Teismo posėdžio metu taip pat planuojama pratęsti ilgamečio teisinio ir faktinio bendrovės vadovo Vido Beržonskio apklausą.

Birželio mėnesį vykusios apklausos metu jis patvirtino gavęs bendrovės valdybos pirmininko nurodymą mažinti nuotekų taršą, tačiau per šešerius metus tinkamai parengto problemos sprendimo taip ir nepasiūlęs, nes „norėjęs tęsti darbą“.

V. Beržonskis, kaip ir ne kartą praeityje teistas buvęs bendrovės gamybos vadovas Jonas Garalis, buvo tiesiogiai atsakingi už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą. Prisipažinę dėl nusikalstamų veikų, jie prokuratūros sprendimu baudžiamojoje byloje yra atleisti nuo atsakomybės.

Be V. Beržonskio, pirmadienį teismas planuoja apklausti ir kitus liudytojus.

Turėjo skelbti rugsėjį

Prašymai Šiaulių apygardos teismui kreiptis į ESTT ir KT buvo pateikti dar šių metų birželį. Nutartis planavęs skelbti rugsėjį, teismas jas atidėjo iki spalio, gavęs patikslintus prašymus.

Pastarieji pateikti po to, kai Seimas šių metų liepą Baudžiamajame kodekse (BK) įtvirtino didelės žalos aplinkai apibrėžimą, o tą patį mėnesį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) išaiškino, kad byloje pritaikyta žalos aplinkai atlyginimo pinigais priemonė gali būti naudojama tik kraštutiniais atvejais.

Savo nuomonę dėl bendrovės prašymo kreiptis į KT Šiaulių apygardos teismui taip pat yra pateikęs ir Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Atsiliepimą į tai pateikusi bendrovė teigia, kad AAD objektyviai negali pripažinti konstitucinės teisės abejonių, nes šie trūkumai reiškia ilgamečio institucijų teisėkūros darbo broko pripažinimą.

Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti.

Bylos nagrinėjimas būtų tęsiamas

Jei Šiaulių apygardos teismas nuspręs tenkinti bendrovės prašymą, ESTT bus prašoma išaiškinti, ar pagal ES teisę žala aplinkai gali būti kildinama tik iš išleistų teršalų fakto, neatliekant realaus jų poveikio aplinkai tyrimo.

Taip pat, ar galima ES aplinkosaugos sritį reglamentuojančias direktyvas aiškinti kaip leidžiančias tokį reguliavimą, pagal kurį žalos aplinkai faktas ir dydis būtų nustatomas išskirtinai pagal į aplinką išleistų teršalų kiekį.

Keliamas klausimas ir dėl to, ar ES valstybės narės, įskaitant ir Lietuvą, gali prioritetą teikti ne aplinkos atkūrimo priemonių įgyvendinimui, o civiliniams ieškiniams dėl žalos atlyginimo pinigais, skirtais valstybės biudžetui, o ne aplinkos atkūrimui.

KT būtų prašoma nustatyti, ar reguliavimas, susijęs su žalos aplinkai dydžio bei reikšmingo neigiamo poveikio nustatymu, galėjo būti įtvirtintas ne įstatymu, o poįstatyminiais teisės aktais. Taip pat keliami klausimai dėl įstatyme nenustatyto pagrindo netvirtinti žalą padariusio asmens pasiūlytų aplinkos atkūrimo priemonių, neapibrėžtų šiai procedūrai reikalingų terminų.

Atitinkamai KT prašoma nustatyti, ar AAĮ nuostatos, nedraudžiančios vienu metu AAD reikalauti įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones ir atlyginti žalą aplinkai pinigais, atitinka Konstitucijai.

Kaltinimai 14 asmenų

Apie tai, kad iš „Grigeo Klaipėdos“ į Kuršių marias per „Klaipėdos vanduo“ nuotekų kolektorių galėjo būti išleidžiamos iš dalies biologiškai apvalytos nuotekos paaiškėjo 2020 m. sausį.

Su tuo susijusi byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Joje sprendžiama dėl 14 asmenų atsakomybės.

Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti.

Bendrovė dėl išleistų teršalų yra prisiėmusi atsakomybę ir įsipareigojusi iš Kuršių marių pašalinti visus jai inkriminuojamus teršalus.

Šiam tikslui įgyvendinti su AAD derinamas aplinkos atkūrimo priemonių planas, kuris numato dvi teršalų iš Kuršių marių išėmimo priemones – Paviršinių nuotekų valymo įrenginių Klaipėdos mieste įrengimą ir teršalus kaupiančių nendrių biomasės Kuršių marių gamtinėje aplinkoje pjovimą. 

Radinys išgąsdino

Vienos iš taip atrodančios šio nuosprendžio kopijos paskutinį lapą su jį priėmusių teisėjų vardais, pavardėmis bei parašais ir valstybės herbu, esančiu šio teismo antspaude, vieną 2021-ųjų lapkričio vidurdienį rado sulenktą perpus ir įkištą į jo tvorą vienos kaimo bendruomenės pirmininkas, atstovavęs šią bendruomenę vienoje iš nesibaigiančių 28-erių metų P. Kašalyno bylų.

Tai buvo nuosprendžio, kuriuo bendruomenės pirmininkui 2021-ųjų spalio pabaigoje pavyko išsikovoti, kad P. Kašalynui įsilaužusiam tų pačių metų vasario 14-osios vakarą su bendrininku į bendruomenės pirtį bei ją nuniokojusiam ir pasisavinusiam suaukotus 141 eurą, būtų sugriežtinta Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų už tai skirta lygtinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, pakeičiant ją į realų įkalinimą tokiam pačiam laikotarpiui.

Ant paskutinio šio pakeisto nuosprendžio lapo su jau minėtomis jį priėmusios teisėjų kolegijos vardais, pavardėmis bei parašais ir valstybės herbu buvo raudonu rašalu užrašyta „VENDETA“ bei „LAIKAS PARODYS“ ir nupieštas degantis namas su kryžiais virš jo. O šalia – necenzūrinis gestas – iškeltas vidurinis rankos pirštas.

Bendruomenės pirmininkas, gyvenantis P. Kašalyno kaimynystėje, žinodamas apie ankstesnius šio išpuolius, suprato minėtą radinį kaip grasinimą jam bei jo šeimai, kurioje auga du mažamečiai vaikai, kad, kai P. Kašalynas atliks šią bausmę, jis kažko jų atžvilgiu imsis.

Kalėjimų departamento nuotr.

Kiti kaimynai buvo pasakoję taip pat pabuvoję panašioje situacijoje, kai P. Kašalynas juos buvo apvogęs, o jie dėl to kreipėsi į policiją. Po tokio jų veiksmo P. Kašalynas buvo atėjęs pas juos į svečius su mačete bei įrankiu, panašiu į kūjį. Be to, neprognozuojamas P. Kašalynas apie tai, kad neatleis bendruomenės pirmininkui, buvo užsiminęs ir kaime esančios parduotuvės savininkui.

Viena ranka muša, kita glosto

P. Kašalynas savo kaltės nepripažino – esą subjauroti paskutinį šio nuosprendžio lapą bei įsikišti jį į savo tvorą, suverčiant kaltę jam ir taip siekiant jį ilgam įkalinti, galėjo ir pats bendruomenės pirmininkas.

Tačiau Alytaus apylinkės teismas šių metų kovą konstatavo, kad taip pasielgė P. Kašalynas. Remtasi ir Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro išvada, kad užrašas „LAIKAS PARODYS“ – tikėtina išraitytas jo.

Tačiau P. Kašalyno bylą nagrinėjusi teisėja išteisino jį dėl kaltinimų valstybės simbolių išniekinimu bei nepagarbos teismui – nes „nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių.“ Bet nuteisė dėl bendruomenės pirmininko terorizavimo, grasinat padegti šio namus bei padaryti kitokią pavojingą jo šeimos narių sveikatai bei gyvybei veiką.

Už tai P. Kašalynui skirtas vienerių metų laisvės atėmimas. O subendrinus šią bausmę su ankstesnių jam paskelbtų kelių nuosprendžių paskirtomis bausmėmis, kurių P. Kašalynas dar nėra atlikęs, skyrė jam trejų metų ir dviejų mėnesių įkalinimą. Tačiau nepriteisė, kaip jau ne kartą yra buvę, iš P. Kašalyno ir jį šiame teismo procese atstovavusiam valstybės skirtam advokatui daugiau kaip 994 eurus už suteiktą teisinę pagalbą, nes „teisiamąjį atstovauti buvo būtina, o jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neturi jokio turto, t. y. jo turtinė padėtis yra sunki.“

Išgarsėjo kaskadiniu triuku

Net trys iš vienuolikos P. Kašalyno teistumų yra dėl pabėgimo iš Alytaus kalėjimo.

Garsiausias iš jų buvo incidentas Alytaus poliklinikoje, į kurią P. Kašalyną buvo atlydėjęs šių pataisos namų pareigūnas. Tačiau recidyvistui, minančiam teismų slenksčius nuo 18-kos metų, tarp kurio teistumų – ir smurtas artimoje aplinkoje, vagystės, turto sunaikinimai, plėšimai, sukčiavimai, pavyko pareigūną pergudrauti. Nors tada jis pabėgo gana tradiciniu būdu, kai pasiprašęs į tualetą iššoko per šio langą, esantį apie dviejų metrų aukštyje, pareigūnui laukiant už iš vidaus užrakintų tualeto kabinos durų.

Kauno apygardos teismas į apskųsto nuosprendžio P. Kašalynui ir dėl jo grasinimų bendruomenės pirmininkui nagrinėjimą nusprendė šio kalinio neatsivežti. O susijungti su kalėjimu, kuriame jis šiuo metu laikomas, nuotoliniu būdu.

Nagrinėti šį skundą paskirta dviem iš trijų ankstesnės teisėjų kolegijos, tenkinusios prašymą sugriežtinti bausmę P. Kašalynui ir tuo vėl pažadinusios jame tūnantį žvėrį, narių.

Pasak verslininko Žilvino Povilonio, šiuo metu ieškoma rangovų, kurie nugriautų „dvarą“. Jei savininkas pastato nenugriautų, antstolis žada prašyti tai padaryti Statybos inspekcijos.

Ž. Povilonio teigimu, šansų, kad šiuo metu užkonservuotas Vijūnėlės „dvaras“ liks stovėti, nebėra.

„Griaunam, dabar ieškom rangovų, kurie nugriautų. Bandome ieškoti vietinio rangovo, kuris galėtų nugriauti, kad nereikėtų iš Kauno arba iš Vilniaus vežti žmones“, – BNS sakė Ž. Povilonis.

Jis pridūrė, kad rangovai galėtų pradėti dirbti per mėnesį.

Ž. Povilonis 2017-aisiais taip pat teigė esąs pasiruošęs nugriauti 600 kv. metrų ploto Vijūnėlės „dvarą“, buvo parinktas ir rangovas – Alytaus statybų bendrovė „Expolita“, tačiau tuomet „dvaro“ savininkas skundėsi negaunantis Druskininkų savivaldybės leidimo sunkiasvore technika atlikti darbus parko teritorijoje.

Dėl Vijūnėlės „dvaro“ Ž. Povilonis yra kreipęsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Jo teigimu, sprendimas tikriausiai bus susijęs su žalos atlyginimu.

„Jei bus palankus sprendimas, tai aš galvoju, kad Lietuvos Vyriausybė su teismu turės šį sprendimą išanalizuoti. Neaišku, koks tas sprendimas bus – jei jau priėmė nagrinėti bylą, tai jau yra gerai. Čia greičiausiai bus dėl žalos atlyginimo, mes laukiam to dalyko“, – teigė verslininkas.

Griaunam, dabar ieškom rangovų, kurie nugriautų. Bandome ieškoti vietinio rangovo, kuris galėtų nugriauti, kad nereikėtų iš Kauno arba iš Vilniaus vežti žmones.

Pasak jo, kol kas žala, kurią jis norėtų prisiteisti už Vijūnėlės „dvaro“ nugriovimą, nesuskaičiuota.

Dėl vėlavimo vykdyti dar 2016 metų gruodį priimtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą per 6 mėnesius nugriauti neteisėtai parko teritorijoje pastatytus statinius Ž. Poviloniui jau skaičiuojamos baudos.

„Esu sumokėjęs tarp 3–4 tūkst. eurų (baudų – BNS)“, – sakė jis.

Kaip BNS sakė antstolis Regimantas Budreika, po penktadienį paskelbto LAT sprendimo Vijūnėlės „dvaro“ savininkams solidariai skaičiuojama 50 eurų bauda už kiekvieną dieną. Anot jo, jei baudos neduos rezultato ir savininkas pastatų nenugriaus, bus kreiptasi į Statybų inspekciją.

„Mes kreipsimės, kad pati Statybų inspekcija galėtų nugriauti, jeigu matysime, jog patys savininkai to nedarys“, – sakė antstolis.

„Aš suprantu, kad per vieną ar dvi dienas jie griovimo nesuorganizuos. (...) Tačiau, jei matysime, kad po kokio mėnesio griovimas dar nebus vykdomas, galima bus prašyti teismo išduoti vykdomąjį dokumentą, jog inspekcija imtųsi griovimo darbų“, – teigė R. Budreika.

2016 metų gruodį Vilniaus apygardos teismas įpareigojo „dvarą“ nugriauti per šešis mėnesius, tačiau pastatas nebuvo nugriautas. 2018 metų pabaigoje Aukščiausiasis Teismas laikinai sustabdė sprendimo vykdymą, pastato savininkams sutuoktiniams Ž. ir Zinai Poviloniams paprašius pakeisti apygardos teismo sprendimo vykdymo tvarką.

Praėjusį penktadienį LAT atmetė Povilonių prašymą, nurodęs, kad rekonstravus pastatą, kaip jie prašė, būtų įteisinta neteisėta statyba, o pašalinti jos padarinius galima tik „dvarą“ nugriaunant. LAT taip pat netenkino prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol EŽTT išnagrinės Povilonių peticiją.

Vilniaus apygardos teismas 2016 metų pabaigoje tenkino prokurorų ieškinį – pripažino statybas neteisėtomis ir įpareigojo nugriauti pastatą. Šį teismo sprendimą 2017-ųjų birželį patvirtino Aukščiausiasis Teismas, konstatavęs, kad pastačius gyvenamąjį pastatą kurorto apsaugos zonos antrojoje juostoje buvo pažeisti įstatymai.

Ž. Poviloniui, Druskininkų merui Ričardui Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui yra pareikšti įtarimai teisėjų korupcijos byloje. Joje nagrinėjamas ir epizodas, kad Vijūnėlės „dvaro“ byloje galėjo būti mokami kyšiai.

R. Malinauskas penktadienį BNS teigė, kad LAT sprendimas nugriauti pastatą yra „politinio užsakymo dalis“.

Pastatas Druskininkų centre, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės „dvaru“, kurortinėje zonoje pradėtas statyti 2013 metais. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai. Iš pradžių šis turtas priklausė alytiškiui, vienos saugos įmonės apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams Ž. ir Z.Poviloniams.

Nuo praėjusio rudens su tėvu gyvenęs berniukas jau kurį laiką nebuvo išleidžiamas į mokyklą ir negalėdavo žaisti kieme.

Balandžio 20 d.  priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį  įvykdžiusi antstolė Virginija Meškauskienė sako, kad vaiko perdavimui ruoštasi beveik mėnesį, o pati procedūra užtruko vos kelias minutes.

„Viena iš sėkmės priežasčių – išsaugotas konfidencialumas. Tuo džiaugiamės visi, dalyvavusieji procese: policijos ir priešgaisrinės apsaugos pareigūnai, greitosios pagalbos medikai, Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, psichologai ir, žinoma, aš pati“, – sako antstolė V. Meškauskienė.

Antstolė dėkoja atsakingų institucijų atstovams už atidumą su vaiku susijusios teismo nutarties vykdymui.

Vis dėlto antstolė pastebi, kad šis rytas – tik kelio pradžia. Vaiko gerove suinteresuotiems žmonės reikės dar daug padaryti, kad sėkmė nebūtų trumpalaikė. Jos žodžiais, kol kas neturime teisinių instrumentų, kurie padėtų užtikrinti tolesnę vaiko gerovę ir visavertį ugdymą, kad jis galėtų netrikdomas lankyti mokyklą ir džiaugtis savo vaikiškais džiaugsmais. Niekas negali garantuoti, kad nebus neteisėtų bandymų dar kartą paimti vaiką ir išgabenti kitur.

Antstolės V. Meškauskienės teigimu, šios nutarties vykdymas atskleidžia ir kitas teisinio reguliavimo spragas. Dar  trūksta įstatymų ir normų, kaip tokio pobūdžio sprendimus įgyvendinti. „Vaiko labui svarbu sprendimą įvykdyti kuo greičiau, bet kaip tai padaryti, kai besipriešinanti proceso šalis turi visas galimybes slėpti vaiko buvimo vietą, o policijos pareigūnai negali paskelbti reikiamo lygio paieškos?“, – klausia antstolė. Ji tikisi, kad šios teismo nutarties vykdymo procesas suteiks naujų paskatų tobulinti su vaikų interesais susijusių teismo sprendimų vykdymo procedūras, kaip tai atsitiko ir po ankstesnių antstolių vykdytų vaikų perdavimo procesų Klaipėdoje, Prienų rajoje ir Kauno rajone.

JAV federalinis teisėjas Niujorke penktadienį nutarė, kad Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) vykdomas prieštaringai vertinamas informacijos apie pokalbius telefonu rinkimas yra teisėta ir gyvybiškai svarbi karo su tarptautiniu teroristų tinklu „al Qaeda“ dalis.

Šis Niujorko pietinės apygardos teisėjo Williamo Pauley (Viljamo Polio) sprendimas buvo paskelbtas praėjus dešimčiai dienų nuo federalinio teisėjo Vašingtone išsakytos nuomonės, kad NSA šnipinėjimas tikriausiai prieštarauja šalies konstitucijai.

„Šiam teismui užduotas klausimas – ar vyriausybės vykdoma masinio telefoninių metaduomenų (rinkimo) programa yra teisėta? Šis teismas nutarė, kad ji teisėta“, – sakoma 54 puslapių nutartyje.

Anksčiau Amerikos pilietinių laisvių sąjunga (ACLU) užginčijo sekimo programos teisėtumą. Teisėjas jos ieškinį atmetė.

„Technologija leido „al Qaeda“ veikti decentralizuotai ir planuoti tarptautines teroristines atakas per atstumą, – rašo jis. – Masinio telefoninių metaduomenų rinkimo programa yra vyriausybės atsakomasis smūgis: sujungti fragmentuotus ir trumpalaikius ryšius, kad būtų atkurtas ir eliminuotas „al Qaeda“ teroro tinklas.“