Susisiekimo ministras Marius Skuodis kartu su Lenkijos, Latvijos, Estijos, Bulgarijos, Čekijos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos transporto ministrais Liuksemburge vykstančioje Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų  ir energetikos (TTE) taryboje pasirašė EK transporto komisarei Adinai Valean skirtą laišką, prašydami imtis veiksmų, kurie leistų lanksčiau skirti ir didinti ES finansavimą šiems projektams.

„Tiek dėl COVID-19 pandemijos, tiek dėl karo Ukrainoje pasaulinėse rinkose atsiradęs statybinių medžiagų trūkumas ir sutrikusios tiekimo grandinės augina transporto infrastruktūros projektų kainas bei kelia iššūkių dėl jų įgyvendinimo terminų. Kelių ir geležinkelių tiesimo, statybų įmonės taip pat susiduria su darbuotojų trūkumu, padidėjusiu Ukrainos piliečiams grįžus į Ukrainą ginti savo šalies“, – pranešime teigė M. Skuodis.

Ministrų pareiškime pabrėžiama, kad Bendrijos lygiu reikalingi greiti ir konkretūs sprendimai, kurie padėtų sektoriui prisitaikyti prie pokyčių, taip pat raginama sudaryti galimybę 2014–2020 metais finansuojamų infrastruktūros projektų užbaigimo laiką pratęsti iki 2024-ųjų pabaigos.    

Ministrai taip pat ragina ES sparčiau priimti sprendimus perskirstyti anksčiau skirtas lėšas bei skirti papildomą finansavimą, kuomet dėl nenumatytų aplinkybių reikšmingai padidėja medžiagų ir darbų kainos.

„Su Bulgarijos, Vengrijos, Latvijos, Lenkijos ir Rumunijos atstovais atkreipėme kitų valstybių narių dėmesį, kad Europos Parlamento reikalavimas Mobilumo paketo I derybose periodiškai grąžinti krovininę transporto priemonę į registracijos šalį prieštarauja ES klimato kaitos politikos tikslams bei siekiui sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kiekį“, – pranešime cituojamas susisiekimo viceministras Gytis Mažeika.

Lietuva sutinka, kad transporto sektorius turi mažinti išmetamų dujų kiekį, tačiau akcentuoja, kad tam būtina nuosekli ES transporto politika ir politinė valia netvirtinti šiam tikslui prieštaraujančių nuostatų atskiruose teisės aktuose.

Kaip praneša Susisiekimo ministerija, Estija, Kipras, Malta ir Airija taip pat pareiškė palaikymą tokiai pozicijai, pabrėždami, kad siekiant ES aplinkosaugos tikslų turėtų būti išlaikytas nuoseklumas, rengiant ES teisės aktus neturėtų būti taikomi dvigubi standartai.

Tarptautinės kelių transporto sąjungos duomenimis, reguliarus vilkikų grąžinimas į įmonės įsisteigimo šalį sunkiasvorių transporto priemonių nuvažiuotą atstumą padidintų iki 75 proc., o bendrą vilkikų išmetamą CO2 kiekį – net 100 tūkst. t per metus.

Dvišaliuose susitikimuose su Europos Komisija ir bendramintėmis šalimis Lietuvos atstovai diskutavo dėl galimybių peržiūrėti Mobilumo paketo nuostatas tolesnėse derybose.

„Mūsų toks bus siūlymas Vyriausybei – atstatyti Rengę. Iki gruodžio 18 dienos mes turėtume duoti atsakymą Komisijai (EK – BNS), kaip mes elgsimės baudos atveju. Tai kaip kompleksinė dalis šio sprendimo ir bus Rengės atstatymas“, – trijų Baltijos šalių transporto ministrų susitikimui skirtoje spaudoje konferencijoje Vilniuje sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Latvijos transporto ministras Uldis Augulis teigė tikintis, kad Lietuva atstatys išardytą ruožą, tačiau konkrečiai nepasakė, ar Latvijos įmonės ketina teikti ieškinius „Lietuvos geležinkeliams“ dėl galimų nuostolių atlyginimo.

„Tikrai tikiuosi, kad Lietuvos pusė atsižvelgs į Europos Sąjungos pasiūlymus ir atstatys trūkstamą geležinkelio dalį (...) Latvijos verslininkai įvertins savo nuostolius ir kas tuomet darytina. Nieko negalime garantuoti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Latvijos ministras.

„Lietuvos geležinkeliai“ jau anksčiau yra pareiškę, jog ketina atstatyti beveik prieš dešimtmetį išardytą 19 kilometrų ruožą iš „Orlen Lietuvos“ gamyklos į Rengę ir taip panaikinti EK baudos sulaukusį pažeidimą. Tuo pačiu įmonė žadėjo skųsti EK skirtą baudą, bandant ją sumažinti ir apginti įmonės reputaciją.

R. Masiulis yra sakęs, kad Rengės ruožo atstatymas „Lietuvos geležinkeliams“ būtų didelė našta - darbai galėtų kainuoti apie 20 mln. eurų. Jis neseniai sakė, kad „yra potencialo“ ginčyti ir pačią baudą, jos skaičiavimo būdą.

Vyriausybė iki gruodžio 18 dienos, kai baigiasi terminas apskųsti EK sprendimą, turi priimti sprendimą, kaip ištaisyti pažeidimą.