„Rengiamas ministro įsakymo pakeitimas, kuriuo bus griežtinama reklaminių renginių sveikatos priežiūros įstaigose tvarka“, – šią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji specialistė Anželika Oraitė. 

„Gavome informacijos, kad, ypač pandeminiu laikotarpiu lyg ir vyksta renginiai nuotoliniu būdu“,  – pridūrė ji. 

Ministerijos atstovė vėliau BNS teigė, kad gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje pakeitimai bus pateikti derinti su institucijomis ir visuomene.

„Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai numatoma pavesti sukurti informacinių technologijų įrankį (interneto svetainę – BNS) – vienoje vietoje bus visa informacija apie tokius renginius. Dabar kiekviena įstaiga pildo žurnalus – viskas vyksta realiai popieriuje“, – aiškino A. Oraitė.

Pasak jos, duomenys būtų pasiekiami ne tik medikams, bet ir jų pacientams.

„Žmonės žinos, kokios kompanijos eina į kokias sveikatos priežiūros įstaigas. Paskui galės stebėti, kokius vaistus medikai išrašo, gal bendriniais pavadinimais“, – teigė A. Oraitė.

Vaistų kontrolės tarnybos pareigūnai taip pat galės dalyvauti tokiuose renginiuose, iš anksto apie tai organizatoriai ir dalyviai nežinos. 

„Pasirinktinai. Pasiklausyti, kas ir kaip kalbama, koks turinys. Taip pat galės paprašyti pateikti renginio įrašą (planuojama jį saugoti porą metų – BNS) arba padalintą medžiagą“, – teigė  A. Oraitė.

Ji priminė, kad reklaminiai susitikimai darbo metu ir dabar negali vykti, pokalbiuose su vaistų gamintojais ar jų atstovais turi dalyvauti bent du gydymo įstaigos darbuotojai.

Tai numatančioms Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtoms Farmacijos įstatymo pataisoms antradienį pritarė Seimas.

Pasak ministerijos pranešimo, praėjusiais metais įsigaliojo tvarka, pagal kurią negalima vaistų reklamuotojui asmeniškai susitikti su konkrečiu mediku, norint suteikti informaciją apie reklamuojamą vaistą. Siekiant skaidrumo, vietoje asmeninių vizitų yra nustatyta reklaminių renginių gydymo įstaigose organizavimo tvarka. Tačiau farmacijos kompanijos remia medikus ir farmacijos specialistus organizuodamos įvairius profesinius (mokslinius) renginius, gydymo įstaigoms teikia paramą pagal Labdaros ir paramos įstatymą, apmoka specialistams už jų teikiamas konsultacijas, skaitomus pranešimus.

Siekiant skaidrinti gydymo įstaigų bei specialistų darbą ir išsklaidyti galimą nepasitikėjimą, įsigaliojus naujai tvarkai, įvairios bendradarbiavimo formos turės būti skelbiamos viešai, nes, ministerijos teigimu, medikų ir farmacijos kompanijų bendradarbiavimas gali turėti įtakos priimant sprendimus dėl pacientų gydymo, pavyzdžiui, skiriant tam tikrus vaistus. Tad informacija apie farmacijos kompanijų santykius su gydymo įstaigomis ar medikais turi būti vieša ir prieinama visuomenei.

Numatyta, kad naujovės įsigalios 2020 m. sausio 1-ąją.

„Kiek žinau, jokių vaistų šiandien dienai tikrai netrūksta. Yra nuolat kalbama, kad jų kažkada turbūt pritruks. Aš manau, kad yra neatsakinga labai gąsdinti visuomenę“, - „Žinių radijui“ antradienį sakė sveikatos apsaugos ministras.

Pasak jo, liepą įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui situacija atidžiai stebima.

„Man tik gaila, kad tos suinteresuotos grupės vietoj to, kad rūpintųsi logistika, užsiima panikos sėjimu ir daugiau laiko investuoja į vandens drumstimą negu į darbą, kad tų vaistų tikrai kada nors nepritruktų“, - kalbėjo ministras.

A. Veryga teigia, kad tokios kalbos gali paskatinti žmones pradėti kaupti vaistų atsargas, ko daryti nerekomenduojama dėl trumpo vaistų galiojimo.

Pasak ministro, žmonės dažniau renkasi pigesnius vaistus.

„Tikiuosi, kad rinka prisitaikys labai greitai ir mes jokių vaistų nepritrūksime“, - sakė jis.

Liepą įsigaliojo kas ketvirtį atnaujinamas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Jis patvirtintas pagal naują kainodarą, anot ministerijos, leidusią sumažinti vaistų kainas.

Tačiau Vaistų gamintojų asociacijos valdybos pirmininkas Darius Sinkevičius yra teigęs, kad pagal naują tvarką į kainyną patenka kur kas mažiau preparatų, todėl pacientams jų gali neužtekti.

Kainyną tvirtinanti Sveikatos apsaugos ministerija kritiką atmeta ir teigia, jog gamintojai sėja chaosą, nes norėtų grįžti prie senosios tvarkos, leidusios iš vaistų pardavimo uždirbti daugiau.

Liepą įsigaliojo kas ketvirtį atnaujinamas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Jis patvirtintas pagal naują kainodarą, anot ministerijos, leidusią sumažinti vaistų kainas.

Tačiau Vaistų gamintojų asociacijos valdybos pirmininkas Darius Sinkevičius sako, kad pagal naują tvarką į kainyną patenka kur kas mažiau preparatų, todėl pacientams jų ima neužtekti.

„Akivaizdu, kad šiuo metu galiojantys reikalavimai kompensuojamųjų vaistų kainyne išlikti tik vienam vaistiniam preparatui yra per griežti“, – žurnalistams po pasitarimo ministerijoje teigė vaistų gamintojų atstovas.

Akivaizdu, kad šiuo metu galiojantys reikalavimai kompensuojamųjų vaistų kainyne išlikti tik vienam vaistiniam preparatui yra per griežti.

Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje trūksta kainyne numatytų 4 – 5 vaistinių preparatų šlapimo nelaikymui, prostatos, širdies ligoms, hipertenzijai gydyti.

D. Sinkevičiaus teigimu, dar apie 20 preparatų gali pritrūkti per artimiausias dvi savaites, o visų šių vaistų alternatyvos nėra kompensuojamos.

„Išeitis būtų ta, kad kompensuojamųjų vaistų kainyne turėtų likti didesnis kiekis gamintojų, kurie patiektų vaistą“, – kalbėjo valdybos pirmininkas.

Žmonės turės, kuo gydytis

Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė BNS sakė, kad vaistų gamintojai viešina rutinines problemas tam, kad diskredituotų naują kompensuojamųjų vaistų kainyno sudarymo tvarką.

„Reikia suvokti, kad tas vaistų tiekimo mechanizmas yra gyvas. Taip visada buvo ir niekas apie tai nerašė, bet kadangi įsigaliojo nauja tvarka, o ji gamintojams nepatinka, nes reikia mažinti vaistų kainas, tai jie bet kokiais būdais siekia parodyti, kad šita tvarka yra bloga ir kad ją būtinai reikia atšaukti“, – teigė politikė.

Pasak jos, kiekvieną kartą matant, kad rinkoje gali pritrūkti tam tikrų kompensuojamųjų vaistų, kainynas yra tikslinamas.

K. Garuolinė tvirtino, jog ir šiuo atveju pacientams jokių vaistų nepritrūks.

„Tas kainyno koregavimas yra tokia įprastinė rutina. Jis yra gyvas – vieni vaistai iškrenta, kiti įsitraukia, bet pacientai gydymą gauna tokia medžiaga, kokia reikia. Žmonės, be abejo, turės, kuo gydytis“, – sakė viceministrė.

Vaistų gamintojai taip pat kritikuoja ministeriją, jog kompensuojamųjų vaistų kainynas kaskart yra tvirtinamas iki jo įsigaliojimo likus dviem savaitėms, o jų neužtenka tinkamai pasiruošti vaistų tiekimui.

K. Garuolienė tvirtino, jog ši kritika yra nepagrįsta, nes gamintojas visuomet anksčiau sužino, ar jo vaistai bus kainyne.

„Gamintojai juk teikia paraišką ir pateikdami paraišką turi fiziškai turėti vaistą, kurį tieks“, – kalbėjo ji.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) skelbė, kad į liepos 1-ąją įsigaliojusį naują kompensuojamųjų vaistų kainyną iš viso įrašyta 2050 vaistų. Kainyne įrašyti 78 vaistai naujais prekiniais pavadinimais, išbraukta 70 vaistų.

Anot VLK, sumažėjo 552 vaistų bazinės kainos, o nė vieno preparato kaina nepadidėjo.

Pagal sugriežtintą vaistų patekimo į kainyną tvarką, į jį nebebus įtraukiami vaistai, kurių kaina bus daugiau nei 10 proc. didesnė nei pigiausių vaistų referencinėse šalyse kaina. Vaistinių duomenys rodo, kad norint patekti į kainyną kai kuriems gamintojams gali tekti mažinti antkainį 50 proc. ir daugiau.

Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) viceministrė Kristina Garuolienė situacijos nedramatizuoja, o Vaistinių asociacijos pateiktus duomenis laiko "tam tikru spaudimu, tarsi siekiu, kad gamintojai nuolaidos neduotų". Ji įsitikinusi, kad daugelis gamintojų sumažins kainas Lietuvai.

Didžiosios Britanijos ir Švedijos biofarmacijos milžinės „AstraZeneca“ grynasis pelnas 2014 metais, palyginti su metais anksčiau, sumažėjo 51,8 proc. iki 1,233 mlrd. JAV dolerių.

Pasak įmonės, pelno sumažėjimą lėmė milžiniškos 1,558 mlrd. JAV dolerių restruktūrizavimo išlaidos.

Vien ketvirtąjį ketvirtį įmonė patyrė 321 mln. JAV dolerių grynuosius nuostolius. 2013 metų spalio-gruodžio mėnesiais nuostoliai siekė 524 mln. JAV dolerių.

Įplaukos pernai padidėjo 1,5 proc. iki 26,095 mlrd. JAV dolerių. Vien ketvirtąjį ketvirtį įplaukos smuko 2,4 proc. iki 6,683 mlrd. JAV dolerių ir buvo mažesnės nei prognozuoti vidutiniškai 6,85 mlrd. JAV dolerių.

„AstraZeneca“ prognozėmis, šiemet įplaukos turėtų sumažėti maždaug 5 procentais.

Krito ir „GlaxoSmithKline“ pelnas

Didžiausios Didžiosios Britanijos farmacijos įmonės „GlaxoSmithKline“ pelnas 2014 metais sumažėjo perpus – nuo 5,63 mlrd. svarų metais anksčiau iki 2,83 mlrd. svarų.

Įplaukos smuko nuo 26,51 mlrd. iki 23 mlrd. svarų.

Vien ketvirtąjį ketvirtį įmonės grynasis pelnas sumažėjo 58 proc. – nuo 2,51 mlrd. svarų tuo pat laikotarpiu 2013 metais iki 1,03 mlrd. svarų (1,56 mlrd. JAV dolerių).

Tuo tarpu pakoreguotas veiklos pelnas smuko 9 proc. iki 1,77 mlrd. svarų (2,69 mlrd. JAV dolerių), arba 27,3 penso akcijai, ir buvo didesnis nei analitikų prognozuotas vidutiniškai 26,5 penso akcijai rodiklis.

Įmonės įplaukos spalio-gruodžio mėnesiais smuko 10 proc. iki 6,19 mlrd. svarų, bet taip pat buvo didesnės nei analitikų prognozuoti vidutiniškai 6,15 mlrd. svarų.

„GlaxoSmithKline“ suformuota 2001 metų sausį susijungus „Glaxo Wellcome“ ir „SmithKline Beecham“. Įmonė valdo maždaug 7 proc. pasaulio farmacijos rinkos.