Tačiau didžiosios technologijų kompanijos praleido šią žinutę. Daugelio šios industrijos atstovų pasaulėžiūrą suformavo Johno Perry Barlow „Kibernetinės erdvės nepriklausomybės deklaracija“, kurioje aiškiai atmetami senojo, neinternetinio pasaulio apribojimai ir kišimasis.

Štai citata iš ten: „Ateities vardu prašau jūsų, praeities žmonės, palikti mus ramybėje. Nesate laukiami tarp mūsų. Neturite suvereniteto ten, kur renkamės mes.“

Tai, žinoma, narciziška nesąmonė. Kad ir kokią didelę savo gyvenimo dalį praleidžiate internete, vis tiek, be kita ko, naudojatės viešaisiais keliais, tikitės, kad produktai bus saugūs, kreipiatės į teismą, jei su jumis netinkamai elgiamasi, ir tikitės, kad jūsų šalis apgins save ir jus nuo agresijos.

Arogancija žengia drauge su neišmanymu. Atrodo, kad akademinės informatikos ir su ja susijusių dalykų studijos dažnai neleidžia išmanyti pilietiškumo, politologijos, teisės, tarptautinių santykių ar filosofijos. Dėl to menkai informuotas libertarizmas yra prastas pagrindas priimti sprendimus, susijusius su pasaulį keičiančiomis technologijomis.

Viena pirmųjų to iliustracijų – reakcija į Edwardą Snowdeną, JAV Nacionalinės saugumo agentūros kontraktininką, kuris 2013 metais nutekino gausybę savo vyriausybės paslapčių, o tada pabėgo į Maskvą. Jo teiginiais, kad jis vykdo kampaniją prieš Vakarų šnipinėjimo tarnybų piktnaudžiavimą valdžia, daugelis patikėjo, ypač į privatumą orientuotame interneto aktyvistų pasaulyje.

Britų, amerikiečių ir kitų sekimo veiksmai, nors, be abejonės, esantys plataus masto, vykdomi vadovaujant išrinktiems politikams, juos kontroliuoja ir leidžia teismai, be to, juos prižiūri teisės aktai. Šias apsaugos priemones galima tobulinti, tačiau jos yra daug geresnės už Rusijoje ir Kinijoje vyraujančias sistemas ir už tai, kaip didžiosios technologijų bendrovės negailestingai ir savanaudiškai elgiasi su savo vartotojų duomenimis.

Praėjus dešimčiai metų, E. Snowdeno sekėjų sumažėjo. Tačiau juos išjudinęs mąstymas vėl iškilo. Technologijų magnatui Elonui Muskui, be kitų įmonių, priklauso bendrovė „SpaceX“, valdanti palydovinio interneto sistemą „Starlink“. Naujoje Walterio Isaacsono biografijoje atskleidžiama, kad E. Muskas pernai nurodė inžinieriams išjungti „Starlink“ ryšį aplink Krymą, kad būtų išvengta Ukrainos dronų smūgio į ten esančius Rusijos karinius laivus.

Elektroninė navigacija naudojant „Starlink“ – pigi, patikima ir lanksti – labai padėjo Ukrainai nuo pat pradžių priešintis Rusijos puolimui. Neaišku, ar E. Muskas išjungė esamą „Starlink“ aprėptį, ar atsisakė ją išplėsti. Tačiau bepiločiai buvo išmesti į krantą nieko nepadarę.

Gindamasis technologijų magnatas sakė, kad Rusijos ambasadorius Vašingtone jį įspėjo, jog Krymo užpuolimas sukels branduolinį atsaką. Jei jis būtų leidęs tai padaryti, tuomet „SpaceX“ „būtų aiškiai prisidėjusi prie didelio karo akto ir konflikto eskalavimo“, teigė E. Muskas socialiniame tinkle „X“.

Aukšto rango Ukrainos pareigūnas Mychaila Podoliakas jam atsakė: „Neleisdamas Ukrainos dronams sunaikinti dalies Rusijos karinio laivyno per „Starlink“ trukdžius, Elonas Muskas leido šiam laivynui apšaudyti Ukrainos miestus raketomis „Kalibr“. Dėl to žūsta civiliai gyventojai, vaikai. Tokia yra neišmanymo ir didelio ego kokteilio kaina.“

Tai, kad E. Muskas apskritai klausė Rusijos ambasadoriaus patarimų, yra blogai. Dar blogiau, kad jis, matyt, nesugretino jų su JAV pareigūnų nuomone. Be to, jis be leidimo perdavė W. Isaacsonui konfidencialius pokalbius su Ukrainos vicepremjeru Mychaila Fedorovu.

Kol kas E. Muskui pavyko išsisukti nuo atsakomybės. Tačiau jo elgesys atskleidė nacionalinio saugumo spragas dėl geopolitinių kvailysčių ir iškėlė klausimą, ar krizės atveju nereikėtų nacionalizuoti didžiųjų technologijų bendrovių. Paaiškinkite tai akcininkams.

Specialus mokestis yra naujausia ES priemonė, skirta pažaboti Silicio slėnio milžines, ir gali dar labiau padidinti įtampą tarp Briuselio ir Vašingtono, kurių santykiai jau ir taip yra įtempti dėl Amerikos prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) planų įvesti didelius plieno ir aliuminio importo muitus.

„Mūsų iki interneto atsiradimo galiojusios taisyklės neleidžia mūsų narėms apmokestinti skaitmenines kompanijas, veikiančias Europoje, kai jų fizinis buvimas yra menkas ar jo nėra“, – nurodė už ekonominius reikalus atsakingas Europos Sąjungos komisaras Pierre‘as Moscovici (Pjeras Moskovisis).

Komisaras savo Briuselyje pateiktais siūlymais siekia susigrąžinti milijardus eurų iš daugiausia JAV kompanijų, kurios perveda savo pelną iš vienos Europos šalies į kitą, kad mokėtų mažiau mokesčių.

„Šis dabartinis teisinis vakuumas sukuria rimtą mūsų valstybių narių viešųjų įplaukų trūkumą, – per spaudos konferenciją Briuselyje sakė P. Moscovici. – Mes apytikriai skaičiuojame, kad tai galėtų mums per metus generuoti mažiausiai 5 mlrd. eurų, jeigu būtų nustatytas 3 proc. mokestis.“

Komisaras pažymėjo, kad tai nėra „prieš GAFA („Google“, „Apple“, „Facebook“ ir „Amazon“) ar prieš JAV nukreiptas mokestis“.

Už tokį mokestį itin pasisakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas). Šis klausimas bus aptartas ketvirtadienį per ES vadovų susitikimą.

EK skaičiuoja, kad skaitmeninės kompanijos vidutiniškai sumoka 9,5 proc. pelno mokestį, palyginti 23,3 proc., kuriuos sumoka tradicinės bendrovės. Tačiau technologijų milžinės su tuo nesutinka ir teigia, kad naujasis siūlomas mokestis yra „populistinis ir klaidingas pasiūlymas“.

„Mažų mažiausiai šis mokestis Jungtinėse Valstijose bus įvertintas kaip priešiškas veiksmas jau ir taip beprasidedančiame prekybos kare“, – mano Kompiuterių ir komunikacijų pramonės asociacijos mokesčių specialistas Johannesas Beckeris (Johanesas Bekeris).

Kaip skelbta anksčiau, ES nori, kad technologijų milžinės mokesčius mokėtų nuo visų pajamų, gautų Europos Sąjungoje, o ne tik nuo pelno. Remiantis projektu, su kuriuo susipažino AFP, mokesčio tarifas sieks 2–5 proc.

Mokestis bus taikomas kompanijoms, kurių metinė pasaulinė apyvarta viršija 750 mln. eurų. Į tokių kompanijų sąrašą pateks „Google“, „Facebook“, „Apple“, „Amazon“, „Twitter“, „Airbnb“ ir „Uber“.

Savo ruožtu JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas (Stivenas Mnušinas) anksčiau perspėjo nekelti grėsmės dideliems įnašams, kuriuos JAV darbo rinkai ir ekonomikos augimui daro technologijų kompanijos.

„JAV griežtai pasisako prieš bet kurios šalies pasiūlymams išskirti skaitmenines kompanijas“, – penktadienį pareiškė S. Mnuchinas.

Manoma, kad mokestis bus taikomas įmonėms, kurių metinė apyvarta pasaulyje viršija 750 mln. eurų, o bendros apmokestinamosios įplaukos ES yra didesnės nei 50 mln. eurų.

Savo ruožtu „Financial Times“ pažymi, kad planai apmokestinti įmonių įplaukas prieštarauja tarptautinėje bendruomenėje priimtiems standartams, pagal kuriuos mokesčiai taikomi pelnui, o ne įplaukoms.

Tačiau pasiūlymai įvesti tokį mokestį jau sulaukė Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos palaikymo ir šis retas sutarimas rodo, kad politikai nori pakeisti požiūrį į apmokestinimą.

Daugiau nei 120 bendrovių, įskaitant „Apple“, „Facebook“, „Google“, „Microsoft“, „Twitter“ „Tesl) ir „SpaceX“, federaliniam apeliaciniam teismui pateikė bendrą teisinį dokumentą, kuriame pateikia argumentų prieš draudimą pabėgėliams bei septynių musulmoniškų šalių piliečiams atvykti į Jungtines Valstijas.

„Tesla“ vadovas Elonas Muskas (Ilonas Maskas) šiuo metu priklauso D. Trumpo patarėjų grupei, ir kol kas neaišku, kaip tokie veiksmai paveiks jo vaidmenį toje grupėje.

Tuo tarpu „Uber“ įkūrėjas Travisas Kalanickas (Trevisas Kalanikas) praėjusią savaitę atsistatydino ir prezidento patarėjų grupės pareikšdamas, kad nenori būti siejamas su prezidento politika.

Teisinės priemonės rodo, kad didelės svarbos turintis technologijų sektorius, kuris prezidento rinkimų kampanijos metu pasisakė prieš D. Trumpą, greičiausiai artėja prie didesnių mūsų su naująja administracija.

„Technologijų sektorius pasipriešins prezidentui, kai matys, kad jis kelia grėsmę šio sektoriaus interesams. Kalbant apie imigraciją, visos šios kompanijos yra itin priklausomos nuo užsieniečių mokslininkų ir inžinierių. Manau, kad santykiai pablogės, nes dauguma technologijų kompanijų samdo vadinamosios Y kartos atstovus – jaunus ir progresyvius žmones, kurie nepritaria tam, ką daro D. Trumpas“, – sakė Brookingso instituto Technoloinių inovacijų centro direktorius Darrellas Westas (Darelas Vestas).

Jis taip pat pabrėžė, kad technologijų sektoriui „iš esmės nieko nereikia iš valdžios“. „Beveik visos technologinės inovacijos yra finansuojamos privataus sektoriaus. Jiems tereikia lengvo reguliacinio prisilietimo“, – sakė jis.

Bijo kito žingsnio

Teismui pateiktame dokumente technologijų kompanijos teigia, kad valdžios sprendimas jau sukėlė problemų technologijų sektoriui, kuris yra itin priklausomas nuo „užsienyje gimusių talentų“.

„Dėl nestabilumo ir neapibrėžtumo JAV bendrovėms bus sunkiau samdyti vienus iš didžiausių pasaulyje talentų, kas trukdys bendrovėms konkuruoti pasaulinėje rinkoje“, – nurodoma dokumente, kurį palaikė ir kelios technologijų sektoriui nepriklausančios bendrovės, kaip „Levi Strauss“ ar jogurto gamintoja „Chobani“.

Jame taip pat teigiama, kad aukštos kvalifikacijos žmonės „nenorės atvykti į šalį, jeigu jie gali būti atkirsti nuo savo sutuoktinių, senelių, giminaičių ir draugų“.

Sausio 27 dieną D. Trumpas pasirašė įsaką, kuriuo visa šalies pabėgėlių perkėlimo programa stabdoma mažiausiai 120 dienų, pabėgėliams iš Sirijos draudžiama patekti į JAV neribotą laiką, o septynių musulmoniškų šalių (Irano, Irako, Libijos, Somalio, Sudano, Sirijos ir Jemeno) piliečiams į šalį nebus leidžiama atvykti 90 dienų.