Mokslininkai nustatė, kad vienas iš penkių žmonių rėmenį patiria kartą per savaitę, o du iš penkių – bent kartą per mėnesį. Apie tai, kaip išmaniai reguliuoti skrandžio rūgštingumą, kodėl nereikėtų skubėti jo gesinti ir kokiais atvejais skrandžio rūgštingumą mažinantys preparatai daro daugiau žalos, negu suteikia naudos, papasakojo šeimos gydytoja biomedicinos mokslų daktarė docentė Lolita Rapolienė.

– Skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų ir maisto papildų yra tiek daug, kad dauguma žmonių jau spėjo patikėti, jog skrandžio rūgštis yra blogas dalykas, kurį reikia kuo greičiau nuslopinti. O kaip yra iš tiesų?

– Skrandžio rūgštis yra nepaprastai naudinga organizmui, tai pirmoji mūsų organizmo gynybos linija, apsauganti nuo įvairių patogenų, bakterijų ir parazitų. Mokslas jau seniai patvirtino, kad, esant mažam skrandžio rūgštingumui, organizme lengviau įsitvirtina virusai, tai tinka kalbant ir apie COVID-19 tipo virusą. Ji reikalinga maistui virškinti, riebalams skaidyti, mineralams įsisavinti. Skrandžio rūgštis didina folio, askorbo rūgšties, beta-karotino ir geležies biologinį prieinamumą ir skatina šių medžiagų išsiskyrimą iš maisto. Sutrikus šiai funkcijai, organizme atsiranda aminorūgščių trūkumas ir prasideda uždegimas.

Skrandžio rūgštis aktyvuoja baltymų skaidymo fermentą pepsiną, stimuliuoja tulžies tekėjimą, yra atsakinga už stemplės sfinkterio užsivėrimą ir tinkamą atsivėrimą. Tai svarbu todėl, kad, stemplės sfinkteriui tinkamai neužsiveriant, skrandžio turinys patenka atgal į stemplę, taip suerzindamas jautrią ir rūgštims neatsparią stemplės gleivinę.

– Įprasta manyti, kad rūgštinio refliukso, arba GERL, simptomus vienareikšmiškai sukelia per didelis skrandžio rūgščių kiekis. O kokios iš tiesų yra refliukso ir sutrikusio skrandžio rūgštingumo priežastys?

– Kai į stemplę grįžtančių skrandžio rūgščių kiekis viršija normą ir refliuksas būna dažnas, susergama GERL – gastroezofaginio refliukso liga. Skrandžio rūgštingumas gali būti tiek per didelis (hiperchlorhidrija), tiek per mažas (hipochlorhidrija), bet pasitaiko ir tokių atvejų, kai rėmens graužimas jaučiamas esant ir rūgšties trūkumui (achlorhidrijai).

Skrandžio rūgštingumas gali didėti dėl skrandžio turinio judėjimo į žarnyną sutrikimo (gastroparezė ar obstrukcija), didelio hormono gastrino kiekio, esant lėtiniam inkstų nepakankamumui, rikošetinei hipersekrecijai dėl druskos rūgšties gamybą slopinančių vaistų vartojimo, taip pat ilgalaikės netinkamos mitybos, pavyzdžiui, nuolatinio užkandžiavimo ar ilgų, nereguliarių nevalgymo tarpų, greitojo maisto.

O sumažėjusio rūgštingumo priežastis dažnai būna vyresnis amžius – su amžiumi skrandžio sulčių rūgštingumas mažėja savaime, o daugybė mokslinių tyrimų patvirtino, kad net apie 70 proc. vyresnio amžiaus žmonių kur kas dažniau susiduria su per mažo, o ne per didelio skrandžio rūgštingumo problema. Rūgštingumą mažina ir skrandžio operacijos, skydliaukės hormono trūkumas, autoimuninės ligos, radiacinis skrandžio pažeidimas, ilgas antacidinių vaistų (nuo padidėjusio skrandžio rūgštingumo – red. past.) vartojimas.

Tiek per didelio, tiek per mažo skrandžio rūgštingumo priežastys neretai sutampa: pavyzdžiui, abi būkles gali sukelti H.pylori infekcija, žalingi mitybos įpročiai, rūkymas, alkoholis, stresas ir kt.

– Kas nutinka, jei skrandžio rūgštingumas gydomas netaisyklingai?

– Netaisyklingi bandymai reguliuoti skrandžio rūgštingumą gali sukelti  dar didesnių virškinimo problemų ir skrandžio skausmą. Idealiu atveju, prieš skiriant gydymą, reikėtų išsiaiškinti, koks rūgštingumas – per mažas ar per didelis. Deja, situaciją apsunkina tai, kad šiuolaikinio gydymo praktikoje nėra atliekami tokie tyrimai. Nepaisant to, verta suprasti, kad, sumažinus skrandžio rūgštingumą, kai to daryti visai nereikia, sumažėja ir natūralus organizmo gebėjimas naikinti H.pylori bakterijas, jos ima nevaldomai daugintis ir sukelia infekciją bei rėmenį. Esant mažam rūgšties kiekiui, blogai absorbuojama daugybė mineralų ir mikroelementų, įskaitant kalcį, magnį, cinką, varį, chromą, seleną, manganą, vanadį, molibdeną ir kobaltą. Dėl šių priežasčių prastėja savijauta, jaučiamas nuovargis, silpnėja imunitetas, organizmui sunkiau kovoti su bakterijomis ir virusais. Kai skrandyje nebepakanka rūgšties, prasideda ir įvairios žarnyno infekcijos, mažakraujystė, lėtiniai uždegimai.

Lolita Rapolienė: tiek per didelio, tiek per mažo skrandžio rūgštingumo priežastys neretai sutampa: pavyzdžiui, abi būkles gali sukelti H.pylori infekcija, žalingi mitybos įpročiai, rūkymas, alkoholis, stresas ir kt.

– Ne paslaptis, kad visos mūsų organizmo sistemos tarpusavyje susijusios. Jei žmogus kenčia nuo refliukso ar kitų sutrikusios skrandžio rūgštingumo pusiausvyros sukeltų nemalonių pojūčių, kaip tai veikia kitas organizmo sistemas?

– Taip, visos mūsų organizmo sistemos susijusios. Stresas sutrikdo skrandžio rūgšties gamybą, dėl to gali formuotis stresinės opos arba sumažėti skrandžio rūgštingumas, sutrinka baltymų ir vitaminų įsisavinimas. Dėl to sutrinka neurologinė ir imuninė funkcijos, silpnėja kaulai ir raumenys, blogėja gijimo procesai. Atsiranda fermentinis nepakankamumas, bakterijų ir grybelių pusiausvyros sutrikimai ir kt.

– Kokius Lietuvos rinkoje esančius preparatus galima rinktis nuo rėmens ir refliukso? Ar saugu juos vartoti ilgą laiką – juk GERL yra lėtinė liga ir jai dažniausiai reikia ilgalaikio gydymo?

– 90 proc. šiandien rinkoje esančių preparatų refliukso sukeltiems simptomams lengvinti yra skirti būtent skrandžio rūgštingumui mažinti.

Nors pasirinkimas nedidelis, bet preparatus rūgštingumui mažinti galima rinktis tiek iš parduodamų be recepto, tiek receptinių. Dažniausiai tai  antacidiniai preparatai su aliuminio, kalcio ar magnio druskomis, taip pat alginatai ir kelių kartų protonų pompos inhibitoriai (PPI).

Antacidiniai preparatai neutralizuoja druskos rūgštį skrandyje, tačiau rūgšties sekrecijos nemažina. Juos rekomenduojama naudoti trumpai – vos keliolika parų, nes tokie preparatai gali trikdyti maisto medžiagų ir vaistų įsisavinimą. Vartojami dažnai, antacidai gali sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą, sukelti pilvo pūtimą, vidurių užkietėjimą, rikošetinį rūgšties sekrecijos padidėjimą.

Alginatų veikimas panašus į plaustą: jie plūduriuoja skrandžio turinio paviršiuje ir, sukurdami barjerą, neleidžia turiniui išsipilti į stemplę. Tačiau jie gali būti naudojami tik ūmiems simptomams mažinti, nes pačios problemos nesprendžia.

PPI fokusuojasi į rūgšties mažinimą ir daugeliu atvejų veiksmingai gydo ezofagitą ir slopina refliukso simptomus, tačiau galimi šalutiniai poveikiai, įvairios sąveikos su kitais vaistais, išlieka ilgalaikė rizika, kuri gali apriboti jų vartojimą. Pavartojus PPI dvi savaites, dėl tolesnio gydymo rekomenduojama tartis su gydytoju. Atsižvelgiant į teorinę PPI terapijos šalutinio poveikio riziką, reikia vartoti mažiausią palaikymui reikalingą dozę ir bandyti periodiškai nutraukti vaisto vartojimą, kad nesivystytų magnio trūkumas ar nebūtų skatinama per didelė hormono gastrino gamyba.

Farmakologinė terapija su rūgščių slopinimu ne visada veiksmingai šalina simptomus, susijusius su neerozine refliukso liga, gali trikdyti virškinimo procesą ar pažeisti skrandžio gleivinės ląstelių struktūrą ir funkciją. Toks sprendimas netinka esant ir taip sumažėjusiai skrandžio rūgšties gamybai.

– Kokias natūralias, bet veiksmingas priemones gali rinktis pacientas, nežinantis savo skrandžio rūgštingumo lygio, nesilankęs pas gydytoją, tačiau nuolat kenčiantis nuo nemalonių simptomų, tokių kaip rėmuo, refliuksas, skrandžio skausmas?

– GERL simptomams slopinti vaistinėse galima rasti preparatų su medumi, chondroitinu, alavijais, hialurono rūgštimi, taip pat homeopatinių. Yra ir žolelių arbatų bei tinktūrų, kurios gerina virškinimo sistemos veiklą. Tai vaistinių svilarožių, raudonųjų guobų, ramunėlių, vaistinių šventagaršvių, kmynų, didžiųjų ugniažolių, melisų preparatai. Yra pacientų, kurie atranda sau tinkančias natūralias priemones.

Jei kalbame apie mokslo ir praktikos patikrintas augalines medžiagas, galime išskirti užsienio praktikoje itin plačiai ir daug metų naudojamus saldymedžius, iš kurių pašalinta glicirhizininė rūgštis, t. y. deglicirinizuotus saldymedžius (DGL).

Moksliniai tyrimai yra įrodę teigiamą saldymedžių šaknų poveikį esant skrandžio rūgštingumo pusiausvyros sutrikimams, GERL, gleivinių uždegimams, dispepsijai, H.pylori infekcijai, gydant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opas, skatinant apsauginių gleivių išsiskyrimą, gerinant žarnyno mikroflorą. Tačiau DGL veikia dar efektyviau: jie išlaiko teigiamą saldymedžių efektą mažinant rūgštingumą ir dispepsiją, gerina gyvenimo kokybę ir neturi šalutinių poveikių. Pacientams, kuriems buvo skirta DGL saldymedžių forma, sumažėjo epigastrio skausmai, spazmai, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, buvo stebima epitelio regeneracija, dingo opos krateris, buvo naikinama atspari H.pylori bakterija, sumažėjo opų atsinaujinimo dažnis.

Deglicirinizuoti saldymedžiai išsiskiria ir tuo, kad, juos naudojant, efektas panašus ar geresnis, lyginant su receptiniais vaistais, skirtais GERL ir rėmeniui gydyti. Taip yra dėl to, kad DGL veikimo mechanizmas kitoks nei kitų šiuo metu esančių rinkoje vaistų rūgštingumui gydyti (antacidų ir PPI), nes DGL stimuliuoja normalius opos formavimosi apsauginius mechanizmus ir pažeistų gleivinių membranų gijimą, didindamas pažeistos gleivinės kraujotaką, taip pat ląstelių, gaminančių gleives, kurios apsaugo skrandžio gleivinės membranas, kiekį.

Norintiems efektyvesnių rezultatų, kurie nepasižymėtų nepageidaujamais šalutiniais poveikiais, DGL saldymedžius galima papildyti tokiais natūraliais komponentais kaip imbierai, ožragės, geltonieji gencionai ir pankoliai. Šių augalų šaknų ir sėklų ekstraktai derinyje su DGL saldymedžiais gali padėti išlaikyti skrandžio rūgštingumo pusiausvyrą – saugoti tiek nuo skrandžio rūgštingumo sumažėjimo, tiek nuo padidėjimo. Taip pat reikėtų nepamiršti mitybą papildyti probiotikais, virškinimo fermentais, galiausiai užtikrinti, kad būtų vartojamas pakankamas kiekis magnio, nes kenčiantys nuo skrandžio rūgštingumo disbalanso dažniausiai susiduria ir su dideliu magnio trūkumu.

– Kas dar svarbu nuo GERL simptomų kenčiantiems žmonėms?

– Tokie žmonės turėtų labiau orientuotis ne į trumpalaikį, greitą problemos sprendimą, bet priešingai – stengtis atkurti skrandžio rūgštingumo pusiausvyrą. Simptomų slopinimo taktika gali sukelti daug sudėtingesnių problemų. Jei gydytojas nepaskyrė kitaip – pirmu pasirinkimu gali tapti augalinės kilmės integruoti deriniai su inovatyviais komponentais. Praktika rodo, kad šiuolaikinės maisto papildų formulės gali būti efektyvios ir juntamai gerinti žmonių gyvenimo kokybę.

O jei pavartojus pasirinktų priemonių, pakeitus gyvensenos ir mitybos įpročius refliukso atsikratyti nepavyksta, atkreipkite dėmesį, ar nėra šių simptomų: išlikę intensyvūs, dažnai besikartojantys GERL simptomai, neaiškus, nepraeinantis skrandžio, pilvo ar krūtinės srities skausmas, pasunkėjęs kvėpavimas ir rijimas, reguliariai užeinantys vėmimo priepuoliai, nenatūralus pilnumo pojūtis, svorio kritimas ar iš naujo atsiradęs rėmuo vyresniems nei 60 metų žmonėms. Visi šie simptomai rodo, kad nereikia laukti, nebandyti gydytis patiems ir būtina kreiptis į gydytoją.