Komisija teigia, kad per pastaruosius metus nustatyti trys atvejai, kai per šią šią televiziją buvo kurstomas karas ir neapykanta.

Komisijos teigimu, per vieną „RTR Planeta“ rodytą laidą pernai kovą buvo grasinama sunaikinti Jungtines Valstijas, atstatyti Sovietų Sąjungą su visomis buvusiomis teritorijomis. Kitoje laidoje gegužę skambėjo grasinimai užimti Baltijos šalis, teigia komisija.

Švedijoje registruoto kanalo „RTR Planeta“ retransliacijos Lietuvoje dėl karo ir neapykantos kurstymo jau buvo draudžiamos du kartus – 2015-aisiais ir 2016-aisiais. Abukart ribojimai taikyti trims mėnesiams dėl Rusijos parlamentaro Vladimiro Žirinovskio pasisakymų televizijos laidose.

Lietuvos transliuotojai 2015-aisiais buvo įpareigoti perkelti „RTR Planeta“ į mokamų programų paketą, tačiau po Europos Komisijos signalų, kad gali būti pažeista ES teisė, komisija ribojimą atšaukė.

Abejoja rusiškų televizijų ribojimo efektyvumu

Europos transliuotojų sąjungos (EBU) atstovė sako, kad kovojant su Rusijos propaganda daugiau naudos duotų ne rusiškų kanalų ribojimas, o alternatyvų kūrimas.

„Kai turime tiek daug atvirų kanalų, atvirų informacijos galimybių, ne laikas drausti informaciją, geriau atsakyti į tai kur kas platesniu, išsamesniu, aukštesnės kokybės turiniu. Sakyčiau, vietoje draudimų, reikėtų nacionaliniu lygiu kurti daugiau aukštos kokybės programų, kurios būtų nukreiptos į skirtingas visuomenės grupes“, – BNS teigė EBU atstovė Rytų Europai Radka Bečeva.

Visuomeninius transliuotojus vienijančiai EBU priklauso 73 nariai iš 56 valstybių.

Teismas nepriėmė rusiškos televizijos „Ren TV Baltic“ atstovų skundo dėl trims mėnesiams taikomo kai kurių laidų retransliacijos ribojimo.

Apie Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą BNS trečiadienį informavo jo atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

„Skundžiamas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) sprendimas yra norminis administracinis aktas. O pagal Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą privatiems juridiniams ir fiziniams asmenims nėra suteikta teisė kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą“, - teismo motyvus pakomentavo VAAT atstovė.

Skundą sausio 17 dieną buvo pateikusi televiziją valdanti Latvijoje registruota bendrovė „Baltic Media Alliance“.

S.Baltaduonė paaiškino, jog pagal įstatymus, abstraktų ir su jokia byla nesusijusį prašymą panaikinti tokį norminiu teisės aktu laikomą sprendimą teikti gali tik Seimo nariai, Seimo, Vaiko teisių apsaugos, Lygių galimybių kontrolieriai, Valstybės kontrolė, teismai, prokurorai, profesinės savivaldos asociacijos.

Sprendimą nenagrinėti skundo bendrovė dar gali apskųsti Vyriausiajam administraciniam teismui per septynias dienas nuo pranešimo apie sprendimą gavimo.

VAAT sausio 15-ąją patvirtino LRTK sprendimą apriboti kai kurių ne ES parengtų laidų retransliaciją Lietuvoje, nurodydamas, kad taikoma priemonė yra proporcinga televizijos įvykdytam nusižengimui - neapykantos ir karo kurstymui. Šį pažeidimą LRTK užfiksavo įvertinusi pernai lapkričio 19 dieną rodytą laidą „Paklydimo teritorija“.

„Teismui pateikti įrodymai besąlygiškai patvirtino, kad programoje iš tikrųjų kryptingai buvo formuojama žiūrovų nuomonė, jog Vakarų pasaulio valstybės siekia sugriauti Ukrainos ir Rusijos santykius bei destabilizuoti padėti regione. Tyčia buvo paskleista melaginga informacija apie Ukrainos istoriją ir santykius su kitomis valstybėmis, taip pat ir su Baltijos šalių tautomis, kad buvo kurstoma neapykanta Ukrainai ir ukrainiečių tautai, Amerikai, Lenkijai, Baltijos valstybėms“, - tuomet konstatavo teismas.

Pernai trims mėnesiams dėl tokių pat priežasčių jau buvo sustabdytos kanalų „NTV Mir“ ir „RTR planeta“ transliacijos Lietuvoje, užpernai - Pirmojo Baltijos kanalo (BPK) retransliavimas.

Be to, 2014-ųjų gruodį Lietuvos radijo ir televizijos komisija informavo apie galimybę stabdyti rusiškų televizijos kanalų „RTR Planeta“ ir „ NTV Mir Lithuania“ retransliacijas metams, jei bus nustatyta daugiau grubių pakartotinių pažeidimų.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija šių metų kovą teisėtai laikinai apribojo televizijos kanalo „NTV mir Lithuania“ transliacijas, galutinai nutarė teismas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) lapkričio 12 dieną atmetė internetinės televizijos bendrovės „Nubo.tv“ skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) spalio pradžioje priimtą nutartį, kuria teismas nutraukė bylą kaip nenagrinėtiną šiame teisme.

Teisininkų teigimu, šis LVAT sprendimas gali tapti precedentu ir kitose šiuo metu nagrinėjamose panašiose bylose.

„Teisėjų kolegijos sprendimas dar kartą patvirtino, kad bendrovė „Nubo.tv“ neturi teisės reikalauti panaikinti komisijos sprendimo ‒ norminio teisės akto, skirto visiems Lietuvoje veikiantiems retransliuotojams, o ne kuriai nors konkrečiai bendrovei“, ‒ pranešime spaudai sakė teisinių paslaugų kontoros „AAA Law“ partneris advokatas Andrius Iškauskas.

Anot jo, dėl kitų panašių komisijos sprendimų laikinai sustabdyti Rusijoje kurtų televizijos laidų retransliavimą į teismą kreipėsi ir kiti retransliuotojai,todėl tikėtina, kad jų skundai sulauks panašaus likimo.

Gegužės viduryje skundą dėl LRTK sprendimo stabdyti kanalų „NTV Mir“ ir „RTR planeta“ teismui buvo pateikęs ir Lietuvoje veikiantis retransliuotojas „Init“.

Gegužės pabaigoje VAAT atmetė televizijos kanalui „PBK Lithuania“ atstovaujančios bendrovės BMA LT skundą dėl pernai spalį LRTK priimto sprendimo trims mėnesiams stabdyti dalies kanalo laidų retransliaciją Lietuvoje. Tuomet komisija įvertino pernai spalį rodytos laidos „Žmogus ir įstatymas“ apie 1991 metų sausio 13 dienos įvykius turinį bei atsižvelgus į ekspertų išvadas. 

Spalį priimtoje nutartyje VAAT pažymėjo, kad sprendimas neskirtas konkretiems ūkio subjektams ir yra ne vienkartinio pobūdžio, bet nukreiptas į atitinkamų teisinių santykių reguliavimą ateityje bei skirtas taikyti daug kartų.

LRTK „NTV Mir Lithuania“ programos retransliavimą trims mėnesiams apriboti nusprendė kovo viduryje, dėl kovo 11-osios išvakarėse transliuoto dokumentinio filmo „Pasmerktieji. Spąstai grupei „Alfa“, kuriame buvo iškreipiami faktai apie sausio 13-osios įvykius. Tokį komisijos sprendimą kovo 21 dieną sankcionavo VAAT.

„NTV mir Lithuania“ kanalo retransliacijos atnaujintos birželio 21 dieną, o „RTR planeta“ - liepos 8 dieną.

Laikinas šmeižikiškų programų ribojimas iš esmės nepakeis situacijos - LRTK pirmininkas
Vilnius, gegužės 7 d. (BNS). Laikinas Lietuvos įstatymus pažeidžiančių programų transliavimo draudimas situacijos iš esmės nepakeis, sako Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininkas Edmundas Vaitekūnas.

Jo teigimu, tie, kurie nori matyti komisijos ir teismo sprendimu apribotas laidas, programas, tai gali daryti internetu.

Trečiadienį Seimo Informacinės visuomenės politikos komiteto posėdyje dalyvavęs LRTK vadovas tvirtino, kad komisijos sprendimai dėl „Pirmojo Baltijos kanalo“, „RTR Planeta“, „NTV Mir Lithuania“ buvo operatyvi reakcija į šmeižikiškas laidas.

„Man atrodo, kad tie sprendimai, kuriuos komisija priėmė, yra tiesiog politinė reakcija į faktą. Aš tikrai nemanau, kad iš esmės situacija pasikeis. Juk visuomenė, piliečiai, žmonės tą, ką jie nori matyti, jie gali pamatyti internetu“, - teigė E.Vaitekūnas.

Jo duomenimis, prie Vyriausybės ketinama sudaryti darbo grupę, kuri nagrinės situaciją ir aptars galimus sprendimų variantus.

E.Vaitekūnas taip pat apgailestavo, kad savo nutarimus teismuose turi ginti ne tik nuo apribotų laidų kūrėjų, bet ir nuo Lietuvos kabelinės televizijos operatorių. Jo teigimu, 32 operatoriai, tarp kurių yra net neturinčių teisės retransliuoti programos „RTR Planeta“, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami iš dalies panaikinti LRTK sprendimą dėl transliacijų ribojimo.

Lietuvos kabelinės televizijos asociacija vadovas Vaiva Žukienė BNS sakė, kad teismui skundžiamos „neteisingos priemonės“, o ne LRKT nutarimo turinys.

„Manome, kad pasirinktos neteisingos priemonės, mes neginčijame paties turinio - kad gali būti uždrausta ta televizija, jeigu neatitinka įstatymų ir tam tikrų dalykų. Bet mes manome, kad pasirinktos neteisingos priemonės. Mus tikrai labai vargina ir apsunkina veiklą, kad turime dangstyti tas programas, išjungti atskiras laidas“, - sakė V.Žukienė.

Anot jos, nutarimą uždrausti trečiosiose šalyse pagamintas laidas sunku įgyvendinti, nes retransliuotojai esą nežino, kur pagaminta kiekviena konkreti laida.

„Jeigu komisija mano, kad reikia išjungti atskiras laidas, ji pati turėtų atlikti monitoringą ir nustatyti, kurios laidos pagamintos Rusijoje, o kurios ne“, - kalbėjo kabelinių televizijų atstovė.
Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys svarstė, kad rusiškų TV kanalų išjungimas Lietuvoje gali duoti priešingą, neigiamą rezultatą. Jis ragino pasvarstyti galimybę, kad retransliuotojai sutartyse su TV kanalais numatytų galimybę reikšti priekaištus dėl neteisėto laidų turinio, stabdyti jų retransliavimą.

Kovo ir balandžio mėnesiais LRTK priėmė sprendimus, kuriuos patvirtino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, trims mėnesiams apriboti televizijos kanalų „NTV mir Lithuania“ ir „RTR Planeta“ transliacijas. Kai kurios šių kanalų laidos pripažintos kurstančiomis nesantaiką, skleidžiančiomis melagingą informaciją, menkinančiomis sovietų agresijos faktą.

Pernai rudenį komisija buvo sustabdžiusi „Pirmojo Baltijos kanalo“ transliavimą Lietuvoje dėl paskleistos neapykantą kurstančios ir tikrovės neatitinkančios informacija apie 1991 metų sausio 13-osios įvykius.

Opozicinė Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partija siūlo riboti Rusijos valdžios remiamų filmų rodymą Lietuvos televizijos kanaluose.

Konservatorių parengtoje "Minkštojoje Rusijos sulaikymo strategijoje" teigiama, kad Lietuvoje būtina mažinti Maskvos propagandos įrankių tinklą.

Dokumente siūloma, kad Rusijos vyriausybės subsidijuojamų filmų rodymui būtų taikoma atitinkama mokestinė politika, o Rusijoje pagaminta produkcija būtų žymima ženklu "Pagaminta Rusijoje".

"Aiškiai propagandinį pobūdį turinčių filmų, ypač tokių, kuriuose šlovinami nusikaltimus prieš Lietuvos piliečius vykdę veikėjai arba sovietmetis, neturi būti iš viso leidžiami rodyti", - teigiama dokumente.

Konservatoriai taip pat siūlo, kad anglų kalba rodomi filmai būtų verčiami ne įgarsinant, bet leidžiant lietuviškus subtitrus.

Partija taip pareiškė, kad "sovietmečio ideologiniai kūriniai turi būti pašalinti iš Lietuvos viešųjų erdvių".

TS-LKD teigimu, siekdama vakarietiškų "minkštųjų galių" plėtros Lietuva turėtų sąmoningai sparčiau ir efektyviau suartėti su Skandinavijos valstybėmis.

"Artėjant prie Skandinavijos "minkštųjų galių“ kartu būtų tolstama nuo Rusijos "minkštųjų galių", - rašoma strategijoje.