Karklėje gimusi Rima norėtų nuolat gyventi tėvų sodyboje, kurioje dalį ūkinio pastato pati ir rekonstravo. Norėtų ir ledainę prie tako link jūros turėti. Bet negali. Juokauja, kad civilizacija toli.  

„Kibiriuką turiu arba bėgu pas kaimynus. Nėra čia nieko. Vasarą aš galiu naudotis šuliniu. Pastačiau biotualetą, galvoju, paprastas tualetas – geriausias išradimas pajūryje“, – juokavo Karklės gyventoja Rima Butkuvienė. 

Nuotekomis besirūpinanti įmonė sakė, kad prie centralizuotų tinklų moteris jau galėjo jungtis kone prieš metus.  

„Pačias prisijungimo sąlygas įmonė yra išdavusi. Šiuo metu lieka projekto derinimo etapas. Dabartiniame etape, kai derinamas projektas, deja, bendrovė neturi galimybės daryti įtakos kitų įstaigų sprendimams“, – teigė „Klaipėdos vandens“ atstovė Justina Kazragytė.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Karklės gyventoja sakė nė neįtarusi, kad už savo pinigus su kaimynais nusitiesus tinklus negalės įsirengti nuotekų įvado.  

„Be siurblinės mano įvadas neveiks. Reikia įkasti siurblinę. Siurblinė – didelė „bačka“. Ji niekaip netelpa. Ten tik smėlis ir tik du metrai mano žemės. Netelpa. Niekas neleistų ir kasti. Viskas griūva. Čia yra tinklai, dujotiekis, elektra, telefono kabeliai“, – pasakojo R. Butkuvienė. 

Vietos siurblinei moteris nesėkmingai dairėsi miško žemėje. Paskui už keliuko, kur turi žemės sklypą. Bet ir čia civilizuotai tvarkyti nuotekas neleidžia Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija.  

„Čia yra seni ginčai dėl šito sklypo. Galiu tiesiai pasakyt, jog čia asmeninės ambicijos. Tokio sklypo Karklėje nerasite. Daugiau kaip septyniolika metų jis yra saugomas nuo visko, net nuo manęs pačios“, – kalbėjo sklypo savininkė. 

Direkcija teigė, kad dėl sklype esančių statinių teismai dar nesibaigę. 

„Mes kalbame apie žemės ūkio paskirties sklypą, kuriame statyba negalima. Tai jeigu negalima statyba, nenumatyta jokių statinių, jokia inžinerinė infrastruktūra neturi būti šitame sklype“, – teigė Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos vadovas Darius Nicius. 

Parko sergėtojai, kurie skatina nuotekų tvarkymą, patarimo, ką su jomis daryti, Rimai duoti negali.

„Nuotekų tinklas – sudėtinė gyvenamojo namo dalis. Jeigu gyvenamojo namo statyba nenumatyta, tai automatiškai nevystomi ir tinklai“, – aiškino D. Nicius. 

Statistikos, kiek lauko tualetų dar yra Karklėje, parko direkcija neturi. Bet pripažįsta, kad ne visi gali prisijungti prie centralizuotų tinklų. Dalis turi savo vietinius valymo įrenginius, išgriebimo duobes.  

„Svarstau grąžinti lauko tualetą. Gal reiktų arčiau pastatyti, kad visi eitų vasarą ir riestų nosis“, – samprotavo Karklės gyventoja Rima. 

Europos Sąjunga reikalauja, kad gyvenvietėse absoliuti dauguma prisijungtų prie centralizuotų nuotekų tinklų ir lauko tualetų neliktų.  

Skendo kiemai

Pastarąjį kartą siurblinės darbas sutriko daugiau kaip prieš savaitę. Iš maždaug pusšimčio butų ir namų tekančių nuotekų lygis pradėjo greitai kilti, jos prasiveržė pro šulinių dangčius ir užpylė kiemus, kurių savininkams teko braidyti po kanalizacijos turinį. Dalis žmonių net negalėjo namuose naudotis tualetu, nes vandens tiesiog nepavykdavo nuleisti.

Į Lubinų g. 266-ojo namo kiemą atvykus "Kauno dienos" žurnalistams, nuotekos kieme jau buvo nuslūgusios, tačiau fontanėliu pro kelis šulinių dangčius vis tiek veržėsi dvokiantis vanduo. Kaimynai pasakojo, kad praėjusią savaitę visas kiemas tiesiog buvo padengtas fekalijomis.

"Iki automobilio buvo galima nueiti tik su guminiais batais. Smirda visas kiemas, o ir toliau viskas pas mus bėga. Kiti gyventojai negali net tualete vandens nuleisti, nes tada viskas į namus prasiveržia", – tąkart pasakojo čia gyvenanti moteris ir parodė nuotrauką, kurioje matyti, kaip visą trinkelėmis klotą kiemą buvo padengusios kelių centimetrų rudos nuotekos.

Iki automobilio buvo galima nueiti tik su guminiais batais.

"Skęsta visas rajonas, bet niekas nereaguoja. Sutartis turime su "Kauno vandenimis", manau, kad jie ir turėtų tvarkyti, bet netvarko, sako, kad siurblinė priklauso privačiam savininkui, o žmonės net negali vandeniu naudotis, nes viskas pradeda kilti į viršų", – problemą dėstė Lubinų gatvės gyventojas.

Tvarkė savo lėšomis

Situacija kritinė tapo po Žolinės. Nuotekų lygis dar labiau pakilo, tad žmonėms teko patiems griebtis šiaudo ir už savus pinigus samdyti techniką.

"Dalis gyventojų sumetė pinigų ir pasamdėme mašiną, kad viską ištrauktų. Iš savo kišenės sumokėjome daugiau nei 200 eurų. Mes mokame pinigus už tai, kad būtų visa tai tvarkoma, bet dar turime savo lėšomis visas nuotekas tvarkyti. Kas kompensuos šias išlaidas?" – klausė dar vienas Lubinų gatvės gyventojas.

Jis nurodė, kad viso turinio išsiurbimas iš nuotekų siurblinės buvo tik laikinas sprendimas. Šis kanalizacijos mazgas užsikimšęs, todėl reikia jį visą išplauti. Kol tai nepadaryta, vietos gyventojams nuleidus vandenį, šis vėl pradeda sparčiai kilti į viršų.

Iškvietė aplinkosaugininkus

Vietiniai pasakojo, kad taip jų kiemai skęsta ne pirmą kartą. Tačiau anksčiau pavykdavo greičiau problemą išspręsti – savininkas siurblinę savo lėšomis sutvarkydavo, bet šį kartą viskas užsitęsė. Gyventojai net kreipėsi į aplinkosaugininkus, nes nevalytos nuotekos tekėjo į lietaus surinkimo sistemas ir į gruntą.

"Kauno dienai" Aplinkos apsaugos departamentas patvirtino, kad jų pareigūnai buvo nuvykę į vietą, tačiau taršos nefiksavo. Tuo metu nurodytoje vietoje dirbo asenizatoriaus mašina.

"Nuotekų tinklus eksploatuojančios įmonės atsakingas asmuo bus iškviestas pateikti paaiškinimą. Įvertinus pateiktą informaciją, bus sprendžiama dėl tolesnių veiksmų", – apie siurblinės savininko atsakomybę užsiminė departamento darbuotojai.

Kieno atsakomybė?

Lubinų gatvės gyventojai už nuotekų tvarkymą moka "Kauno vandenims", tad natūralu, kad daugiausia priekaištų jie reiškia šiai bendrovei, tačiau bendrovės atstovai atsakomybės neprisiima.

Pasak bendrovės Gamybos skyriaus vadovo Karolio Ambrazo, ši siurblinė buvo pastatyta kvartalo vystytojų lėšomis tam, kad pakiltų sklypų vertė, tačiau įrenginiai laiku neperduoti "Kauno vandenims".

Tai yra kvartalus statančių verslininkų sprendimai.

"Tai yra kvartalus statančių verslininkų sprendimai. Šiuo atveju siurblinė ir tinklai iki jos yra įrengti privataus asmens, kuriam jie ir priklauso iki šiol. Savininkas turi rūpintis eksploatacija ir priežiūra, – teigė K.Ambrazas. – Siurblinės savininkas buvo paragintas pašalinti trūkumus ir statinį perduoti bendrovės žinion."

"Kauno vandenų" atstovas dienraščiui teigė, kad siurblinės savininkas Giedrius Pauža nesutiko įrenginių perduoti bendrovei. G.Pauža pats buvo "Kauno vandenų" valdybos narys, iš kurios vėliau buvo pašalintas. Pats G.Pauža "Kauno dienai" tvirtino, kad prašymą perleisti siurblinę yra seniai pateikęs, bet "Kauno vandenys" patys nesiteikia nieko daryti ir gaišina laiką. Pašnekovas teigė, kad šįkart situacija tapo kritinė, nes, jam atostogaujant užsienyje, buvo sunku surasti nuotekas išsiurbsiančią įmonę, o visą reikiamą techniką turintys "Kauno vandenys" neva niekada į pagalbos šauksmą neatsiliepia.

"Žolinė buvo, niekas nedirbo, todėl ir užtruko tvarkymo darbai. Dariau viską, ką galiu. "Kauno vandenų" prašiau, kad siųstų savo avarinę tarnybą, nes juk ten yra jų abonentai, visi gyventojai jiems moka už nuotekas, o kai reikia nuvažiuoti taisyti, sako, kad ne jų tinklai. Aš jiems siūliau neimti pinigų už nuotekas, sumokėti man, o aš įsipareigočiau sutvarkyti, bet jie niekuo nenori prisidėti. Aš pats ir už elektrą turiu mokėti, turiu remontuoti, pernai du siurblius keičiau, ir nieko už tai negaunu. Prašymas "Kauno vandenims" už simbolinį eurą perduoti siurblinę paduotas jau prieš penkis mėnesius, bet jie neima. Tik po šito įvykio paskambino, kad prašymas jau pas juristus, jie peržiūrės ir sudarys sutartį", – komentavo G.Pauža.

Kai į kiemus pradėjo bėgti kanalizacijos vanduo, tik maždaug po savaitės G.Paužos lėšomis buvo atsiųstas vienas automobilis, kuris išsiurbė siurblinę. Dar po kelių dienų buvo atlikti ir valymo darbai, tad kol kas gyventojai gali lengviau atsipūsti. Tačiau jie viliasi, kad šįsyk siurblinės perdavimas "Kauno vandenims" įvyks, ir ateityje pavyks išvengti nuotekų bėgimo į kiemus problemos.

Kaip tada pranešė Policijos departamentas, galimai apie 4-5 mėnesių žmogaus vaisius buvo rastas birželio 12-osios popietę minėtos Baltijos gatvėje esančios Kauno ligoninės Infekcinio skyriaus teritorijoje – jos siurblinėje, ties nuotėkų surinkimo anga.

Kauno klinikinės ligoninės atstovas ryšiams su visuomene Gediminas Stanišauskas tada portalui kauno.diena.lt patikslino, kad minėtas radinys, labai sukrėtęs visą jų kolektyvą, aptiktas, atliekant eilinį fekalijų pakėlimo stoties, aptarnaujančios Infekcinę ligoninę, Vaikų priimamąjį bei polikliniką ir maisto gaminimo cechą, vamzdžio pralaidumo patikrinimą. Tai yra būtina, nes minėtas ligoninės korpusas yra dauboje, dėl ko reikia siurbliu pakelti šios stoties turinį iki miesto kanalizacijos tinklų. Ir tai ligoninės santechnikai atlieka du kartus per dieną.

"Nuėmus groteles, kartu su vandens pliūpsniu iš 20 cm skersmens vamzdžio iškrito ir neišnešiotas žmogaus vaisius. Santechnikams pranešus apie tai ligoninės vadovybei, ši nedelsiant informavo apie jų radinį policiją," – akcentavo tada G.Stanišauskas.

Anot pašnekovo, radinys galėjo patekti į siurblinę tik iš ligoninės pastatų. Pašaliniai asmenys patekti į ją negali – ant siurblinės durų kabo spyna.

Pasiteiravus apie galimas versijas, G.Stanišauskas teigė, kad ligoninė nelinkusi jų komentuoti, tačiau, kiek galės, padės teisėsaugininkų pradėtam tyrimui.

Nuėmus groteles, kartu su vandens pliūpsniu iš 20 cm skersmens vamzdžio iškrito ir neišnešiotas žmogaus vaisius.

Vis dėl to iš pašnekovo pavyko išpešti, kad galima įtariamoji galėjo būti ir ligoninės pacientė, ir eilinė lankytoja, specialiai – galimai vedama nusikalstamų tikslų atėjusi į vieną iš jos tualetų iš gatvės. Deja, ligoninėje vaizdo kamerų nėra, nes pacientus draudžiama filmuoti. Nors pačioje ligoninės teritorijoje jų, anot G.Stanišausko, turėtų būti.

Ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti pradėję teisėsaugininkai taip pat galimų versijų nekomentavo. Nors ir nepaneigė, kad šiurpus radinys gali būti susijęs ir su priešlaikiniu gimdymu, ir su nelegaliu abortu.

Ne per seniausiai gauta šį radinį tyrusio specialisto išvada, kurioje teigiama, kad tai – 15-18 savaičių, o ne 4-5 mėnesių, kaip įtarta iš pradžių, žmogaus vaisius. Ir jis yra persileidimo pasekmė. O šis galėjo įvykti dėl įvairių priežasčių: infekcijos, apsigimimo, peršalimo, organizmo anomalijos ir pan.

Belaukiant šios išvados, bandyta nustatyti ir galimas radinio patekimo į siurblinę aplinkybes. Buvo apklausti liudytojai, tačiau po specialisto verdikto tikrinti jų įtarimus, kaip ir kitą suteiktą informaciją, nebebuvo prasmės.

Iš dar sovietmečiu įrengtos siurblinės daugiau nei 5 kilometrų ilgio vamzdynu jūros vanduo ilgą laiką buvo tiekiamas į tuo metu gausiai lankomus „Jūratės“ ir „Lino“ baseinus bei vyriausybinius poilsio namus „Auska“. Tačiau ilgainiui palei krantą bei per miestą po žeme nusidriekusi trasa tapo nebeeksploatuojama, ir  galimybė pasimėgauti jūros vandens baseinu liko tik „Auskoje“.

Siekdama sudaryti sąlygas verslui kuo plačiau naudoti jūros vandenį, Palangos miesto savivaldybė kreipėsi į Vyriausybę bei paprašė perduoti šią siurblinę savivaldybės nuosavybėn.

Kurorto savivaldybė numato investuoti į pasenusius įrenginius, atnaujinti jūros vandens tiekimą, o sukurtąja infrastruktūra pasiūlyti naudotis kurorto įstaigoms – prie atnaujintos jūros vandens trasos galėtų jungtis visos to pageidaujančios sveikatinimo, gydymo įstaigos, kurorto viešbučiai bei SPA centrai.

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus įsitikinęs, jog atnaujinus jūros vandens tiekimą minėta trasa bei sudarius galimybes kurorto įstaigoms kuo plačiau naudoti jūros vandenį gydymo, rekreacijos ir turizmo tikslais, Palanga ne tik mažintų sezoniškumą, bet ir pabrėžtų savo kaip pajūrio kurorto išskirtinumą.

Š. Vaitkus taip pat pabrėžė, jog Palangos miesto strateginiame plane kaip vienas iš prioritetų įrašytas kurorto patrauklumo didinimas, sukuriant palankias sąlygas verslo ir turizmo paslaugų plėtrai, plėtojant rekreacinę ir turizmo infrastruktūrą. „Šiam tikslui pasiekti labai svarbus gamtinių gydomųjų veiksnių, taip pat ir jūros vandens, panaudojimas gydymo, reabilitacijos ir turizmo tikslais, o tai prisidėtų prie sezoniškumo mažinimo bei Palangos patrauklumo didinimo“, – sakė Š. Vaitkus.

Objektą valdyti planuojama patikėti savivaldybės valdomai bendrovei „Palangos vandenys“, kuri vykdytų ir techninius vamzdyno atnaujinimo darbus. Šios įmonės direktoriaus Virgilijaus Beržanskio teigimu, perėmus trasą, pirmiausia bus atlikta vamzdynų būklės analizė, tuomet ir paaiškės reikalingų investicijų dydis.

Maudynės jūros vandenyje ne tik teikia malonumą, bet ir gerina sveikatą. Jūros vanduo turi daug ištirpusių mikroelementų: kalio, magnio, kalcio, geležies, bario, chromo, jodo ir kitų, darančių teigiamą poveikį organizmui.

Apie jūros vandens naudą jau žinojo ir garsiausias graikų gydytojas Hipokratas, siūlęs juo gydyti išorines žaizdas, įtrūkimus ir mėlynes, maudynes jūroje paskirdavęs kenčiantiems nuo nervinių sukrėtimų ir sąnarių skausmų ir kitų negalavimų.

Šiuolaikinė medicina, pritardama Hipokratui, taip pat pripažįsta, jog jūra gydo daugelį negalavimų: pagerina kraujagyslių darbą ir sumažina aukštą kraujospūdį, suteikia energijos, suaktyvina kraujo cirkuliaciją, padidina raudonųjų kraujo kūnelių kiekį bei normalizuoja padaro širdies ritmą ir kita. Naudingų organizmo medžiagų kaupimas teigiamai veikia endokrininę, nervų, imuninę ir kvėpavimo sistemas.