Tai antradienį per spaudos konferenciją pranešė kultūros ministras Simonas Kairys.

Jis teigė situaciją aptaręs su pačiu A. Valotka ir pripažino manantis, kad šio vertinimai kartais išeina už jo vadovaujamos tarnybos kompetencijos ribų, ir tai „nedidina pasitikėjimo“ šiuo pareigūnu.

„Noriu pabrėžti, kad komisijos svarstymas apsiribojo direktoriaus pasisakymais, jo mintimis, ji niekaip nevertino Kalbos įstatymo, jo vykdymo, įvairių interpretacijų, ji vertino valstybės pareigūno, pono Valotkos elgesį“, – antradienį žurnalistams sakė ministras.

Anot jo, pastabos skyrimą lėmė kalbos inspektoriaus teiginiai apie dvikalbius užrašus Vilniaus rajone, ankstesni jo pareiškimai, kad nuo 2024-ųjų kovo inspekcija žada pradėti tikrinti, kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą, bei pateikti paaiškinimai dėl to, atsižvelgta ir į įvykusį susitikimą su Lenkijos ambasadoriumi Lietuvoje.

Paklausiau inspekcijos vadovo, ar jo asmenybė, jo būdo bruožai, jo kalbėjimo stilius telpa į inspektoriaus pareigybę. Man atrodo, kad jis truputėlį yra platesnio kalbėjimo ir platesnio spektro asmenybė, ir paprašiau tą įsivertinti.

„Paklausiau inspekcijos vadovo, ar jo asmenybė, jo būdo bruožai, jo kalbėjimo stilius telpa į inspektoriaus pareigybę, – pasakojo S. Kairys. – Man atrodo, kad jis truputėlį yra platesnio kalbėjimo ir platesnio spektro asmenybė, ir paprašiau tą įsivertinti. Akivaizdu, kad tos situacijos pasitikėjimo tarp manęs, kaip ministro, ir pavaldžios institucijos vadovo tikrai nedidina, bet visiškai nekreipiau dėmesį į jokį emocinį foną“.

S. Kairys pabrėžė, kad priimdamas sprendimus privalo vadovautis teisės aktais ir formaliais dalykais, o ne emocijomis, savo subjektyviu vertinimu.

Pasak kultūros ministro, pastaba reiškia, kad ateityje Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininko veikla negalės būti vertinama labai gerai, negalės būti skiriami paskatinimai.

S. Kairys kritikavo, kad Lietuvių kalbos inspekcija kartais neteisingai taiko Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą. Anot jo, stilizuoti, meniniai užrašai negali būti prilyginami ir vertinami taip pat kaip oficialūs ženklai.

S. Kairys. L. Balandžio / BNS nuotr.

„Konstitucija lygiai taip pat kalba apie tautinių bendrijų teisę į savo religiją, kultūrą ir įvairiausius dalykus, ką mes, kaip valstybė, turime užtikrinti ir leisti puoselėti. Kai kalbame apie stilizuotus dalykus, neoficialias gatvių pavadinimų lenteles, gyvenviečių ribas žyminčius ženklus, kalbame apie tam tikrą kultūros išraišką. Mano manymu, ne taip ir ne ten taikome įstatymą“, – teigė ministras.

Dabar galiojančiajame įstatyme nurodoma, kad Lietuvoje viešieji užrašai yra valstybine kalba.

Liepos viduryje kultūros ministras sudarė komisiją įvertinti A. Valotkos pasisakymams, mat šis LRT radijo laidoje diskutuodamas apie Vilniaus rajone esančius kelis dvikalbius viešuosius užrašus teigė, kad nesvarbu, jog dalis Vilniaus rajono gyventojų nori užrašų jų gimtąja – lenkų – kalba.

„Na ir kas, kad nori. Rusai ten sakykime, jie Donbase nori rusiškų užrašų, turbūt nenori ukrainietiškų. Tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi polonizacija lietuvių, tai žymėti visą teritoriją lenkiškais užrašais, manau, kad pasipriešinimas būtų labai didelis“, – tuomet kalbėjo Lietuvių kalbos inspekcijos vadovas.

Šie teiginiai papiktino Vilniaus rajono merą Robertą Duchnevičių ir Lenkijos ambasadorių Lietuvoje Konstantą Radziwillą (Konstantą Radživilą). Jie paprašė kultūros ministro įvertinti pareigūno pasisakymą.

Lenkijos ambasadorius šiuos inspekcijos vadovo žodžius pavadino neatsakingais lenkų tautinės mažumos Lietuvoje atžvilgiu.

Seimo narys Česlavas Olševskis dėl tokios diskusijos metu pasirinktos ir A. Valotkos išsakytos formuluotės kreipėsi į prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau ši nurodė, kad minėti palyginimai nėra užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę ir tyrimą pradėti atsisakė.

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda yra paraginęs A. Valotką nepolitikuoti ir atlikti jam numatytas funkcijas.

Valstybinė kalbos inspekcija yra nurodžiusi Vilniaus rajono savivaldybei panaikinti dvikalbius užrašus lietuvių ir lenkų kalba Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose, ši su tuo nesutiko ir kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją – pastaroji konstatavo, kad inspekcijos nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Inspekcija šį sprendimą skundžia teismui.

Inspektorius neskųs jam skirtos pastabos ir žada pasimokyti iš klaidos

Pastabos dėl netinkamų viešų pasisakymų sulaukęs Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas A. Valotka teigia neketinąs skųsti šios nuobaudos ir žada pasimokyti iš klaidos.

„Skųsti teismui neplanuoju, suprantu, kad Lietuvoje dabar buvo daug norinčių mano kraujo, bet ministras tikrai sugebėjo išlaikyti nepriklausomą, neutralią, dalykišką poziciją“, – antradienį BNS sakė A. Valotka, komentuodamas jam skirtą pastabą.

A. Valotka. V. Kopūsto / BNS nuotr.

„Kadangi pasitaiko žmonėms gyvenime suklysti, iš tų klaidų reikia pasimokyti, ir aš tikiuosi, kad iš šito nedidelio suklydimo aš irgi pasimokysiu“, – teigė jis.

A. Valotka, antradienį susitikęs su kultūros ministru, tvirtino nesulaukęs siūlymo trauktis iš pareigų.

Skųsti teismui neplanuoju, suprantu, kad Lietuvoje dabar buvo daug norinčių mano kraujo, bet ministras tikrai sugebėjo išlaikyti nepriklausomą, neutralią, dalykišką poziciją.

„Tikrai nepajutau (ministro nepasitikėjimo – BNS). Ėjau į pokalbį nusiteikęs griežtesniam pokalbiui, bet ministras maloniai nustebino, nes nepatyriau nei kokio spaudimo, nei kokių nors dviprasmiškų užuominų, kad esu netinkamas toje vietoje dirbti. Viso to tikrai nebuvo“, – BNS sakė Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas.

S. Kairys antradienį žurnalistams tvirtino, kad kalbos inspektoriaus vertinimai kartais išeina už jo vadovaujamos tarnybos kompetencijos ribų, o tai „nedidina pasitikėjimo“ šiuo pareigūnu.

„Mes su ministru aptarėme šitą klausimą, gal mūsų nuomonės šiek tiek dėl to išsiskyrė, bet visiškai normalu demokratijos, o ne diktatūros sąlygomis, kad valdininkas yra ne koks nors biurokratinis sraigtelis, jis visų pirma yra ir pilietis. Valdininkas bus lojalus Lietuvai visų pirma tiek, kiek jis lojalus Lietuvai kaip pilietis. Turėti savo poziciją ir kartais ją išsakyti sveiko proto ribose, žinoma, yra visiškai normalus dalykus“, – teigė A. Valotka.

R. Duchnevičius: ministro reakcija dėl A. Valotkos džiugina, bet sprendimai nėra rimti

Vilniaus rajono meras socialdemokratas R. Duchnevičius sako, jog kultūros ministro reakcija į A. Valotkos pasisakymus džiugina, tačiau skirta pastaba nėra rimtas sprendimas, o tik „situacijos užglaistymas“.

R. Duchnevičius. I. Gelūno / BNS nuotr.

„Mane džiugina, kad ministras bendrai sureagavo, kad institucijos atitinkamos sureagavo“, –  antradienį žurnalistams sakė meras.

Noriu pasakyti, kad tikrai džiugina tie sprendimai, bet, manau, kad nėra jie tokie rimti, o yra situacijos užglaistymas, stabilizavimas.

„Vienas dalykas yra kai mes diskutuojame dėl teisės normų taikymo, kitas dalykas kai valdininkas tokio lygio, ir tikrai nepaskutinis Lietuvoje, išsireiškia ne taip, kaip reikėtų pagal etiką (...). Noriu pasakyti, kad tikrai džiugina tie sprendimai, bet, manau, kad nėra jie tokie rimti, o yra situacijos užglaistymas, stabilizavimas“, – pažymėjo jis.

Meras pažymėjo, jog minėti pasisakymai dabartiniame geopolitiniame kontekste „naudos neprideda“.

R. Duchnevičius pastebėjo, jog ginčai kyla dėl trūkumų šalies teisinėje bazėje.

„Mes turime ratifikavę konvenciją, kurios neįgyvendiname, neturime tautinių mažumų įstatymo. Iš to kyla nesklandumai, ginčai, nesusipratimai, kur mes turime skirtingas nuomones, bet neturime teisės aktų, kurie reglamentuotų, kaip turėtų būti“, – sakė R. Duchnevičius.

Savo raginimą komisija paskelbė po to, kai susisiekimo paslaugų platforma „Bolt“ trečiadienį pranešė, kad užsienio šalyje išduotą vairuotojo pažymėjimą registracijai pateikiantys vairuotojai nuo šiol privalės turėti ir bazinių anglų kalbos žinių sertifikatą. Tas pats reikalavimas galios ir sulaukus keleivių atsiliepimų dėl kalbos barjero.

„Valstybinė kalbos inspekcija nuolat gauna skundų dėl lietuvių kalbos nemokančių bendrovės „Bolt Services LT“ pavėžėtojų. Nepasitenkinimo balsų gausu ir socialiniuose tinkluose, ir atsiliepimuose apie įmonės veiklą portale www.rekvizitai.lt“, – ketvirtadienį informavo inspekcija.

Anot jos, paskelbusi apie reikalavimą vairuotojams išlaikyti anglų kalbos egzaminą, „Bolt“ iki šiol nereikalauja mokėti lietuvių kalbos.

„Atkreipiame visuomenės dėmesį, kad Kalbos inspekcija dar 2020 metų pradžioje kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, siūlydama koreguoti Valstybinės kalbos įstatymą ir įteisinti prievolę mokėti lietuvių kalbą visose paslaugų srityse nepriklausomai nuo darbo santykių formos“, – akcentuoja inspekcija.

Pasak institucijos, ministerija įregistravo siūlomą įstatymo pakeitimo projektą, bet Seimas iki šiol jo nesvarstė, todėl „Bolt“, veikdama Lietuvos teritorijoje, ir toliau teikia pirmenybę užsienio, o ne lietuvių kalbai.

Inspekcija tikisi, kad Seimas šios teisinės spragos nepaliks rengiamame Valstybinės kalbos konstituciniame įstatyme ir pasirūpins mūsų piliečių lingvistinėmis teisėmis.

Platformos kūrėjai akcentuoja, kad daugiau kaip 99 procentai kelionių vyksta be jokio poreikio verbalinei komunikacijai. Kelionės kaina, maršrutas jos pradžios, tikslo ir netgi tarpinių sustojimų vietos yra pažymimos programėlėje.

„Atsižvelgėme į klientų pageidavimus. Nors kalbame apie santykinai retus atvejus, kai susikalbėti reikia, o tą padaryti sunku – tokios situacijos sukelia stresą. Tai nemalonu nei keleiviams, nei vairuotojams, nei mums, gaunantiems tokių atsiliepimų. Kita aplinkybė – per pastaruosius metus sostinėje išaugęs užsieniečių vairuotojų skaičius“, – pranešime spaudai sakė „Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius.

Naujaisiais platformos duomenimis, šiuo metu Vilniuje užsieniečiai sudaro maždaug 29 proc. vairuotojų, iš jų 11 proc. – Ukrainos piliečiai.

Pastariesiems dėl karo jų gimtinėje taikoma reikalavimo dėl anglų kalbos išimtis. 

Kalbos inspekcija nereikalaus laikytis Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašo nuostatų Ukrainos karo pabėgėliams.

Valstybinės kalbos mokėjimo tvarka galioja, bet Kalbos inspekcija atsižvelgs į ypatingą padėtį ir, priimdama sprendimus, vadovausis solidarumo ir protingumo principais.

Inspekcija tikisi, kad į darbą priimti ukrainiečiai stengsis kuo greičiau integruotis Lietuvoje kultūriniu ir kalbiniu aspektu, o darbdaviai tai skatins ir palaikys visais įmanomais būdais.

Apie šį sprendimą jau informuota Lietuvos prekybos įmonių asociacija ir savivaldybių administracijos.

Kultūros ministerijos teigimu, Kalbos inspekcijos išrinktomis nugalėtojomis tapo šios sotinės įmonės: renginių organizavimu užsiimanti „Bitė ritė“, energetikos srityje besispecializuojanti „Draugiškas vėjas“, verslo konsultacijų paslaugas teikianti „Gijos“, nekilnojamojo turto srityje dirbanti įmonė „Kaimynaičiai“, švietimo ir ugdymo paslaugų įmonė „Klaužados“.

Tarp apdovanotųjų – „Mįslius“ (ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas), „Noriu atostogų“ (kelionių organizavimo paslaugos), „Nuotykių kempinė“ (kemperių nuoma kelionėms), „Pilies penktadieniai“ (maisto gamyba ir tiekimas į namus), „Prisegu sparnus“ (kirpimo ir grožio paslaugos), „Rasos taškas“ (šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas ir priežiūra), „Svajok garsiai“ (prekyba paštu ir internetu), „Šaukštas proto“ (psichologinės konsultacijos), „Zvimbalynas“ (internetinių projektų kūrimas), „Žaliuomenė“ (prekyba ekologiškais maisto produktais).

Taip pat, Kalbos inspekcijos atstovų nuomone, gražiausi pernai registruoti Kauno įmonių pavadinimai buvo „Garbės žodis“ (prekyba internetu savo kurtais gaminiais), „Spurklys“ (kompiuterių remontas, IT paslaugos), Klaipėdos – „Septynerios durys“ (prekyba durimis ir montavimas).

Apdovanojimus atsiėmė ir atstovai iš Šiaulių įmonės „Jaukiau“ (prekyba pačių kurtais džemperiais-pledais),„Būro kiemas“ (kultūrinė veikla) iš Pagėgių, „Vasaros kvapas“ (eterinio aliejaus ir natūralių aromatinių produktų gamyba) iš Palangos, „Žvejo lobis“ (prekyba žuvų produktais ir žvejybos reikmenimis) iš Širvintų.

Apdovanojimai jau keturioliktus metus rengiami vasario 21-ąją minint Tarptautinės gimtosios kalbos dieną. Valstybinės kalbos inspekcijos organizuojamo konkurso tikslas – skatinti verslininkus rinktis lietuviškus, taisyklingus, įdomius, originalius vardus.

Pernai įregistruota daugiau kaip 15 tūkstančių juridinių asmenų pavadinimų. Rinkdama iš šio didelio skaičiaus Valstybinės kalbos inspekcijos sudaryta komisija atsisakė klubų, centrų, bendruomenių, draugijų, atstovybių, asociacijų, federacijų, sąjungų, bendrijų, viešųjų įstaigų pavadinimų ir tų, kurie sudaryti su dirbtiniais žodžiais, skaičiais, vietovardžiais ar asmenvardžiais.

Pasak Kultūros ministerijos, tarp nugalėtojų nepateko įmonės, apie kurių veiklą nepavyko rasti reikiamos informacijos, nes svarbus kriterijus ‒ įmonės pavadinimas turi būti susietas su vykdoma veikla.

Kandidatai dokumentus per Valstybės tarnybos portalą gali pateikti iki rugsėjo 30 dienos.

Kandidatai šioms pareigoms užimti turi turėti lietuvių filologijos krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį) ir ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamojo darbo patirtį. Taip pat turi būti gerai susipažinę su Lietuvos įstatymais, turėti įgūdžių strateginio valdymo, materialinių ir finansinių išteklių, infrastruktūros ir personalo valdymo srityse. Taip pat turi  išmanyti kalbos priežiūros tendencijas, būti susipažinę su kalbos taikomaisiais tyrimais ir gebėti pritaikyti jų rezultatus įgyvendinant valstybinės kalbos politikos tikslus.

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas yra tiesiogiai pavaldus kultūros ministrui.

Valstybinė kalbos inspekcija – priežiūros institucija, kontroliuojanti, kaip valstybės ir savivaldybių institucijose, visose Lietuvos Respublikoje veikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo bei taisyklingumo reikalavimus.

Tikra tautos tragedija: šalyje beveik nebeliko taisyklingai kalbėti ir rašyti mokančių žmonių. Televizijoje, internete ir žiniasklaidoje įsiveisė beraščiai feisbukiniai bambukai, kurie viską daro, kad būtų kuo greičiau palaidotas svarbiausias mūsų nacijos požymis – gimtoji kalba. Šis pakasynų veiksmas vyksta, kaip sakė visų idiotų tėtušis Leninas, nuo viršaus iki apačios: pradedant "seniai" nuo "senai" neskiriančios Prezidentės ar buvusio premjero ir baigiant asenizacinio komentarų srauto specialistais, smirdančiu pirštu maigančiais klaviatūrą, kurioje nėra vietos nosinėms. Taip atsiranda ir neraštingumo klasika a la "Rašau tau acakima".

Štai Pasaulinę spaudos dieną, gegužės 3-iąją, viešąją erdvę kažkokie beraščiai pagerbė pranešimu spaudai, pavadintu "Lietuvių dizainerio kūrinis puošia Claudia‘i Schiffer priklausančius Tiudorų rūmus". Taigi "kūrinis", ne "kūrinys". Seimo narys Viktoras Rinkevičius taip pat tądien į viešumą paleido pranešimą: "Gegužės 3 d. minime pasaulinę spaudos laisvės dieną, tą proga nejučiomis tenka susimąstyti"... Ne "ta proga", o "tą proga"! Ir toks tekstas, padabintas dar ir klaikia skyrybos klaidų gausybe, publikuojamas oficialioje Seimo interneto svetainėje kaip parlamentaro išmintis.

Į klaidas ir nelogiškumus pas mus niekas jau seniai nekreipia dėmesio, net Valstybinė kalbos inspekcija, kuri galėtų praturtinti valstybę, jei atliktų savo tiesioginę pareigą skirdama baudas. Tačiau skėsčioti rankomis paprasčiau nei skelbti realią kovą kalbos utėliams.

Valstybinė kalbos inspekcija išrinko 15 gražiausių praėjusių metų įmonių pavadinimus.

Nugalėtojomis pripažintos bendrovės „Atgiję raštai“, „Juokiasi puodas“, „Pasaka tikiu“, „Vyšnių sodai“, „Vyrai virtuvėje“, „Rami galva“ iš Vilniaus, „Debesynas“, „Mikim“, „Protingieji kurmiai“, „Švaros vilkai“ iš Kauno, „Pilnatvė“ iš Anykščių, „Čiulba ulba“ iš Birštono, „Šarkos drabužinė“ iš Jonavos, „Kadagio dūmas“ iš Kaišiadorių ir „Saldišius“ iš Kelmės, pranešė inspekcija.

Įmonių veiklos pobūdis įvairus: renginių organizavimas ir techninis aprūpinimas, maisto tiekimas, informacinių technologijų, valymo paslaugos, interjero dizainas ir dekoravimas, galanterijos, tekstilės, kosmetikos, mėsos gaminiai, prekyba saldumynais, drabužiais, valymo priemonėmis.

Praėjusiais metais Registrų centre įregistruota daugiau kaip 10 tūkst. juridinių asmenų pavadinimų.

„Renkant atsisakyta klubų, asociacijų, bendrijų, viešųjų įstaigų pavadinimų ir tų, kurie sudaryti su dirbtiniais žodžiais, skaičiais, vietovardžiais ar asmenvardžiais. Tarp nugalėtojų nepateko ir tos įmonės, apie kurių veiklą nepavyko rasti reikiamos informacijos“, – teigiama Valstybinės kalbos inspekcijos pranešime.

Nugalėtojai bus apdovanoti penktadienį Kultūros ministerijoje Vilniuje.

Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursas rengiamas aštuntus metus. Jo tikslas – skatinti būsimų įmonių vadovus, kad rinktųsi lietuviškus, taisyklingus, įdomius vardus.

Kultūros ministerija nori panaikinti savivaldybėms perduotą funkciją kontroliuoti, ar valstybinė kalba vartojama taisyklingai, ir įsteigti teritorinius Valstybinės kalbos inspekcijos padalinius, kurie tikrintų, kaip savivaldybėse laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, antradienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.

„Kai kuriose savivaldybėse deramai nekontroliuojama, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, nes kalbos tvarkytojai daugiausia laiko skiria merijų dokumentų kalbai redaguoti“, - „Lietuvos žinioms“ teigė Kultūros ministerijos atstovė Irena Seliukaitė.

Pernai valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkcijai vykdyti savivaldybėms skirta 532 tūkst. eurų (per 1,8 mln. litų) valstybės biudžeto lėšų. Skaičiuojama, kad šįmet, vykdant reformą, Valstybinės kalbos inspekcijos padaliniams reikėtų 376,5 tūkst. eurų, būtų sutaupyta 156,3 tūkst. eurų.

Lietuvos savivaldybių asociacija tokiems planams nepritaria, teigdama, kad kiekvienoje savivaldybėje dirbantys kalbos specialistai gali geriau užtikrinti kontrolę.

Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos 1999 metais paskelbė Tarptautine gimtosios kalbos diena. Šia proga Valstybinė kalbos inspekcija jau septintus metus surengė Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursą ir vasario 20 dieną Kultūros ministerijoje apdovanojo nugalėtojus.

Konkurso tikslas – skatinti verslininkus steigiamoms įmonėms suteikti gražius, taisyklingus, įdomius vardus. Iš daugiau kaip 13 tūkstančių juridinių asmenų pavadinimų, įregistruotų 2014 metais, išrinkti šie: „Basa pieva“, „Dailu“, „Margi dygsniai“, „Pipirai meduje“, „Rūko karoliai“ ir „Šalčio meistras“ iš Vilniaus, „Dūzgynė“ ir „Pupa supa“ iš Kauno, „Grybų lietus“ iš Panevėžio, „Saulės sauja“ iš Kauno rajono, „Išjunk tamsą“ iš Kaišiadorių rajono.

Lietuvos Respublikos kultūros viceministrės Patricijos Poderytės teigimu, gimtosios kalbos reikšmės, prasmės, reikalingumo, jos grožio įrodinėti nereikia.

„Gerai suprantame, kad kultūra yra mūsų tautos pagrindas, o gimtasis žodis, kalba yra kultūros pagrindas. Tačiau šiandien susiduriam ir su daugeliu nelabai gerų aspektų, apsiperkame nelietuviškus pavadinimus turinčiuose prekybos centruose, aplink girdime daugybę nelietuviškų žodžių, bet turime pradėti kiekvienas nuo savęs, savo pavyzdžiu rodyti, kiek svarbi mums gimtoji kalba“, – sakė kultūros viceministrė.

Pasak P. Poderytės, gražiausių lietuvišku įmonių pavadinimų konkursas yra labai prasmingas, nes verslininkai, kurdami savo verslą, atsakingai renkasi lietuvišką žodį ir savo įmonės pavadinimą, ir tai yra jų laisvas, sąmoningas pasirinkimas, lietuviško žodžio įtakos supratimas.

Konkurso nugalėtojus sveikino Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Rinkodaros katedros vedėjas prof. dr. Sigitas Urbonavičius, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas, Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursą laimėjusių įmonių veiklos pobūdis labai įvairus: renginių organizavimas, elektros, oro kondicionavimo sistemų įrengimo darbai, siuvinėjimo paslaugos, prekyba apsaugos nuo lietaus priemonėmis, dailės reikmenimis, lauko baldais, kosmetikos gamyba, konditerija. Renkant atsisakyta klubų, fondų, asociacijų, viešųjų įstaigų ir netaisyklingų, dirbtinių, sudarytų su skaičiais, vietovardžiais ar vardais pavadinimų.

Gražiausią pavadinimą renka ir naujienų portalo www.delfi.lt skaitytojai. Šįmet daugiausia jų balsavo už įmonės „Dūzgynė“ pavadinimą.