Anot jos, ypač pastebimos mažėjančios skiepijimosi apimtys iki septynerių metų vaikų amžiaus grupėje.  

„Didesnis rūpestis dėl to: tymai, parotitas, raudoniukė, kaip matome, skiepų apimtys mažėja kasmet. Praėjusiais metais (mažėjo – BNS) septynių metų vaikų tarpe, atrodo būtų nedaug, 0,8 procentais, bet galutinis rezultatas – nėra pilnų 86 proc. Tai tikrai tymai yra nevaldom“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė epidemiologė.

Anot jos, siekiant valdyti šios ligos plitimą paskiepytų asmenų skaičius turi siekti apie 95 procentus. 2022-iais nuo tymų buvo paskiepyta 86,53 septynmečių, dar metais anksčiau – 88,37. 2010-iais rodiklis siekė per 94 procentus.

NVSC duomenimis, pernai amžiaus grupėje iki dviejų metų nuo tymų buvo paskiepyta apie 87 proc. vaikų. Kasmet nepaskiepijama didelis skaičius vaikų. Tokių septynmečių pernai buvo 4,3 tūkst., dvimečių – 3,3 tūkstančio.

„Būtent visuomenėje atsiranda didelė dalis, kuri labai imli tymų virusui, žinant, kad tymų virusas yra labai lakus. Mes visi esame imlūs, jei nesame sirgę ir nesame skiepyti. Ta situacija ir baugina, nes mums pasivyti 95 proc. reikės daug laiko“, – kalbėjo D. Razmuvienė.

Jos teigimu, pernai tymais sirgo trys vaikai, raudoniuke – du. Šiemet jau registruota 11 tymų atvejų, iš kurių trys vaikai, aštuoni suaugę, kuriems 37-59 metai. Susirgo neskiepyti vaikai, o suaugę medikams teigė neatsimenantys, ar buvo skiepyti, arba tokių skiepų neturėjo.

Epidemiologės teigimu, situacija dėl tymų yra prasta visoje Europoje. Daugelyje Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Erdvės šalių stebimas 90 proc. skiepų masto nuo tymų nesiekiantis rodiklis. Prasčiausia situacija šiuo metu Rumunijoje, čia sergančiųjų skaičius viršijo 7000, fiksuotos aštuonios mirtys.

Europos ligų prevencijos kontrolės centras prognozuoja, kad tymų daugės, jie gali labiau išplisti vasarą, kuomet atostogų metu planuojama daugiau kelionių. 

Anot D. Razmuvienės, įvertinus praėjusių metų skiepijimo apimtis pagal profilaktinių skiepų kalendorių nuo 14 infekcijų stebima, kad apimtys sumažėjo nuo penkių ligų – hepatito B, tymų, raudoniukės, parotito, ŽPV.

Bendrai, pasak epidemiologės, skiepijamų vaikų iki 17 metų skaičius didėja. Ši tendencija stebima nuo 2019.

Sugrįžta užmirštos ligos

Vilniaus universiteto Ligoninės Santaros Klinikų gydytoja Inga Ivaškevičienė ragina tėvus neatidėti skiepų ir laiku paskiepyti vaikus pagal patvirtintą kalendorių. Anot jos, medikai stebi ligas, kurios vadinamos užmirštomis.

„Paskutiniuoju metu ligoninėje vis dažniau  susiduriame su vaikais, sergančiais ligomis, kurias buvome įpratę vadinti „užmirštomis“. Taip šias infekcijas galėjome vadinti tik dėl skiepų. Mažėjant pasiskiepijusių vaikų, deja, jau sulaukiame mažųjų pacientų, sergančių kokliušu, tymais“, – sako I. Ivaškevičienė.

Anot jos, nemažai šių vaikų dėl simptomų sunkumo gydomi ligoninėje, sutrikdoma ne tik vaikų sveikata, bet ir kasdienis jų ugdymosi ritmas, visos šeimos gyvenimas.

Pasak specialistų, labai svarbu, kad nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių tėvai neskiepija vaikų, niekada nevėlu sugrįžti ir tęsti nutrauktą skiepijimą arba pradėti skiepyti iš naujo. Tokiais atvejais sudaromas individualus skiepijimo planas.

Nuo gripo ir encefalito – daugiau skiepijamų asmenų

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė teigia, kad siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, ministerija patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams.

„Nuo 2024 metų rugsėjo bus pradėti skiepyti 50-55 gyventojai erkinio encefalito vakcina. Išplėstos gripo rizikos grupės – bus skiepijami nuo dvejų iki septynerių metų amžiaus vaikai“, – teigė G. Megelinskienė.

Pasak jos, 50-55 amžiaus grupė įtraukta, nes patiria „didžiausią sergamumo ir ligos naštą“. Tuo metu vaikus nuspręsta skiepyti atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizaciją, kuri į rizikos grupes įtraukė ir vaikus. Iki šiol jie nebuvo skiepijami, tačiau atsižvelgta į ekspertų rekomendacijas.

Patarėjos teigimu, įgyvendinant imunoprofilaktikos programą bus ir toliau svarstomas naujų vakcinų įtraukimas į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vertinamos naujos rizikos grupės, tobulinama skiepijimo aprėpčių stebėsena.

„Regione pastebėjome ne tik 30 kartų išaugusį tymų atvejų skaičių, bet ir beveik 21 tūkst. hospitalizacijų bei penkias su tymais susijusias mirtis. Tai kelia nerimą“, – sakoma PSO pareiškime.

Organizacija įspėja, kad susirgimų vis dar daugėja, todėl reikia imtis skubių priemonių, tokių kaip vakcinacija, kad būtų užkirstas kelias tolesniam plitimui.

„Skiepijimas yra vienintelis būdas apsaugoti vaikus nuo šios potencialiai pavojingos ligos“, – sakė PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge (Hansas Kliūgė).

Tymų virusas plinta aerogeniniu (aerozoliniu ir oro lašeliniu) keliu, taip pat per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus.

Liga pasireiškia karščiavimu, vėliau išsivysto konjunktyvitas (akių junginės uždegimas), sloga, kosulys, atsiranda dėmelės skruostų gleivinėje, 3–7 ligos dieną paprastai išberia, tačiau neniežti.

Pirmieji bėrimo elementai atsiranda ausų, veido, kaklo srityje, vėliau išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas, pėdas. Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas (gerklų uždegimas), viduriavimas, encefalitas (smegenų uždegimas).

Centro teigimu, lyginant 2020 ir 2021 metų duomenis, skiepijimo apimtys nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės dvejų metų amžiaus vaikų grupėje sumažėjo nuo 90,11 iki 88,41 procento, o septynerių metų grupėje – nuo 90,53 iki 88,37 procento.

Rekomenduojama, kad nuo tymų pasiskiepijusių asmenų dalis visuomenėje siektų ne mažiau kaip 95 proc.

„Sumažėjus pasiskiepijusių asmenų, mažėja kolektyvinis imunitetas visuomenėje ir labai išauga rizika tiems, kurie yra neskiepyti ar dar negali būti paskiepyti dėl amžiaus, pavyzdžiui, vaikams iki vienerių metų amžiaus“, – trečiadienį išplatintame pranešime teigia NVSC.

Tymus platina jais sergantys asmenys, liga plinta aerogeniniu (aerozoliniu ir oro lašeliniu) keliu, taip pat per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus. Užsikrėtęs žmogus virusą gali platinti keturias dienas iki bėrimo atsiradimo ir dar keturias dienas po šių simptomų.

Inkubacinis periodas trunka nuo septynių iki devynių dienų, kartais – iki 21 dienos.

Specialistai įspėja, kad tymai – viena lengviausiai plintančių ligų, todėl nuo jos apsisaugoti nepasiskiepijus, sunku.

„Sąlytis tarp žmonių, trunkantis ilgiau nei 15 minučių, yra pakankamas, kad užsikrėstų imlus asmuo, o imlūs yra neskiepyti ir nepersirgę tiek vaikai, tiek suaugusieji. Susidūrę su užkratu suserga iki 90–95 proc. imlių (t. y. imuniteto neturinčių asmenų), sąlytį su sergančiuoju turėjusių asmenų“, – akcentuoja NVSC.

Specialistų teigimu, vienas tymais sergantis asmuo gali užkrėsti iki 18 žmonių.

Liga pasireiškia karščiavimu, vėliau išsivysto konjunktyvitas (akių junginės uždegimas), sloga, kosulys, atsiranda dėmelės skruostų gleivinėje, 3–7 ligos dieną paprastai išberia, tačiau neniežti.

Pirmieji bėrimo elementai atsiranda ausų, veido, kaklo srityje, vėliau išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas, pėdas. Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas (gerklų uždegimas), viduriavimas, encefalitas (smegenų uždegimas).

NVSC akcentuoja, kad vienintelė specifinė priemonė, galinti apsisaugoti nuo šios užkrečiamosios ligos, sunkių jos komplikacijų bei plitimo visuomenėje, yra profilaktinis skiepijimas. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais.

Patikima ilgalaikė apsauga pasiekiama pasiskiepijus dviem vakcinos nuo tymų dozėmis. Lietuvoje vaikai nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito nemokamai  pirmąja vakcinos doze skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių sulaukę 15–16,5 mėn., antrąja doze – 6–7 metų.

PSO duomenimis, 24 šalys jau nukėlė skiepijimą nuo tymų, siekdamos užkirsti kelią toliau plisti koronavirusui, o dar 13 ketina tai padaryti iki šių metų galo.

„Jei dėl (koronaviruso infekcijos) COVID-19 priimtas sunkus sprendimas laikinai sustabdyti skiepijimą, mes raginame lyderius suintensyvinti pastangas nustatyti neskiepytus vaikus, kad labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis būtų paskiepyta nuo tymų iškart, kai tai padaryti bus galima“, – rašoma PSO išplatintame pareiškime.  

PSO ir jos partneriai sako palaikantys masinio skiepijimo nuo tymų programų laikiną sustabdymą, siekiant apsaugoti bendruomenes ir sveikatos priežiūros darbuotojus, tačiau „tai neturėtų reikšti, kad vaikai vėliau liks nepaskiepyti“.    

Mirusių pacientų skaičiui padidėjus iki 62, pareigūnai nurodė uždaryti visas kompanijas ir ne pirmo būtinumo paslaugas teikiančias valstybines įstaigas, nutraukė susisiekimą tarp salų keltais ir nurodė žmonėms niekur nevažiuoti automobiliais.

Gyventojams patarta paisyti nuo aušros iki Saulės laidos galiojančios komendanto valandos, likti namie ir iškelti raudoną vėliavą, jei jų namuose dar yra nepaskiepytų asmenų.

Šimtai vakcinavimo komandų, įskaitant šiai operacijai pasitelktus valstybės tarnautojus, anksti ryte pasklido po visą 200 tūkst. gyventojų turinčią šalį.

Pareigūnai planuoja kaimuose ir miestuose eiti nuo durų prie durų ir privalomai skiepyti žmones raudonomis vėliavomis pažymėtuose namuose.

„Visur labai, labai tylu. Girdžiu tik kelis lojančius šunis. Gatvės tuščios“, – naujienų agentūrai AFP sakė Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) vadovas Ramiojo vandenyno saloms Sheldonas Yettas (Šeldonas Jetas).

Privalomo skiepijimo operacija vykdoma pasinaudojant dėl šios epidemijos paskelbtos nepaprastosios padėties galiomis. Tai bandymas stabdyti nuo spalio vidurio vis greitėjantį tymų plitimą.

„Esu ir anksčiau matęs masinio mobilizavimo kampanijų, bet ne visoje šalyje, kaip čia, – sakė Sh. Yettas. – Štai ką dabar darome. Visa šalis skiepijama.“

„Neįtikimai neatsakingas“ turinys

Paskiepytų žmonių skaičius Samoa prieš epidemiją buvo sumažėjęs iki 30 proc., skelbė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuri dėl protrūkio kaltino prieš skiepus nukreiptą žinučių kampaniją.

Pernai po skiepo nuo tymų mirus dviem kūdikiams šalyje buvo laikinai sustabdyta skiepijimo programa ir sumažėjo tėvų pasitikėjimas skiepais. Visgi vėliau paaiškėjo, kad minėti kūdikiai mirė netinkamai skyrus kitų vaistų.

Kaip rodo tarptautinė praktika, geriausia, kad būtų paskiepyta maždaug 90 proc. gyventojų. Maždaug tiek žmonių yra paskiepyta Ramiojo vandenyno salų valstybėse Tongoje ir Fidžyje, kur tymų protrūkiai buvo daug mažesni ir kur mirties atvejų neužregistruota.

Pasak Sh. Yetto, Samoa per socialinius tinklus buvo skleidžiama klaidinga, prieš skiepus nukreipta informacija, tad interneto milžinėms reikia imtis griežtų priemonių prieš tokią „neįtikimai neatsakingą“ medžiagą.

„Gan aišku, jog jie, kaip korporacijos, turi pareigą... užtikrinti, kad populiacijos, ypač – pažeidžiamos populiacijos, gautų tikslią informaciją, kuri išsaugotų vaikų gyvybes“, – sakė jis.

Per pastarąsias dvi savaites paskiepytų žmonių skaičius Samoa išaugo iki 55 proc., o per šios savaitės dviejų dienų kampaniją bus siekiama, kad šis skaičius viršytų 90 proc., nurodė Sh. Yettas ir pridūrė, kad tai turėtų padėti pažaboti dabartinį protrūkį ir užkirsti kelią epidemijoms ateityje.

„Skiepai – vienintelis vaistas“

Net prie ministro pirmininko Tuilaepos Sailele Malielegao (Tuilaepos Sailelės Malielegao) rezidencijos ketvirtadienį plevėsuoja raudona vėliava – lyderis sakė, kad jo sūnėnas neseniai grįžo iš Australijos ir jam reikalingas skiepas nuo tymų.

Tuilaepa Sailele Malielegao piktinosi pranešimais, kad kai kurie prieš skiepus nusistatę tėvai liepia savo vaikams slėptis nuo privalomai skiepijančių komandų.

„Vienintelis vaistas nuo šito yra skiepai... Paskiepyti savo vaiką – vienintelis būdas“, – sakė jis.

Premjeras taip pat atmetė kaltinimus, kad jo vyriausybė prisidėjo prie krizės nesiimdama ryžtingesnių veiksmų dėl ilgą laiką mažėjusio paskiepytų žmonių skaičiaus.

Tymai, kurie paprastai pasireiškia bėrimu ir karščiavimu, bet gali nulemti smegenų pažeidimus ir mirtį, yra pavojingiausi kūdikiams ir mažiems vaikams.

Samoa tymų protrūkis kilo spalio viduryje ir nuo to laiko jau užregistruota 4 217 tymais susirgusių pacientų, daugiausia mažų vaikų. Naujausiais duomenimis, 54 iš 62 aukų yra ketverių metų ir jaunesni vaikai.

Dar 19 vaikų ligoninėse yra kritinės būklės.

Lapkričio viduryje šalyje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Bandydama sustabdyti viruso plitimą Samoa uždarė visas mokyklas ir vaikų darželius, uždraudė vaikams dalyvauti viešuose susibūrimuose.

Samoa sulaukė Australijos, Naujosios Zelandijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Kinijos, Norvegijos, Japonijos, Amerikos Samoa, JAV ir JT pagalbos.

Tačiau net ir po sėkmingos šio ketvirtadienio ir penktadienio skiepijimo kampanijos Samoa gyventojai dar kurį laiką negalės lengviau atsikvėpti, nes imunitetas susidaro tik 10–14 dienų po skiepo.

Šia užkrečiamąja liga sirgo 190 vaikų ir 631 suaugęs asmuo.

Daugiausia tymų atvejų registruojama Kauno ir Vilniaus apskrityse – atitinkamai 425 ir 302 atvejai.

Vasarą tymų plitimas buvo sulėtėjęs – 700 susirgimų registruoti gegužės pabaigoje.

Pernai Lietuvoje iš viso užregistruota 30 tymų atvejų.

Tymai – ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu.

Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų.

Remiantis 2018 metų duomenimis, tymai nebebus laikomi išnaikintais Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje, Čekijoje ir Albanijoje, nurodė Jungtinių Tautų agentūra, taip pat paraginusi intensyvinti skiepijimą.

PSO informavo, kad per pirmuosius šešis 2019-ųjų mėnesius 48 Europos šalyse buvo užregistruota 89 994 susirgimo tymais atvejų – daugiau nei dvigubai, palyginus su padėtimi per tą patį laikotarpį 2018 metais, kai buvo užfiksuoti 44 175 atvejai.

Per visus 2018 metus šiose šalyse buvo nustatyti 84 462 tymais susirgę žmonės.

Šiemet pasaulyje užfiksuoti 364 808 susirgimų tymais atvejai. Pernai tuo pačiu metu tymais sergančių žmonių skaičius siekė 129 239.

Šie skaičiai yra aukščiausi nuo 2006-ųjų, žurnalistams Ženevoje sakė PSO atstovas Christianas Lindmeieris.

Pasak PSO, tai dar nėra labiausiai neraminanti statistika – manoma, kad pasaulyje vos 1 iš 10 tymų atvejų yra užfiksuojami.

Šios itin užkrečiamos virusinė infekcijos galima išvengti pasiskiepijus, tačiau, kaip ne kartą įspėjo PSO, skiepų nuo tymų skaičius pasaulyje pavojingai mažėja.

PSO duomenimis, daugiausia tymų atvejų užfiksuota Kongo Demokratinėje Respublikoje, Madagaskare ir Ukrainoje.

Itin smarkūs tymų protrūkiai taip pat užfiksuoti Angoloje, Kamerūne, Čade, Kazachstane, Nigerijoje, Filipinuose, Sudane, Pietų Sudane ir Tailande.

Tiesa, Madagaskare padėtis gerėja, šiemet fiksavusi net 127 tūkst. susirgimų tymais atvejų, šalis susiėmė ir pradėjo nacionalinę skiepijimosi kampaniją, kuri leido sumažinti sergančiųjų skaičių.

Per metus tymų atvejų daugėjo visame pasaulyje, tačiau labiausiai nuo tymų nukentėjo Afrika, kurioje tymų atvejų skaičius išaugo net 900 proc. Vakarų Ramiojo vandenyno regione didėjimas siekė 230 proc.

Jungtinėse Valstijose šiemet užfiksuoti 1 164 tymų atvejai. Per visus praeitus metus tymų atvejų užfiksuota vos 372.

Europoje taip pat stebėtas susirgimų tymais augimas. Šiemet užfiksuota beveik 90 tūkst. atvejų, pernai jų buvo kiek daugiau nei 84 tūkst.

Tymai – ūmi virusinė infekcija, kartais galinti pasibaigti mirtimi – daugelyje šalių su modernios medicinos pagalba buvo visiškai išnaikinti.

Vis dėlto pasaulyje, ypač išsivysčiusiose šalyje, daugėja skiepų kritikų, vadinamųjų antivakserių, kurių teigimu vakcina nuo tymų neva gali sukelti autizmo sutrikimus.

Pasak PSO, priežastys, dėl kurių žmonės nesiskiepija, skiriasi kiekvienoje šalyje. Kai kuriose vakcinų pasiekiamumui trukdo modernios medicinos trūkumas, o kitose – žmonių nenoras skiepytis dėl nepakankamų žinių ar atviros dezinformacijos.

Paskiepytų vaikų (iki 17 m. amžiaus) skaičius taip pat šiemet padidėjo daugiau kaip ketvirtadaliu (26,5 proc.), lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu – atitinkamai 24 362 ir 17 929 paskiepytų vaikų.

Iš viso, ULAC duomenimis, per penkis šių metų mėnesius, nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės pasiskiepijo dvigubai daugiau asmenų nei pernai per tą patį laikotarpį –  atitinkamai 38 487 ir 18 250 asmenų.

Naujausiais duomenimis, iki liepos 24 d. tymais Lietuvoje susirgo 789 asmenys. Daugiausia susirgimų tymais registruota Kauno ir Vilniaus miestuose. Pagal amžių jauniausias ligonis, susirgęs tymais,  – 4 mėnesių kūdikis, vyriausias – 78 metų asmuo. Daugumos suaugusiųjų tymais skiepijimo būklė nežinoma, o dauguma vaikų – neskiepyti.

„Pastaruoju metu galima konstatuoti, jog suaktyvėjęs gyventojų ir medikų švietimas, informavimas užtikrino didesnį pasiskiepijusių gyventojų skaičių ir tai leido pristabdyti tymų protrūkį šalyje“, – pažymėjo ULAC vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas.

Pasak prof. S. Čaplinsko, nors tymų protrūkis pristabdytas, visgi specialistai ragina gyventojus išlikti budriems, o tiems, kurie neskiepyti, nežino savo skiepijimo būklės ar skiepyti tik viena vakcinos doze, rekomenduojama pasiskiepyti.

Tymų infekcijos šaltinis – tik sergantis žmogus, kuris tymų virusą į aplinką išskiria 4-5 dienas iki ir 4 dienas po išbėrimo. Asmenys, paskiepyti nuo tymų, kitų asmenų negali užkrėsti.

Naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, per šių metų pirmuosius penkis mėnesius (sausio-gegužės) Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse iš viso užregistruoti  8 358 susirgimai tymais. Daugiausia susirgimų tymais registruota Prancūzijoje (1 526 atvejai), Italijoje (1 107 atvejai), Lenkijoje (1 003 atvejai), Bulgarijoje (796 atvejai), Rumunijoje (780 atvejų) ir kt.

Kaip rašoma pranešime, tymų virusas neplis, kai imunitetą turės daugiau nei 95 proc. visų amžiaus grupių gyventojų.

ULAC užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 6 iš dešimties gyventojų pritaria skiepijimams, siekiant apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, likusieji – nepritaria ir 3,1 proc. – nežino.

Pasaulio sveikatos organizacija šiemet paskelbė dešimt didžiausių grėsmių sveikatai sąrašą. Jame viena iš grėsmių – skeptiškas požiūris į vakcinaciją ar visiškas skiepų atsisakymas.

Į darželius ir mokyklas bus priimami tik skiepyti vaikai, be to, skiepai bus privalomi žmonėms, dirbantiems dienos priežiūros centruose, švietimo ir gydymo įstaigose bei pabėgėlių centruose.

„Norime apsaugoti kaip įmanoma daugiau vaikų nuo tymų“, – pareiškė sveikatos ministras Jensas Spahnas (Jensas Španas). Jis sakė, kad siekiama, jog mažiausiai 95 proc. žmonių būtų paskiepyti.

Už šios taisyklės pažeidimą grės iki 2,5 tūkst. eurų baudos. Tikimasi, kad naujasis teisės aktas nesunkiai bus patvirtintas žemuosiuose parlamento rūmuose.

Vokietijos pediatrų asociacija jau kuris laikas reikalavo, kad vaikai būtų privaloma tvarka skiepijami nuo tymų ir kitų ligų.

Nors tymai – labai užkrečiama virusinės liga, nuo jos įmanoma apsisaugoti pasiskiepijus dviem dozėmis vakcinos. Tačiau Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) pastaraisiais mėnesiais skambino pavojaus varpais dėl mažėjančio besiskiepijančių skaičiaus.

Pernai pasaulyje buvo užfiksuota 350 tūkst. tymų atvejų - kone dvigubai daugiau nei 2017-aisiais.

Be to, šios ligos atvejų per pirmąjį šių metų ketvirtį užfiksuota keturiskart daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, skelbia PSO.

Pernai Vokietijoje 543 žmonėms buvo diagnozuoti tymai, o šiemet jau yra keli šimtai sergančiųjų.

Kažkada praktiškai išnaikintos, itin užkrečiamos ligos pasirodymas siejamas su augančiu judėjimu prieš skiepus turtingesnėse šalyse, kurį PSO vadina didele pasauline grėsme sveikatai.

Vadinamieji antivakserių judėjimai turi šalininkų visose Vakarų šalyse, itin smarkiai jų idėjos plinta JAV; jas taip pat kursto medicinos tyrimais nepagrįsta, socialiniuose tinkluose platinama informacija dėl tariamo ryšio tarp vakcinos nuo tymų ir autizmo.

Medikai savo ruožtu pabrėžia, kad skiepai yra saugūs ir reikalingi norint apsaugoti visuomenę nuo labai užkrečiamų ligų, tokių kaip tymai.

Tymai – ūminė, itin užkrečiama, per orą plintanti virusinė infekcija, kuri dažniausiai prasideda aukšta temperatūra, parausta akys ir bijo šviesos, vėliau atsiranda bėrimai bei tymams būdingos komplikacijos, kurios gali baigtis mirtimi.