Praėjusių metų pabaigoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad šalies kariuomenė kovai su rusų pajėgomis nori sutelkti iki pusės milijono žmonių.

Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte be kitų dalykų numatoma sugriežtinti bausmes vengiantiems šaukimo į kariuomenę ir pakeisti šaukimo amžių nuo 27 iki 25 metų.

Taip pat tarnyba karo metu nuo neribotos trukmės būtų apribota iki 36 mėnesių. Tačiau dėl šių ketinimų labai išsiskyrė visuomenės nuomonė.

„Kai kurios nuostatos tiesiogiai pažeidžia žmogaus teises, kai kurios nėra optimaliai suformuluotos“, – sakė V. Zelenskio partijos „Tautos tarnas“ („Sluha narodu“) vadovas Davydas Arachamija.

„Suprantame karinės vadovybės prašymą ir esame pasirengę jį patenkinti. Tačiau ne visoms taisyklėms galima pritarti“, – nurodė jis ir pridūrė, kad įstatymo projektas buvo grąžintas vyriausybei.

„Trumpai tariant, pagal mobilizacijos įstatymą nebus jokių pokyčių. Nei šiandien, nei rytoj. Nei artimiausiu metu“, – sakė opozicijos deputatas Jaroslavas Železniakas.

Ketvirtadienį per spaudos konferenciją Estijoje V. Zelenskis pripažino, kad šaukiamo amžiaus vyrai nelegaliai palieka Ukrainą, kad išvengtų tarnybos kariuomenėje.

„Jei jie yra mobilizacinio amžiaus, jie turėtų padėti Ukrainai. Ir jie turėtų būti Ukrainoje“, – teigė jis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sudėtyje yra apie 850 tūkst. karių. Kyjivas siekia padidinti jų skaičių, Maskvai didinant spaudimą ir dislokavimą fronto linijose.

Kyjivas neatskleidžia savo nuostolių, patirtų per 2022 metų vasarį Rusijos pradėtą plataus masto invaziją. Tačiau, nepriklausomais vertinimais, aukų skaičius siekia dešimtis tūkstančių.

Į Vilnių atvyko aštuoni Tarpparlamentinių ryšių su Lietuvos Seimu grupės nariai.

Pirmadienį numatytas jų susitikimas su Lietuvos parlamento vadove Viktorija Čmilyte-Nielsen, prezidentu Gitanu Nausėda, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais, Vilniaus Vilties mokyklos-daugiafunkcinio centro vadovybe.

„Susitikimo metu ketinama aptarti politinę, karinę, energetinę ir kitą reikalingą paramą Ukrainai, pagalbą siekiant Ukrainos narystės ES, Ukrainos NATO narystės siekį ir parlamentinį bendradarbiavimą įvairiais formatais“, – BNS sakė Seimo pirmininkės atstovė Ilona Petrovė.

Antradienį Ukrainos parlamentarai bendraus su premjere Ingrida Šimonyte, socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene, Lietuvos Seimo Užsienio reikalų, Ekonomikos komitetų nariais, Konstitucinio Teismo vadovybe, kitų institucijų atstovais.

Taip pat suplanuota delegacijos išvyka į Druskininkus.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados delegacija Lietuvoje viešės iki ketvirtadienio.

Tai pirmadienį pranešė Ukrainos parlamento deputatas Oleksijus Hončarenka, informuoja portalas „gazeta.ua“.

„Rytoj Borisas Johnsonas kreipsis į Ukrainos parlamentą. Ačiū Jungtinei Karalystei už lyderystę remiant Ukrainą! God save the Queen!", - parašė jis savo paskyroje „Telegram“ kanale.

Portalas primena, kad B. Johnsonas lankėsi Kyjive balandžio 9 d.

Pasak naujienų agentūros „Unian“ korespondento, priimtu įstatymu už daiktų atėmimą iš žuvusiųjų ar sužeistųjų mūšio lauke grės 5–10 metų laisvės atėmimo. Šiuo metu už tokį nusikaltimą baudžiama 3–10 metų nelaisvės.

Griežtės ir bausmės už nusikaltimus turtui, padarytus galiojant karo ar nepaprastajai padėčiai.

Pagal naują įstatymą, esant tokioms aplinkybėms už vagystę grės 5–8 metų laisvės atėmimo, o už apiplėšimą – 7–10 metų kalėjimo.

Turto užvaldymas bus baudžiamas laisvės atėmimu nuo 8 iki 15 metų ir konfiskavimu.

Už turto prievartavimą bus skiriama 7–12 metų laisvės atėmimo ir konfiskavimas.

Pataisos numato, kad turto pasisavinimas piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi karo metu baudžiamas 5–8 metų laisvės atėmimu ir draudimu eiti pareigas iki trejų metų.

Ukrainos ministro pirmininko Deniso Šmyhalio teikimą atleisti sveikatos apsaugos ministrą M. Stepanovą Aukščiausioji Rada gavo gegužės 14 dieną.

Šias pareigas M. Stepanovas ėjo nuo 2020 metų kovo 30 dienos.

M.  Stepanovas 2017–2019 metais buvo Odesos srities administracijos vadovas.

Pasak D. Šmyhalio, pagrindinė sveikatos apsaugos ministro atleidimo priežastis – prastai vykstanti vakcinacijos kampanija.

„Pagrindinė teikimo priežastis yra nepatenkinami skiepijimo ir vakcinų tiekimo rodikliai, faktiškai, nuolatinis jų datų atidėjimas“, – sakė premjeras už sveikatos apsaugą atsakingo komiteto posėdyje parlamente.

Pasak jo, skiepijimo tempas liudija apie nepatenkinamą Sveikatos apsaugos ministerijos ir ministro, kaip vadovo, darbą. Jis taip pat pažymėjo, kad svarbų vaidmenį suvaidino ir surinkti 150 deputatų parašų dėl ministro atleidimo.

Naujoji vyriausybė per nepaprastąjį posėdį 450 vietų parlamente buvo patvirtinta 277 deputatų balsais.

Premjero pavaduotoju, atsakingu už skaitmeninę transformaciją, pasilieka Mychaila Fiodorovas.

Vicepremjeru, atsakingu už europinę ir euroatlantinę integraciją skiriamas Vadymas Prystaika, iki šiol dirbęs užsienio reikalų ministru.

Vicepremjeru, atsakingu už laikinai okupuotų teritorijų Rytų Ukrainoje reintegracija, paskirtas Oleksijus Reznikovas.

Socialinės politikos ministre tapo Maryna Lazebna.

Vidaus reikalų ministro poste liko dirbti Arsenas Avakovas, šį postą užėmęs ir ankstesnio prezidento Petro Porošenkos administracijoje, ir dabartinio valstybės vadovo Volodymyro Zelenskio kabinete.

Diplomatijos vadovu buvo paskirtas Dmytro Kuleba, buvęs vicepremjeras europinės integracijos reikalams.

Gynybos ministru tapo Andrijus Taranas, pakeitęs Andrijų Zahorodniuką.

Jaunimo ir sporto reikalus kuruos Vadymas Hutcaitas.

Infrastruktūros plėtra toliau rūpinsis Vladyslavas Kryklis.

Už veteranų reikalus bus atsakingas Serhijus Besarabas.

Teisingumo ministerijai toliau vadovaus Denysas Maliuska.

Už ministrų kabinetą atsakingu ministru paskirtas Olehas Nemčinovas.

Regionų ir teritorijų plėtros ministro poste dirba Oleksijus Černyšovas.

Sveikatos apsaugos ministru tapo Ilja Emecis.

Finansų ministerijai vadovaus Ihoris Umanskis.

Kol kas nėra nuspręsta, kas pakeis kultūros ministrą Volodymyrą Borodianskį, per „Facebook“ parašė valdančiosios partijos „Liaudies tarnas“ (Sluha narodu) deputatė Jevhenija Kravčuk.

Taip pat laikinai lieka tuščia švietimo ministro vieta, pridūrė ji.

Kaip pranešė naujienų agentūros "Interfax" korespondentas, šiam pasiūlymui per plenarinį posėdį pritarė 311 deputatų.

Prezidento Petro Porošenkos Aukščiausiajai Radai pateiktame siūlomų konstitucijos pataisų projekte numatoma, kad į pagrindinio šalies įstatymo preambulę ir tris straipsnius būtų įtrauktos nuostatos, kad „patvirtinama Ukrainos tautos europinė tapatybė ir Ukrainos europinio bei euroatlantinio kurso nekeičiamumas“, taip pat kad prezidentas yra „valstybės strateginio kurso įgyti visavertę Ukrainos narystę Europos Sąjungoje ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje garantas“.

Ukrainiečių įstatymų leidėjai įstatymų projektus dėl Konstitucijos keitimo gali svarstyti tik turėdami Konstitucinio Teismo išvadas, kad siūlomos pataisos neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Kiek anksčiau ketvirtadienį prezidento atstovė Aukščiausiojoje Radoje Iryna Lucenko informavo, kad, KT vertinimu, minėtas pasiūlymas konstitucijai neprieštarauja.

Kaip numato šalies konstitucija, per eilinę sesiją parlamentas galės vėl balsuoti dėl projekto, tačiau tam, kad jis būtų patvirtintas, reikės mažiausiai 300 parlamentarų pritarimo – konstitucinės daugumos.

Už atitinkamą nutarimą antradienį balsavo 245 parlamento nariai.

Aukščiausioji Rada pavedė pirmininkui Andrijui Parubijui išsiųsti atitinkamą parlamento rekomendaciją Nobelio komitetui.

„Remiantis tuo, kad visą neteisėto kalinimo laikotarpį (4 metus) Olegas Sencovas rizikuodamas savo gyvybe rodo vyriškumo, taikaus pasipriešinimo pavyzdį kovoje už pagrindines žmogaus teises, Aukščiausioji Rada siūlo Olego Sencovo kandidatūrą Nobelio taikos premijai gauti“, – sakoma Aukščiausiosios Rados kreipimesi.

Šiaurės Kaukazo apygardos karinis teismas Rostove prie Dono 2015 metų rugpjūtį nuteisė 2014-aisiais Kryme sulaikytą O. Sencovą 20 metų kalėti. Rusija jį apkaltino Krymo teritorijoje kūrus teroristinę bendruomenę.

2018 metų gegužės 14 dieną O. Sencovas paskelbė bado streiką ir reikalauja paleisti visus Rusijoje laikomus ukrainiečius.

Ukrainos parlamentas nusprendė kreiptis į Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), kad šis priimtų į savo jurisdikciją Kijevo Maidane padarytus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus Donbase dėl itin sunkių jų padarinių ir masinio Ukrainos piliečių žudymo.

Už sprendimą kreiptis į TBT, kad šis pripažintų šiuos įvykius savo jurisdikcija, trečiadienį balsavo 271 Aukščiausiosios Rados parlamentaras.

„Ukrainos liaudies vardu Aukščiausioji Rada, kaip vieningas įstatymų leidybos Ukrainoje organas, kreipiasi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), siekdama patraukti baudžiamojon atsakomybėn aukščiausio rango Rusijos Federacijos pareigūnus ir DLR bei LLR vadovus, kuriuos nustatys TBT pagal TBT Romos statuto 8-ąjį straipsnį dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, padarytų Ukrainos teritorijoje, pradedant nuo 2014 metų vasario 20 dienos ir iki dabar“, – sakoma Ukrainos parlamento priimtame pareiškime.

Dokumente nurodoma kad „nuo 2014-ųjų pavasario prieš Ukrainą tęsiama karinė Rusijos ir jos palaikomų smogikų agresija, per kurią buvo aneksuotas Krymas ir Sevastopolis, kurie yra dalis Ukrainos teritorijos, okupuota dalis Donecko ir Luhansko sričių, žuvo tūkstančiai piliečių..., sugriauta viso regiono infrastruktūra, šimtai tūkstančių piliečių priversti palikti savo namus“.

Tuo tarpu Rusijos vyriausybės ir Gynybos ministerijos pareigūnai anksčiau ne kartą neigė Ukrainos ir Vakarų šalių tvirtinimus apie Rusijos kariškių dalyvavimą karo veiksmuose Donbase.