O sutrikus virškinimui, gali varginti ne tik pilvo pūtimas, žarnyno spazmai, vidurių užkietėjimas ar pan., bet ir svaigti galva, stigti energijos, padidėti cholesterolis, pasireikšti kiti nemalonūs simptomai.

Reikia pagerinti virškinimą

Fitoterapeutas, farmacininkas Virgilijus Skirkevičius pabrėžia, kad nevirškinimas sukelia daugelį ligų, nes nesuvirškintam maistui organizme rūgstant ir pūvant, atsiranda įvairių medžiagų, kurios kaupiasi ir sukelia uždegimus, pažeidžia kaulų, nervų, širdies sistemas.

Rūgimo ar puvimo procesai išprovokuoja problemas ne tik virškinamajame trakte, bet ir tokius, atrodytų su žarnynu nesusijusius, simptomus kaip, pavyzdžiui, galvos svaigimas, energijos stoka, nuovargis, irzlumas, sąnarių skausmai, padidėjęs cholesterolis, atminties sutrikimai ir daugelį kitų. Tad, norint išvengti įvairių varginančių negalavimų, pirmiausia, reikėtų pagerinti virškinimą.

„Svarbu valgyti lėtai ir ramiai, gerai sukramtyti maistą. Mityba turėtų būti subalansuota. Be to, didelę įtaką turi neigiamų emocijų (pykčio, pavydo, pagiežos) suvaldymas, nes, panašiai kaip ir nesuvirškintas maistas, jos nuodija žmogų ir apsunkina virškinamojo trakto darbą. Taip pat reikėtų stengtis vengti stresų“, – sako V.Skirkevičius.

Saugiausi – augalų deriniai

Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir lėtesnis gyvenimo tempas – itin svarbu ligų profilaktikai, tačiau ne visada to pakanka. Papildoma efektyvi pagalba, pasak V. Skirkevičiaus, yra augalai.

Kaip veiksmingą žolinį augalą nuo pilvo pūtimo ir skausmų, nemigos, fitoterapeutas išskiria mėtas, žarnyno spazmus, nerimą, kraujo spaudimą mažina valerijonas, o uždegiminius procesus slopina karčiojo kiečio žolė. Tačiau specialistas pabrėžia, kad kelis kartus išgėrus vaistažolių arbatos jokio efekto nebus, o ilgai dideliais kiekiais vartojant vieną augalą gali pasireikšti šalutinis poveikis.

„Saugiausi ir veiksmingiausi yra tūkstančius metų vartojami, moksliniais tyrimais pagrįsti augalų deriniai. Kelių vaistažolių derinys ne tik geriau veikia, bet ir pasižymi stipresniu poveikiu, pagerina viena kitos pasisavinimą, kartu padeda nuo kelių negalavimų“, – pastebi farmacininkas, gaminantis vaistus.

Tokia sinergija, pasak V.Skirkevičiaus, išsiskiria valerijonų, karčiųjų kiečių, pipirmėčių ir šunvyšnių lapų derinys, kuris padeda, kai pučia pilvą, pykina, vargina žarnyno spazmai, esant sunkumui skrandyje. Šios vaistažolės gerindamos virškinimą, ramina ir nervų sistemą, padeda širdies, kepenų, tulžies, kitų organų veiklai.

Greitoji augalų pagalba

Vaistažolės, padedančios gerinti virškinimą, vaistinėse parduodamos įvairiomis formomis – galima rasti arbatų, maisto papildų, vandeninių tirpalų ir kitų. Tačiau norintiems sulaukti efektyvaus gydančio vaistažolių poveikio farmacininkas pataria rinktis etanolio pagrindu pagamintus preparatus – tinktūras. Dėl etanolio vaistinės medžiagos kur kas greičiau patenka į kraujotaką ir yra geriau įsisavinamos organizmo. Tokios tinktūros ypač naudingos, atsiradus ūmiems pilvo diegliams, nevirškinimo ar sunkumo skrandyje jausmui. Nors jų teigiamas poveikis ir saugumas yra pagrįstas moksliniais tyrimais, vis dėlto, kaip ir kiekvieną vaistinį preparatą, svarbu vartoti atsakingai.

Nors augaliniai preparatai stimuliuoja organų darbą, skatindami aktyvesnę jų veiklą, V.Skirkevičius primena, kad norint išvengti tiek virškinimo sistemos negalavimų, tiek kitų ligų būtina keisti mitybos įpročius, daugiau judėti, vengti įtampos ir stresų.

Tačiau labai svarbu žinoti, kokias vaistažoles ir kada reikėtų vartoti. Netinkamai pasirinkta žolelių arbata gali sukelti labai nemalonias pasekmes, kurios ne tik nepadės spręsti sveikatos problemų, bet gali pabloginti savijautą ar paskatinti kai kurias ligas.

Kovai prieš peršalimą

Farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad pasireiškus rimtesniems peršalimo simptomams, rekomenduojama gerti daug skysčių, taip pat ir arbatų. Jos gali padėti išgydyti šiek tiek perštinčią gerklę ar numalšinti šaltkrėtį. Tačiau tokį poveikį turi tik tam tikros vaistažolės. Be to, jei peršalimo simptomai labai rimti, vien arbatomis kliautis tikrai nereikėtų – būtina kreiptis į gydytoją ir vartoti paskirtus medikamentus.

„Susirgus peršalimu, naudinga gerti arbatas, kurių sudėtyje yra liepžiedžių, erškėčio vaisių, aviečių lapų, melisos, ramunėlių ar čiobrelių. Norint numalšinti būtent gerklės skausmą, labai naudingos arbatos iš šalpusnio lapų, piliarožių žiedų ir ajerų šaknų, šalavijų lapų“, – konkrečias žoleles nurodo farmacijos specialistė.

Geriant šias arbatas nebereikėtų vartoti aspirino, nes bus prakaituojama per daug.

Peršalimo metu pakilus kūno temperatūrai, naudinga išprakaituoti. Pasak E. Ramaškienės, tam gali padėti arbatos iš paprastųjų raudonėlių, šalpusnių lapų ir aviečių uogų arba liepų žiedai. Tačiau geriant šias arbatas nebereikėtų vartoti aspirino, nes bus prakaituojama per daug. Ir atvirkščiai, vartojant aspiriną, nereikėtų padauginti šių žolelių arbatų.

Ramiam miegui – valerijono šaknys

Pajutus stresą ar kenčiant didelį nerimą prieš svarbią dieną, nebūtina skubėti kreiptis į sveikatos specialistus. Raminantį poveikį turi didelė dalis žolelių, tereikia teisingai pasirinkti, jog mieguistumą keliančių žolelių poveikis nesugadintų dienos planų.

„Ryte reikėtų rinktis lengvai atpalaiduojančias žoleles – pipirmėtes, melisas, pasifloros žoles. Antroje dienos pusėje galima gerti labiau migdančias ir atpalaiduojančias nervų sistemą arbatas. Tam geriausiai tinka valerijono šaknys, levandos, apyniai ir sukatžolės“, – išskiria „Eurovaistinės“ farmacijos specialistė.

Tiesa, į jonažolių vartojimą ji siūlo atkreipti didesnį dėmesį. Ši žolelė veikia raminančiai, tad jos negalima vartoti kartu su antidepresantais.

Rinktis atsakingai

Nors gamta yra labai svarbus natūralių gydymosi priemonių šaltinis, tačiau kurti įvairius žolelių mišinius bei jais gydytis yra ir rizikinga. Ne visi augalai dera tarpusavyje. Pasak E. Ramaškienės, žoleles galima rinktis tik kaip papildomą gydymo priemonę ir nė vienos vaistažolės negalima gerti be priežasties. Kenksmingas gali būti net kasdienis liepžiedžių vartojimas.

„Liepžiedžių arbata veikia žmogaus temperatūros reguliavimo centrą, todėl gali sutrikti kūno temperatūra. Itin atsargiai žolelės reikėtų rinktis nėščiosioms, pavyzdžiui, petražolėje esantis eterinis aliejus gali sukelti persileidimą“, – įspėja  farmacininkė.

Labai atsakingai vaistažoles turėtų rinktis ir sergantys infekcinėmis ligomis bei asmenys, turintys aukštą kraujo spaudimą. Net ir neturint jokių sveikatos problemų, labai svarbu nepiktnaudžiauti šalpusnio lapų arbata. Nepertraukiamai ją galima gerti iki šešių savaičių, o palikti pritraukti žoleles reikėtų iki 5 minučių, antraip šis augalas gali pakenkti kepenims ar net paskatinti vėžį.