„Europos Sąjungos atliekų tvarkymo reikalavimai, aplinkosauginės direktyvos vienodos ir Estijai, ir Lietuvai. Taline sutikome profesionalus, kurie eina tuo pačiu atliekų tvarkymo sistemos kūrimo keliu, kaip ir mes“, – pasakojo Šarūnas Reikalas, KRATC direktorius.

KRATC vadovo teigimu, sutartimi įteisinta tai, kas svarbu ir estams, ir Klaipėdos regionui: specialistai keisis informacija, dalysis technologijomis, tobulins vadybą.

„Klaipėdiečiai aktyviai domisi Talino patirtimi rūšiuojant ir tvarkant maisto atliekas. Mums norisi pasiekti aukštesnį mokesčių administravimo lygį – Taline už atliekas nemoka maždaug dešimtadalis teršėjų, o Klaipėdoje tik vienas iš šimto. Yra daug sričių, kur galime vieni iš kitų pasimokyti. Todėl iš epizodinio bendravimo pereiname prie sistemingo keitimosi patirtimi ir žiniomis. Laiku išgirstas geras patarimas gali sutaupyti ne vieną tūkstantį eurų ir milijonus nervų ląstelių“, – sakė Kertu Tiitso, Talino atliekų perdirbimo centro vadovė.

Šarūnas Reikalas pasakojo, kad neoficialus KRATC bendravimas su Talino kolegomis tęsėsi ne vienerius metus. Jų specialistai buvo susitikę tarptautinėse parodose, vyko vieni pas kitus konsultuotis specifiniais atliekų perdirbimo klausimais.

„Viliamės, kad iš mūsų tarptautinės partnerystės kylančios idėjos gali daryti įtakos ir Europos institucijų sprendimams. Kartais teorinės Briuselio rekomendacijos dūžta susidūrusios su mūsų realybe. Su Talino kolegomis esame toje pačioje geografinėje ir klimato zonoje, panašioje ekonominėje situacijoje, naudojame kone identiškas atliekų tvarkymo, apdorojimo technologijas, mūsų savininkai – municipalitetai, kurie reikalauja, jog mokestinė našta klientams būtų kuo mažesnė. Bendras estų ir mūsų balsas gal greičiau pasiektų eurobiurokratų ausis“, – sutarties privalumus vardijo Šarūnas Reikalas, KRATC direktorius.

Vizito metu Estijos atliekų tvarkytojai išsamiai susipažino su Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistema, apžiūrėjo Dumpių sąvartyną, rūšiavimo ir kompostavimo aikšteles, uždarytus sąvartynus, lankėsi atliekų deginimo  jėgainėje. 

Pasidalyti įspūdžiais paprašėme Talino atliekų perdirbimo centro vadovės Kertu Tiitso.

Daug suvaržymų

Kalbant apie atliekų surinkimą, susidarė įspūdis, kad mums dirbti ir uždirbti yra lengviau. Taline kiekvienas konteineris – nesvarbu ar jis yra individualiame gyventojo kieme, ar daugiabutyje, ar verslo įmonėje – turi šeimininką ir už jo aptarnavimą mokamas konkretus mokestis.

Mes surenkame mokesčius, šias lėšas naudojame mašinoms, mechanizmams, konteineriams įsigyti ir kitoms įmonės reikmėms.

O jūsų KRATC renka vietinę rinkliavą, kuri patenka tiesiai į savivaldybės kasą, tačiau bendrovė tais pinigais pasinaudoti negali.

Mums tai pasirodė keista.

Lyginant su Estija, pas jus šalyje atliekų tvarkymo veikla labai suskaidyta ir apribota. Pavyzdžiui, mes galime teikti visą paslaugų paketą nuo konteinerio pastatymo, atliekų surinkimo iki visiško atliekų perdirbimo. O jūsų KRATC tik administruoja, tačiau neturi priemonių, kad galėtų surinkti atliekas.

Tai akivaizdžiai trukdo, kai reikia skubiai sureaguoti į kliento skundą ir pašalinti atliekas. Mes Taline esame įsivedę tvarką, kad per 24 valandas nuo pranešimo apie netvarką atliekas turime išvežti.

Klaipėdos KRATC tokios galimybės neturi – jie neturi savo mašinų, darbuotojų, todėl tik gali prašyti vežėjų, kad tvarka būtų įvesta. Man tikrai neaišku, kodėl Lietuvoje atliekų sistemos administratoriams neleidžiama turėti savo transporto ir patiems išvežti šiukšles.

Estijoje tokių suvaržymų nėra, nors galioja tos pačios Europos Sąjungos direktyvos.

Skirtumai ir panašumai

Kai lyginome mokesčių už atliekų surinkimą rezultatus, tai Klaipėdoje mokesčiai surenkami geriau. Taline mes skaičiuojame, kad apie 10 procentų gyventojų ir verslininkų sugeba išvengti mokesčių ir meta atliekas į svetimus konteinerius.

O Klaipėdoje nemokančių už atliekas yra mažiau nei 2 procentai. Tai labai geras rodiklis. Ko gero, tai ir yra pagrindinis jūsų administracinės sistemos pranašumas, kad praktiškai nebelieka parazituojančių visuomenės narių ir įgyvendinamas europinis principas „teršėjas moka“. Taline mums sunkiai sekasi sugaudyti visus teršėjus – kažkas gyvena priemiestyje ir atveža atliekas į miestą, Talino verslininkai atvirkščiai – suinteresuoti slėpti atliekas, veža jas į pamiškes.

Sistema veikia gerai

Apžiūrėję, kaip Dumpių sąvartyno gamykloje išrūšiuojamos atliekos bei kaip tvarkomas sudegintų atliekų šlakas, išvydome analogišką sistemą, kokia yra ir pas mus.

Vienintelis skirtumas – Estijoje jau keletą metų atskirai surenkamos ir perdirbamos virtuvės atliekos. Mes iš virtuvės atliekų gaminame kompostą. Žinoma, kaip ir Klaipėdoje, taip ir Estijoje komposto poreikis yra mažas, todėl mes jį kaupiame bei ieškome rinkų, kur kompostą būtų galima realizuoti.

Čia yra erdvės Baltijos šalių atliekų tvarkytojų bendradarbiavimui – sukaupus didelį kiekį galėtume jį pasiūlyti Afrikos ar Arabijos pusiasalio valstybėms, kur jo tikrai reikia.

Beje, kalbant apie bendradarbiavimą, profesionalams keistis informacija ir patirtimi yra būtina. Todėl su Klaipėdos RATC ketiname pasirašyti bendradarbiavimo sutartį. O apibendrinant tai, ką išvydome per tris viešnagės dienas Lietuvoje, galime sakyti, kad jūsų atliekų surinkimo sistema sudėtingesnė, tačiau  ji veikia gerai.

O antrame etape – atliekų perdirbimo – iš esmės ir Taline, ir Klaipėdoje naudojame tas pačias technologijas ir pasiekiame panašius rezultatus.