Kandidatuoti gali aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį įgiję asmenys, turintys ne mažesnę kaip trejų metų vadovaujamojo darbo patirtį.

Jie privalo išmanyti įstatymus, ES teisę, mokėti naudotis informacinėmis technologijomis, mokėti valdyti, kaupti, analizuoti, sisteminti ir apibendrinti informaciją, rengti išvadas ir priimti sprendimus, išmanyti bendravimo, vadovavimo psichologijos, profesinės etikos ir kultūros pagrindus, gebėti juos taikyti praktikoje.

Studijų kokybės vertinimo centras nuolatinio vadovo neturi beveik metus, kai praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje atsistatydino tuometinė direktorė Nora Skaburskienė.

Nuo to laiko įstaigai laikinai vadovauja  Studijų vertinimo skyriaus vedėjo pareigas anksčiau ėjęs Almantas Šerpatauskas.

Studijų kokybės vertinimo centras atlieka išorinį studijų programų ir aukštųjų mokyklų vertinimą bei akreditavimą, sprendžia dėl užsienio institucijose įgytų, su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų pripažinimo Lietuvoje, stebi studijų kokybės lygį, teikia ekspertines išvadas.

„Mes jas akredituojame, tai suteikia galimybę vykdyti priėmimą“, – BNS ketvirtadienį sakė SKVC direktorė Nora Skaburskienė.

Vertintojai išsakė ir pastabų – identifikavo trūkumus, kuriuos programų rengėjai turės ištaisyti. Visgi priėmimas jau gali būti pradėtas.

Maksimalus galimas studijų programos įvertinimas yra 24 balai, tiek nesurinko nė viena nauja pedagogikos studijų programa.

Pradinio ugdymo pedagogika Klaipėdos valstybinėje kolegijoje įvertinta 13 balų, vaikystės pedagogika Vilniaus universitete – 14 balų, mokomojo dalyko pedagogika Vytauto Didžiojo universitete – 15 balų, pradinio ugdymo pedagogika ir ankstyvasis užsienio kalbos mokymas Vytauto Didžiojo universitete – 16 balų, gamtamokslinis ugdymas Vilniaus universitete – 17 balų, ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika Vytauto Didžiojo universitete – 19 balų.

Kol kas akredituotos šešios iš vertintų septynių naujų pedagogų rengimo programų, dar dėl vienos programos sprendimas žadamas artimiausiu metu (ją nori vykdyti Vilniaus kolegija).

„Geriausiai buvo įvertinti studijų programų vykdymui numatomas pasitelkti personalas ir materialieji ištekliai, prasčiausiai – studijų programų tikslai ir numatomi studijų rezultatai, programų sandara bei numatoma studijų eiga. Ekspertai identifikavo studijų programų turinio nuoseklumo ir integralumo trūkumų, pasigedo modernaus požiūrio į studentų pasiekimų vertinimą, mentorių vaidmens ir jų dalyvavimo studijų kokybės užtikinimo procesuose išryškinimo, rekomendavo stiprinti studijų programų vientisumą akcentuojant bendrųjų kompetencijų ugdymą“, – sakoma SKVC pranešime.

Anot jo, naujai telkiami pedagogų rengimo centrai turės įdėti dar daug pastangų, kad pasiektų pedagogų rengimo pertvarkos tikslus ir pradėtų rengti aukštos kompetencijos mokytojus.

Bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas prasidėjo jau prieš dvi savaites, tačiau naujos programos stojantiesiems gali būti pasiūlytos ne tik nuo priėmimo pradžios. Visgi Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas BNS praėjusią savaitę sakė, kad vėliau į sistemą įtrauktos programos gali būti mažiau populiarios.

Šiemet priėmimui į pirmos pakopos pedagogines studijas skiriama 315 valstybės finansuojamų vietų, tai 20 proc. daugiau nei pernai.

Ji laikinai SKVC vadovauja nuo 2013 metų, taip pat laikinąja vadove buvo 2009–2010 metais. Anksčiau N.Skaburskienė yra laikinai vykdžiusi direktoriaus pavaduotojos funkcijas, dirbusi Institucinio vertinimo skyriaus vedėja. Pačiame centre dirbti ji pradėjo 2001 metais kaip vyriausioji specialistė.

N.Skaburskienė nuo 2014 metų yra Centrinės ir Rytų Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų tinklo (CEENQA) tarybos narė, o nuo 2016 metų išrinkta į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo tinklo (ENQA) tarybą, pranešė SKVC.

Iš viso ŠMM organizuotame konkurse dalyvavo trys kandidatai, du iš jų – ne SKVC darbuotojai.

Teismas panaikino Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) ir Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijos (AMVK) skirtą neigiamą veiklos įvertinimą Lietuvos edukologijos universitetui (LEU).

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) trečiadienį tenkino Lietuvos edukologijos universiteto skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti prieš dvejus metus SKVC ir AMVK priimtus sprendimus.

Neigiamo įvertinimo universitetas susilaukė dėl to, kad 2011 metais neturėjo valdymo organo – tarybos, kurios viena iš funkcijų yra tvirtinti aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą. Universitetas taip pat neturėjo ir paties patvirtinto plano.

Pasak universiteto, tokią situaciją lėmė objektyvios, nuo universiteto nepriklausančios kliūtys - aukštoji mokykla tuo metu neturėjo universiteto struktūrinės institucijos, galinčios tvirtinti strateginį planą.

LEU nuomone, buvo pažeistas objektyvumo bei visumos požiūrio principai, nes universitetas įvertintas neigiamai nepaisant to, jog net trys sritys iš keturių buvo įvertintos teigiamai.

VAAT teisėjų kolegija konstatavo, jog šie sprendimai buvo nepagrįsti ir juos panaikino motyvuodamas, jog minėtos institucijos neatliko jokio papildomo tyrimo ir nenurodė, kokie būtent metodikos punktai buvo pažeisti, kokie argumentai tai pagrindžia. Taip pat nustatyta, kad universiteto vertintojai neatitiko nešališkumo reikalavimų.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nuo penktadienio Studijų kokybės vertinimo centrui (SKVC) nebevadovauja Artūras Grebliauskas.

Nuo 2010 metų pavasario centro direktoriumi buvęs A.Grebiauskas BNS penktadienį sakė iš pareigų pasitraukęs savo noru. Jis teigė nenorintis komentuoti savo sprendimo.

"Kaip sakiau jau ne vienam žurnalistui, nekomentuosiu, tiesiog savo noru nusprendžiau ir tiek", - sakė A.Grebliauskas.

Jis neatsakė, kur planuoja dirbti toliau. Anksčiau jis yra dirbęs prezidento Valdo Adamkaus komandoje, dėstytojavęs, dirbęs "Achemoje", "Vilniaus banke", "Klaipėdos medienoje".

Naujienų portalas delfi.lt pranešė, kad pastabų A.Grebliauskui turėjo Švietimo ir mokslo ministerija. Viceministro Rimanto Vaitkaus teigimu, skyrėsi požiūriai į aukštųjų mokyklų vertinimą, kurį atlieka SKVC.

"Turėjome diskusijų su SKVC direktoriumi, bandžiau ir raginau, kad jų požiūris į vertinimą pasikeistų, taptų daugiau vakarietiškas, o ne rytietiškas – kad tai nebūtų bauda, o skatinimas aukštajai mokyklai keistis. Mūsų požiūriai labai išsiskyrė ir ponas A.Grebliauskas išėjo iš SKVC", – delfi.lt sakė viceministras.

Viceministras sakė, kad ruošiama vertinimo sistemos korekcija. Pakeitimus numatoma priimti rudenį. R.Vaitkus atkreipia dėmesį, kad aukštąsias vertina ir akredituoja ta pati institucija – SKVC, taigi sprendimą apskundus, pats centras turi vertinti savas klaidas. Švietimo ir mokslo ministerija siūlo, kad SKVC ir toliau atliktų vertinimą, o sprendimą dėl akreditacijos priimtų Aukštojo mokslo taryba.

Pasak delfi.lt, ministerijos vadovai A.Grebliauskui turėjo priekaištų dėl klaidų, padarytų vertinant Kolpingo kolegiją, priekaištavo dėl nuolatinio bylinėjimosi teismuose ir netvarkos. Kolpingo kolegija vertinta už 2008-2010 metais, kuomet dar nebuvo baigtas naujas pastatas ir prasto įvertinimo sulaukė būtent dėl materialinių išteklių stokos. Neigiamas vertinimas paskelbtas, kai naujas pastatas jau stovėjo.