šių metų pusmečio duomenis matyti, kad, palyginti su 2010-2013 metais, didėjo beveik visos išlaidos, rašo „Lietuvos žinios“.

Ekspertams atseikėtos lėšos augo tris kartus, transportui - 19 proc., kvalifikacijai kelti - 6 procentais. Tiesa, šiek tiek mažėjo išlaidos reprezentacijai ir komandiruotėms.

Didėjo išlaidos ir darbo užmokesčiui (pirmąjį pusmetį - 40,7 mln. litų, arba 3,5 proc). Tai lėmė per krizę sumažintų pareiginės algos ir priedų koeficientų atkūrimas, bet padidėjo ir priemokos.

Pirmąjį pusmetį 15 proc. daugiau darbo užmokesčio priskaičiuota vadovams. Labiausiai kilo pareiginė alga ir priedai už kvalifikacinę klasę bei stažą. Asignavimų priemokoms padidėjimas 448 tūkst. litų, t. y. 31 proc, Seimo Audito komitetui sukėlė abejonių dėl pagrįstumo.

Šiemet daugiau lėšų nei pastaraisiais metais numatoma skirti ir kvalifikacijai kelti. Pirmąjį pusmetį tam išleista 4 mln. litų, arba 200 tūkst. litų daugiau negu tą patį 2013-ųjų laikotarpį.

Daug valstybės pinigų nubyrėjo ir ekspertams. Tam sausio-birželio mėnesiais išleista per 13 mln. litų. Pirmajam pusmečiui buvo numatyta 9,3 mln. litų daugiau lėšų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Seimo Audito komiteto pirmininkė „tvarkietė“ Jolita Vaičkienė neslėpė tikėjusis, kad šių metų pirmojo pusmečio viešojo sektoriaus išlaidos bus mažesnės nei pernykštės. Tuometis jų didėjimas buvo teisinamas Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai.

„Pirmas pusmetis parodė, kad noro taupyti ir gyventi pagal išgales nebuvo“, - teigė Audito komiteto vicepirmininkas konservatorius Donatas Jankauskas.

Audito komitetas pradėjo rinkti duomenis apie valstybės tarnybos darbuotojų skaičių -jis turėtų parodyti realią viešojo sektoriaus padėtį. Taip pat svarstoma galimybė atlikti visų ministerijų išorinį auditą.

Valstybės kontrolė aiškinsis, ar Turizmo departamentas tinkamai kontroliavo kelionių organizatorius. Tai padaryti jį trečiadienį įpareigojo Seimo Audito komitetas.

Komiteto vadovė Jolita Vaickienė BNS sakė, kad Valstybės kontrolė, rudenį atlikdama departamento 2013 metų veiklos finansinį auditą, turės įvertinti, kaip vykdoma kontrolės funkcija.

Paklausta, ar mato Turizmo departamento vadovybės atsakomybę, kad netinkamai prižiūri kelionių organizatorių veiklą, J.Vaickienė teigė, kad tokių požymių yra.

„Negaliu pasakyti, kad jie viską padarė. Nors jie patys sako, kad viską. Bet iš jų pasisakymų aišku, kad jie kontrolę supranta labai siaurai, galbūt tai yra supratimo, gal kai kuriose vietose teisinėje struktūroje - kompetencijos klausimas, kas yra kontrolė“, - teigė J.Vaickienė. 

Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė po posėdžio žurnalistams teigė, kad įstatymas numato, jog Turizmo departamentas atlieka kelionių organizatorių rinkos ir stebėsenos kontrolės funkciją.

„2014 metų departamento veiklos plane yra daug priemonių ir projektų, kurie skirti Lietuvos turizmo įvaizdžiui gerinti, atvykstamojo turizmo pritraukimui, bet apie turizmo paslaugų teikėjų kontrolės funkcijas jokio informacijos nėra, todėl tai kelia abejonių, ar departamentas tokią funkciją vykdė tinkamai“, - teigė Z. Valatkienė.

Pasak jos, pats departamentas turėtų nustatyti ir įvertinti rizikos veiksnius, pagal kuriuos galėtų diferencijuoti paslaugų teikėjus, atsižvelgiant į jų veiklos apimtis, finansines ataskaitas, kuruas nemokamai gali gauti iš Registrų centro.

Generalinė prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galbūt nusikalstamo kelionių agentūros „Go Planet Travel“ bankroto.