Vis dėlto, pasak kai kurių pardavėjų, dabartinis susidomėjimas tautine atributika yra mažesnis nei prieš kitas valstybės šventes.

Pasak prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, artėjant liepos 6-ajai tautinės atributikos pardavimai išauga beveik tris kartus.

Išaugusius jos pardavimus pastebi ir Lietuvos paštas – šiemet jie padidėjo apie 30 proc. Lietuvos pašto komunikacijos vadovė Deimantė Žebrauskaitė pažymi, kad daugiau tautinės atributikos pašto skyriuose parduodama prieš visas valstybines šventes.

„Tikėtina, kad tam įtakos gali turėti ne tik tinkama tokių prekių distribucija, bet ir didėjantis pilietinis sąmoningumas“, – BNS teigė D. Žebrauskaitė.

Internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ pardavimų vadovės Kristinos Liškauskaitės teigimu, likus maždaug dviem savaitėms iki liepos 6-osios Lietuvos vėliavų pardavimas pakyla 2,5 karto, tačiau palyginti su Vasario 16-osios ar Kovo 11-osios šventėmis, jų perkamumas yra mažesnis.

Be to, pasak „Pigu.lt“ atstovės, šiemet, palyginti su ankstesniais metais, pastebimas mažesnis susidomėjimas tautine atributika.

„Šiais metais matome mažesnį susidomėjimą tautine atributika. Manome, kad tai gali įtakoti aktyvus vėliavų pirkimas kovo mėnesį, kai žmonės pirko vėliavas gerokai intensyviau nei įprastai“, – BNS sakė K. Liškauskaitė.

Perkamiausias atributas – vėliavos

Pasak „Maximos“ atstovės E. Dapkienės, perkamiausios tautinės atributikos prekės – valstybinė bei istorinė (su Vyčiu) Lietuvos vėliavos. Jos teigimu, pirkėjai taip pat aktyviai perka suvenyrines šalies vėliavėles su koteliu bei automobiliams skirtas vėliavėles.

„Valstybinė vėliava bei istorinė Lietuvos vėliava su Vyčiu yra paklausiausios tautinės atributikos prekės. Taip pat populiarios suvenyrinės Lietuvos vėliavėlės su koteliu bei automobilinės vėliavėlės“, – BNS sakė E. Dapkienė.

„Pastarosiomis dienomis yra išaugę tušinukų, medžiaginių maišelių, magnetų, pažymėtų Vyčio ženklu ir kitais tautiniais simboliais, pardavimai“, – pridūrė ji.

Pasak D. Žebrauskaitės, Lietuvos pašte tarp perkamiausių tautinės atributikos prekių yra Lietuvos valstybinė vėliava, kepuraitės su Vyčiu, popierinė Lietuvos vėliavėlė, taip pat ženkliukai su šalies vėliava ir herbu.

Lietuvos pašto atstovės teigimu, šiemet pastebimas ir didelis klientų susidomėjimas Ukrainos tautine atributika.

„Žmonės perka Ukrainos vėliavas, vėliavos spalvų skareles, įvairius lipdukus. Dėmesio sulaukia Ukrainos laisvės gynėjams skirtas pašto ženklas, taip pat ir nuo birželio vidurio prekyboje esantys lipdukai, kuriuose įamžintas Lietuvos žmonių Ukrainai padovanotas bepilotis orlaivis „Bayraktar“, – teigė D. Žebrauskaitė.

Kadangi tai bus valstybinės šventės – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – išvakarės, klubas kviečia sirgalius pasipuošti tautine atributika ir stebėti rungtynes nemokamai.

Rungtynių pradžia – 14 valandą.

Norime priminti, kad visada nemokamai rungtynes stebi vaikai, moksleiviai iki 18 metų, pensinio amžiaus sulaukę žmonės ir negalią turintys žmonės.

„Sportininkai nuolat akcentuoja, kad žaisti už Lietuvą ir milijonus aistruolių jiems yra svarbiau negu poilsis po įtempto sezono. Todėl ir tikri krepšinio gerbėjai savo komandą palaiko, kad ir kas benutiktų – visiems kartu lengviau atsitiesti po pralaimėjimų, o pergalėmis džiaugtis – smagiau. Nors šįkart žygis iki čempionato medalių baigėsi, deja, per anksti ir komandos pasirodymas truko porą savaičių, tačiau pirkėjai šlavė įvairiausią su Lietuva ir krepšiniu susijusią atributiką“, – sako didžiausio Lietuvos prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Atslūgus čempionato aistroms prekybos tinklo specialistai palygino tautinės atributikos pardavimus 2017-ųjų rugpjūtį, prieš prasidedant Europos vyrų krepšinio čempionatui, su šių metų rugpjūčiu, t. y. prieš pat pasaulio vyrų krepšinio čempionatą. Rezultatas kalba pats už save: tautinės atributikos pardavimai šįmet buvo net dviem trečdaliais – 65 proc. – didesni.

Viena populiariausių prekių buvo Lietuvos trispalvės ir istorinės vėliavos su Vyčiu, kurių paklausa, lyginant šiųmetį rugpjūtį su tuo pačiu laikotarpiu prieš dvejus metus, padidėjo 69 proc. Vėliavėlių, tvirtinamų ant automobilių, paklausa praėjusį mėnesį, lyginant su 2017-ųjų rugpjūčiu, buvo trečdaliu didesnė.

Vasarą augo ir marškinėlių su tautine ir krepšinio atributika pardavimai, o trispalvių šalikų paklausa liko maždaug tokia pat kaip prieš dvejus metus. Užtat krepšinio kamuolių paklausa, lyginant su 2017-ųjų rugpjūčiu, išaugo net 46 proc. Krepšinio kamuolių paklausą išaugino „Maximos“ parduotuvėse pardavinėti išskirtinio dizaino „Molten“ krepšinio kamuoliai. Tai yra oficialaus 2019-ųjų Pasaulio krepšinio čempionato kamuolio replikos.

Ir į Kinijos arenas palaikyti krepšininkų nuvykę sirgaliai, ir likę prie televizorių ekranų Lietuvoje mėgo dažyti veidus ir rankas specialiais trijų spalvų dažais. Tiesa, šįmet veido grimo ir dažų paklausa yra trečdaliu mažesnė nei 2017-aisiais. V. Drulienė spėja, kad įtakos tam galėjo turėti pasiūlyta naujovė sirgaliams – kaukės su krepšininkų veidais. „Rugpjūtį prekyboje pasirodžiusios kaukės su žinomų Lietuvos krepšininkų atvaizdais sulaukė didelio susidomėjimo. Krepšinio rungtynių stebėjimas, įsikūnijant į Lietuvos rinktinės krepšininkus, tapo smagia pramoga“, – pažymi V. Drulienė.

O kad lietuviams krepšinis yra daugiau negu sportas, rodo pirkėjų dėmesys išskirtinėms prekėms – nuo šių metų pradžios didžiosiose prekybos tinklo parduotuvėse galima įsigyti Rimanto Kaukėno paramos grupės marškinėlius su Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidėjų atvaizdais. Marškinėlius įsigiję žmonės paremia onkologinėmis ligomis sergančius vaikus.

Mažiausiai dėmesio šįmet sulaukė riešo raiščiai, pirštinės ir triukšmalazdės – pastarąsias pakeitė garsinės dūdos, leidžiančios dar triukšmingiau išreikšti palaikymą krepšinio aikštelėje prakaitą liejantiems sportininkams.

V. Drulienė viliasi, kad įsigyta sirgalių atributika ilgai neužsigulės – jau kitąmet lietuviai galės mojuoti vėliavomis ir kelti ovacijas per Tokijo olimpines žaidynes. Ne veltui sportininkai mėgsta sakyti, kad jaučia sirgalių palaikymą net per atstumą.

– Kuomet viešėjome Breste, minėjote, kad šiandien Baltarusijos mokyklose istorija prasideda tik nuo Antrojo pasaulinio karo.

– Jeigu kitose Europos šalyse kalbama apie Antrajį pasaulinį karą, Baltarusijoje pasakojama tik apie Didįjį tėvynės karą, bandant nuslėpti faktą, kad iki 1941 metų Sovietų Sąjunga ir Vokiečių naciai buvo sąjungininkai. Apie tai, kad Vakarų Baltarusija iki 1939 metų buvo Lenkijos dalimi, galima atrasti labai mažai informacijos. Dar vienas įdomus faktas – baltarusių vaikai mokyklose nemokomi apie sovietų-nacių paradą, vykusį 1939 metais rugsėjo mėnesį Breste, kur naciai iškilmingai perdavė Pietinę Lenkiją (dabartinę Vakarų Baltarusiją) į Sovietų Sąjungos rankas.

– Kada baltarusiai atrado tikrąją savo šalies istoriją, be sovietinės propagandos įtakos?

– Baltarusiai pradėjo atrasti savo istoriją 1991-aisiais ir baigė vos už kelių metų, kai Aleksandras Lukašenka atėjo į valdžią. Tada istorija vėl tapo uždara tema, perrašoma prorusiška maniera. Dabar baltarusiai sužino tikrąją šalies istoriją iš tėvų, senelių pasakojimų, taip pat iš nepriklausomų autorių knygų.

– Neseniai lietuviai nusprendė atsisveikinti su sovietinėmis skulptūromis, mat šios nebeatitinka laisvos šalies vertybių. O kaip į sovietinį palikimą reaguoja baltarusiai?

– Pirmoji desovietizacija Baltarusijoje prasidėjo iš karto po sovietų sąjungos žlugimo. Kai kurios gatvės buvo pervadintos baltarusių garbei ir svarbiems šalies įvykiams. Kalbant apie sovietinius monumentus, jie tarsi „nematomi“ – žmonės jų nepastebi. Kas kelis metus kuriamos peticijos dėl komunistų monumentų pakeitimo baltarusiškais, bet valstybės ideologija vis dar pagrįsta sovietine praeitimi – institucijos atsisako jas pakeisti teigdamos, kad tai – mūsų praeitis.

Tiesa, institucijos taip pat didžiuotis praeitimi Sovietų Sąjungoje – 2015 metais gegužės 9 dieną teisėsaugos ministras buvo apsirengęs NKVD uniforma. Jis teigė, kad taip pasipuošė norėdamas pagerbti saugumo pareigūnus. Tuo pačiu metu Minske, masinių žudynių vietoje „Kuropaty”, kurioje 1937-1941 metais NKVD saugumo pareigūnai nušovė nuo 30 000 iki 250 000 baltarusių, aktyvus jaunimas rengė eitynes, kuriose smerkiami komunistiniai nusikaltimai, o procesija lydima armija su riaušių policija. Už dalyvavimą eitynėse Baltarusijos piliečiai buvo sulaikomi, jiems skirtos baudos, o kartais net – įkalinimas.

– Ar tiesa, kad tarp Baltarusijos jaunimo atkeliauja "mada" atrasti savo tautinę tapatybę – tampa madinga kalbėti baltarusiškai, prisiminti LDK laikus, tautinę baltarusių vėliavą, Vytį?

– Tautinio identiteto mada ir simbolizmas tarp naujos kartos baltarusių buvo visada. Tačiau simbolizmo naudojimas Baltarusijoje gresia baudomis ir įkalinimu – net jeigu pakabinsi tautinę vėliavą ir ši bus matoma iš gatvės – atsidursi policijoje. Jeigu pasipuoši drabužiais su Vyčio simbolika – taip pat patrauksi pareigūnų dėmesį. Situacija pradėjo keistis nuo 2014 metų, kuomet Rusija užpuolė Ukrainą – tuomet Baltarusijos valdžia pradėjo atlaidžiau žiūrėti į tautinius simbolius.

– Europos ir Baltarusijos jaunimas: kuo skiriamės ir kuo esame panašūs?

– Dažnai lankausi įvairiuose Europos miestuose ir matau, kad baltarusų ir europiečių jaunimas yra labai panašus. Jie nori mylėti, smagiai praleisti laiką, keliauti ir įgyti gerą išsilavinimą. Skirtumas tas, kad baltarusių jaunimas nesieja savo ateities su gimtuoju kraštu. Paaugliai iš Rytų Baltarusijos svajoja gyventi Rusijoje, o jaunimas iš Vakarų Baltarusijos – Europoje. Taip yra todėl, kad Bresto jaunimas gali laisvai gauti Šengeno vizą ir išvykti pamatyti, kaip gyvena Vakarų Europa. Pavyzdžiui, daugeliui jaunų žmonių viza kainuoja 90 eurų. Į šią sumą įeina vizos kaina, mokesčiai ir draudimas. Tai – nemaži pinigai, kuriuos reikia išleisti norint pamatyti, kaip žmonės gyvena Vakaruose.

Jeigu norime aplankyti Maskvą, tereikia įsigyti bilietą už 20 eurų. Priešingai, jeigu norime aplankyti Vilnių – reikia pasiruošti dokumentus, sumokėti daugiau nei 100 eurų vizai, draudimui, tuomet laukti daugiau nei dvi savaites, norint sužinoti, ar bus išduotas leidimas keliauti.

– Kalbėjome apie propagandą Baltarusijos mokyklose, bet smalsu pasiteirauti, kokia situacija šalies universitetuose? Koks valstybės požiūris į studentus?

– Daug baltarusių nenori studijuoti vietiniuose universitetuose dėl vienos svarbios priežasties - „Raspredelenie” (paskyrimo). Jeigu žmogus baigs mokyklą gerais balais, tuomet studijuos nemokamai, tačiau iš karto po universiteto baigimo, valstybė nusiųs bent dviems metams dirbti priemiestyje su 100 eurų per mėnesį alga. Įsivaizduokite, ką ši prievolė reiškia jaunam žmogui – gyventi kaime, kuriame – 30 močiučių ir plynas laukas. Jeigu nenori šios prievolės, teks valstybei sumokėti 17 000 dolerių. Tokių istorijų mūsų šalyje labai daug.

Apibendrinant, požiūris į studentus Baltarusijoje atsispindi šioje fotografijoje. Čia matote dviejų Bresto universitetų aikštę. Vienintelis dalykas čia – mažas fontanas, kurį supa juosta. Tačiau ši juosta nereiškia, kad čia vyksta rekonstrukcija, o tiesiog, kad draudžiama prisiliesti.

Google street view

– Ar jums pačiam teko lankytis Lietuvoje? Jeigu taip, kokį įspūdį paliko mūsų šalis?

– Lietuvoje lankiausi daug kartų. Daugiausia – Vilniuje, Klaipėdoje ir Druskininkuose. Kai esu Lietuvoje, emociškai jaučiuosi kaip namuose. Nors lietuvių ir baltarusių kalbos skirtingos, vaikščiodamas Vilniaus gatvėmis, jaučiu mūsų bendrą šimtametę istoriją.

Įspūdingo trispalvio šaliko ant kaklo neužsivyniosi, mezginį vargiai vienas ir pakelsi. Jo pradžia - Geležių miestelyje. 

Autorė sako, jog prie jo prisidėjo kone visas Panevėžio rajonas. Tautinį nepriklausomybės šaliką vietiniai dar vadina šimtmečio vienybės simboliu. Jis pradėtas megzti dar 2017 metais ir iki šiol neužbaigtas. 

Vis dėlto megzti moka toli gražu ne visi. Kad patriotinė nuotaika įsibėgėja ir Vasario 16-osios šventė jau čia pat, jaučia ir prekybininkai. Į parduotuves keliauja pirkėjai, ieškantys tiek vėliavų, tiek dovanų su tautiškais motyvais. 

Prekybininkai pastebi, jog pastaruoju metu įsivyrauja tendencija, kad kai kurie žmonės Lietuvos valstybės atkūrimo dieną valstybinės vėliavos spalvomis nori pasipuošti nuo galvos iki kojų. 

Smulkieji prekybininkai sako, jog žmonės atributikai su tautiškais motyvais vidutiniškai išleidžia nuo 10 iki 15 eurų. Didžiuosiuose prekybos tinkluose - taip pat tautinės atributikos pardavimų pikas. 

Prekybos centruose tuštėja ne tik tautinės atributikos lentynos, bet kaip ir pridera per gimtadienį gausiai perkami tortai ir desertai. 

„Geltona, žalia ir raudona spalvomis, Vyčiu bei kita lietuviška simbolika pažymėtos atributikos ir drabužių paklausa šokteli aukštyn jau metų pradžioje. Šiemet populiariausios tautinės atributikos prekės išlieka nepakitusios nuo pernai metų: tai suvenyrinės Lietuvos vėliavėlės, tautinių spalvų pirštinės bei kepurės, vyriškos bei moteriškos kojinės, megzti tautinių spalvų šalikai bei ženkliukai Lietuva. Ir nors didesnė šių prekių paklausa buvo juntama praėjusiais metais, kuomet minėjome Lietuvos šimtmetį, šiemet smulkesnė tautinė atributika vis dar susilaukia pirkėjų dėmesio. Skaičiuojame, kad per šiuos metus įvairios tautinės atributikos prekių esame pardavę jau daugiau nei 20 tūkst. vienetų“, – teigia lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Remiantis atliktomis apklausomis, dovanas artimiesiems ar draugams valstybinių švenčių proga dovanoja kas dešimtas „Maximos“ pirkėjas.

„Dažniausiai dovanojami smulkūs valstybės atributika pažymėti aksesuarai – raktų pakabukai, ženkliukai su šalies vėliava ar Vyčiu, taip pat tradicinis lietuviškas maistas. Šiais metais asortimente turime ir naujovių: valstybinių vėliavų rinkinį, automobilinį oro gaiviklį su Vyčio ženklu, marškinėlius su Lietuvos žemėlapiu. Tad savo artimuosius valstybinės šventės proga norintys pradžiuginti žmonės tikrai ras iš ko pasirinkti“, – priduria „Maximos“ komercijos vadovė.

Apklausų duomenys rodo, kad Valstybės atkūrimo dienai iš anksto ruošiasi apie dešimtadalis gyventojų, o ją švęsdami dauguma žmonių išsiverčia su nebrangia, simboline atributika, kurią perka papuošti namams ar padovanoti draugams, artimiesiems. Tam lietuviai dažniausiai skiria iki 20 eurų.

„Mūsų tinklo parduotuvėse pirkėjai šiemet taip pat pirko ir didelio formato valstybines vėliavas, jų esame pardavę jau kelis šimtus. Šis skaičius šiais metais mažesnis, kadangi pernai žmonės šių vėliavų pirko daugiau, ruošdamiesi valstybės šimtmečio minėjimui“, – sako V. Drulienė.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ savo klientams siūlo daugiau nei šimtą skirtingų tautinės atributikos prekių, pusė jų yra pagamintos Lietuvoje.

Geltona, žalia, raudona spalvomis puošti automobiliai birželio 2 dieną rinkosi prie „Siemens“ arenos. Čia renginio dalyviams buvo įteikta premjero Sauliaus Skvernelio dovana – Lietuvos trispalvė. Premjero sveikinimą perdavė jo patarėjas Skirmantas Malinauskas. Sugiedoję Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“ ir į dangų paleidę kelis šimtus geltonų, žalių bei raudonų balionų, ekipažai Kalvarijų gatve vėliau pajudėjo Katedros aikštės link, po to Gedimino prospektu važiavo prie Seimo.

Čia buvo galima pamatyti beveik kiekvieną amerikietiškų visureigių gamintojo modelį: nuo kelionių dvasia ir laisve alsuojančių „Wrangler“ ir „Renegade“ iki lietuvių itin mėgstamų „Grand Cherokee“ ir „Compass“. Tarp jų – ir patys naujausi, ir kiek daugiau išbandymų jau patyrę automobiliai.

Prisidėti prie dovanos Lietuvai galėjo kiekvienas „Jeep“ vairuotojas. Iš anksto užsiregistravę vairuotojai gavo paketus su automobilio papuošimui reikalingomis medžiagomis: lipdukus stogui ir variklio dangčiui, vėliavėles. Kaip pasakojo „Jeep Club Lithuania“ prezidentas Nerijus Laurinaitis, automobiliai intensyviai dekoruojami buvo savaitę iki renginio ir puošė įvairių šalies miestų gatves.

Renginio organizatoriai – „Jeep Club Lithuania“ ir „Krasta Auto“ – džiaugiasi klubo narių aktyvumu. „Simpatijos „Jeep“ automobiliams vienija daug skirtingų žmonių, tačiau juos visus jungia dar ir stipri meilė Lietuvai“, – sako idėjos sumanytojai.

Organizuotą dalyvių koloną lydėjo ir eismo saugumą važiavimo sostinės gatvėmis metu užtikrino Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai policijos patruliniais automobiliais ir motociklais.

„Maximos“ pardavimų duomenimis, populiariausių tautinės atributikos prekių 10-ukas šiemet atrodo taip:

Popierinė suvenyrinė Lietuvos vėliavėlė, kurių nuo metų pradžios iki šios dienos nupirkta per 12 tūkst. vienetų;

Tušinukas „Lietuva“, kurių šiemet nupirkta per 4 tūkst. vienetų;

Lietuvos vėliavėlė su mediniu koteliu - per 3 tūkst. vienetų;

Trispalvės pirštuotos pirštinės - 2,8 tūkst. vienetų;

Vyriškos kojinės su vėliavos spalvų motyvais - per 2,7 tūkst. vienetų;

Tautinių spalvų dryžuota kepurė su bumbulu - 2,7 tūkst. vienetų;

Moteriškos kojinės su vėliavos spalvų motyvais - 2,3 tūkst. vienetų;

Megztas šalikas „Lietuva“ - per 2,2 tūkst. vienetų;

Ženkliukas „Lithuania“ - 2,2 tūkst. vienetų;

Tautinių spalvų šalikas - per 2,1 tūkst. vienetų.

Toliau populiariausių tautinės atributikos prekių sąraše šiemet taip pat rikiuojasi lipdukai, suvenyrinės žvakės, pieštukai, silikoninės apyrankės ir magnetukai.

Pirkėjai šiemet kur kas aktyviau ieškojo valstybės vėliavų. „Maximos“ pardavimų duomenimis, nuo sausio mėnesio iki Kovo 11 dienos oficialaus formato Lietuvos valstybės vėliavų šiemet nupirkta bemaž 3,8 tūkst. Didžiausiose parduotuvėse šiemet visą Lietuvos vėliavų asortimentą sudaro 7 vėliavos. Jų kainos siekia nuo 0,58 euro centų už popierinę vėliavėlę iki 29 eurų už brangiausią valstybės istorinę vėliavą.

Didysis vėliavų pirkimo pikas užfiksuotas vasarį, kai Lietuva rengėsi švęsti Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną.

Lyginant su praėjusiais metais, kur kas didesnis tautinės atributikos poreikis fiksuotas ir tarpušvenčiu - nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios. Per šį laikotarpį prekių, kurios simbolizuoja visos valstybės šventę, šiemet buvo įsigyta 90 procentų daugiau negu 2017 metais.

„Artėjant šimtosioms Vasario 16-osios metinėms, trispalvių vėliavų pardavimai dar labiau šoktelėjo – per porą vasario savaičių Pigu.lt internetinėje parduotuvėje jų nupirkta beveik tiek pat, kiek per visą sausį, o palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pardavimai šoktelėjo aštuonis kartus, – sako Pigu.lt rinkodaros vadovė Giedrė Vilkė.

Pasak jos, parduotuvė iš tiekėjų nuolat gauna vėliavų ir jų stiebų bei laikiklių papildymus, tačiau šie išperkami akimirksniu, – štai nauja dviejų šimtų trispalvių siunta buvo išpirkta per kelias valandas.

Nuo sausio pradžios iki vasario 14 d. nupirkta beveik trigubai daugiau vėliavų kotų ir laikiklių nei per visus 2017 metus. Dažniausiai pirkėjai, formuodami pirkinių krepšelį, įsigyja visą komplektą – vėliavą, kotą ir laikiklį.

Ruošiantis šimtmečio minėjimui pirkėjus domina ir kita tautinė atributika: „Silikoninių apyrankių per sausį ir kelias vasario dienas nupirkta beveik 10 kartų daugiau nei per visus 2017 metus – beveik pusantro tūkstančio. Paklausios ir suvenyrinės vėliavėlės, ypač popierinės, kurių nupirkta 6 kartus daugiau, o medžiaginių – 4 kartus daugiau nei per visus pernai metus. Automobilinių vėliavėlių paklausa per pusantro šių metų mėnesio dvigubai viršijo visus 2017 metų pardavimus“, – sako G. Vilkė.

Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat – prie gyvenamųjų namų valstybinių švenčių dienomis: Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją.

Valstybės atkūrimo šimtmečio šventė ne juokais išjudino lietuvius savo namus puošti tautine atributika.

„Jau mėnesį laiko pardavimai yra neįtikėtinai išaugę. Tai akivaizdžiai yra susiję su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio švente, – sako internetinės parduotuvės lietuviskaatributika.lt direktorė Ž. Valančiauskienė. – Skirtingos atributikos pardavimai išaugę nuo 5 iki 10 kartų. Pirmiausia buvo itin perkamos didžiausios vėliavos, vėliau ir iki šiol – įvairūs aksesuarai, mažytės popierinės vėliavėlės, kurias dabar naktimis gaminame. Žmonės mielai perka kepuraites, pirštines, šalikus – viską, ką galima dėvėti, kuo pasipuošti.“

Prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė taip pat pastebi, kad Lietuvos šimtmečio šventės laukimas ir vis daugiau informacijos šia tema skatina tautinės atributikos paklausą. „Fiksuojamos pardavimų tendencijos rodo, jog šimtmečio laukimo nuotaikos pasiekė piką. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai vasario mėnesį, visos tautinės atributikos prekių paklausa šoktelėjo 200 proc., o vėliavų pardavimai išaugo net 800 proc. Pavyzdžiui, jei praėjusiais metais pirmoje vasario pusėje pirkėjai įsigijo 43 valstybines vėliavas, šiais metais jų pardavėme beveik 1300 vienetų“, – sako ji.

Fiksuojamos pardavimų tendencijos rodo, jog šimtmečio laukimo nuotaikos pasiekė piką.

„Rimi Lietuva“ rinkodaros ir viešųjų ryšių vadovė Dalia Kybartaitė sako, kad tautinės atributikos pardavimai „Rimi“ parduotuvėse auga kasmet, o ryškesnis pardavimų augimas fiksuojamas jau nuo praėjusių metų.

Tuo metu prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė nepastebi išaugusios tautinės atributikos paklausos: „Šiuo metu lietuviška tautine atributika prekiaujama tik didžiosiose prekybos tinklo „Iki“ parduotuvėse. Stebėdami šios produkcijos pardavimus ne pirmus metus, matome, kad jos paklausa yra stabili.

Trispalvėmis gyventojai stengiasi pasirūpinti ne tik prieš valstybės šventes vasarį, kovą bei liepą, bet ir dažnesnėmis progomis – palaikydami Lietuvos sportininkus tarptautinėse varžybose arba, pavyzdžiui, Lietuvos atlikėjus „Eurovizijos“ dainų konkurse. Artėjant Lietuvos valstybės šimtmečiui, išaugusios paklausos „Iki“ parduotuvėse kol kas nepastebėta.“

D. Kybartaitė irgi pastebi, kad atributikos paklausa išauga sporto švenčių metu, pardavimus skatina olimpiada, krepšinio čempionatai.

„Taip pat daugiau atributikos parduodama miestų parduotuvėse, kur gausu turistų. Ten daugiausiai perkami magnetukai, ženkliukai, puodeliai su nacionaline simbolika. Ne miesto centro parduotuvėse daugiausiai perkamos vėliavos, šalikai. Šiuo metu daugiausiai parduodame vėliavų, ženkliukų“, – teigia „Rimi“ atstovė.

Perka viską: nuo magnetukų iki didžiausių vėliavų

V. Drulienės teigimu, besiruošdamas valstybės atkūrimo šimtmečiui, prekybos tinklas „Maxima“ gerokai išplėtė savo siūlomos tautinės atributikos asortimentą.

„Esame lietuviškas prekybos tinklas, todėl siūlome platų tautinės atributikos pasirinkimą. Praėjusiais metais tautine atributika paženklintą asortimentą išplėtėme apie 30 proc., o artėjant Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui, neseniai pasirinkimą „Maximoje“ papildė dar apie 40 naujų skirtingų prekių lietuviškumo tematika.

Kaip ir ankstesniais metais, pirkėjai labiausiai domisi įvairaus formato tautinėmis ir valstybinėmis vėliavomis, smulkiais suvenyrais: magnetukais, raktų pakabukais, rašymo priemonėmis bei tautiniais motyvais dekoruotomis stiliaus detalėmis“, – pasakoja pašnekovė.

Pasak B. Čaikauskaitės, daugiausiai nuperkama tos atributikos, kuri turi ne vien estetinę, bet ir praktinę funkciją, todėl galima teigti, kad gyventojai nevengia su valstybės simboliais gyventi kasdien, neišskirdami valstybinių švenčių. „Žinoma, dalis nuperkamos atributikos iškeliauja į užsienį kaip suvenyrai“, – kalba B. Čaikauskatė.

Ž. Valančiauskienė pažymi, kad jos vadovaujama internetinė parduotuvė specialiai išplėtė asortimentą – pasigamino specialios atributikos, skirtos atkurtos valstybės šimtmečiui.

„Ji – taip pat labai populiari. Pačius įvairiausius suvenyrus su šimtmečio atributika, panašu, perka įmonės klientų ar darbuotojų dovanoms.

Dirbame po 15 valandų, naktimis, o žmonės neįtikėtinais tempais perka tautinę atributiką, nespėjame sąskaitų išrašinėti. Tai, žinoma, yra labai džiugu, ir pradžioje labai džiaugėmės, bet dabar jau esame labai pervargę“, – atvirauja pašnekovė.