Šeštadienį Seimui projektą pateikusi Seimo narė Virginija Vingrienė sakė, kad tai nebūtų didelė finansinė našta savivaldybėms, tačiau didelė pagalba žmonėms.

„Dalis šių žmonių, neturėdami savo būsto ir neišgalėdami jo įsigyti, gyvena dažniausiai savivaldybės suteiktuose socialiniuose būstuose, privalėdami susimokėti būsto nuomos mokestį. Pagal šiandien galiojančių teisės aktų nuostatas, šios išlaidos nekompensuojamos. Jo nesant, rimtų sveikatos problemų ar sunkią negalią turintys žmonės, pragyvenantys iš itin skurdžių pajamų, dėl savo sunkios materialinės padėties ir nuolat brangstančio pragyvenimo itin sunkiai verčiasi. Įvertinus šių žmonių svarų indėlį į Lietuvos laisvės, nepriklausomybės ir demokratijos siekį, turime išspręsti jų skurdo problemas, užtikrinant šiems žmonėms orias gyvenimo sąlygas“, - sako V. Vingrienė.

Jos pateiktam Kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymo pataisų projektui po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Projektas plenariniame posėdyje toliau bus svarstomas pavasario sesijoje. Šiuo klausimu taip pat nuspręsta kreiptis Vyriausybės išvados.

Pagal dabar galiojančio įstatymo nuostatas, nukentėjusiems asmenims numatytos 50 proc. kompensacijos už būsto šildymą, vandenį, nuotekas, dujas, kietąjį ir skystąjį kurą, elektros energiją, laidinio telefono abonentinį (mėnesinį) mokestį, žemės, esančios po daugiaaukščiu gyvenamuoju namu, mokestį ir kitas paslaugas, išskyrus būsto nuomą.

Savivaldybės būstų nuomininkai, sulaukę sąskaitų už nuomą, buvo nemaloniai nustebinti. Kai kuriems jos išaugo beveik tris kartus. Klaipėdiečiai įsitikinę, kad valdžia iš jų nori atimti paskutinę ubago lazdą.

Panaikino buvusią lengvatą

Tris nepilnamečius vaikus auginanti klaipėdietė nuomoja 23 kv. metrų ploto butą Melnragėje.

Klaipėdietė pasakojo, kad anksčiau moteris už būsto nuomą mokėdavo tik 15 eurų. Tačiau paskutinė sąskaita siekė net 44 eurus. Mokestis išaugo beveik tris kartus.

"Mano pajamos per mėnesį – 275 eurai. Dabartinis mokestis man yra didelis smūgis. Anksčiau pateikdavau metinę pajamų deklaraciją ir gaudavau kompensaciją nuomos mokesčiui, o dabar ją panaikino. Iš ubago paskutinę lazdą nori atimti", – pasakojo moteris.

Pasak klaipėdietės, jos šeima nepriklauso socialinės rizikos grupei.

"Vaikai eina į mokyklą. Mokosi puikiai. Gaila, kad į nieką nėra atsižvelgiama. Pasikeitė įstatymas ir viskas. Turime mokėti visą, komercinį, mokestį. Niekur taip pasaulyje nėra", – dėstė moteris.

Pasak klaipėdietės, net rinkos kainomis tokio būsto nuoma kainuotų 30, o ne 45 eurus.

Siūlo ir išeitį

Klaipėdos savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vyriausioji specialistė Laima Mažeikienė paaiškino, kad savivaldybės būsto gyventojams nuoma išaugo, nes nuo liepos įsigaliojo įstatymo pakeitimai. Dabar nuomininkai nebegauna kompensacijos.

"Savivaldybei priklauso dviejų rūšių būstai: savivaldybės gyvenamosios patalpos, kurių iki 2002 m. neprivatizavo gyventojai, ir socialiniai būstai. Nuoma išaugo pirmiesiems. Pagal naująjį įstatymą negalime taikyti lengvatinio koeficiento. Tad mokama rinkos kaina. Socialinio būsto nuomininkams nuomos mokestis beveik nepasikeitė", – komentavo vyriausioji specialistė.

L.Mažeikienė pasakojo, kad savivaldybės būstų nuomininkai apie pasikeitusią tvarką ir galimybes sumažinti mokestį buvo informuoti laiškais.

"Savivaldybės būstuose gyventojų niekas nekontroliuoja. Nežiūrima, kokios yra jų pajamos, kiek žmonių gyvena. Žmonės, kurių pajamos mažos, gali kreiptis į savivaldybę, kad būtų pakeistas jų būsto statusas iš savivaldybės į socialinį. Tačiau tada atsiras kontrolė. Kasmet reikės pateikti pajamų deklaracijas", – aiškino vyriausioji specialistė.

Kontrolės nori ne visi

Tačiau L.Mažeikienė atkreipė dėmesį, kad pakeitus būsto statusą į socialinį žmonėms dings galimybė jį privatizuoti. Taip pat socialinio būsto gyventojai kasmet turės pateikti pajamų deklaracijas, o pastarosios turės neviršyti valstybės nustatyto dydžio.

"Tokių prašymų sulaukiame daug. Ypač iš pensininkų ir neįgaliųjų – žmonių, kurie neturi sąlygų dirbti. Vien dabar ant stalo yra 30 tokių prašymų. Žinoma, kai kurie pyksta ir nenori kontrolės. Nori mokėti mažai ir turėti patogumus. Dirbantys žmonės, teikdami tokį prašymą, turėtų pasiskaičiuoti. Jei pajamos viršys nustatytąsias, jie vis tiek turės mokėti rinkos kainą", – pabrėžė vyriausioji specialistė.

L.Mažeikienė taip pat įspėjo, kad keisti būsto statuso kasmet nebus galima. Iš viso Klaipėdos savivaldybė turi 1,7 tūkst. savivaldybės būstų.

"Žmonės kreipiasi, tikisi iš mūsų pagalbos. Savivaldybė padėti negali. Ji tiesiog laikosi įstatymų", – tvirtino vyriausioji specialistė.