„Kai kuriose srityse tikrai matyti, kad žmogus ir pažangą padaręs ir tikrai įsigilinęs į situaciją, bet ypač socialinės globos įstaigų srityje, net ir tam tikro nenuoseklumo būta praeityje ir dėl vaikų teisių apsaugos įstatymo peripetijų, leidžia manyti, kad vis dėlto lyderystės šitam ministrui stinga“, – LNK žinioms sakė G. Nausėda.

Jis teigia, kad L. Kukuraitis gali įrodyti, jog yra priešingai. Anot G. Nausėdos, jis turi tokią teisę, tačiau išrinktasis prezidentas šiam ministrui žada kelti „nemažai klausimų“.

„Tačiau klausimų ketinu kelti nemažai, jeigu jis bus pasiūlytas kandidatu konkrečiai šiam ministro postui užimti ir tada viskas jo rankose – jis gali įrodyti, kad yra geriausias ministras Lietuvoje“, – teigė išrinktasis prezidentas.

Pasak G. Nausėdos, socialinės apsaugos ir darbo ministro pozicija yra „labai svarbi gerovės valstybės vizijai įgyvendinti“, o jo kol kas netenkina L. Kukuraičio „lygis“.

Pagal Konstituciją, išrinkus prezidentą, Vyriausybė turi grąžinti įgaliojimus naujajam šalies vadovui.

Išrinktasis prezidentas G. Nausėda bus inauguruotas liepos 12 dieną.

„Yra labai aiškiai įvardyta, kad jeigu iki sausio 26 dienos nebus išnešiotos pensijos, visos sutartys tuose regionuose bus nutrauktos. Aš pažadu, kad jei pensijos nebus išnešiotos, pats viską padarysiu, kad sutartis būtų nutraukta“, – po susitikimo su „Bastaro“ direktoriumi penktadienį žurnalistams sakė L. Kukuraitis.

Pasak ministro, išnešiotojai susiduria su visa eile problemų.

„Problemos yra įvairiausios, nuo to, kad nežinomi kodai, kaip patekti pas žmones, kad žmonės gyvena kituose adresuose nei deklaravę, kad yra sutarimai, konkrečios dienos, kada žmonės laukia (pensijų – BNS)“, – teigė L. Kukuraitis.

Visuma yra tokia, kad pristatyti pensijas tokiam dideliam skaičiui žmonių atrodo per didelis iššūkis.

„Visuma yra tokia, kad pristatyti pensijas tokiam dideliam skaičiui žmonių atrodo per didelis iššūkis“, – sako jis.

Pasak ministro, su problemomis išnešiojant pensijas pagrinde susiduria „Bastaras“, todėl kalbėta buvo būtent su šios įmonės atstovais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministre viceministrė Eglė Radišauskienė BNS sakė neabejojanti, kad žmonės jiems priklausančių pensijų sulauks iki sausio 26 dienos.

„Mes net neprognozuojame, kad gali būti tų žmonių, kurie negaus (pensijos – BNS) dėl tiekėjo, kad jie nenueis (...) Pensijas jie gaus, mes dabar jau matome, kad dalis žmonių eina tiesiai pasiimti į paštą, jau net patys žmonės pradėjo ateiti ir pasiimti pensijas. Taip pat mes raginame visus žmones, kurie turi banke sąskaitas, kad jie naudotųsi galimybe į ją gauti pensijas“, – aiškino E. Radišauskienė.

Ji konkrečiai neatsakė, kiek laiko pensijų turės laukti žmonės, jei jų išnešiotojai neįvykdys įsipareigojimų jas pristatyti iki sausio 26 dienos ir sutartys su jais bus nutrauktos.

„Yra pagal viešuosius pirkimus ypatingos skubos tvarka perkamos paslaugos iš kito tiekėjo ir viskas užtikrinama, kad būtų gauta laiku (...) Čia yra labai greita procedūra, nes toks pirkimas naudojamas, kai atsiranda force majeure (nenugalimos jėgos aplinkybė – BNS)“, – tvirtino E. Radišauskienė.

Ji nesiėmė vertinti, ar naujo pirkimo laimėtojas nesusidurs su tomis pačiomis problemomis, kurios iškilo dabartiniams pensijų išnešiotojams, taip pat neprognozavo, kad šio pirkimo laimėtoju gali tapti iki šiol pensijų pristatymo paslaugas teikęs Lietuvos paštas.

„Tai bet kuriuo atveju būtų paslaugų pirkimas, nes Lietuvos įstatymai nenumato galimybės pasirinkti įmonę netaikant viešųjų pirkimų, ir aš tikrai negalėčiau prognozuoti, kas tuos pirkimus laimės. (...) Mes norime, kad būtų užtikrintas nuoseklus pensijos gavimas žmonėms, kad nebūtų jokių trikdžių“, – aiškino E. Radišauskienė.

„Mes bet kokiu atveju esame įsipareigoję iki sausio 26 dienos pensijas pristatyti. Vienas tiekėjas, kitas tiekėjas, bet žmonės iki 26 dienos pensijas gaus (...) Mes grasiname, kad sutartys bus nutrauktos, dėl to, kad turime galvoti ir apie kitus būdus, jei gausime informacijos, kad pensijos yra negaunamos. Mes nebūtinai dabar turime pasakyti, kokiais būdais pristatysime (pensijas – BNS)“, – sakė ji.

Paklaustas, ar pradėjus keisti išnešiotojus pensijos nevėluos ir toliau, L. Kukuraitis užtikrino, kad ministerija darys viską, jog pensijas gyventojai gautų laiku.

„Užtikrintume, kad žmonės pensijas gautų tom dienom, kuomet yra įpratę. Yra įdirbis, institucijos žino, kada gyventojai yra įpratę gauti ir tada ieškotume būtų, kad padaryti taip, jog žmonės gautų pensijas į namus“, – sako L. Kukuraitis.

Bendrovės „Bastaras“ darbuotojai pensijas nešioja Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Palangos miesto, Kretingos, Šilutės, Vilkaviškio, Jurbarko rajonų, Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybių gyvenamosiose vietovėse.

Įmonės atstovai situaciją žurnalistams komentuoti atsisakė.

Nuo sausio daliai senjorų pensijas į namus pristato ne Lietuvos pašto darbuotojai, o kitos įmonės, kurios laimėjo „Sodros“ skelbtus viešųjų pirkimų konkursus. Tačiau žiniasklaidoje skelbta, kad beveik pusėje iš 20 savivaldybių įmonės vėluoja lankyti senjorus.

Kilus senjorų nepasitenkinimui dėl vėluojančių pensijų, „Sodra“ žada, kad jos bus išmokėtos iki sausio 26 dienos.

„Prašome visų pensijų gavėjų kantrybės, pensijos tikrai bus išmokėtos iki sausio 26 dienos“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė laikinasis „Sodros“ vadovas Ježy Miskis.

Anot jo, šiuo metu išnešiota 60 proc. pensijų. Didžiausia problema – Vilnuje ir Kaune.

Pensijas į namus gauna maždaug 200 tūkst. senjorų, kurie turi tokią teisę. Iš jų maždaug 97 tūkst. sausį turėjo sulaukti naujų pensiją atnešančių darbuotojų.

Tai BNS patvirtino G. Vitkevičiūtė.

Ji anksčiau dirbo komunikacijos konsultante viešųjų ryšių, personalo darbo tobulinimo ir bendravimo su žiniasklaida mokymų srityse.

L. Kukuraičio patarėju taip pat tapo ekonomistas socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka. Jis nuo 1989 metų  dėsto Vilniaus universiteto Ekonomikos ir Filosofijos fakultetuose, pastaruoju metu ėjo Teorinės ekonomikos katedros vedėjo pareigas.

Apie sprendimą pasukti į politiką ir būsimo darbo vyriausybėje prioritetus – pokalbis su L. Kukuraičiu ir paskirtuoju sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga.

– Pone Kukuraiti, jūs 12 metų dirbate Vilniaus „Carite“, aukojatės dėl kitų, panašu, dirbate už simbolinę algą. Ar ministro pareigą suvokiate kaip šios veiklos tęstinumą?

L. Kukuraitis: Iš dalies – taip. Vadovaujant „Carito“ struktūroms, kurių Vilniaus arkivyskupijos „Carite“ yra apie 40, dirbome su įvairiausiomis  socialinės atskirties rizikos grupėmis. Patirtis tikrai labai įvairi, sukaupėme daug žinių, kompetencijos, supratimo, kaip žmonės gyvena. Gavus kvietimą tapti ministru, teko daug ką apmąstyti. Bet yra tos kompetencijos, yra įžvalgų, vizijų, kaip pagelbėti skurde gyvenantiems žmonėms. Tai buvo tęstinis žingsnis.

– Žinių jūs turite, bet ne mažiau svarbu, kad ir pats turite penkis vaikus. Socialinė sritis yra susijusi ir su vaikais, ir su vaiko pinigais, vaiko teisių apsauga. Ar tai, kad turite penkis vaikus, palengvino jūsų apsisprendimą tapti ministru?

L. Kukuraitis: Vaikai labiau apsunkino apsisprendimą, nes turint penkis vaikus tikrai yra ką veikti derinant darbą ir šeimą. Kita vertus, gyvename didelėje šeimų bendruomenėje, matome, kaip jos gyvena ir įgyta patirtis, kas padeda šeimoms išgyventi, joms stiprėti, taip pat padeda orientuotis kalbant apie šeimos politikos gaires.

– Sakote, kad yra idėja, vizija. Ar jūs pats sau esate suformulavęs esminius momentus apie tai, kokia turėtų būti efektyviai veikianti socialinės apsaugos sistema?

L. Kukuraitis: Tai turėtų būti sistema, kuri yra ne tik socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bet ir visos vyriausybės kompetencijoje. Vienas svarbiausių žingsnių – skurdo ir socialinės atskirties temas pakelti į nacionalinį lygį. Skurdo priežastys persmelkia bene visų ministerijų kompetencijas, todėl šios vyriausybės programa yra formuojama pagal tam tikras sritis – darnus žmogus, darni visuomenė ir t.t.

– Jūs kalbate apie tai, kas buvo rašyta Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programoje?

L. Kukuraitis: Taip. Svarbu, kad būsimoji vyriausybė ketina kartu spręsti šiuos klausimus. Manau, kad tai viena galimų sėkmės prielaidų, nes skurdą mes įveiksime tik veikdami kartu su ūkio, švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos ministerijomis. Pasidengiančių sričių yra labai daug.

– Esate viešai kalbėjęs, kad iki šiol gyvenate su tėvais jų namuose, kad turite seną automobilį, kuris, paspaudus šalčiams, neužsivedė. Panašu, kad esate vienas tų, kurie neskiria daug dėmesio savo paties materialinei gerovei. Jums gyvenime yra svarbesnių dalykų?

L. Kukuraitis: Taip. Tai yra ir asmeninis, ir šeimos apsisprendimas rinktis tam tikrą solidarumą su visuomene, neskubėti išsiskirti prabangos ženklais, nesiekti jų. Stengiamės su šeima gyventi orų gyvenimą, tačiau jokiu būdu ne perteklinį.

– Pone Kukuraiti, jūsų asmeniniame gyvenime yra ir gana kontraversiškų dalykų. Visi penki jūsų vaikai  gimė namuose, o asmenys, padėję jūsų žmonai gimdyti, šiuo metu yra teisiami, nes užsiėmė neteisėta veikla. Klausiu jūsų kolegos Aurelijaus Verygos – ankstesnis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis vadinamuosius pribuvėjus vadino šarlatanais. Ką jūs apie tai manote?

A. Veryga: Aš nesu šalininkas sprendimo būdo, kuris dabar yra taikomas problemai spręsti. Turiu omenyje teismus, teisinį asmenų persekiojimą, jų namuose daromas kratas ir panašiai. Tai netinkamas būdas. Reikia diskutuoti. Diskusija buvo, tačiau ji buvo numarinta tikriausiai dėl tų pačių priemonių, kurios buvo pasirinktos.

Lietuva yra padariusi didžiulę pažangą mažindama naujagimių mirtingumą, tai yra vienas geriausių sveikatos apsaugos sistemos rodiklių. Galvodami apie tai, kaip neatimti iš žmogaus pasirinkimo teisės, valstybė turi įvertinti savo galimybes. Mes privalome atsižvelgti į šeimų norą gimdyti namuose, bet daug ką turime įvertinti. Šalys, leidžiančios gimdyti namuose, tuo pačiu garantuoja, kad šalia yra pagalba.

– Kai kuriose šalyse galima nusipirkti paslaugą – greitosios medicinos pagalbos budėjimą prie namų.

A. Veryga: Taip, tačiau nepamirškime, kad žmonės turi suprasti, kuo rizikuoja. Jei prie namų budi greitoji, tai dar nereiškia, kad šalia yra ir operacinė, į kurią, kilus komplikacijoms, gimdyvė tuojau pat bus pristatyta.

– Pone Kukuraiti, kokie buvo jūsų šeimos argumentai pasirenkant gimdymą namuose?

L. Kukuraitis: Kiekvienam gimdymui buvo labai kruopščiai ruoštasi. Buvo daug konsultuotasi su žmoną prižiūrinčiais specialistais. Iš tiesų, tai yra moters sprendimas, kur ji nori gimdyti. Mano žmona taip pasirinko, nes ji namuose jaučiasi saugiausiai. Aš taip pat esu už tai, kad gimdymas namuose būtų reglamentuotas.

– Pone Veryga, jūs visuomenėje esate žinomas kaip radikalus kovotojas su tam tikromis blogybėmis – rūkymu, alkoholio vartojimu, skiriate tam labai daug laiko. Pats jūs taip pat nei rūkote, nei geriate, nei mėsos valgote, esate sveikuolis. Ar tai jūsų pagrindiniai prioritetai iš to, ką visuomenė iki šiol žinojo apie jus? Ar bus ir kitų prioritetai?

A. Veryga: Jūsų išvardinti prioritetai tikrai nėra vieninteliai. Sveikatos apsauga yra daugiau nei priklausomybių kontrolė ar sveika gyvensena. Man apsispręsti dalyvauti politikoje padėjo savotiškas patikinimas, kad visuomenės sveikata bus tarp prioritetų. O žalingi įpročiai yra visuomenės sveikatos, sveikos gyvensenos objektas.

Sveika gyvensena daugybę metų buvo nepelnytai nustumta į šoną. Būtų keista, kad manimi patikėję rinkėjai staiga pamatytų, kad aš į tuos dalykus nebekreipiu dėmesio. Jie bus labai svarbūs. Kita vertus, labai puikiai suprantu, kur ateinu. Sveikatos apsaugos srityje yra daugybė klausimų.

– Efektyviai veikianti sveikatos apsaugos sistema. Kokia ji?

A. Veryga: Tai sistema, kuri užtikrina tinkamą dėmesį ligų prevencijai. Taip pat užtikrina, kad ligos būtų pastebimos kuo greičiau. Turi būti pasiekta, kad pirminė sveikatos priežiūra vaidintų pagrindinį vaidmenį nustatant ligas, suvaldant daugybę rizikų.

Labai svarbu, kad susirgęs žmogus patektų į reikiamą gydymo įstaigą ir gautų aukščiausio lygio pagalbą. Sveikatos apsaugos sistemą būtina sustyguoti. Nesakau, kad mūsų specialistai blogi, jie yra puikūs. Jų išskėstomis rankomis laukia kitose šalyse. Turime suprasti, kad specialistai yra didžiulė vertybė, ją reikia sugebėti išsaugoti.

– Pone Kukuraiti, ar jūs tą patį galėtumėte pasakyti apie žmones, kurie dirba vaikų teisių apsaugos srityje, apie socialinius darbuotojus – žmones, kurie turėtų matyti problemas, įvertinti rizikas. Ar jie tokie patys profesionalai, kaip Aurelijus Veryga kalba apie medikus?

L. Kukuraitis: Profesionalų yra labai daug. Manau, reikėtų labai stengtis, kad tuos profesionalus vertintų visuomenė. Šiuo metu socialinis darbas yra vertinamas kaip žemo statuso profesija, nors jai valstybė delegavo labai rimtą atsakomybę. Deja, socialiniai darbuotojai aplinkoje  yra mažai vertinami kitų specialistų ir dėl to mes prarandame nemažą dalį valstybinio ir visuomeninio potencialo. Profesinis patikimumas, įgalinimas veikti laisviau bendruomenėse, manau, pakeistų situaciją.

„Rinkomės gimdyti namuose dėl to paties saugumo, apie kurį kalbama, nes saugumą suvokėme ne tik kaip fizinį, bet ir kaip dvasinį, – yra sakęs L.Kukuraitis. – Gaila, kad turime rinktis tarp fizinio ir dvasinio saugumo, džiaugiamės, kad turėjome draugų, kurie mums padėjo šiame procese.“

Trečiadienį paskirtajam premjerui įvardijus jo kandidatūrą, L.Kukuraitis BNS sakė, jog pasisakytų už gimdymo namuose įteisinimą, bet tai nebus jo svarbiausias tikslas Vyriausybėje.

Rinkomės gimdyti namuose dėl to paties saugumo, apie kurį kalbama, nes saugumą suvokėme ne tik kaip fizinį, bet ir kaip dvasinį.

„Su premjeru apie tai nesame kalbėję. Ar ši Vyriausybė imsis įteisinti, ar ne, aš negaliu pasakyti, nes dar nevyko vidinė diskusija. Šiuo atveju, kol esu tik kandidatas, galiu išreikšti tik asmeninę nuostatą, kad būtų svarbu reglamentuoti gimdymą namuose, bet siekti tiesioginės įtakos - ne tam ateinu dirbti“, - sakė kandidatas į ministrus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas šią savaitę baigė nagrinėti rezonansinę bylą, kurioje dvi moterys kaltinamos neteisėta pagalba nėščioms moterims gimdyti namuose. Jos yra padėjusios gimti ir L.Kukuraičio vaikams.

Dalis medikų bendruomenės gimdymą namuose vadina nesaugiu ir pabrėžia, kad gimdymus namuose priimančios pribuvėjos negali užtikrinti kūdikio ir gimdyvės saugumo esant kritinėms situacijoms.

„Carito“ vadovas ir dėstytojas

Pastaruosius dvylika metų L.Kukuraitis vadovauja Katalikų Bažnyčios institucijai - Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“, kuris rūpinasi benamiais, vienišomis motinomis, priklausomais asmenimis, gatvės jaunimu, vaikais.

Anot L.Kukuraičio, skurdo mažinimas būtų jo svarbiausias tikslas ir dirbant Vyriausybėje, o  to būtų siekiama aktyviau bendradarbiaujant su savivaldybėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Jis taip pat pasisako už mokestines priemones mažinti skurstančių šeimų pajamas.

L.Kukuraitis kol kas neatskleidžia savo pozicijos apie socialinį modelį ir Darbo kodeksą - pasak kandidato, tai bus derinama Vyriausybėje.

2015 metais L.Kukuraitis kartu su kitais nevyriausybininkais dirbo vyriausybinėje komisijoje, koordinavusioje užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo į Lietuvą ir integracijos įgyvendinimo klausimus. Jis yra kritikavęs valdžios sprendimą mažinti išmokas pabėgėliams.

L.Kukuraitis taip pat iki šiol dėsto Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete. Anot dekano Arūno Poviliūno, jis yra vienas iš studentų mėgstamiausių dėstytojų.

„Mes vykdome apklausas, jis yra vienas mėgstamiausių dėstytoju, dėsto socialinį darbą studentams. Nors dėsto nedaug, studentai mėgsta jo seminarus, kadangi jis yra kvalifikuotas, kaip asmenybė yra patrauklus, šiltas žmogus“, - kolegą charakterizavo jis.

A.Poviliūnas neabejoja, kad L.Kukuraitis yra pajėgus aktyviai spręsti socialines problemas, nes išmano neformaliąją šios srities pusę: bendruomenes, nevyriausybines organizacijas.

„Man atrodo, kad socialinės apsaugos laukas gerokai išsiplės“, - taip kolegą įvertino L.Kukuraitis.

Lietuvos katalikų bažnyčios vadovas Gintaras Grušas L.Kukuraitį pavadino „šeimos žmogumi, kurio gyvenimas rodo, kad suderinti atsakomybę šeimai ir atsakomybę visuomenei yra įmanoma.“

„L.Kukuraitis – sąžiningas, atsakingas savo srities profesionalas, kuriam iš tiesų rūpi padėti labiausiai kenčiantiems visuomenės nariams. Jo patirtis Vilniaus arkivyskupijos „Carite“ rodo, kad jis moka suburti bendram darbui nevyriausybinio sektoriaus, valdžios atstovus ir paprastus žmones – savanorius iš visuomenės“, - BNS teigė Vilniaus arkivyskupas.