Atsitraukus „Islamo valstybės“ (IS) ekstremistams, padėtis ypač pagerėjo Irake ir Sirijoje. Tačiau itin smarkiai terorizmas pernai smogė Somaliui. Sostinėje Mogadišu mirtininkui detonavus sunkvežimį su sprogmenimis, čia žuvo beveik 600 žmonių.

Europoje žuvusiųjų per teroristines atakas skaičius sumažėjo nuo 168 (2016 metais) iki 81 2017-aisiais, sakoma trečiadienį paskelbtame raporte. Ypač ženklus sumažėjimas, be kita ko, fiksuotas Vokietijoje, Prancūzijoje ir Belgijoje. Tačiau Šiaurės Amerikoje ir Vakarų Europoje išaugo dešinės pakraipos ekstremistų keliamas pavojus.

Tarp šalių, kuriose užregistruota daugiau teroro aukų, yra Didžioji Britanija, Ispanija, Švedija, taip pat Suomija.

IEP kasmet skelbia globalų terorizmo indeksą.

„Šiandien ES ambasadorius Rusijoje Markusas Edereris kartu su dar 30 ES narių ir kitų valstybių ambasadoriais ir diplomatais dalyvavo atminimo akcijoje „Vardų grąžinimas“, surengtoje Maskvos Lubiankos aikštėje“, – sakoma socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame pranešime.

Jungtinės Karalystės ambasada Maskvoje savo ruožtu paskelbė, kad diplomatai, tarp kurių buvo ir britų misijos vadovas, padėjo gėles prie Solovecko akmens – memorialo, skirto politinių represijų aukoms atminti.

16-toms atakų metinėms paminėti skirtoje ceremonijoje dalyvavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

Atminimo renginiai Baltuosiuose Rūmuose ir prie „Ground Zero“ vyko 8 val. 46 min. vietos laiku (15 val. 46 min. Lietuvos laiku), kai prieš 16 metų pirmas iš užgrobtų keleivinių lėktuvų rėžėsi į šiaurinį Pasaulio prekybos centro dangoraižį.

JAV prezidentas kartu su žmona Melania (Melanija) prie Baltųjų Rūmų stovėjo nulenkę galvas ir padėję ranką ant širdies, skambant varpams ir jūrų pėstininko trimitu grojamai gedulingai melodijai.

Per išpuolius „al Qaeda“ teroristai užgrobė iš viso keturis lėktuvus, kuriais atsitrenkė į Pasaulio prekybos centro bokštus bei Pentagoną, o ketvirtas lėktuvas sudužo lauke Pensilvanijos valstijoje.

Per šiuos mirtiniausius JAV įvykdytus išpuolius žuvo 2 997 žmonės, o JAV įsitraukė į virtinę karų prieš islamistų kovotojus.

Daugiau atminimo renginių vyks Niujorke ir Pentagone, o viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas) sakys kalbą Šanksvilyje, Pensilvanijos valstijoje, kur rugsėjo 11-tą sudužo ketvirtasis lėktuvas.

M.Pensas taip pat turėtų apsilankyti Nacionaliniame oro bendrovės „United Airlines“ 93-ojo reiso lėktuvo memorialiniame lankytojų centre, bei dalyvauti vainiko padėjimo ceremonijoje.

Kaip pranešė Sankt Peterburgo vyskupijos spaudos tarnyba , visose Sankt Peterburgo eparchijos šventovėse vyks pamaldos už žuvusiuosius ir bus meldžiama sveikatos visiems nukentėjusiesiems.

„Tragedijos, panašios į pastarąją, primena mums, kad mūsų pasaulyje egzistuoja blogis, kurio šaltinis yra laisvoje velnio apgauto žmogaus širdyje. Klastingai veikdamas, blogis nesirenka, kam smogti. Ar galime ką nors priešpastatyti šiam blogiui? Tik gėris ir tarpusavio meilė, solidarumas ir sutarimas gali jį įveikti“, – sakoma Sankt Peterburgo ir Ladogos metropolito Varsonofijaus kreipimesi.

Kaip skelbiama Sankt Peterburgo ir Rusijos šiaurės vakarų regiono Musulmonų dvasinės valdybos tinklalapyje, Rusijos šiaurinės sostinės mečetėse vyksta pamaldos už sprogdinimo Sankt Peterburgo metropolitene aukas, meldžiama sveikatos nukentėjusiems žmonėms.

„Mūsų širdys gedi kartu su visais Sankt Peterburgo ir Rusijos gyventojais. Turime būti vieningi, kaip buvo vieningi mūsų seneliai ir močiutės, tėvai ir motinos, kai sunkiais metais gynė šalį. Terorizmas neturi nei tautybės, nei religijos. Aukščiausiasis nubaus pasikėsinusius į tai, kas šventa – žmogaus gyvybę“, – savo kreipimesi rašo Sankt Peterburgo ir Rusijos šiaurės vakarų regiono muftijus Ravilis Hazratas Pančejevas.

Antradienį ryte Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchas Kirilas aukojo gedulingas mišias už visas teroro akto Sankt Peterburge aukas.

„Šis teroro aktas meta iššūkį ne tik valdžiai, ne tik teisėsaugos institucijoms ir tiems, kas pašauktas rūpintis piliečių saugumu. Šis teroro aktas meta iššūkį mums visiems, visai tautai“, – sakė patriarchas prieš gedulo mišias Kristaus Išganytojo katedroje Maskvoje.

Pasak patriarcho Kirilo, „turime dar geriau suvokti, kaip svarbu išsaugoti taiką ir mūsų šalies nepriklausomybę, turime dar geriau suvokti mūsų bendrą atsakomybę už mūsų tautos ateitį“.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pagerbė penktadienį Prancūzijos sostinėje įvykdytų teroro išpuolių aukas. Šalies vadovė padėjo gėlių prie Paryžiaus „Bataclan“ koncertų salės, kur buvo nužudyti ir sužeisti daugiau nei 100 žmonių. Prezidentė tylos minute pagerbė Paryžiuje žuvusių nekaltų žmonių atminimą.

„Šiandien drauge su Prancūzija tylos minute pagerbiame žuvusiuosius. Lietuva palaiko Prancūziją ir visus jos žmones. Terorizmas neturi sienų, todėl barbariško žiaurumo akivaizdoje esame vieningi ir pasiryžę drauge apsaugoti savo žmones ir savo vertybes“, – sakė Prezidentė.

Penktadienį Paryžiuje įvykdyti išpuoliai yra kruviniausi Europoje per pastarąjį dešimtmetį.

Paryžiuje Prezidentė dalyvauja Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO 70-mečiui skirtame lyderių forume. Jame Europos, Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos, Arabų šalių vadovai tariasi, kaip sustiprinti tarptautinės bendruomenės ir organizacijų vaidmenį užtikrinant taiką ir saugumą bei kaip užkirsti kelią terorizmo nusikaltimams.

Pirmadienį įvairiose šalies vietose tylos minute pagerbtos teroro išpuolių Paryžiuje aukos.

Seimo nariai ir kanceliarijos darbuotojai pagerbti išpuolio Paryžiuje aukų susirinko į parlamento Vitražo galeriją. Čia iškeltos Lietuvos ir Prancūzijos vėliavos su gedulo juostomis, uždegta žvakė.

Pasak pirmojo parlamento vicepirmininko Vydo Gedvilo, jeigu metų pradžioje galėjome sakyti, kad „Esu Charlie“ (Je suis Charlie), dabar sakome, kad esame Prancūzija. Jis pabrėžė, kad tokiomis sunkiomis valandomis Lietuva solidarizuojasi su prancūzais.

Pirmadienį tylos minute aukos pagerbtos ir sostinėje prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM). Čia susirinko apie 150 žmonių. Tarp jų daugiausiai buvo valstybės tarnautojų iš pačios KAM bei Lietuvos kariuomenės kanceliarijos.

Krašto apsaugos viceministras Antanas Valys sako, kad šis išpuolis yra žiaurus ne tik Europai, bet ir visam pasauliui.

„Manau, visos valstybės dabar bendromis jėgomis turėtų rasti išeitį prieš terorizmą“, - BNS sakė A.Valys.

Jis pridūrė, kad kariuomenė, padidėjus terorizmo grėsmei, būtų pasirengusi reaguoti, tačiau šiuo metu yra užtikrintos visos prevencinės priemonės.

Minutei nutilo ir įvairių mokyklų moksleiviai bei pedagogai.

„Informacija paskelbta mokytojams ir čia kiekvieno mokytojo pareiga tai atlikti“, - BNS sakė prie aukų pagerbimo prisidėjusio Vilniaus Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Per virtinę kruvinų teroro atakų, kurių taikiniais praėjusio penktadienio vakarą tapo į koncertą atėję jaunuoliai ir populiariose Prancūzijos sostinės vietose laiką leidę paryžiečiai, žuvo mažiausiai 129 žmonės, daugiau kaip 350 asmenų sužeista.

Rusijoje penktadienį atidarytas didelis naujas muziejus, primenantis apie sovietinio GULAGu vadinamos darbo stovyklų sistemos siaubus, bet prezidentas Vladimiras Putinas valstybinio teroro aukų minėjimo dieną ignoravo.

Panaudojant šiuolaikines technologijas įrengtas muziejus, atskleidžiantis žiaurią stovyklų sistemos istoriją, bus retas memorialas milijonams nukentėjusiųjų nuo komunistinės sistemos.

Valdant V.Putinui, valdžia dažnai stengiasi užtušuoti komunistų vado Josifo Stalino režimo nusikaltimus, išaukštindama jo vaidmenį pergalingoje kovoje su nacių Vokietija ir šalies industrializavimo procese, užuot primindama apie 20 milijonų aukų jo valdymo laikotarpiu.

Keturių aukštų parodų pastate Maskvos centre, didžiausiame gulago muziejuje Rusijoje, eksponuojami dokumentai, kuriuos pasirašydamas Stalinas siuntė tūkstančius į darbo stovyklas.

Ekspozicijoje „Tautos atmintis apie GULAGą“ «lankytojai gali stebėti beveik 100 naujai įrašytų interviu su minėtų aukų palikuoniais.

„Sovietų Sąjungoje teroras ilgai buvo neigiamas net šeimose, nes užmarštis buvo vienintelis būdas išlikti“, – sakė garso ir vaizdo eksponatus parengusi Liudmila Sadovnikova.

„Mes negalime neigti istorijos ar nuslėpti kokia ji buvo iš tikrųjų“,– pridūrė ji.

Šio muziejaus atidarymas surengtas sudėtingu Rusijai laikotarpiu.

Kovo mėnesį žmogaus teisių aktyvistai, vadovavę vieninteliam tokio tipo muziejui vienoje iš buvusių Sibiro stovyklų, buvo nušalinti nuo pareigų, ir muziejus buvo perduotas vietos valdžiai, matyt, siekiant, kad būtų mažiau dėmesio skirta tų stovyklų siaubams priminti.

Rusijoje penktadienį vyko atskirų renginių milijonams Stalino teroro aukų paminėti, nors V.Putinas, kaip ir ankstesniais metais, neketino šią datą pažymėti.

Pasak prezidento atstovo Dmitrijaus Peskovo, prezidento planuose tai nenumatyta.

„Ne, šiandien valstybės galvai neplanuoti kokie nors renginiai šia tema“, – atsakė jis, paklaustas žurnalistų.

Naujasis GULAo istorijos muziejus atidarytas naujoje vietoje – buvusiame Maskvos metropoliteno bendrabutyje, nes ankstesnis pastatas Petrovkoje muziejui nebepriklauso.

V.Putinas remia kitą to paties muziejaus palaikomą projektą – pastatyti Maskvoje paminklą politinių represijų aukoms.

Spalio 1 dieną V.Putinas pavadino politines represijas viena karčiausių ir labiausiai pamokančių šalies istorijos puslapių. Rugsėjo 30 dieną jis pasirašė įsaką dėl Politinių represijų aukų memorialo statybos Maskvoje.

Jį numatyta statyti ties Sadovojė Spasko gatvės sankirta su Akademiko Sacharavo prospektu vidinėje Sodų žiedo (Sadovoje kolco) pusėje.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sekmadienį vyksta į Prancūziją pagerbti teroro išpuolių aukų bei kartu su kitų šalių lyderiais dalyvauti solidarumo akcijoje Paryžiuje, pranešė ministerija. 

Respublikos maršą - solidarumo akciją - inicijavo Prancūzijos politinės partijos, kaip atsaką į šios savaitės teroro išpuolius Prancūzijoje, nusinešusius 17 žmonių gyvybes.

Solidarumo akcijoje taip pat dalyvaus Prancūzijos prezidentas Francois Hollandas (Fransua Holandas), Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, Europos Komisijos prezidentas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris), Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy (Marianas Rachojus), Italijos premjeras Matteo Renzi (Matėjas Rendzis) bei kitų valstybių, vyriausybių vadovai bei užsienio reikalų ministrai.

Nuo 1990 metų tai pirmas kartais, kai panašaus pobūdžio eitynės dalyvauja Prancūzijos prezidentas. Pastarąjį kartą, prieš 25 metus, tuometinis prezidentas Francois Mitterrandas (Fransua Miteranas) kartu su kitais prancūzais viešai reiškė nepasitenkinimą masiniu žydų kapų išniekinimu.

12 žmonių nužudyta satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakcijoje trečiadienį.

Dar keturi žmonės žuvo penktadienį per įkaitų dramą žydų košerinėje parduotuvėje Paryžiuje.

Daugiau negu 200 tūkst. žmonių šeštadienį išėjo į Prancūzijos miestų gatves, protestuodami prieš terorizmą po islamistų išpuolių, įvykdytų šią savaitę.

Apie 80 tūkst. demonstrantų susirinko pietiniame Tulūzos mieste, 40 tūkst. – pietvakariniame Po, 30 tūkst. – vakariniame Nante, 23 tūkst. – pietrytiniame Nicos kurorte, 22 tūkst. – šalies vidurio regione esančiame Orleane ir apie 20 tūkst. – rytiniame Bezansono mieste.