„Aš manau, kad atėjo laikas kažką keisti. (...) Klaida, kai stengiamasi viską padaryti, o išėjo komplikacija, kuri baigėsi labai skaudžia išeitimi. Tačiau mūsų teisinė bazė nėra palanki, ypač mūsų, medikų, atveju“, – kalbėjo Ž. Saladžinskas.

„Lietuvoje neturime klaidų suvokimo, klaidų supratimo kultūros medicinoje“, – pabrėžė medikas.

Prieš posėdį kalbėdamas su žurnalistais jis mediciną lygino su tokiomis sritimis kaip aviacija, atomine energetika, kur įvykstančios klaidos nagrinėjamos sistemiškai.

„Klaidos medicinoje – jos buvo ir bus. Ir, deja, mes jų nei su teisminiais sprendimais, nei be jų neišvengsime“, – kalbėjo chirurgas.

„Vieno atvejo svarstymas – nieko nepakeis“, – pridūrė jis.

Trečiadienį buvo pabaigtas šios bylos nagrinėjimas: savo kalbas pasakė advokatai bei kaltinamasis, į jas atsakyti galėjo prokurorė ir nukentėjusieji.

Bylos duomenimis, 2015 metais chirurgas pacientei atliko storosios žarnos naviko šalinimo operaciją, tačiau prieš ją nepadarė visų būtinų tyrimų diagnozei patikslinti.

Per operaciją medikas pažeidė moters blužnį, išsivystė kraujavimas ir blužnis buvo šalinama, o šios procedūros metu pažeidus kasą, išsivystė ūmus kasos uždegimas ir pacientė mirė.

Ž. Saladžinskas teisme anksčiau sakė prisiimantis atsakomybę „žmogiškąja prasme“ ir dėl šios nelaimės labai besigailintis, bet taip pat pabrėžė, jog operacija buvo labai sudėtinga.

Nuosprendį skelbti byloje numatoma kovo 16 dieną.

Advokatai: medikas turi būti išteisintas

Pasak dviejų mediką ginančių advokatų, nors jis pats teigia kaltę pripažįstantis, kaip teisininkai jie nemato pagrindo jį nuteisti.

„Prašau gerbiamo teismo priimti teisingą sprendimą, gydytoją dėl pareikštų kaltinimų išteisinti“, – teisme kalbėjo advokatas Kristupas Ašmys.

Jo kolega Dalius Gintautas pateikė analogišką poziciją. Šis advokatas, baigiamojoje kalboje papasakojęs istoriją, kaip Ž. Saladžinskas gydė jį patį ir diagnozavo iki tol nenustatytą ligą, pabrėžė, jog atėmus medikui teisę dirbti, kaip prašo prokurorė ir nukentėjusieji, nukentės ne tik pats chirurgas, bet ir jo pacientai, negausiantys aukščiausios kvalifikacijos pagalbos.

Advokatas K. Ašmys žurnalistams pabrėžė, jog tokios bylos kaip ši kuria situaciją, kai medikai nesiryš operuoti.

„Jeigu mes teisiame gydytoją už tuos procentus (komplikacijų tikimybės – red.), kitą kartą jums visiems atsigulus pas gydytoją, jis jūsų neoperuos paprasčiausiai. Arba mes suteikiame šansą žmogui išgyventi ir bandome jį išgelbėti, arba mes jo iš viso neoperuojame“, – kalbėjo jis.

Pasak advokato, medicina tapo savo pasiekimų auka, kai tikimasi, jog visi atvejai bus sėkmingi.

„Dėl savo sėkmės išgelbėjant žmogaus gyvybę, mes norime, kad tai būtų šimtaprocentinė sėkmė. Taip gyvenime nėra ir, tikriausiai, nebus niekados“, – teigė jis.

Jo kolega D. Gintautas teisme teigė, kad ši byla, kurioje ikiteisminis tyrimas buvo ne kartą nutrauktas, o po to vėl atnaujintas, yra kerštas.

Kerštas, štai, kas veda šioje byloje. Kerštavimas chirurgui.

„Kerštas, štai, kas veda šioje byloje. Kerštavimas chirurgui“, – teigė jis.

Gynėjas taip pat retoriškai klausė, gal ir prokuroro darbo trūkumu reikėtų laikyti atvejus, kai jo kaltinamas asmuo būna išteisinamas.

„Ar nebus taip, kad didelė žala atsiranda dėl to, kad valstybinis kaltintojas, nemokėdamas tinkamai kaltinti, daro didelę žalą žmogaus reputacijai?“, – svarstė D. Gintautas.

Prokurorė mato pagrindą baudžiamajai atsakomybei

Prokurorė Auksė Lipkevičienė ankstesniame posėdyje siūlė už pareigų neatlikimą ir neatsargų gyvybės atėmimą medikui skirti subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant tokiam pačiam laikotarpiui.

Taip pat prašoma taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dvejus metus uždrausti dirbti medicinos įstaigose.

Ž. Saladžinskas žurnalistams teigė, kad tai „reikštų pabaigą“, nes nematytų galimybės po tokios pertraukos grįžti.

Šiam atvejui ir pasiūlytai bausmei sulaukus plataus atgarsio visuomenėje ir medikų bendruomenėje, kaltintoja pabrėžė, kad šiuo atveju pakako kaltę įrodančių duomenų, leidusių bylą baigti ir perduoti teismui.

„Mes remiamės tuo, kas yra baudžiamojoje byloje, tai yra faktiniai duomenys. Šiuo atveju, tikrai noriu paneigti nuomonę – galbūt visi galvoja, kad prokuroras pats nueina į operaciją, apžiūri žmogų ir nustato, kad kažkas yra blogai. Tikrai ne, mes remiamės tuo, kas baudžiamojoje byloje surinkta“, – po posėdžio žurnalistams sakė prokurorė.

„Įstatymai leidžia netaikyti baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatoma, kad jos nėra“, – apie argumentus, jog medikas neturėtų būti teisiamas dėl klaidos, sakė A. Lipkevičienė.

„Tuos duomenis mes vertiname kaip pakankamus kilti baudžiamajai atsakomybei“, – pridūrė ji.

Posėdžio metu ji pabrėžė, kad dėl mediko veiksmų atsirado ypač sunkios pasekmės bei skeptiškai vertino argumentus, esą operacija buvusi labai sudėtinga.

„Tai buvo įprastinė operacija, planinė, jokių požymių ekspertai nenustatė, kurie rodytų, kad didesnė tikimybė kilusių komplikacijų buvo dėl paciento kūno ypatumų“, – posėdyje kalbėjo ji.

Nukentėjusieji: tai ne klaida, o aplaidumas

Civilinį ieškinį yra pateikę trys pacientės artimieji – mirusiosios gyvenimo draugas, sūnus ir anūkas. Byloje pateiktas 13,5 tūkst. eurų turtinis civilinis ieškinys – jį sudaro laidojimo išlaidos, taip pat ieškinys dėl neturtinės žalos, siekiantis iš viso apie 240 tūkst. eurų.

Mirusios pacientės vyras verslininkas Zigmantas Dargevičius yra įsitikinęs, kad tai nebuvo viso labo klaida ir mano, kad operaciją chirurgas atliko aplaidžiai.

Svarbu, kad jis toliau nebepjautų žmonių. Man vienas tikslas buvo nuo pirmos dienos.

„Tai nėra medicininė klaida, tai yra aplaidumas. Sudraskyti du sveikus organus – blužnį ir kasą nėra medicininė klaida“, – įsitikinęs jis.

Nukentėjusysis mano, kad medikas nepasiruošė operacijai, o po operacijos pacientės būklė nebuvo tinkamai stebima.

Jis teigia nesiekiantis, kad medikui būtų paskirta kokia nors bausmė, tik norėtų, kad jis nebegalėtų dirbti.

„Svarbu, kad jis toliau nebepjautų žmonių. Man vienas tikslas buvo nuo pirmos dienos“, – žurnalistams teigė jis.

Z. Dargevičius įsitikinęs, kad medikas ir toliau neatsakingai operuos, todėl mano, kad bent kelerius metus jam teisė dirbti turėtų būti atimta.

Piktina prokurorės siūlymas

Kauno klinikų chirurgas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius gydytojas koloproktologas Žilvinas Saladžinskas teisiamas dėl pacientės mirties. Jam atliekant sudėtingą storosios žarnos operaciją 2015 m. buvo pažeista moters blužnis, prasidėjo kraujavimas, ir blužnį teko pašalinti, o šios procedūros metu pažeidus kasą, išsivystė ūmus kasos uždegimas ir pacientė mirė.

Kaltinimą šioje byloje palaikanti prokurorė Auksė Lipkevičienė prašo medikui skirti lygtinę laisvės atėmimo bausmę ir dvejus metus uždrausti dirbti mediko darbą. Toks siūlymas sukėlė audringą medikų reakciją socialiuose tinkluose. Medikai savo nuotraukas ėmė ženklinti grafika, tarsi jų atvaizdas būtų atsidūręs šautuvo taikiklyje, ir užrašu – "Rytoj gali teisti mane".

Kerštu pavirtęs teisingumas neišgydo skausmo ypač tada, kai norime bausti ne blogį, o klaidą ar nelaimę. Tiesiog visi mes, medikai ir pacientai, esame kare su vėžiu ir kartais neatlaikome jo puolimo.

Taip savo nuotrauką feisbuke pakeitė ir Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkės pavaduotoja Jurgita Sejonienė. "Natūralu, kad mūsų, medikų bendruomenė, palaiko kolegą. Mes situaciją vertiname kiek kitaip nei pacientės šeima ar medicinoje nedirbantys žmonės. Manome, kad Lietuvoje yra daug teisinio reglamentavimo problemų. Nenormalu, kai savo darbą dirbantis gydytojas ar kitas specialistas yra prilyginamas nusikaltėliui, žmogžudžiui tais atvejais, kai atsitinka nesėkmės, klaidos, – sakė J.Sejonienė, įsitikinusi, kad tokiu keliu medicinos problemos neturėtų būti sprendžiamos. – Jei nustatomi procedūriniai pažeidimai ar kompetencijos trūkumas, juos reikia taisyti, bet ne bausti žmogų ir atimti iš jo galimybę dirbti."

"Profesorius nėra žudikas"

Gydytojai socialiuose tinkluose dalijasi ir Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovo profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus teisiamą mediką palaikančiu įrašu. "Šiandien aš esu Žilvinas Saladžinskas, nes nenoriu, kad vieno iš mano dėstytojų ir kolegų garbė būtų sutrypta į purvą, o laisvė apribota kalėjimo grotomis. Daugeliui studentų ir kolegų Profesorius Žilvinas yra išsilavinimo ir profesionalumo pavyzdys. Aš esu su juo šiandien, nes nenoriu pasakyti – buvo. Nepaisant viso artimųjų skausmo, Profesorius nėra žudikas. Jaučiu pyktį ir jį suprantu. Kerštu pavirtęs teisingumas neišgydo skausmo ypač tada, kai norime bausti ne blogį, o klaidą ar nelaimę. Tiesiog visi mes, medikai ir pacientai, esame kare su vėžiu ir kartais neatlaikome jo puolimo, – rašo V.Kasiulevičius. – Aš žinau, kad šiandien palaikydami ketinamą teisti kolegą turbūt nesulauksime visuomenės pritarimo. Žmonės mus laiko visagaliais, bet tokie nesame. Tai milžiniškų lūkesčių persunktoje visuomenėje paaiškinti yra mažai galimybių. Bet esame mes patys su savo sąžine, savo kančia ir nedingstančiu kaltės jausmu prieš savo pacientus ir savo šeimas. Stovėti šalia kolegos šią akimirką labai nedidelė pareiga, nepaisant mus nuolat kaustančios baimės."

Vytautas Kasiulevičius

Priminė nekaltumo prezumpciją

Praėjusią savaitę teismams, prokuratūrai ir žiniasklaidai buvo išplatintas LMS kreipimasis Dėl vykdomo spaudimo ir visuomenės nuteikimo prieš medicinos darbuotojus. Jame teigiama, kad visuomenės nuteikimo prieš medicinos darbuotojus, formuojamos nuomonės teismams bei daromo spaudimo Ž.Saladžinskui, jo darbdaviui ir aplinkai.

Šiuo laišku LMS ragino teismų sistemos darbuotojus ir žiniasklaidos atstovus nuosekliai laikytis Lietuvos, kaip teisinės valstybės, konstitucinių principų ir susiformavusios teismų praktikos.

"LMS primena, kad Lietuvoje galioja nekaltumo prezumpcija, todėl iš anksto (nepasibaigus baudžiamosios bylos nagrinėjimui, teismui nepriėmus nuosprendžio ir pastarajam neįsiteisėjus) teigti ir nuteikti visuomenę, kad Gydytojas yra kaltas, jog "byloje įrodytas priežastinis ryšys tarp chirurgo veiksmų ir pacientės mirties", taip pat kitaip iš anksto suformuoti nuomonę apie Gydytojo kaltę ir atsakomybę, yra neteisėta, neprofesionalu, nedalykiška ir neetiška", – rašoma kreipimesi, kuriuo pripažįstama, kad medicininių nesėkmių, komplikacijų ir netyčinių klaidų sveikatos priežiūroje buvo, yra ir bus, tačiau jas taisyti reikėtų kitaip.

LMS taip pat teigia, kad komplikacijos yra individuali žmogaus organizmo reakcija į taikomą gydymą. "Net aukščiausio lygio sveikatos priežiūros specialistai, savo srities šviesuliai ir profesionalai, turintys ilgametės pacientų gydymo patirties ir tarptautinės praktikos, nėra ir negali būti 100 proc. tikri, kad, paskyrus atitinkamą gydymą, pacientui nebus komplikacijų. (…) Antra, komplikacija ir gydytojo netyčinė klaida yra skirtingi, tačiau daug bendrų požymių turintys reiškiniai. LMS nuomone, šiuo metu egzistuojantis teisinis reguliavimas, kuriuo priimamas sprendimas dėl komplikacijos atskyrimo nuo gydytojo netyčinės klaidos, nėra gana pagrįstas ir išsamus klinikine prasme. Akivaizdu, kad aiškumo ir nuoseklumo nebuvimas šioje srityje gali lemti šališko, neobjektyvaus ir neteisingo sprendimo priėmimą", – rašoma kreipimesi. Tuo pačiu LMS atkreipė dėmesį į Ž.Saladžinskui siūlomų sankcijų adekvatumą, proporcingumą ir šių sankcijų galimus padarinius ne tik šiam gydytojui, tačiau ir Kauno klinikoms bei pacientams.

Teisinis reguliavimas, kuriuo priimamas sprendimas dėl komplikacijos atskyrimo nuo gydytojo netyčinės klaidos, nėra gana pagrįstas ir išsamus klinikine prasme. Aiškumo ir nuoseklumo nebuvimas šioje srityje gali lemti šališko, neobjektyvaus ir neteisingo sprendimo priėmimą.

Kreipimesi taip pat rašoma, kad Ž.Saladžinskas yra aukštos profesinės kompetencijos ir kvalifikacijos specialistas, mokslų daktaras, profesorius, išleidęs daug mokslinių, praktinių ir taikomųjų leidinių, su kuriais būsimi gydytojai chirurgai įgyja išsilavinimą ir tobulina kvalifikaciją bei kompetenciją, jis yra gerai pacientų vertinamas (remiantis pacientų atsiliepimais internete) . "Taigi, siūlomos sankcijos (uždraudimas dvejus metus praktikuoti) neproporcingumas ir neadekvatumas aptariamoje situacijoje sukeltų neigiamų padarinių: pačiam Gydytojui, nes būtų prarandami profesiniai įgūdžiai; pacientams, nes dvejiems metams netektų aukštos kvalifikacijos ir kompetencijos medicininės pagalbos, kurią teikdavo Gydytojas", – rašoma kreipimesi.

Kreipimusi LMS ragina teismus kuo išsamiau, nuosekliau ir visapusiškiau išnagrinėti šią bylą ir priimti objektyvų bei pagrįstą sprendimą; prokuratūros atstovus pakartotinai įsigilinti į esamą situaciją, įvertinti žinomas aplinkybes, surinkti duomenis ir informaciją, kuri išsklaidytų esamas arba galimas abejones ir leistų tinkamai įgyvendinti prokuratūros vieną esminių funkcijų – teisingumo – įvykdymą; Sveikatos apsaugos ministeriją imtis aktyvių veiksmų ir peržiūrėti sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvius, veiklos sąlygas ir profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarkas.

Vis tik 53 metų Simonas Bramhallas (Saimonas Bramholas) nesutiko pripažinti savo kaltės dėl kūno sužalojimo.

Ši byla „neturi teisinio precedento baudžiamojoje teisėje“, sakė prokuroras Tony Badenochas (Tonis Badenokas), kalbėdamas apie Karalienės Elzbietos (Elizabeth) ligoninėje Birmingame įvykdytus nusikaltimus.

„Tai nebuvo pavienis incidentas, o dukart pasikartojęs veiksmas, reikalaujantis tam tikrų įgūdžių ir susitelkimo... ir įvykdytas kolegų akivaizdoje“, – sakė kaltintojas, pavadindamas šią bylą „labai neįprasta ir sudėtinga“.

Pasak Karūnos kaltintojų atstovės Elzabeth Reid (Elizabet Reid), „Simonas Bramhallas buvo gerbiamas chirurgas, kuris užpuolė du savo pacientus, atlikdamas jiems operacijas“.

„Tai buvo tyčinis neteisėtos jėgos panaudojimas prieš pacientą, kuriam buvo taikoma nejautra. Toks elgesys yra neteisingas ne tik moraliniu, bet ir kriminaliniu požiūriu. Tai buvo piktnaudžiavimas klientų pasitikėjimu“, – sakė ji.

Iki nuosprendžio, kuris bus skelbiamas sausio 12 dieną, S.Bramhallas buvo paleistas už užstatą.