Pasak pranešimo, A. Anušauskas pasinaudojo proga padėkoti P. Hultqvistui už Švedijos paramą suvaldant neteisėtai sieną kertančių migrantų antplūdį. Lietuvai švedai skyrė čiužinių, elektrinių generatorių, vidaus šviestuvų ir dviaukščių lovų, kai to labiausiai reikėjo.

„Esame dėkingi Švedijai už jos skirtą paramą. Vertiname, kad vienodai matome situacijos sudėtingumą. Nuo vasaros pradžios prasidėjęs nelegalių migrantų antplūdis pro rytinę Lietuvos sieną yra precedento neturinti situacija – tai yra Baltarusijos režimo organizuota hibridinė ataka“, – Švedijos gynybos ministrui sakė A. Anušauskas.

Pokalbio su P. Hultqvistu metu ministras A. Anušauskas taip pat pasidžiaugė tuo, kad tarptautinė parama bei sprendimai atgrasyti nelegalius migrantus ir suteikti Lietuvos kariuomenei papildomus įgaliojimus leido situaciją stabilizuoti.

Anot ministro A. Anušausko, šiuo metu Lietuvai svarbiausias uždavinys yra kuo greitesnis fizinio barjero ties visa Lietuvos-Baltarusijos siena pastatymas, o iki tol Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi toliau aktyviai teikti svarią paramą Vidaus reikalų ministerijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

Savo ruožtu Švedijos gynybos ministras sakė atidžiai sekantis pavojingą situaciją prie Lietuvos sienų bei teigė, kad prieš Lietuvą nutaikytos hibridinės ir dezinformacijos atakos turi įtakos saugumo situacijai visame regione, todėl šalims svarbu keistis informacija ir bendradarbiauti.

„Jeigu kažkas nutiktų mūsų Europos dalyje, manome, kad visi mes būtumėme į tai įtraukti vienokiu ar kitokiu būdu. Todėl turime ruoštis situacijoms, kur mums reikės sąveikos, artimų kontaktų ir galimybių veikti kartu“, – interviu BNS sakė ministras.

Taip jis kalbėjo Baltijos jūros regione tvyrant nerimui dėl Rusijos, prieš maždaug ketverius metus aneksavusios Krymo pusiasalį ir pradėjus remti separatistus Rytų Ukrainoje.

Analitikai teigia, kad būtent Rusijos veiksnys paskatino švedus pastaraisiais metais vis pozityviau galvoti apie priklausymą NATO, nors šalies politikai ir nesiima inicijuoti svarstymų dėl narystės Aljanse.

Švedija glaudžiai bendradarbiauja su NATO taip pat nepriklausančia Suomija ir toliau laikosi tradicinės karinio neprisijungimo politikos – ji nepriklauso jokiems kariniams Aljansams ir pati nusprendžia, kada ir kur dalyvauti karinėse operacijose.

Visgi ši apie 10 mln. gyventojų turinti Europos Sąjungos šalis dalyvauja NATO Partnerystės taikos labui programoje ir, pavyzdžiui, siunčia savo karius į Aljanso misiją Afganistane. Be to, ji dalyvauja Jungtinių Valstijų vadovaujamoje koalicijoje prieš grupuotę „Islamo valstybė“, kur savo pajėgumus skiria ir NATO.

P. Hultqvistas teigė, jog nepaisant Švedijos nepriklausymo NATO bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis yra būtinas, nes jis leidžia dar labiau kelti nacionalinių kariuomenių pajėgumus.

„Žiūrint iš karinio neprisijungimo perspektyvos, tai daryti galima. Mes nekeičiame savo karinės doktrinos“, – sakė ministras.

Klausiamas apie tai, ar Švedija suteiktų karinę pagalbą Lietuvai krizės atveju, jis tvirtino nenorintis spekuliuoti apie scenarijus, kuriems yra daugybė variantų.

„Tačiau svarbiausias dalykas dabar yra diskutuoti, ką Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Švedija, visos šios šalys gali daryti kartu šioje srityje. Ką mes galime padaryti, tai ruoštis, kad galėtume krizę suvaldyti kartu, tačiau taip pat pakeltume kartelę aukštyn tam, kad krizės scenarijus taip ir neišsipildytų“, – teigė P. Hultqvistas.

Į kariuomenę ragina šaukti moteris

Pernai Švedija surengė didžiausias pratybas Baltijos jūros regione per pastarąjį ketvirtį amžiaus. Mokymuose „Aurora“ dalyvavo apie 20 tūkst. karių iš Švedijos ir dar devynių šalių, įskaitant Lietuvą.

„Aurora“ buvo surengta panašiu metu, kaip ir Rusijos ir Baltarusijos organizuotos pratybos „Zapad“, kėlusios susirūpinimą regione dėl savo masto ir scenarijaus.

Švedų politikai sutiko padidinti išlaidas gynybai apie 900 mln. eurų, šalis taip pat įsigyja naujos ginkluotės. P. Hultqvistas teigė, jog šalis taip pat sustiprino povandeninių laivų paieškos pajėgumus po 2014 metų incidento, kai, įtariama, Rusijos laivas įsibrovė į Švedijos teritorinius vandenis.

2016-ųjų pabaigoje Švedija po 11 metų pertraukos sugrąžino karius į strategiškai svarbią Gotlando salą, o pernai lapkritį pranešė ketinanti už beveik milijardą eurų nusipirkti amerikietiškas ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“.

„Pirmiausia, mūsų strategija yra tobulinti karinius pajėgumus nacionaliniame lygyje. Antra, turime bendradarbiauti su visomis kitomis šalimis, su kuriomis mūsų požiūriai sutampa“, – teigė P. Hultqvistas.

Jis taip pat sakė, jog pastaruoju metu gilėjanti Europos Sąjungos gynybos integracija nekelia problemų Švedijai kaip karinio neprisijungimo politikos besilaikančiai šaliai.

„Jeigu mes galime pasiekti ko nors (...), kad galėtume turėti geresnę ginkluotę ar mažesnes jos kainas... Tai yra nauda šalims narėms. Tai neturi nieko bendra su gynybos sąjunga ar kažkuo panašiu“, – kalbėjo gynybos ministras.

2017 metais Švedija paskelbė po septynerių metų pertraukos į kariuomenę grąžinanti šauktinius.

Šiemet tarnybą įvairiuose šalies daliniuose pradės 4 tūkst. jaunuolių, tačiau skirtingai nei Lietuvoje, čia karo prievolininkų sąrašuose atsidūrė ir vaikinai, ir merginos.

„Ateityje turėsime geresnes gynybines pajėgas, jeigu jose tarnaus abiejų lyčių atstovai, ir vyrai, ir moterys“, – tvirtino P. Hultqvistas.

„Palaikau tai šimtu procentų. Laikais, kuriuose gyvename, tai yra pats akivaizdžiausias dalykas, kurį turėtumėme daryti“, – pridūrė jis.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis su svečiu aptars saugumo situaciją regione, Lietuvos ir Švedijos dvišalį bendradarbiavimą bei pastangas stiprinti nacionalinius pajėgumus, bus pristatoma Lietuvos kibernetinio saugumo situacija ir pajėgumų konsolidacija, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Lietuvos ir Švedijos gynybos ministrai per susitikimą didelį dėmesį skirs Europos Sąjungos ir NATO iniciatyvoms, pasidalys artimiausiais planais ir siekiais.

Abi šalys dalyvauja ES Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) formate, skirtame sustiprinti Europos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje.

Švedijos gynybos ministerijos delegacija ketvirtadienį taip pat lankysis Lietuvos kariuomenės Gynybos štabe, kur susitiks su NATO Pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje atstovais.

P. Hultqvistas planuoja dalyvauti ir neformaliame saugumo politikos ekspertų „Sniego susitikime“ („Snow Meeting“).

Į Lietuvą su oficialiu vizitu penktadienį atvyks Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas (Peteris Hultqvistas), informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Jis Vilniuje susitiks krašto apsaugos ministru Juozas Oleku. Ministrai aptars bendradarbiavimą NATO partnerystės formatu, kalbės apie oro erdvės ir jūrų stebėjimo duomenų apsikeitimą, Baltijos ir Šiaurės šalių gynybinio bendradarbiavimą bei kitais gynybos ir saugumo klausimais.

Švedija dar iki Lietuvos narystės NATO teikė paramą Lietuvos kariuomenei - vykdyti ginkluotės ir įrangos perdavimo, medicininės paramos, jūros ir pakrančių stebėjimo sistemos, oro gynybos bataliono, oro bazės įrengimo ir kiti projektai, o Lietuvos karininkai tobulinosi Švedijos karo mokyklose.

Šiuo metu Lietuvos ir Švedijos pajėgos dalyvauja bendrose pratybose Baltijos regione, kariuomenių bendradarbiavimas plėtojamas tarp atskirų dalinių - artimiausius ryšius palaiko karinės oro ir jūrų pajėgos, karo medicinos tarnybos. Pasak KAM, ateityje siekiama gilinti ir intensyvinti šalių praktinį bendradarbiavimą.

Kitąmet pirmąjį pusmetį per 40 Lietuvos karių budės Švedijos vadovaujamoje ES šiaurės šalių kovinėje grupėje, kuri bus sudaryta iš Airijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos ginkluotųjų pajėgų padalinių.

Švedija nėra NATO narė.

Vilniuje prieš mėnesį viešėjęs Švedijos premjeras Stefanas Loefvenas (Stefanas Liofvenas) tvirtino, kad dėl Rusijos karinio aktyvumo regione Švedijai kyla būtinybė peržiūrėti savo gynybinius pajėgumus Baltijos jūroje.

Spalį Švedijoje vykdyta didžiausia nuo Šaltojo karo laikų operacija, per kurią ieškota prie Švedijos krantų pastebėto objekto. Įtariama, jog tai galėjo būti Rusijos povandeninis laivas. Paieškos vėliau nutrauktos.