H. Richards žurnalistams sakė, kad, atsisėdusi ant unitazo, ji pajuto stiprų smūgį. „Aš pašokau, atsisukau ir pamačiau gyvį, panašų į vėžlį ilgu kaklu, šliaužiantį atgal į unitazą“, – pasakojo nukentėjusioji.

Teko kviesti profesionalią gyvačių gaudytoją, kad ši ištrauktų pusantro metro ilgio pitoną iš unitazo. Roplį sugavusi Jasmine Zeleny paaiškino, kad gyvatės dažnai slepiasi tualetuose, kai ieško vandens nusistovėjus karštiems orams.

Pasak jos, negilios H. Richards žaizdos buvo apdorotos antiseptiku.

„Deja, pitonui patogiausias išėjimas buvo užblokuotas, kai Helen atsisėdo ant unitazo, ir gyvūnas išsigando“, – pareiškė gyvačių gaudytoja žurnalistams.

Vandeniniai pitonai paplitę palei rytinės Australijos pakrantę. Jie nėra nuodingi, bet po jų įkandimų rekomenduojama pasiskiepyti nuo stabligės.

Australijoje dabar vasara, šalyje jau dvi savaites laikosi labai karšti orai.

Per ilgąją rungtynių pertrauką į aikštelę išriedėjo didžiulis unitazas, iš kurio iššoko šokėjomis persirengę aktoriai Mindaugas Papinigis ir Vitalijus Cololo.

Pastarieji liepė žiūrovams skirstytis, nes neva jie į „Siemens“ areną susirinko per anksti – režisieriaus Emilio Vėlyvio kuriamas kino, koncerto ir juodojo humoro šou „Zero Live Show“ čia vyks už 4 dienų, spalio 11-ąją. Tačiau jų pasirodymui sutrukdė kitas „Zero Live Show“ personažas – Džokeris, kuris šaudydamas dvimetrine ugnimi išbarė šokėjus už per ankstyvą įsiveržimą į areną.

Spalio 11 d. „Zero Live Show“ startuos Vilniuje „Siemens“ arenoje, spalio 19 d. – Klaipėdoje „Švyturio“ arenoje, spalio 26 d. – Panevėžyje „Cido“ arenoje, o spalio 31 d. Kaune „Žalgirio“ arenoje.

Režisierius E. Vėlyvis Lietuvoje sukūrė keturis pilnametražius filmus: „Zero“, „Zero II“, „Zero 3“ ir „Redirected / Už Lietuvą!“.

Norintiems taupyti – du mygtukai

Ekonomiškas vandens vartojimas svarbus turėtų būti ne tik gamtos apsauga susirūpinusiems, bet ir lėšas taupantiems vartotojams. Pasak sanitarinių technologijų įmonės „Geberit“ pardavimų vadovo Baltijos šalyse Gedimino Repšio, perversmą šioje srityje padarė dviejų sistemų vandens nuleidimo mechanizmai. „Daugumos unitazų bakelių talpa siekia 6 l, o dviejų sistemų mechanizmai – t.y. unitazai su dviem mygtukais – leidžia nuplovimui panaudoti arba 3 l, arba 6 l vandens. Daugeliu atveju mažesniojo mygtuko nuleidžiamo vandens kiekio visiškai užtenka švarai ir higienai palaikyti“, – tikina G. Repšys.

Dvigubo mygtuko sistemos šiandien taikomos tiek įprastiems unitazams, tiek tiems, kurių vandens bakelis įmontuojamas į sieną. 

Grožis ar lengva priežiūra?

Būtent apie lengvą unitazo priežiūrą dauguma besirenkančių naują unitazą dažnai nesusimąsto. „Įvairūs dekoro elementai, tokie kaip ruoželiai, iškilios detalės ar raižiniai atrodo puikiai, kol unitazas visiškai naujas. Tačiau tokias vietas sunkiau išvalyti ir ilgainiui jos tampa puikia terpe kauptis purvui ir pelėsiui. Tuo tarpu lygūs, minimalistinio stiliaus unitazai ne tik atrodo stilingai ir moderniai, bet ir žymiai sutrumpina vonios kambariui tvarkyti skirtą laiką“, – pasakoja specialistas.

Kitas aspektas, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį tiems, kurie vietoj vonios kambario tvarkymo mieliau rinktųsi ilgus pietus su šeima, yra unitazo tipas. „Pastatomus unitazus prižiūrėti gali būti sunkiau – čia daugiau tvirtinimo detalių ir vietų, kuriose kaupiasi nešvarumai. Į sieną įmontuojamas bakelis itin sutrumpina tvarkymosi laiką – vandens nuleidimo mygtuko priežiūra nereikalauja nei daug laiko, nei pastangų. Be to, tokiu atveju unitazai dažniausiai kabinami, o ne tvirtinami prie grindinio, tad šią vietą lengva pasiekti paprasčiausia šluota“, – pataria G. Repšys.

Anot jo, namų ruošą palengvinti gali ir unitazo paviršius: „Vonios kambario tvarkymas turėtų užimti kuo mažiau laiko. Kuo unitazo ar kitų vonios kambario santechnikos įrenginių paviršius glotnesnis, tuo lengvesnė jo priežiūra. Kokybiška glazūra padengtas unitazas tarnauti gali ilgus metus, net jei jis dažnai veikiamas valymo priemonių. Todėl stipriausi rinkos gamintojai šiam produkto aspektui skiria itin daug dėmesio – skirtingos paviršiaus sudėtys nuolat testuojamos ir tobulinamos specialiose laboratorijose.“

Kai bakelis rasoja

Kita dažnai pasitaikanti problema – rasojantis bakelis. Taip gali nutikti dėl didesnio vonios kambario ir tiekiamo vandens temperatūrų skirtumo. G. Repšys tikina, kad tokios problemos sprendimas itin paprastas: „Dvigubo bakelio sistema, kai plastikinį bakelį apgaubia papildomas keramikinis bakelis, suvienodina temperatūras ir sustabdo vandens kondensacijos procesą, t.y. neleidžia bakeliui rasoti. Be to, toks unitazas veikia tyliau ir yra saugesnis – tai gali būti itin aktualu daugiabučių gyventojams.“

Vonios kambarį pertvarkantiems jis primena nepamiršti išsimatuoti atstumų tarp vonios kambario objektų. „Atrodo elementaru, tačiau esame girdėję per daug istorijų apie neatsidarančius vonios spintelės stalčius ar vonios kambario duris“, – šypsosi G. Repšys.

Šią savaitę Europos Komisija ketina patvirtinti naujus aplinkai draugiškesnių unitazų ir pisuarų standartus. Briuselio siūlymu, tam, kad įrenginys užsitikrintų „Ecolabel“ statusą, unitaze vienam nuleidimui turėtų būti sunaudojama ne daugiau nei 6 litrai vandens, o pisuare - ne daugiau nei 1 litras.

Unitazų žymėjimas - savanoriškas

Šis sprendimas užbaigs dar 2011 m. sausį Europos Komisijos aplinkos direktorato ir kitų ekspertų pradėtą darbą, kuriuo buvo tiriamas tiek vartotojų elgesys, tiek įrenginiai.

„Pagrindinis kriterijų tualetams įteisinimo tikslas yra padidinti nuleidžiamo vandens naudojimo efektyvumą,“ – sakė Europos Komisijos Aplinkos komisaro Janezo Potočniko atstovas spaudai Joe Hennonas.

Jis pridūrė, jog aplinkai draugiškų produktų ir paslaugų žymėjimo „Ecolabel“ statusas įrenginiams nebus privalomas, dėl jo suteikimo turės kreiptis patys gamintojai.

Padės taupyti ne tik vandenį, bet ir pinigus

Tačiau Europos žiniasklaidoje toks EK pasiūlymas sukėlė pasipiktinimų ir pašaipų bangą: ne vienam užkliuvo tiek pats klausimas, tiek jo svarstymui išleisti ES mokesčių mokėtojų pinigai - tyrimas kainavo apie 90 tūkst. eurų (apie 310 tūkst. litų).

„ES darbo neranda apie 26 milijonus žmonių, o Europos Komisija nusprendė koncentruotis į šiems laikams tokį svarbų klausimą – vandens nuleidimas unitazuose ir pisuaruose“, - ironizavo vienas iš Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderių Paulas Nuttallas.

Europos Komisija nesutinka su išreikštais kaltinimais. Jos atstovų teigimu, šio siūlymo tikslas nėra suvienodinti nuleidžiamo vandens kiekį visoje ES, kaip teigia dauguma besipiktinančių politikų, bet priimti bendrus aplinkai draugiškus, vandenį tausojančius kriterijus. Šie leistų vartotojams pasirinkti jiems priimtiniausią įrenginį, bei paskatintų tarpšalinę prekybą.

„Mes kalbame apie kriterijus, pagal kuriuos šalys narės galės produktams suteikti „Ecolabel“ statusą, – sakė J. Hennon. – Nesant tokių kriterijų, vartotojams, įmonėms ir vietos valdžiai būtų sunku įsigyti „žalią“, aplinkai draugišką įrenginį. „Ecolabel“ pažymėti gaminiai ne tik saugo aplinką, bet šiuo atveju ir tiesiogiai mažina vartotojų ir verslo išlaidas, nes už vandenį reikės mokėti mažiau.“

Pirminiai EK pasiūlymai buvo dar griežtesni. Buvo siekiama sumažinti nuleidžiamo vandens kiekį iki 0,5 litrų pisuaruose ir 3 litrų unitazuose, tačiau abu buvo galiausiai atmesti. EK ekspertų teigimu, „Ecolabel“ žymint tik įrenginius, kurie sunaudoja vos 3 litrus vandens vieno nuleidimo metu, šiuo statusu galėtų pasinaudoti labai mažas skaičius rinkos žaidėjų.

Apie ketvirtadalį namų ūkiuose sunaudojamo vandens nuleidžiama tualete

Pasak EK atlikto tyrimo, šiuo metu daugiau nei 6 litrus vandens vienam nuleidimui naudojantys nauji unitazai yra draudžiami Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje, prie jų planuoja prisijungti ir Portugalija bei Prancūzija. Jungtinėje Karalystėje taip pat skatinama rinktis unitazus, kurie vienam nuleidimui sunaudoja mažiau nei 6 litrus vandens, bet tokio unitazo įrengimas priklauso nuo kanalizacijos sistemos būklės, namo amžiaus ir kitų kriterijų.

Nors 2010 metų duomenimis Lietuvoje namų ūkiai sunaudojo mažiausiai vandens iš visų ES šalių - vidutiniškai 67 litrus per dieną (daugiausiai sunaudojo italai - 320 litrų), Lietuvoje tualetuose nuleidžiamo vandens dalis yra lygi ES vidurkiui.

Iš per metus šalyje sunaudojamų 125 milijonų kubinių metrų vandens 31 milijonas arba ketvirtadalis į kanalizaciją patenka iš unitazų ir pisuarų.

Tualetuose nuleidžiamo vandens dalis skiriasi tarp ES šalių narių. Pavyzdžiui britai nuleidimui sunaudoja dvigubai daugiau arba 30 proc. viso vandens ūkiuose sunaudojamo vandens nei suomiai, kurie tualetuose nuleidžia vos 14 proc. viso sunaudojamo vandens. Daugiausia vandens tualetuose sunaudoja Liuksemburgo gyventojai – 34 proc. Vidutiniškai tualetuose yra nuleidžiama apie 25 procentus viso namų ūkiuose sunaudojamo vandens.

Vidutinis unitazas sunaudoja apie 11 litrų vandens vieno nuleidimo metu. Pasak EK, jeigu bent penktadalis rinkoje esančių unitazų ir pisuarų gautų „Ecolabel“ statusą, per metus būtų galima sutaupyti daugiau nei 2,5 tūkst. litrų vandens vienam unitazui ir taip sumažinti iššvaistomo vandens kiekį 20 proc.

„Vandenį tausojantys įrenginiai vidutiniam namų ūkiui galėtų padėti sutaupyti vidutiniškai 6,6 tūkst. litrų vandens per metus – tiek vandens nebūtų be reikalo nuleidžiama,“ – pridūrė Europos Komisijos Aplinkos komisaro Janezo Potočniko atstovas spaudai J. Hennon.

Parengta pagal euractiv.com, independent.co.uk ir qz.com medžiagą