Ant senturgio prekystalių – jau ir 90-ųjų, ir 2000-ųjų palikimas

Prekybos miestelyje „Urmas“ vykstančiame senturgyje nemažai iš XIX a. pabaigos–XX a. pradžios atkeliavusių baldų, įrankių, interjero detalių. Ypač daug tarpukario, Antrojo pasaulinio karo, pokario palikimo. O metams bėgant ir vis daugiau paskutinių dešimtmečių liudininkų, įskaitant ir 90-uosius, bei 2000-uosius atsiduria ant senturgio prekystalių.

Pastarieji traukia pirmiausia ne tuos, kurie domisi istorija, bet tuos, kurie dar patys prisimena ir naudojo tokius daiktus. Tai – daugiausia žaislai, plokštelės, kasetės, automobilių modeliai. O taip pat ir televizoriai, radijo aparatai, mobilieji telefonai.

Žmonės dažniausiai į senturgį užsuka norėdami papildyti savo kolekcijas ar papuošti namus išskirtinėmis interjero detalėmis – statulėlėmis, paveikslais, indais, lentynomis, knygomis. Įvairių išskirtinių eksponatų ieško kavinių, barų, muziejų savininkai ir atstovai, interjero dizaineriai.

„Urmo“ nuotr.

Noras keliauti virto degtukų dėžučių kolekcija

Šiame senturgyje dėmesį atkreipia didžiulė medinė erelio skulptūra, netradiciškai išmargintas juodas šuo ir senovinio naro kostiumo dalis. Pastarasis, tarsi kokio ateivio iš kosmoso siluetas, iškilęs virš kitų senturgio eksponatų laukia savo naujojo šeimininko.

Tai viršutinė, greičiausiai iš vario pagaminta skafandro dalis su apvaliais stiklais akims. Pagaminta anuometiniame Leningrade, XX a. pirmoje pusėje.

Daugelis eksponatų traukia žmones visų pirmiausia savo istorijomis. Ant vilniečio Anatolijaus prekystalio – net kelios dėžės su senomis degtukų dėžutėmis.

„Tai turbūt buvo viena didžiausių degtukų dėžučių kolekcijų Lietuvoje iš kelių tūkstančių eksponatų. Kelis šimtus vienetų įsigijau iš vieno vilniečio, kurio tėvas labai svajojo išvažiuoti iš Sovietų Sąjungos. O kadangi negalėjo, tai stengėsi gauti bent po degtukų dėžutę iš skirtingų šalių. Po to pradėjo kolekcionuoti ir lietuviškas dėžutes. Nemažai jų yra jau iš atgimimo ir pirmųjų nepriklausomybės metų laikų. Smagu prisiminti anuos laikus apžiūrinėjant tas dėžutes, nes juk tada degtukus naudodavom kur kas dažniau nei dabar ir tą jų dizainą daugelis yra taip įsiminę, kad prisimena iki šiol“, – pasakojo senturgyje prekiaujantis Anatolijus.

Skutimosi rinkinys – su liūdna istorija

Dar vienas savo istoriją turintis daiktas – maždaug 40 metų senumo skutimosi rinkinys. Istorija nėra išskirtinė, bet būtent dėl to daugelis, prisimenantis anuos laikus, joje gali atpažinti save ar savo artimuosius.

„Šitą rinkinį man atnešė viena pažįstamo pažįstama išgirdusi, kad užsiimu sendaikčiais. Anuomet tai buvo labai retas ir brangus dalykas, nes atvežtas dovanų iš užsienio jos tėvui. Tėvas buvo labai pedantiškas ir taupus, labai saugojo tokią visomis prasmėmis brangią dovaną. Ir vis atidėliojo, kokia čia svarbia proga jį panaudoti. Galų gale dovana užsimiršo, užsimetė kažkur lentynose, tėvas numirė. Ir tik dabar, betvarkant butą dukra rado tą taip saugotą, bet užmirštą legendinį skutimosi rinkinį odiniame dėkle. Net tų laikų užsieninio muilo gabalėlis neišpakuotas tvarkingai guli įdėtas čia“, – atkreipė dėmesį rinkinį parduodantis Žydrūnas.

Senturgis „Laiko ratu“ vyksta visą savaitgalį rugsėjo 18–20 dienomis nuo ankstaus ryto iki vėlyvos popietės. Senturgio vieta – prekybos miestelis „Urmas“ Kaune, aikštelėje, esančioje Elektrėnų g. 1F.

Pirmasis tris kartus per metus prekybos miestelyje „Urmas“ vykstančio senturgio renginys tradiciškai turėjo vykti dar kovo mėnesį, tačiau dėl karantino buvo nukeltas. Kaip ir kaskart, taip ir šį savaitgalį vyksiančiame senturgyje dalyvaus apie 400 prekybininkų sendaikčiais ir antikvariniais daiktais.

Tiesa, atvykusiųjų iš užsienio šį kartą tikriausiai bus mažiau, tačiau laukiama prekiautojų iš Latvijos, Estijos, Lenkijos.

Įprastai kasdien mugėje apsilanko po maždaug 20 tūkst., žmonių, o šiemet šis srautas gali būti ir didesnis. Kad būtų paprasčiau atvykti į renginį, šeštadienį ir sekmadienį į senturgį miesto autobusais bus galima atvykti nemokamai.

Jaučiame, kad žmonės išties pasiilgo šio renginio ir nekantrauja jame apsilankyti, todėl suteikėme jiems papildomą galimybę patogiai į jį atvykti.

Tam buvo sukurti du specialūs laikini maršrutai, kuriais autobusai kursuos kas valandą.

„Per daugiau kaip 10 metų laikotarpį „Laiko ratu“ tapo neatsiejama tiek prekybos miestelio, tiek miesto gyvenimo dalimi. Jaučiame, kad žmonės išties pasiilgo šio renginio ir nekantrauja jame apsilankyti, todėl suteikėme jiems papildomą galimybę patogiai į jį atvykti. Į renginį važiuojantys žmonės galės išlipti Elektrėnų g. stotelėje, kuri yra prie pat senturgio.

Maršrutai iš Aleksoto ir Šilainių organizuoti taip, kad senturgį būtų galima lengvai pasiekti tų miesto dalių gyventojams, kuriems tai padaryti įprastai yra šiek tiek sunkiau. Tačiau kviečiame autobusais naudotis ir tuos mugės lankytojus, kurie planavo atvykti automobiliais. Kelionė nieko nekainuos o ir nereikės galvoti, kur pasistatyti mašiną. Grįžti irgi bus galima tais pačiais autobusais, kurie taip pat kas valandą važiuos tais pačiais maršrutais atgal“, – sakė prekybos miestelio „Urmas“ marketingo vadovė Dovilė Lengvenienė.

Autobusai su užrašu „Į Senturgį“ nuo stotelių „Aleksoto poliklinika“ ir „Mega“ kursuos kas valandą, šeštadienį (13 d.) 9–16 val ir sekmadienį (14 d.) 9–14 val. O iš stotelės „Elektrėnų g.“ atitinkamai 10–17 val. ir 10–15 val.

Autobusai stos ir keleiviams išlipti bei įlipti bus galima visose maršruto kelyje esančiose visuomeninio transporto stotelėse.

Maršrutas iš Aleksoto į Senturgį drieksis šiomis gatvėmis: Veiverių g., Karaliaus Mindaugo pr., M.K.Čiurlionio g., K.Baršausko g., Kovo 11-osios g., Draugystės g., Elektrėnų g.

Maršrutas iš Senturgio į Aleksotą vyks taip: Taikos pr., Elektrėnų g., Draugystės g., Kovo 11-osios g., K.Baršausko g., Tunelio g., M.K.Čiurlionio g., Kaunakiemio g., Karaliaus Mindaugo pr., Veiverių g.

Maršrutas iš Šilainių į Senturgį drieksis šiomis gatvėmis: Islandijos pl., Jotvingių g., Rasytės g., Baltų pr., Žemaičių pl., Varnių g., Nuokalnės g., Tvirtovės al., Taikos pr., Pramonės pr., Elektrėnų g.

Maršrutas iš Senturgio į Šilainius vyks taip: Taikos pr., Elektrėnų g., Pramonės pr., Tvirtovės al., Nuokalnės g., Varnių g., Žemaičių pl., Baltų pr., Jotvingių g., Užnerio g., Islandijos pl.

Mega – SENTURGIS

Maršrutas: Islandijos pl., Jotvingių g., Rasytės g., Baltų pr., Žemaičių pl., Varnių g., Nuokalnės g., Tvirtovės al., Taikos pr., Pramonės pr., Elektrėnų g.

Išvykimai iš stotelės „Mega“

13 d. (šeštadienį):

9:00  10:00  11:00  12:00  13:00  14:00  15:00  16:00

14 d. (sekmadienį):

9:00  10:00  11:00  12:00  13:00   14:00

Aleksoto poliklinika – SENTURGIS

Maršrutas: Veiverių g., Karaliaus Mindaugo pr., M.K.Čiurlionio g., K.Baršausko g., Kovo 11-osios g., Draugystės g., Elektrėnų g.

Išvykimai iš stotelės „Aleksoto poliklinika“

13 d. (šeštadienį):

9:00    10:00  11:00   12:00  13:00  14:00  15:00  16:00

14 d. (sekmadienį):

9:00  10:00  11:00  12:00  13:00  14:00

Iš Senturgio autobusai atgal tiek į Aleksotą, tiek į Šilainius išvyks taip pat kas valandą.

Čia vyksta prekyba senoviniais, antikvariniais daiktais, bylojančiais praėjusių dešimtmečių istoriją. Tačiau šį kartą čia galima sutikti ir Kauno rajono gyventoją, kuris sendaikčius paverčia unikaliais antrinio dizaino šviestuvais, taip sujungdamas praeitį su dabartimi.

Evaldas Jocius, gyvenantis netoliese Kauno esančiuose Sitkūnuose, potraukį šiam išskirtiniam darbui atrado visai netikėtai. Socialiniu darbuotoju dirbęs jaunas vyras prieš keletą metų sumanė pabandyti pagaminti keletą baldų, o prie jų – ir šviestuvą. Šviestuvui sugalvojo panaudoti seną motociklo lempą. Rezultatu liko labai patenkintas, todėl sugalvojo pagaminti dar keletą šviestuvų. Jie sulaukė didelio dėmesio, tad taip baldų gamybai net neįsibėgėjus, Evaldas perėjo prie šviestuvų gamybos.

„Iš pradžių tai buvo tik papildomas užsiėmimas, o šiais metais jau palikau socialinio darbuotojo darbą ir užsiimu vien šviestuvais. Tiesa, prieš tai dar profesinėje mokykloje specialiai pabaigiau elektriko specialybę, kad geriau suprasčiau jų veikimo principus“, – pasakojo vyras.

Kiekvienas šviestuvas kitoks, pagamintas iš daiktų, turinčių savo istoriją, apie kuriuos Evaldas gali ilgai pasakoti.

„Štai šio šviestuvo korpusas pagamintas iš medinės dėžutės, kuri seniau buvo skirta formuoti sviestui. Suformuodavo taisyklingos formos sviesto gabalus ir veždavo parduoti į turgų. Čia šviestuvas pagamintas iš senovinio medinio penalo slankiojančiu dangčiu, o šis – iš dėžutės, skirtos senovinio sovietinio prietaiso laikymui. O šitam panaudojau voltmetro korpusą ir medinę dėžutę, kurioje anksčiau žmonės tikriausiai laikė cukrų arba druską“, – vardijo pašnekovas.

Šviestuvų puošybai jis naudoja daug detalių iš senovinių dulkių siurblių, nes juose galima rasti daug įdomių dalių, o korpusą panaudoti kaip šviestuvo gaubtus. Ant šviestuvų taip pat puikuojasi spaudimo matuoklių ciferblatai, antikvarinių laikrodžių mechanizmo dalys, metalinės emblemos nuo senovinių prietaisų. Jungtukai dažniausiai taip pat senoviniai.

Beje, kai kurie šviestuvai turi ir labai modernių funkcijų – galima reguliuojant didinti arba mažinti šviesos intensyvumą. Nedideli šviestuvai yra skirti pastatyti ant paviršių – spintelių, stalų, lentynų, kiti – kabinami prie lubų, o dar kiti pastatomi ant kojų ir primena prožektorius.

Sendaikčius savo šviestuvų gamybai vyras įsigyja dažniausiai tame pačiame prekybos miestelyje „Urmas“ vykstančiame senturgyje, kuriame ir parduoda savo darbus.

O šį savaitgalį čia, kaip ir visada, galima rasti daugybę įvairiausių sendaikčių: interjero detalių, įrankių, baldų, indų, monetų, drabužių, knygų, laikrodžių, įvairių puošmenų ir kitokių istoriją liudijančių dalykų.

Vienas iš įdomiausių eksponatų – senovinė odontologo paciento kėdė. „Caro laikų. Stovėjo Palangoje anuomet buvusiame dantų gydytojo kabinete“, – tvirtino ją parduodantis vyras.

Senturgis „Laiko ratu“ Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, vyks šį savaitgalį penktadienį – sekmadienį (rugsėjo 27–29 dienomis) nuo ankstaus ryto iki vėlyvos popietės.

Tarp sendaikčių – jau ir mobilieji telefonai

Didžiausio Baltijos šalyse senturgio „Laiko ratu“ vienas iš organizatorių Jonas Plenta sako, kad dabar, kaip sendaikčiai, žmones jau domina ir prieš 20–30 metų populiarūs buvę daiktai.

„Knygos, televizoriai, radijo aparatai, kasetės, elektroniniai ir video žaidimai, netgi mobilieji telefonai jau parduodami kaip sendaikčiai. Žmones jie domina, nes primena, kad kažkada jie patys turėjo šiuos dalykus. Vieni kolekcionuoja, kiti įsigyja kaip interjero detalę, o dar kiti – nori turėti tiesiog kaip prisiminimą“, – sakė J. Plenta.

Pagrindinis dėmesys – šimtmečių liudininkams

Tačiau pagrindinis pirkėjų dėmesys mugėje, žinoma, tenka kelių dešimtmečių ar net kelių šimtmečių istoriją liudijantiems daiktams.

„Čia labai populiarios įvairios interjero detalės: paveikslai, žvakidės, statulėlės, laikrodžiai. Taip pat – indai, baldai, senoviniai įrankiai, karinė atributika ir ekipuotė, atvirukai, nuotraukos, laikraščiai, knygos, monetos, banknotai. Daugiausia tai daiktai, atkeliavę iš XIX a. pabaigos – XX a. pradžios ir vidurio. Yra ir senesnių – XVIII, netgi XVII ar dar senesnius amžius liudijančių dalykų, bet jų jau gerokai mažiau ir jie turi kur kas didesnę vertę“, - apie pirkėjus labiausiai dominančius sendaikčius pasakojo pašnekovas.

Sulaukia didžiulio susidomėjimo

Jis patvirtino, kad Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“ rengiamas senturgis „Laiko ratu“ visada sulaukia didžiulio susidomėjimo. Du kartus per metus vykstančioje mugėje kaskart apsilanko beveik 400 pardavėjų ir apie 50 tūkst. lankytojų. Panašių skaičių laukiama ir šį savaitgalį, rugsėjo 27–29 dienomis vyksiančiame renginyje.

Bet kas gi visus tuos žmones taip traukia? Kodėl jiems taip svarbu turėti iš praeities atkeliavusių daiktų? Psichologas Robertas Petruškevičius išskiria keletą aspektų, kodėl sendaikčiai gali atrodyti patrauklūs daugeliui žmonių.

Suteikia saugumo jausmą

„Pirmiausia, galima išskirti žmonių grupę, kurie tokius daiktus kaupia vedini grynai materialinių paskatų. Bet jei nebūtų kritinės masės kitų gerbėjų, toks jų užsiėmimas neturėtų jokios prasmės. Pirmas dalykas yra nostalgija. Šį kriterijų galima taikyti tiems daiktams, kuriuos žmogus dar pats prisimena, pats kažkada turėjo. Tai jam primena kažkokius gerus prisiminimus ir jis turėdamas tą daiktą vėl nori patirti tą gerą jausmą, kurį patyrė anuomet. Rimtai nostalgijai atsirasti paprastai prireikia apie 15–20 metų.

Senesnieji, kelių dešimtmečių, šimtmečių daiktai gali būti susiję su užtikrintumo, saugumo poreikiu. Jei tu turi kažką, kas išgyveno šimtmečius ir dabar dar yra kažkam reikalingas, įdomus, prisimenamas, tai yra jausmas, kad ir tu nepranyksi, kad ir tave prisimins. Kad turi į ką atsiremti, už ko pasislėpti, savotiškas tvirtumo, ilgaamžiškumo simbolis. Tai daugiau pasąmoniniai dalykai, aišku, bet jie veikia.

Kiti vertina natūralumą, tai irgi turi tam tikrą raminamąjį poveikį, ypač jei daiktas padarytas iš medžio, nes medis apskritai turi tą savybę raminti, suteikti saugumo jausmą.

Dar kitiems svarbu turėti kažkokį kitokį, kitokios estetikos daiktą ir taip išsiskirti, gauti dėmesio“, – aiškino psichologas.

Senturgis „Laiko ratu“ Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, vyks šį savaitgalį penktadienį–sekmadienį (rugsėjo 27–29 dienomis) nuo ankstaus ryto iki vėlyvos popietės.

„Kaskart lankydamasis tokiame renginyje tikiesi atrasti ką nors išskirtinio. Pripažinsiu, dar iki surandant aktą, vis pagalvodavau – o gal pavyks aptikti kokią užuominą, susijusią su pačiu aktu arba signatarais, kuri galėtų užvesti ant kelio“, - pasakojo profesorius, savaitgalį besiruošiantis apsilankyti didžiausiame Baltijos šalyse senturgyje „Laiko ratu“.

Jis kolekcionuoja įvairius senovinius dokumentus, atvirutes, o pagrindinis jo taikinys dabar – laiškai arba atvirutės su pašto antspaudais. Profesorių domina Pirmojo pasaulinio karo metų, tarpukario laikotarpiai, bet labiausiai – carinės Rusijos laikų palikimas.

„Mano tikslas – aptikti antspaudus su kuo retesniais to meto lietuviškais vietovardžiais. Logiška, kad, pavyzdžiui, antspaudai su Kauno vardu nėra tokie reti. Kitaip, nei, tarkim, nedidelių miestelių. Bet, žinoma, kuo retesnis vietovardis, tuo sunkiau jį atrasti. Todėl kiekvienas tokio antspaudo aptikimas yra gana rimtas įvykis“, - apie savo pomėgį pasakojo L. Mažylis.

Jis taip pat nelieka abejingas ir įvairioms senovinėms nuotraukoms, tačiau šioje srityje nesispecializuoja.

„Nuotraukos taip pat įdomu, bet yra kitų kolekcininkų, kurie toje srityje specializuojasi, tai aš čia nesitikiu tarti kokio tai svaraus žodžio. Man įdomiausi visokie dokumentai, kartais knygos, kitaip tariant visokie popieriai“, - sakė pašnekovas.

Jis stengiasi nepraleisti nė vieno Kaune du kartus per metus vykstančio senturgio „Laiko ratu“, nes tai didelis renginys ir todėl didesnė tikimybė surasti ką nors išskirtinio.

„Be to, čia atvyksta nemažai sendaiktininkų iš kitų šalių, bet ir pas juos galima aptikti su Lietuva susijusių retų dalykų. Turiu pažįstamų veidų, pas kuriuos žinau, kad galiu tikėtis rasti ko nors įdomaus, bet visada yra ir netikėtumo faktoriaus. Čia lankantis patinka tas jausmas, kad visada yra tikimybė padaryti kokį nors įdomų atradimą. Ir pati atmosfera labai patinka, pasivaikščioti, pasižvalgyti, pasiklausyti“, - vardijo profesorius.

Senturgyje „Laiko ratu“ kovo 17 ir 18 dienomis (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 12 val. Liudas Mažylis pristatys savo knygą „99 metai po įvykio“, bendraus su lankytojais. Čia pat bus galim šią knygą ir įsigyti su profesoriaus autografu.