Savo kalboje prezidentas pabrėžė susiklosčiusią sudėtingą situaciją Lietuvos kaimynystėje. „Esame liudininkai, kai teisės viršenybės principais grindžiama tarptautinė tvarka yra ginčijama, begėdiškai laužoma ar paprasčiausiai ignoruojama. Turime dėti visas pastangas ją išsaugoti ir sustiprinti“, – teigė G. Nausėda, pirmadienį kreipdamasis užsienio šalių ambasadorius.

Pasak šalies vadovo, Lietuva yra patyrusi daugybę istorinių išbandymų, todėl puikiai supranta kaimyninių šalių laisvės troškimą, siekį ginti demokratiškus rinkimus ir žmogaus teises. „Mūsų kaimynystėje esančių šalių piliečių ginama teisė būti laisviems ir saugiems yra ir mūsų rūpestis. Laisvė nėra duotybė, ji turi didelę kainą“, – sakė prezidentas.

Jis patikino, kad Lietuvos užsienio politikos prioritetu išlieka ambicinga Rytų partnerystės politika ir pagalba Rytų partnerėms, siekiančioms artimesnių santykių su ES.

Šalies vadovas akcentavo ir saugumo bei gynybos sritį, pabrėždamas, kad Lietuvos ir visos Europos saugumo garantu išlieka stiprus transatlantinis ryšys, sakoma Prezidentūros pranešime.

„Esame dėkingi už NATO sąjungininkų indėlį į Baltijos šalių saugumą“, – teigė prezidentas. Šalies vadovas patvirtino, kad Lietuva vykdys savo įsipareigojimus gynybos finansavimui skirti ne mažiau nei 2 proc. BVP, o iki 2030 metų sieks palaipsniui didinti finansavimą iki 2,5 proc. BVP.

Prezidentas G. Nausėda priminė Lietuvos susirūpinimą nesaugia Astravo AE keliama grėsme visai Europai ir akcentavo siekį neįsileisti nesaugiai gaminamos Astravo AE elektros į ES rinką.

Kalbėdamas apie ES politiką, šalies vadovas pabrėžė svarbiausius Bendrijos pasiekimus praėjusiais metais: susitarimus dėl precedento neturinčio daugiamečio ES biudžeto ir ekonomikos gaivinimo fondo, klimato kaitos tikslų.

„Galiu Jus visus užtikrinti, kad Lietuva išliks patikima partnere, įgyvendinant ES strateginę darbotvarkę, stiprinant ES ir jos konkurencingumą.

Diskusijos dėl Europos ateities, „Žaliojo susitarimo“, skaitmeninių ir inovacijų darbotvarkių įgyvendinimas, vidaus rinkos stiprinimas bus pagrindiniai Lietuvos ES politikos prioritetai 2021 metais“, – sakė prezidentas.

Šalies vadovas pakvietė užsienio kompanijas steigtis Lietuvoje, pasinaudojant sukurtomis verslui itin palankiomis sąlygomis, bei stiprinti šalių bendradarbiavimą mokslo ir inovacijų srityje.

Susitikimas vyko tokiu metu, kai JAV įsivedė rinkos apsaugos priemones plienui ir aliuminiui, kurių įsigaliojimas skausmingai paveiks Europos Sąjungos (ES) pramonę. Ministras pabrėžė, kad JAV yra strateginė partnerė, su kuria būtina tęsti kontaktus, ieškant galimo problemos sprendimo.

Ministras akcentavo, kad tarptautinė prekyba yra vienas svarbiausių instrumentų ES ir Lietuvos pramonės konkurencingumo didinimui, ekonominio augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimui, todėl ypatingas dėmesys yra skiriamas naujų rinkų atvėrimui ir prekybinių sąlygų verslui gerinimui trečiosiose valstybėse. „Lietuva siekia veiksmingos ES prekybos politikos“, - sakė L. Linkevičius.

Aptartos ir tokios Lietuvos verslui aktualios temos kaip laisvosios prekybos sutarčių sudarymas, prekybiniai, ekonominiai santykiai su kaimyninėmis šalimis Ukraina ir Baltarusija. Buvo išreikšta parama pradėtai laikinai taikyti ES ir Kanados laisvosios prekybos sutarčiai, pasidžiaugta baigtomis ES derybomis su Japonija, Singapūru. Ministras padėkojo LPK už bendradarbiavimą ekonominės diplomatijos srityje, imantis bendrų proaktyvių veiksmų einant į užsienio rinkas ir pritraukiant investicijas.