Darbai – dar negreitai
Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariams Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė pristatė jau antrąją Smeltalės upelio valymo poveikio aplinkai vertinimo atrankos dalį. Joje kalbama apie paties uostelio teritorijos upės gilinimą.
R.Jievaitienės teigimu, derinant dokumentą gauta bendruomenės pastabų, tačiau visus neaiškumus esą siekiama aptarti, išsiaiškinti ir pataisius dokumentą jį vėl pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai.
"Iš tiesų noras yra gauti pritarimą, kad pilnas poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nes tai mums užtruktų vėl apie metus", – sakė Aplinkosaugos skyriaus vedėja.
Ar gatvę remontuoji, ar kažką, šioks toks nepatogumas bus – šiek tiek triukšmo daugiau, kvapo.
Anot R.Jievaitienės, pagal Žuvininkystės vietos veiklos grupės kvietimą iki 2023 m. galima teikti paraiškas valyti šį uostelį.
"Jeigu turėtume šiais metais atliktą poveikio aplinkai vertinimo atranką, kitais metais būtų galima pradėti rengti techninį projektą ir jau 2022–2023 m. – valyti. Jeigu suspėtume, tai suspėtume. Jeigu ne – gali būti atidėta ilgam", – galimą darbų eigą dėstė savivaldybės darbuotoja.
Baiminamasi smarvės
Komiteto posėdyje dalyvavo visos šiuo klausimu suinteresuotos grupės.
Atėjus pasisakymų laikui užvirė ilgoka ir karšta diskusija, kuri parodė, kad sprendžiant Smeltalės upelio valymo klausimus išsiskiria gyventojų bendruomenės ir projekto rengėjų, garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos nuomonės.
Nors sutariama, kad upelį tvarkyti reikia, mat dabartinė situacija lemia netgi tai, jog liūčių metu patvinsta kai kurios miesto gatvės, buvo išsakyta nemažai pastabų darbus planuojantiems valdininkams.
Gyventojų bendruomenės kėlė klausimą, kodėl miestas imasi gilinti prieplaukos akvatoriją, kuria naudojasi privati bendrija.
Nuogąstauta ir dėl darbų pasekmių kairiajame upės krante.
Žmones baugina ir tai, jog valant upelį iškastą dumblą numatoma išpilti netoli gyvenamųjų namų. Baiminamasi, kad dumblas smirdės.
Garažų ir laivelių bendrijos atstovas užsiminė ir apie esą asmeninius "kažkieno" interesus bei nuoskaudas, vedančias projekto stabdymo link.
Nepatogumų bus
Apibendrindama diskusiją R.Jievaitienė tvirtino, kad keisti upės vagos arba krantų – neplanuojama. Numatoma tik pagilinti upelį iki 1,2 m gylio.
Ji taip pat tvirtino, kad darbų metu iškastas dumblas smarkiai smirdėti esą neturėtų.
"Yra atlikti dumblo tyrimai. Sunkiųjų metalų tikrai nėra. Vienoje vietoje yra rastas labai nedidelis užterštumas naftos produktais. Būtent tuos 1,2 tūkst. kubinių metrų reikės vežti į Kiškėnų grunto valymo aikštelę, o visas kitas gruntas yra švarus", – aiškino R.Jievaitienė.
Tiesa, savivaldybės darbuotoja pripažino, kad gyventojams darbų metu vis dėlto reikėtų pasiruošti šiokiems tokiems nepatogumams, tačiau tai esą – normalu.
"Kiekviena veikla sudaro kažkokį nepatogumą. Visas projektas truktų tris mėnesius. Ne metai, ne dveji, ne treji. Tiesiog išvalo, nusodina, išveža. Ar gatvę remontuoji, ar kažką, šioks toks nepatogumas bus – šiek tiek triukšmo daugiau, kvapo", – dėstė R.Jievaitienė.
Komiteto narė Elida Mantulova teigė, kad planas išvalyti upelį yra geras, tačiau iš esmės į šią teritoriją bei pramoginę mažųjų laivelių laivybą metas pažvelgti kompleksiškai.
"Siūlyčiau ir savivaldybės administracijai, ir garažų bendrijai sėsti prie vieno stalo, ieškoti galbūt viešosios ir privačios partnerystės projektų, kitų formų projektams, kad ten taptų normalia prieplauka mažiesiems laiveliams su viešai prieinamais slipais ir kita infrastruktūra", – klausimo svarstymą baigė politikė.
