Šiemet šalyje įvyko daug pokyčių, susijusių su šeimoms teikiamų paslaugų sistema. Kaip informavo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Angelė Ščiukauskienė, Kauno rajone nebeliko Vaiko teisių apsaugos skyriaus, o jo funkcijas perėmė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administracija ir Kauno rajono socialinių paslaugų centro. "Savivaldybė siekia, kad socialinės paslaugos būtų teikiamos laiku ir kokybiškai, todėl Krizių centre atidarėme Priklausomybių ligų konsultavimo punktą, išplėtotos pozityvios tėvystės paslaugos šeimoms", – pasakojo A.Ščiukauskienė.

Dar viena naujovė: sukurta nauja atvejo vadybos pareigybė. Atvejo vadybininkas – tai profesionalus socialinis darbuotojas, kuris įvertina kliento ir jo šeimos narių poreikius ir teikia socialines paslaugas, o vėliau skiria, organizuoja, koordinuoja, stebi ir vertina visą kompleksą paslaugų. Atsižvelgiant į socialinės rizikos šeimų skaičių, nuo šių metų liepos 1 d. Kauno rajono seniūnijos suskirstytos į septynias teritorijas. Jose dirba septyni atvejo vadybininkai.

"Specialistams tenka vykti į atokias vietas, be to, konfliktines situacijas reikia spręsti operatyviai, todėl automobiliai šiame darbe yra ne prabanga, o būtinybė", – pabrėžė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Klaipėdos savivaldybė gavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kvietimą su partneriais dalyvauti projekte "Kompleksinės paslaugos šeimai Klaipėdos mieste".

Pastarojo tikslas – sudaryti sąlygas šeimoms gauti kompleksiškai teikiamas paslaugas, užtikrinti jų prieinamumą, skatinti šeimą įveikti iškilusius sunkumus ir krizes, padėti derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus.

Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė teigė, kad numatyta organizuoti pozityvios tėvystės mokymus, teikti psichosocialinę pagalbą, mediacijos ir vaikų priežiūros paslaugas, ugdyti šeimos įgūdžius, organizuoti konsultacijas.

"Šios paslaugos būtų teikiamos šeimoms, kurios pačios mato, jog susiduria su problemomis, ir joms reikalinga pagalba. Gal tėvai išsiskyrė ir vaikui kilo psichologinių problemų. Iki šiol tokios paslaugos nebuvo teikiamos. Buvo dirbama tik su socialinės rizikos šeimomis", – pasakojo vedėja.

A.Liesytė tvirtino, kad dėl paslaugų galės kreiptis pačios šeimos. Taip pat pasinaudoti pagalba jas galės nukreipti vaikų teisių sergėtojai, kaimynai, bendruomenės nariai.

"Vengti naudotis tokiomis paslaugomis neverta, nes jos – nemokamos", – teigė vedėja.

Projekto įgyvendinimas truks trejus metus nuo sutarties pasirašymo su ES fondo agentūra. Klaipėdos savivaldybė tai darys su partneriais – Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centru, Socialinių paslaugų informavimo centru, Dvasinės pagalbos jaunimui centru, labdaros ir paramos fondu "Dienvidis", viešąja įstaiga "Būties jaukuma".

Bendra šio projekto vertė siekia beveik 975 tūkst. eurų. Klaipėdos savivaldybei ir partneriams gali reikėti apmokėti tik netinkamas išlaidas, jei tokių bus. Pastarosios gali siekti iki 5 proc. Klaipėdos savivaldybė tam turi numatyti 193 tūkst. eurų.

"Nustačius pažeidimų, partneris turės pats dengti netinkamas išlaidas. Kadangi projekte dalyvauja ir biudžetinė įstaiga, turime numatyti tokias lėšas. Nevyriausybinės organizacijos netinkamas išlaidas apmokės pačios", – aiškino vedėja.