LNK laidoje „Bučiuoju. Rūta“ T. Lagūnavičius tiesiai šviesiai sakė – žmonės yra kolektyviniai gyvūnai.

„Kai žiūrime į kitus žmones socialiniuose tinkuose, tapatinamės su jais. Mes patiriame tapatumo jausmą, kuris sukelia dopaminą“, – aiškino psichologas. Dopaminas – tai cheminis junginys, smegenyse išsiskiriantis tuomet, kai jaučiami malonūs pojūčiai.

Anot Tomo, tai tik viena pusė – kai leidi sau patikėti, kad irgi taip gali. Kita pusė – daug tamsesnė, kai užpuola mintys, kad internete demonstruojamas gyvenimas yra nepasiekiamas. Ji iššaukia nepasitikėjimą savimi.

Svarstydamas, kodėl žmonės linkę paskęsti svetimuose gyvenimuose, savo srities specialistas į vatą žodžių nevynioja – tai yra priklausomybė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tai pažinimo refleksas. Kai matau kitus žmones, esančius panašioje situacijoje, aš mokausi. Pagrindinis mokymosi būdas yra kopijavimas“, – sakė T. Lagūnavičius.

Anot jo, nuomonės formuotojus kasdien kopijuoja ir mėgdžioja dešimtys tūkstančių žmonių.

Kitas svarbus dalykas – elgesio algoritmų ieškojimas.

„Padaryk taip, paskui taip ir turėsi tą“, – ryšį aiškino pašnekovas.

Nuomonės formuotojas, anot jo, – ne tik skambi frazė, o faktinė tiesa. Didžiausią sekėjų būtį turintys žmonės iš tiesų daro įtaką ir publikos elgesiui, ir jų vartojimo pasirinkimams. Remiantis moksliniais tyrimais, 82-84 proc. žmonių labiau tiki ne reklama, o žmonėmis, išbandžiusiais reklamuojamą prekę ar paslaugą.

Kai žiūrime į kitus žmones socialiniuose tinkuose, tapatinamės su jais.

Nuolatinis laiko leidimas socialiniuose tinkluose gali padaryti žalą ir vartotojui, ir turinio kūrėjui. Vartotojui išsivysto tolerancija dopaminui, dėl to socialiniuose tinkluose praleidžiama vis daugiau laiko, norisi naujovių, būti nustebintiems.

Iš kitos pusės, toks sparčiai augantis vartojimas didina krūvį turinio kūrėjams.

„Norite ar nenorite, jūs turite kasdien nuo ryto iki vakaro kurti, filmuoti, gerinti kokybę. Tu arba numiršti tame versle ir iškrenti iš žaidimo, arba varai, kol nenumirsi“, – apie spaudimą turinio kūrėjams kalbėjo T. Lagūnavičius.

Psichologas atviras – šiame versle nuvaryti akliai nušaunami. Visada ateis naujesnis, gražesnis ir labiau stebinantis veidas.

Kalbiname tarpdisciplininių menų atstovą, I-osios pasaulyje Šiuolaikinio meno gatvės įkūrėją, Tomą Lagūnavičių.

I-oji pasaulyje Šiuolaikinio meno gatvė / Ist Contemporary art street in the world

Pagal 2020 m. vasario 6d. duomenis mes pirmieji,  lietuviai, sugalvojome, kad vieną gatvę reikėtų paskirti šiuolaikiniam menui. Šios gatvės idėja – šiuolaikiškus žemės meno objektus estetiškai sutalpinti vienoje gatvėje. Pagrindinė mintis – kurti įvairiausias žemės meno ekspozicijas kiek galima ilgesniam laikui. Kiekviena I-osios pasaulyje Šiuolaikinio meno gatvės ekspozicija, skirta išreikšti požiūrį į tam tikras opias, tuo metu dominuojančias pasaulinio masto problemas. Ekspozicija,  ji turi turėti prasmę, mintį - tokia yra meno paskirtis. Šioje gatvėje jau puikavosi trys ekspozicijos, viena iš jų „Ukrainos karo pievelė“, kuri buvo atidaryta prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje, ja siekta atkreipti visuomenės dėmesį į žmonijai kylančias  grėsmes, kurios griauna ne tik pastatus, bet ir šeimas, žmonių santykius ir daugelį kitų dalykų.

Šiuolaikinio meno Idėjos kyla vaikštant pasaulio gatvėmis

Moderniam, klasikiniam menui yra pakankamai daug skiriama dėmesio. Keliaujant po pasaulį, mačiau daug nuostabių gatvių, tiek Romoje, tiek Paryžiuje, tiek Florencijoje, kur gali grožėtis viduramžių, renesanso, baroko architektūra, įvairiais meno objektais. Ten  menui klestėti skirtos gatvės, rajonai.  Keliaudamas ir tyrinėdamas supratau, kad šiuolaikinio meno gatvės nėra. Iš to kilo idėja – kodėl gi to nepadarius Lietuvoje, Kaune? Kaunas – nuostabus miestas, modernizmo architektūros stiliaus pradininkas,  norėjosi padaryti kažką naujo ir su šiuolaikiniu menu. Mes įpratę matyti parodas viduje, lauko erdvėje, bet gatvėje...

A. Žukausko nuotr.

Dėkingas tiems, kurie girdi ir nori kurti gražesnį Kauną

Norint sukurti didesnį meno kūrinį lauke – susiduri su daugeliu iššūkių, pavyzdžiui sukuri meno instaliaciją ir iškyla problema kur ją padėti, kad visi matytų,  juk norisi  idėjomis pasidalinti su žiūrovais. Esu dėkingas Kauno miesto savivaldybės administracijai, ir visiems tiems, kurie priiminėjo sprendimus, už parodytą dėmesį ir galimybę organizuoti 1-ąją pasaulyje Šiuolaikinio meno gatvę Kaune, Žemųjų Šančių rajone. Tai tikrai gali papuošti Kauną ir sukurti naują gražią ekspozicijų erdvę.

Ar seniau kas galėjo pagalvoti, kad  Sandėlių gatvėje, Žemųjų Šančių mikrorajone, atsiras I-oji pasaulyje Šiuolaikinio meno gatvė? Mes esame įsipareigoję šią gatvę prižiūrėti: pjausim žolę, kasim sniegą, kad tik būtų gražu.  Kai pagalvoji juk tai darai tai dėl augančios kartos, jie turi nuolat matyti meną, kad susiformuotų tam tikros vertybės. Čia planuojame daryti įvairias interaktyvias veiklas jaunimui, paaugliams.

Kurti kviečiami profesionalūs menininkai

Gera pradžia padaryta, dabar mes tobulėjame ir siekiame, kad į ekspozicijos kūrimo procesą įsitrauktų profesionalūs menininkai. Liepos 14d. atidarome naują žemės, aplinkos meno ekspoziciją „Apjungiančios dekonstrukcijos“, šios parodos autorius Tomas Lagūnavičius, tačiau tai tik naujos ekspozicijos pradžia. Iki rudenio planuojame ekspoziciją nuolat plėsti, todėl į kūrybos procesą kviečiu jungtis profesionalius menininkus ir pratęsti jau sugalvotą idėją. Profesionalus šiuolaikinis menas turi integruotis į šiuolaikinį gyvenimą. Gyvename juk dabar, o ne vakar, ne užvakar...  Ruošiamės rugsėjui, kad žmonės, praeiviai, KSJMC besimokantis jaunimas, sugrįžęs po atostogų, galėtų grožėtis šiuolaikiniu menu ir galėtų aktyviai jungtis į įvairias veiklas. Ši paroda bus pastoviai tobulinama ir papildoma naujais, įvairių menininkų sukurtais žemės meno elementais.

Profesionalus šiuolaikinis menas turi integruotis į šiuolaikinį gyvenimą. Gyvename juk dabar, o ne vakar, ne užvakar...

 

„Apjungiančių dekonstrukcijų“ ekspozicijos elementas – žuvis

Ekspozicijos „Apjungiančios dekonstrukcijos“ idėja tampriai surišta su jau įvykusiais įvykiais: pandemija, karu, infliacija...

Šiai, jau įvykusiai, disharmonijai apjungti reikalingas vienijantis elementas, pagalvojau kas tai galėtų būti ir man kilo idėja – žuvis. Žuvis, primenanti, kad kiekvienoje situacijoje reikia išgyventi taip kaip kad tai daro žuvys. Šios ekspozicijos mintis - Išmok nardyti kaip žuvis. Plačiąja žodžio prasme - išmok adaptuotis. Žuvis turi tokią gerą savybę – ji gali gyventi viena, ypač tai pastebima plėšriųjų žuvų populiacijoje, kitos gyvena grupėmis (būriais) , bet jos prisitaiko. Kokia situacija bebūtų, kaip ji bepasikeistų jos plaukia, jos nardo, jos gyvena ir išgyvena. Žuvis, kuri adaptuojasi bet kurioje situacijoje, ji neišnyksta: jei vienai rūšiai gresia pavojus,  atsiranda kitos, atsparios įvairiems gamtos veiksniams. Taip ir mes žmonės galime keistis, vadinasi mes apsijungiame, adaptuojamės, išgyvenam. Vanduo, žmogui nėra draugiška aplinka, ilgiau išbuvęs vandenyje jis tiesiog nuskęstų, dažnu atveju, mus supanti aplinka ne visada  būna draugiška, pavyzdžiui karas, infliacija, bet mes turime išmokti išgyventi, kaip kad tai daro žuvys, toje aplinkoje adaptuotis. Šios parodos šūkis – „Būk kaip žuvis!“, prisitaikyk, išmok naviguoti  su komanda ar vienas, ar kai kada vienas kai kada su komanda, žodžiu, visada ieškok įvairiausių geriausių sprendimų, tinkančių susiklosčiusiai situacijai. Adaptuokis ir niekada nepasiduok.

Parodos atidarymas – liepos 14 d. 10.30 val. Kaunas, Sandėlių g. 7.

Bet ar santuoka vis dar apsimoka? Savo skaudžiomis istorijomis atvirai dalinosi būrys pašnekovų. Štai Merūnas Vitulskis prisiminė artimiausių šeimos moterų auksinį patarimą – žmona turi būti geriausia draugė, nuodėmių išklausytoja, bet jokiu būdu ne meilužė. Nors žinomas atlikėjas neslepia – artimi santykiai santuokoje yra labai svarbūs.

„Neslėpkime, kad meilės reikalai poroje yra svarbus pagrindas. Kai kurie ezoterikai sako, kad net pats svarbiausias aspektas, o aš su tuo negaliu nesutikti. Tačiau, taip, tavo antroji pusė turi būti visų pirma draugė, kad grįžus namo išsikalbėtum, papasakotum, kaip praėjo tavo diena, dėl ko pyksti. Ji turi išklausyti ir patarti“, – dalinosi atlikėjas.

Žinoma pora neslepia – santykių pradžioje juos stengėsi išskirti visi. Ir aplinka, ir Merūno šeima.

„Tuo metu aš formavausi kaip žmogus, tik baigiau vidurinę, tai buvo mano gyvenimo startas. Ir iš visų pusių, net nekalbu apie Merūno šeimą, visi mus bandė išskirti – tiek mokykla, tiek žmonės gatvėje, tiek žiniasklaida. Kartojo, kad aš negraži, stora, netinku Merūnui“, – dramatišką santykių pradžią prisiminė Erika Vitulskienė.

Erika Vitulskienė./ LNK nuotr. 

Laidos vedėjos Rūtos Mikelkevičiūtės paklausta, kaip tuo metu ji išgyveno šį laikotarpį, Erika Vitulskienė atvira: „Pradžia buvo labai sunki, nes visi primindavo, kad aš Merūnui netinku. Jaučiausi labai blogai, nes visur patyriau spaudimą. Visiems viską reikėjo patarti, nes gi Merūnas labai fainas, o aš va visiškai prasta. Ir būdama 19-os metų palūžau, susirgau depresija“.

 M. Vitulskis pripažino kad jis buvo priverstas rinktis – arba šeima, arba Erika. „Ir aš padariau pasirinkimą“, – atvirai sakė jis.

Tad kokį patarimą dabar abu sakytų kitoms poroms? Anot žinomo dainininko, pora turi išsiaiškinti, ar jiedu išties eis ilgu santuokos keliu kartu. O Erika turi patarimą anyta. „Aš patarsiu anytoms, būkit geros, priimkite marčias. Ypač, kad  to spaudimo ir taip daug. Priimkite, bandykite įžvelgti gerąją pusę“, – sakė E. Vitulskienė.

Kita laidos pašnekovė neslėpė, kad už išsaugotą santuoką yra dėkinga meilužei. Ir sako: jei vyras per pirmą pasimatymą nemoka už kavą, su juo – ne pakeliui.

Šitoje situacijoje nenorėjau likti kalta, pasvajodavau, kad vyras susirastų meilužę. Žinote, kiek moterų to nori?

„Aš irgi norėjau nurauti plaukus, kai sužinojau, kad vyras turi kitą moterį. Visko buvo – suveikė natūralūs pirminiai instinktai. Bet tas visas procesas davė man labai daug. Santuokoje nebuvau visiškai laiminga, pavargusi nuo darbų, šeimos. Tada pagalvojau, kad reikia skirtis, bet šitoje situacijoje nenorėjau likti kalta, pasvajodavau, kad vyras susirastų meilužę. Žinote, kiek moterų to nori? Labai daug. Ir mano noras išsipildė“, – dalinosi konsultuojamojo ugdymo specialistė Milda Sabienė. Dabar moteris meilužei yra dėkinga už išsaugotą santuoką.

Psichologas Tomas Lagūnavičius negailėjo kritikos tiek jauniems, tiek vyresniems. Ir sako, kad santuoka šiais laikais iš viso nebeapsimoka. „Jaunos merginos nuo šešiolikos metų turi tiek pasiūlymų, kad jos gali rinktis bet ką. Paskui populiarumas pradeda kristi, tada pradeda tik apie 50-metį galvoti, kad nori šeimos. O vyrai gali pasireikšti žymiai vėliau, nes jie ir taip viską gauna kone už dyką. Ir tai radikaliai keičia nuotakų rinką – nebėra norinčių tuoktis, nei moterų, nei vyrų. Jaunoms moterims nereikia tuoktis, nes jos turi viską, o vyresni vyrai irgi nenori vesti, nes jie visas gauna ir taip“, – sakė psichologas.

Tomas Lagūnavičius./ LNK nuotr. 

Anot jo, poros šiais laikais skiriasi, nes turi ne tik labai skirtingas jaunystės patirtis, išsilavinimą, darbus, bet ir galvoja, kad atėję į šeimą visada viskas bus gražu.

Poros tiki, kad visada namai švytės, niekas negadins oro, visi bus kvepiantys visą dieną. Ir tada keliam sau tragiškus lūkesčius, kai visi privalo būti tobuli, o jei tik kažkas ne taip, metame lauk.

„Poros tiki, kad visada namai švytės, niekas negadins oro, visi bus kvepiantys visą dieną. Ir tada keliam sau tragiškus lūkesčius, kai visi privalo būti tobuli, o jei tik kažkas ne taip, metame lauk“, – dalijosi T. Lagūnavičius.

Apie griuvusią santuoką kalbėjo ir atlikėja Vasha. Nuo greitų sprendimų jos neišgelbėjo net ir aplinkos gąsdinimai, kad jos antroji pusė nėra jai tinkama. Taip pat – dramatiška fotografės Annos Moon istorija – kartu su egiptiečiu gyvenimą kurti pradėjusi ir vaiko susilaukusi moteris patyrė smurtą, agresiją ir ilgą laiką per prievartą buvo laikoma uždaryta.

Dramatiškų santykių istorijos – ketvirtadienio vakarą, 20 valandą, laidoje „Bučiuoju, Rūta“ per LNK.

Idėjos autorius – režisierius ir aktorius Tomas Lagūnavičius, kuris yra Association of Performing Arts Professionals (APAP), Stage Directors and Choreographers Society (SDC) ir kitų asociacijų narys.

Performanso atlikėjas ir sumanytojas T. Lagūnavičius pasakoja: „Šį performansą atlikti mane įkvėpė pasaulio žemėlapis ir karas Ukrainoje. Šiandien jau 55 karo prieš Ukrainą diena. Tai laikas, kada visi jau pavargę nuo nuolatinės įtampos, mūšių. Tai kritinis laikas, kai kovos energija senka, atrodo, lyg ir nebėra jėgų priešintis, bet karas vyksta. Kareiviai kovoja vedami inercijos. Generolai, esantys aukščiau, dėlioja kareivius lyg žaislines figūrėles ir sprendžia jų likimus. Tai žaidimas – gyvybėmis.

O mes, gyvenantys kituose kraštuose, žiūrime ir stebime visa tai iš šono, per TV ekranus, interneto platybes. Žūstančių žmonių likimai tampa lyg ir nereikšmingi, bet be kovos juk nieko nebūtų. Kai karas pasibaigs – bus užrašyta istorija. Tie žūstantys kareiviai taps istorijos dalimi.

Performanso idėja yra iliustruoti beprasmybę – mūšio lauką, dūžtančius žmonių likimus, slopstančią energiją. Drobės, kurias naudojau performanso metu – tai mūšio laukas, figūrėlės – beprasmiškai žūstantys kareiviai, o keturių spalvų dažai: geltona, mėlyna, žalia ir raudona – tai emocijos ir šio karo prasmės elementai – kova už Ukrainos laisvę, aplaistyta kareivių ir civilių krauju.“

Kuriamas mitas

Kauniečiai pasidalijo nuotrauka, kurioje užfiksuota didelė geltona gyvatė, įsirangiusi vienoje Žemųjų Šančių gatvelėje. Internautai juokavo, kad į Kauno gatves užklydo pavojinga anakonda. Tačiau pasidomėjus paaiškėjo, kad tai – vienas iš projekto „1-oji pasaulyje šiuolaikinio meno gatvė“ dalis.

1-asis pasaulyje meno gatvės objektas Sandėlių gatvėje „Globali gyvatė“ skirtas Kauno mitiniam žvėriui Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras (KSJMC) džiaugiasi nauju projektu ir tiki nuostabiu bendradarbiavimu su „Kaunas 2022“.

„Gyvatė buvo vienas pirmųjų objektų, sukurtų Sandėlių gatvėje. Pasak mito, gyvatė išlindo iš Nemuno ir šliaužė Sandėlių gatve link centro, link Mitinio žvėries. Tačiau, kaip jau nutinka gamtoje, prie Sandėlių g. 7. Globalioji gyvatė numetė savo odą“, – mitą, kaip gyvatė atsidūrė Šančiuose, pasakojo KSJMC vadovas Tomas Lagūnavičius.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Kauno kovos idėja

Pasak pašnekovo, Kaunas – šiuolaikinio meno ir kultūros sostinė. Tai svarbu suprasti visai KSJMC bendruomenei, nes ji įsitraukė į „Kaunas 2022“ programos projektą „Mitinis žvėris“.

„Kaip atrodo Mitinis žvėris, dauguma jau žino, tačiau mes norime pradėti nuo naujos žinios ir teigiame, kad Kauno Mitiniam žvėriui atsirado priešininkas – Globalioji gyvatė. Kodėl ji atsirado? Manome, kad dramaturgijoje, kaip ir bet kuriame kitame žanre, turi vystytis veiksmas . Veiksmas vystosi tik tada, kai yra antagonistų kova. Tad Kauno Mitinis žvėris kovoja su Globalia gyvate, o pažvelgus į tai giliau, iš filosofinės pusės, tai miesto identitetas kovoja su globaliu identitetu“, – Šančiuose praeivius pasitinkančios gyvatės reikšmę nupasakojo

Pasak mito, gyvatė išlindo iš Nemuno ir šliaužė Sandėlių gatve link centro, link Mitinio žvėries.

Jis aiškino, kad šiuolaikinėje visuomenėje manoma, kad išnyko kovos tarp valstybių, nors iš tikro jos vis dar egzistuoja, bet vis mažiau aktualios globalioje visuomenėje.

„Dabar kovoja miestai su kažkokiomis globaliomis teritorijomis. Pavyzdžiui, dabar Kaunas yra vienas iš labiausiai, o gal net ir labiausiai Lietuvoje, dinamiškai besivystančių miestų. Jis kovoja siekdamas pritraukti naujas investicijas, sukurti naujas darbo vietas. Taip kuriama infrastruktūra, padaryta gerų dalykų. Kas mūsų konkurentai? Jie yra didžiulės teritorijos, vadinkime, Kinijos kažkokios provincijos, kurios turi sukaupusios didelį gamybinį potencialą ir gali visą pasaulį „užlieti“ savo nebrangiomis, įvairiausiomis prekėmis.

Vystant kultūrinę mūsų kalbą, o kultūrinė iš dalies atspindi ir turi poveikį šiuolaikiniam visuomenės judėjimui, turi atsirasti oponentas. Mūsų kuriamoje istorijoje oponentai yra du: Kauno Mitinis žvėris, kuris identifikuojasi su Kaunu, o iš dalies ir su Lietuva, ir globalus gyvūnas – Globali gyvatė arba pasaulio gyvatė, kuri kovoja, kad visi taptume vienodi. Tai įdomi intriga“, – apie kovą šiuolaikiniame pasaulyje, kurį ir atliepia meno kūrinys, toliau dėstė T.Lagūnavičius.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

KSJMC vadovas tikino, kad šiuolaikinio meno pagalba, galima atliepti svarbiausius visuomenės veiksmus, lūkesčius ir iššūkius. Būtent dėl to ir buvo nuspręsta įgyvendinti „1-osios šiuolaikinio meno gatvės“ projektą.

Yra ir daugiau objektų

Šančiuose esančioje Sandėlių gatvėje galima pamatyti net aštuoniolika šiuolaikinio meno objektų. Šalia įsikūrusios mokymo įstaigos vadovas nurodė, kad taip galima išreikšti bendruomenės kūrybiškumą bei paskatinti įsitraukti į miesto gyvenimą.

„Mes planuojame savo veiklose, tiek kultūrinėse, tiek meninėse, vystyti šią koncepciją ir pratęsti jau parašytą Mitinio žvėries istoriją, tiesiog įtraukdami papildomą veiksmo liniją. Manome, jog tai bus įdomu, todėl kad šioje koncepcijoje galima atrasti daug įvairių įvykių, įdomių režisūrinių sprendimų, o svarbiausia, tai yra galimybė pasireikšti žmonėms, kurie yra profesionalai meno srityje ir tiems, kurie tiesiog nori dalyvauti šioje veikloje.

Projektas „1-oji šiuolaikinio meno gatvė“ pradėtas įgyvendinti vasario pradžioje ir tęsiasi iki dabar. Prieš keletą mėnesių ekspoziciją papildė „Abejingos statistikos“ kūrinys. Taip pat galima Sandėlių gatvėje pamatyti dar anksčiau pristatytus „Obamų stulpus“ bei kitus įdomius objektus.

„Labai daug vaikų ir jaunų žmonių po pamokų popietes bei vakarus leidžia nieko neveikdami. Norime parodyti, kad yra kur kas įdomesnių, turiningų užsiėmimų ir smagesnis laisvalaikis nei tiesiog buvimas gatvėje. Parengėme tikrai daug ir įvairių veiklų, o jų pasirinkimą toliau plečiame reaguodami į jaunuolių poreikius, tiesiogiai tardamiesi su jais. Tiems, kam mokslai ar pramogos rūpi mažiau, teikiame konsultacijas, padedame darbo paieškose“, – pasakojo Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro direktorius Tomas Lagūnavičius.

Pašnekovas pabrėžė, kad naujosiose erdvėse vietos bei užsiėmimų randa visi apsilankiusieji. Jau per pirmąjį mėnesį lankytojų srautai čia pasiskirstė daugmaž perpus, mat čia durys atviros ne tik Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro auklėtiniams, bet ir visiems tokio amžiaus kauniečiams.

Dalis jų čia laiką leidžia pasyviai, žiūrėdami savo pasirinktus filmus, klausydamiesi muzikos, žaisdami kompiuterinius ar stalo žaidimus, bendraudami tarpusavyje ar tiesiog naršydami internete. Kiti, dalyvaudami specialiai parengtų akademijų programose, gali išmokti anglų, vokiečių ar rusų kalbų, lankyti breiko, kapueiros ar linijinių šokių užsiėmimus, pilateso treniruotes. Greta šių vyksta ir viešojo kalbėjimo, finansinio raštingumo bei verslumo, grafinio dizaino, kompiuterinio projektavimo „AutoCAD“ aplinkoje, fotografijos bei kitokie mokymai. Taip pat rengiamos gitaros, pianino, dailės pamokos.

Vienas pagrindinių tikslų bei iššūkių – tobulinti veiklą ir prisiderinti prie narių poreikių, kad ši erdvė jiems išties būtų įdomi, patraukli.

„Vienas pagrindinių tikslų bei iššūkių – tobulinti veiklą ir prisiderinti prie narių poreikių, kad ši erdvė jiems išties būtų įdomi, patraukli. Pradinėje projekto stadijoje daug dėmesio skiriame viešinimui, kad žinia apie mus sklistų kuo plačiau – komunikuojame tiek dalindami skrajutes ir dalyvaudami jaunimo renginiuose, tiek ir feisbuko paskyroje „Atvira jaunimo erdvė Kaune“. Lygiai taip svarbu, kad lankytojams būtų jauku, tad čia davėme laisvę pasireikšti jiems patiems duodami aerozolinių dažų flakonėliu ir leisdami grafičiais apipavidalinti patalpų sienas“, – pasakojo žinomas psichologas T. Lagūnavičius.

Siekdami lavinti ir skatinti verslumą bei pratinti lankytojus prie vidaus taisyklių, atviros jaunimo erdvės koordinatoriai inicijavo projektą „Taupyk“, kuomet visa tuščia tara nuo vaisvandenių bus kaupiama ir priduodama į taromatus. Taip skatinama palaikyti švarą patalpose, o už gautas lėšas planuojama organizuoti vaisių vakarėlius.

„Ši erdvė yra tai, ko Kaune ilgą laiką trūko. Pagaliau jauni žmonės gali gauti tai, ko nori jie patys, o ne ką perša kiti. Džiugina ir tai, kad šio darbo ėmėsi tikri profesionalai, turintys patirties darbe su jaunimu. Tikiu, kad ilgainiui tai nebebus unikalus reiškinys ir tokių vietų mieste tik daugės“, – sakė Kauno mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.

Atvira jaunimo erdvė dirba kiekvieną dieną nuo 8 iki 20 valandos, tačiau jos veikla neapsiriboja vien tik įstaigos buveine adresu Sandėlių g. 7. Neseniai surengta mobilaus darbo su jaunimu savaitė. Jos metu darbuotojai vyko į butus, kuriuose gyvena reorganizuotų Kauno vaikų globos namų auklėtiniai. Jie irgi pakviesti apsilankyti atviroje erdvėje ar prisijungti prie vykstančių akademijų užsiėmimų. Taip pat pristatytos kitos Kaune veikiančios jaunimo organizacijos, jų rengiami projektai ir turiningo bei įdomaus laisvalaikio galimybės.

„Ketvirtąją veiklos savaitę laikome nedideliu tarpiniu finišu, todėl ją vainikavome simboliniu įvertinimu. Išrinkome aktyviausią ir labiausiai savo pagalba išsiskyrusį erdvė narį, kurį apdovanojome marškinėliais su mūsų erdvės simbolika. Sieksime ir toliau išlaikyti tą pagreitį, nes akivaizdu, kad tokios erdvės jaunimui tikrai trūko“, – optimizmo neslėpė T. Lagūnavičius.

Kelios darbo vietos

"Kauno dieną" pasiekė anoniminis mokytojų skundas, kad Kauno jaunimo mokyklos direktorius T.Lagūnavičius dirba neefektyviai ir taip nukenčia darbo kokybė. Skundo mokytojų grupė nepasirašė, nes tikino, kad švietimo įstaigoje vyrauja autoritarinis valdymas, todėl neanoniminis skundas užtrauktų nemalonę mokytojams.

"T.Lagūnavičius vienu metu eina ir jaunimo mokyklos direktoriaus pareigas (vienu etatu), ir laikinai (nuo 2017 m. liepos 1 d.) yra paskirtas Suaugusiųjų mokymo centro direktoriumi pusę etato. Darbo laiko valandos – 60 per savaitę. Be to, T.Lagūnavičius skaito paskaitas Kauno pedagogų kvalifikacijos centre, nuolat filmuojasi ir duoda interviu įvairiose televizijos ar radijo laidose. Mūsų manymu, tai yra fiziškai neįmanoma ir dėl to nukenčia pagrindinio darbo kokybė", – dėstoma redakcijai adresuotame mokytojų skunde.

Mokytojams užkliuvo ir tai, kad T.Lagūnavičius Suaugusiųjų mokymo centro vadovu paskirtas be jokio konkurso ir jam vadovauja jau beveik pusantrų metų. Skundo autorių teigimu, tokiam ilgam laikui savivaldybė turėjo paskirti ne laikinąjį, o nuolatinį vadovą.

"Kodėl nėra skelbiamas konkursas į šias pareigas? Ar taip ruošiama vieta konkrečiam asmeniui? Laukiama, kol anksčiau minėtas T.Lagūnavičius įgis teisę dalyvauti konkurse?" – klausė anoniminiai mokytojai.

Priekaištų neturi

"Kauno diena" pasidomėjo, kaip T.Lagūnavičiaus veiklą vertina Kauno miesto savivaldybė. Paaiškėjo, kad miestas šiam vadovui neturi jokių priekaištų.

"T.Lagūnavičiaus darbą vertiname puikiai. Tokių vertinimų savivaldybė sulaukia ir iš jo vadovaujamų mokyklų darbuotojų bei auklėtinių. Tai vienas geriausiai dirbančių mokymo įstaigų vadovų Kaune, savo darbe taikantis pažangius šiuolaikiškus metodus, įvairius inovatyvius principus. Jo veiklą galima drąsiai pateikti kaip pavyzdį", – komentavo Kauno vicemerė Rasa Šnapštienė.

Kodėl nėra skelbiamas konkursas į šias pareigas? Ar taip ruošiama vieta konkrečiam asmeniui? Laukiama, kol anksčiau minėtas T.Lagūnavičius įgis teisę dalyvauti konkurse?

Jai neužkliuvo ir psichologo papildoma veikla. Anot mero pavaduotojos, filmavimų, paskaitų skaitymo ir kitų veiklų T.Lagūnavičius, kaip ir kiti įstaigų vadovai, paprastai imasi per atostogas.

"Be to, jo, kaip profesionalaus psichologo, dalyvavimas įvairiose veiklose ir buvimas viešoje erdvėje tik patvirtina šio specialisto kompetenciją bei sustiprina jo, kaip asmenybės prestižą, didina pasitikėjimą jo vadovaujamų mokymo įstaigų bendruomenėms", – tęsė R.Šnapštienė.

Atstovauja mokyklai

Pats T.Lagūnavičius "Kauno dienai" atsakė, remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, kuriuose nurodyta, kad jis, dirbdamas keliose vietose, neviršija darbo valandų skaičiaus.

"Dirbdamas Kauno jaunimo mokyklos direktoriumi (1 etatu – 8 darbo valandos per dieną) ir Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktoriumi (0,5 etato – 4 darbo valandos per dieną) seminarus ir paskaitas vedu kasmetinių atostogų dienomis, kurių neišnaudoju vasaros metu. Mano kasmetinių atostogų dienomis kompetentingai direktoriaus pareigas eina direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir taip užtikrinama ugdymo įstaigų darbo kokybė", – tvirtino psichologas.

Jis pridūrė, kad miesto tarybos sprendimas patvirtina, jog direktorius atstovauja ugdymo įstaigai ir kitose institucijose, todėl jis gali dalyvauti kultūros, taip pat televizijos ir radijo laidose.

"Manau, kad rašantieji nėra šių mokyklų darbuotojai", – taip į klausimą, ar mokyklos bendruomenė nėra nusistačiusi prieš jį, atsakė T.Lagūnavičius.

Mokyklų sujungimas

Šiuo metu vyksta Kauno jaunimo mokyklos bei Suaugusiųjų mokymo centro reorganizacija. Abi švietimo įstaigos iki 2018 m. rugsėjo 1-osios taps vienu juridiniu asmeniu. Baigus sujungimo procesą, bus paskirtas vienas direktorius. Kauno miesto vicemerė R.Šnapštienė tikino, kad juo taps dabartinis šių įstaigų vadovas T.Lagūnavičius.

"Šiuo metu T.Lagūnavičius dirba pusantro etato krūviu, taigi jokių normų neviršija. Svarbu tai, kad savo pareigas iki šiol jis atliko nepriekaištingai. Tokiu režimu mokyklų vadovas dirbs, kol šios įstaigos bus galutinai sujungtos. Kol įstaigos jungiamos, konkursą skelbti netikslinga", – teigė R.Šnapštienė.

Susiformavęs pseudomodernus žmogaus tipas visais įmanomais būdais stengiasi išgyventi: dirba 20 valandų per parą. Meilės sąvoka kinta. Kaip ir kodėl tai vyksta?

"Klasikinei romantinei meilės kultūrai šitokios meilės rūšys nepriimtinos. Bet jos egzistuoja. Pseudomodernus žmogus peržengia tabu", – sako psichologas, Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktorius Tomas Lagūnavičius.

1. Poliamorizmas. Tai toks santykių tipas, kai žmogus vienu metu bendrauja ir mėgaujasi seksu ne su vienu partneriu. Bet ne su visais iškart. Pakaitomis, kai turi laiko atsiplėšti nuo darbų. Tai su vienu, tai su antru, tai su trečiu... Jei kas nors pareiškia nepasitenkinimą, iškart išbraukiamas iš mylimųjų sąrašo.

Draugas su privilegijomis – tai toks žmogus, su kuriuo pirmiausia užsiimama seksu, o tik po to galvojama, ar verta tęsti santykius.

2. Didžiulis miestas – tai ta vieta, kur lengva pasislėpti. Išlikti anonimu. Atsiranda nauji santykiai. Nuolat keičiant darbus, ieškant naujų formuojasi didelis pažinčių ratas. Ieškant papildomų darbų nebelieka laiko kurti santykius. Draugas su privilegijomis – tai toks žmogus, su kuriuo pirmiausia užsiimama seksu, o tik po to galvojama, ar verta tęsti santykius. Jei ne, atsiranda kitas draugas.

3. Paplitusi savaitgalio kultūra. Kai daug tūsų, pažinčių ir, aišku, sekso. Jis tampa tik atsipalaidavimo priemone. Ir jokio ryšio su jausmais nebeturi. Nes žmonės skuba. Dirba. O norint kurti santykius reikia ir laiko, ir pastangų. "Tai kam be reikalo vargintis?" – mąsto pseudomodernus didmiesčio žmogus.

4. Jau XX a. pabaigoje megapoliuose pradėjo plisti aseksualumas. Dalis žmonių sąmoningai atsisako santykių dėl įvairiausių priežasčių (nuovargis, problemos, ligos, baimė įsipareigoti...). Jie nebenori sekso. Šiame amžiuje tokios tendencijos tik stiprėja. Ir radikaliai keičia žmonių tarpusavio santykius.

"Tradicinės visuomenės požiūriu tai yra labai blogai, todėl ji visais būdais priešinasi. Didmiesčiuose formuojasi gyvenamieji kvartalai, kur pseudomodernių pažiūrų žmonės išvis nepageidaujami. Tačiau tokių tendencijų sustabdyti neįmanoma. Jos turi ekonominį ir socialinį pagrindą", – sako T.Lagūnavičius.

"Gyventi šeimoje – vadinasi, kasdien atlikti ne vieną žygdarbį, kuris vėliau bus apdovanotas (arba ne) ramybe ir emociniu bei fiziniu komfortu", – sako psichologas, Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktorius Tomas Lagūnavičius.

Yra daugybė būdų, kaip užglaistyti aštrius kampus ir prisiderinti su mažiausias nuostoliais kiekvienam. Svarbiausia – reikia žinoti problemų sritis.

Vienos šeimos į gyvenimiškus iššūkius reaguoja ramiau, kitos – emocionaliau. Vienos skiriasi, kitos gyvena kartu. Kas gali padėti kurti prasmingus santykius ir juos išlaikyti? Psichologas brėžia šeiminio gyvenimo orientyrus.

Žmogus gyvena keliose erdvėse: šeimos, laisvalaikio, darbo, mokymosi ir politinėje-socialinėje. Kai kyla problemų nors vienoje iš jų arba, dar blogiau, keliose, ir tas problemas atsinešame į šeimą (pvz., nuolat skundžiamės uošvės priekabiavimu arba pavydžiais kolegomis; draugams guodžiamės sutuoktinio elgesiu ir t.t.), partneriui ilgainiui pabosta. Tai sukelia įtampą, kyla konfliktų. Socialiniu požiūriu galima išskirti kelias problemų grupes.

1. Artimoji sritis – giminės. Jei artimi poros giminaičiai gyvena skirtingose kultūrinėse ar socialinėse erdvėse nei šeima, o santykius palaikyti reikia, sutuoktiniams kyla konfliktų rizika (pvz., ką daryti, jei žmonos brolis ir vyras negali vienas kito pakęsti, o žmona savo brolį dievina?).

2. Tolimoji sritis – draugai. Skirtingo mentaliteto, požiūrių, socialinių ratų vyro ir žmonos draugai taip pat įžiebia šeiminius konfliktus (pvz., kiek ilgai vyras ir jo draugai norės lankyti su žmonos draugėmis menininkėmis spektaklius, jei jiems geriausia pramoga – alus ir krepšinis?).

3. Vidinė sritis – buvę, esami ar būsimi partneriai. Nieko negali būti blogiau už tai, jei vyras / moteris pasakoja sutuoktiniui apie buvusias meiles. Dar blogiau, jei pradeda lyginti partnerį su buvusiaisiais. Taip sąmoningai ar nesąmoningai yra skatinamas pavydas. O pavydas visada sukelia agresiją.

4. Intymioji sritis – kai nesuderinami intymūs veiksmai, seksualiniai poreikiai. Tada prasideda partnerių už šeimos ribų paieškos.

5. Laisvalaikis. Ateina laikas, kai sutuoktiniams pabosta  vaikščioti susikibus už rankučių. Atsiranda asmeninės erdvės poreikis. Skirtingi kultūriniai ar socialiniai poreikiai taip pat lemia skirtingus norus (pvz., vyras aktyvus sportininkas ir atostogauja slidinėdamas kalnuose, o žmona, karštos saulės ir jūros gerbėja, nori vartytis ant smėlio ir  gyventi 5 žvaigždučių viešbutyje).

Pasak T.Lagūnavičiaus, egzistuoja ir vidinės šeimos problemos, kurios kartais tampa net skyrybų priežastimi.

1. Kūnas. Jis linkęs keistis: moterų – po gimdymo, vyrų – nuo sėdimo darbo ir t.t. Partneris gali tapti nepatrauklus. O seksualinis potraukis šeimoje yra svarbus. Jeigu jo nelieka, santykiai greitai gali baigtis, nes kūnas laikomas troškimo objektu.

2. Pojūčiai. Jūsų rega, klausa, balso intonacija turi reikšmės santykiams, kaip ir kūnas. Žmonės greitai gali užgožti savo feromonus arba kaip tik paskatinti jų išsiskyrimą. Higienos nesilaikymas, rūkymas ar nekoks kvapas iš burnos gali tapti problema. Sutuoktiniui turi būti malonu liesti tave, užuosti malonų kvapą.

3. Mintys. Kokios jūsų partnerio mintys? Sunku, jei vienas iš jūsų moralistas ar pesimistas, o, jūs, sakykime, – optimistas. Partnerio moralizavimas gali jus emociškai žlugdyti. Iš pradžių skirtingi žmones vienas kitą papildo, bet, laikui bėgant, tai pradeda erzinti.

4. Dominuojanti nuotaika. Būna užsislopinusių, depresyvių žmonių – tai neigiamas bruožas. O jeigu dar partneris pratrūksta emociniais pliūpsniais, tai gali pradėti gąsdinti sutuoktinį ir griauti santykius.

5. Bendravimo ypatumai. Kiekvienas turi savo bendravimo amplitudę – nuo labai intymios iki labai atviros. Tarkime, vyras linkęs izoliuotis ir nekalbėti, o moteris tą akimirką nori išsikalbėti, ir abi pusės lieka nepatenkintos. Nežinant vienas kito bendravimo ypatumų, kyla stresinių situacijų.

6. Kompetencijos šeimoje. Tai glaudžiai susiję su lūkesčiais partneriui. Mes tikimės, kad vyras moka sutvarkyti sugedusį dulkių siurblį, o jeigu to nepadaro, moteris nusivilia juo. Šeimoje svarbu pateisinti lūkesčius ir formuoti savo įgūdžius. Turėdami įvairių kompetencijų išvengsite daugelio problemų.

7. Sutuoktinio socialinis statusas. Dviejų partnerių statusai gali būti prieštaraujantys vienas kitam arba gali nepatikti sutuoktiniui. Konfliktai kyla, jeigu pradedama reikalauti statusą pakeisti – pavyzdžiui, moteris reikalauja, kad vyras taptų vadovu. Taip daromas didelis spaudimas.

8. Aplinka. Erdvė, kuri supa mus, turi tikti abiem partneriams. Jeigu ji tampa neestetiška, vieną iš sutuoktinių pradės erzinti. Kita problema, jei šeimoje asmenys negali susikurti savo erdvės, o naudojasi tik bendromis.

Mūsų harmoningas gyvenimas ir susideda iš detalių. Pasak psichologo, konfliktų įmanoma išvengti: apsvarstykite, kuris atvejis tinka jums ir kokių priemonių imtis sprendžiant problemą.

Kodėl, sumainius žiedus prie altoriaus, anksčiau arba vėliau subyra vyro ir moters santykiai?

1. Vestuvių dieną vyras ir moteris sudaro sutartį – gerbti ir mylėti vienas kitą, kol mirtis išskirs. Iškelia grandiozinę puotą su baltais balandžiais ir margais drugeliais sau, giminėms, draugams. Pragmatiškai kalbant, žmonės pasirenka vienas kitą kupini didžiulių lūkesčių, vilčių, pasitikėjimo ir tikėjimo, kad tas vyras arba ta moteris bus ištikimas ir suteiks saugumą, meilę, ir t.t. visam gyvenimui. Tiktai nė vienas žmogus nėra ir negali būti kito žmogaus laimės garantu. O kas toliau?

2. Gyvenime viskas ne taip paprasta. Žmogus – daugialypė būtybė, jis nuolat keičiasi tiek dvasiškai, tiek fiziškai. Gerai, kad, kai išblėsta aistros laužai, du žmonės dar turi bendrų juos siejančių tikslų ar interesų, pavyzdžiui, augina vaikus, statosi namą. Tik anksčiau ar vėliau į poros namus atsliūkina nyki kasdienybė su neplautų indų krūva, nešvariais skalbiniais ir mokesčiais bankui. Ir tada žmogus praregi: jo žmona (jos vyras) visai ne tokia / toks, kokia / koks buvo anksčiau.

3. Iš pradžių mes visi labai norime patikti ir įtikti savo išrinktiesiems. Susikuriame tobulą įvaizdį, kuris masina mūsų aistros objektą. Tik... Neįmanoma ilgai išlaikyti šio išorinio vaizdo – fasado. Juk žmogus yra visoks: geras ir blogas, piktas ir liūdnas. Jauni žmonės tikisi, kad jų santykiai bus nuolatinė šventė, ir greitai nusivilia. Kiek ilgai žmogus gali valgyti šokoladą? Po kiek laiko jam norisi mėsos...

4. Tai, kas anksčiau buvo nauja, įdomu, entuziazmui išblėsus, tampa nuobodu ir įprasta (bendravimas, įvairios pramogos, seksas, kelionės). Tada atsiranda nuovargis ("Aš pavargau tave mylėti"), nepasitenkinimas vienas kitu, priekaištai, trankomos durys, dūžtantys indai. Ir tai natūralu, nes žmogiška. Juk neprivalome mylėti kito žmogaus tokio, koks jis yra – nesiskutęs, prisigėręs, žaidžiantis tankais, niekur nedirbantis ar nuolat plepanti, pripūstu biustu lėlytė, kuri, kaip Eločka iš "12 kėdžių" moka ištarti tik tris rišlius sakinius...

Jauni žmonės tikisi, kad jų santykiai bus nuolatinė šventė, ir greitai nusivilia. Kiek ilgai žmogus gali valgyti šokoladą? Po kiek laiko jam norisi mėsos...

5. Meilės įsipareigojimas yra iliuzija, nes kasdienybėje žmonės keičiasi, o tie pokyčiai kitam gali būti nepriimtini. (Ką daryti moteriai, jei jos katinėlis, buvęs sportiškas atletas, tingi praustis, dvokia žuvimi ir augina alaus pilvą ant sofutės? Ką daryti vyrui, kai jo auksaplaukė princesė virsta susikuitusia ir amžiais bumbančia baidykle, įnikusia į feisbuką, nuolat zyziančia, kad jai trūksta dėmesio ir švelnumo?)

6. Šiuolaikinė šeima pavirto į įmonę – ūkį, kuriame nuolat vyksta natūriniai mainai. Viskas gerai būna tol, kol abu sutuoktinius tokie ryšiai tenkina (pavyzdžiui, ji skalbia jo kojines, lygina jo marškinius, augina jo vaikus, o jis uždirba pinigų, medžioja, užsibūna verslo susitikimuose iki paryčių, bet dovanoja jai prabangias dovanas, vežasi į egzotiškas šalis ir viešumoje demonstruoja savąją brangenybę. Arba: ji daug dirba, augina vaikus, tvarko namus, o jis, bedarbis, leidžiantis jos pinigus, gyvena namuose vaiko teisėmis). Tokie barakudiški santykiai tęsiasi tik tol, kol vienas arba abu pavargsta nuo kasdienybės. Ir tada santuoka subyra.

7. Žmonės turi įgimtą teisingumo jausmą, kuris anksčiau ar vėliau atsibunda. Dabar mes visi patys sau esame svarbios personos – nenorime duoti, o tik gauti. Ir vieną dieną kyla iracionali idėja: "Niekaip nesuprantu, kaip aš jį/ją galėjau mylėti? Ką šiuose namuose veikiu?" Žmogaus prigimtyje visada slypi du kardinaliai priešingi poreikiai: noras būti saugiam (mylimam) ir noras būti laisvam. Nepatenkinus pirmojo, dominuoja antrasis. Ir žmonės skiriasi.

8. Ir tikrai gerai daro. Juk negalima tapti kieno nors poreikių įrankiu, įnorių auka. Negalima ant savo pečių tempti jau svetimo, nemalonaus ir nepatogaus tapusio kito gyvenimo. Negalima kentėti ir laukti tikintis, kad kada nors viskas pasikeis. Todėl reikia nebijoti keistis pačiam (pradėti nuo savęs) ir keisti įpročius, užpelkėjusius santykius. Reikia nebijoti išsiskirti ir užmegzti naujus ryšius, kai iliuzijos išsisklaido ir ankstesnieji santykiai nebeskatina jūsų asmenybės augimo. Žmogus gimsta tam, kad būtų laimingas. Ir tik nuo jo paties ta laimė priklauso.

Šiuolaikinėje visuomenėje nėra vieno teisingo diskurso apie tradicinę šeimą. Visi susituokusieji tikisi gyventi stabilioje šeimoje, nori, kad jų namai būtų užuovėja nuo visų šio pasaulio skersvėjų. Tačiau faktas tas, kad tokią šeimą kintančio pasaulio sąlygomis kurti ir išsaugoti yra labai sunku. Beveik neįmanoma. Tai yra kasdienis titaniškas darbas ir kartu subtilus menas, reikalaujantis dviejų žmonių pastangų.