Manoma, kad asteroido Riugu (Ryugu), skriejančio maždaug už 300 mln. km nuo Žemės orbitos, amžius yra nuo 100 mln. iki 1 mlrd. metų.

Ko gera, jis atitrūko nuo stambesnio dangaus kūno, rodo stebėjimai, atlikti Japonijos kibernetinio zondo, nusileidusio ant šios kosminės uolos.

Japonijos Fukušimos prefektūroje įsikūrusio Aidzu universiteto darbuotojas Kohei Kitazato (Kohėjus Kitadzatas) sakė naujienų agentūrai AFP, kad zondo „Hayabusa2“ padarytos nuotraukos rodo, jog hidratai – mineralai, kurių kristalinėse gardelėse esama vandens molekulių – Riugu paviršiuje yra „virus paplitę“.

„Tokie asteroidai kaip Riugu laikomi potencialiu Žemės vandens šaltiniu – taigi, tikimės, kad mūsų rezultatai ir būsima Riugu mėginių analizė suteiks naujų įžvalgų apie Žemės vandens kilmę“, – aiškino jis.

Keliose ankstesnėse studijose keliama prielaida, kad vandens į Žemę galėjo atnešti meteoritai arba panašūs objektai iš mūsų Saulės sistemos asteroidų juostos.

Į vaikišką vilkelį panašaus Riugu pusiaujo apimtis yra apytikriai 3,2 km – tai yra, jį būtų galima apeiti maždaug per 45 minutes. Skenavimo rezultatai rodo, kad jo vidus – labai porėtas.

Kelis straipsnius apie šį asteroidą žurnale „Science“ paskelbusi tyrėjų grupė teigia, kad tokia Riugu struktūra galbūt atskleidžia, jog jis per ilgą laiką neteko vandens.

„Mūsų remiamas scenarijus rodo, kad Riugu pirminis kūnas kadaise turėjo daug daugiau vandens ir vėliau didelę dalį jo prarado“, – sakė vienas iš studijos autorių Sheji Sugita (Šedžis Sugita).

Pasak jo, objekto, nuo kurio atskilo Riugu, amžius buvo apie 4,6 mlrd. metų – tai yra, jis susidarė pačioje Saulės sistemos formavimosi pradžioje.

Vasarį Japonijos aerokosminių tyrimų agentūros (JAXA) pareigūnai pranešė, kad „Hayabusa2“ nusileido ant Riugu, iššovė į jo paviršių specialią kulką ir surinko jos pakeltų dulkių dalelių. Po to zondas vėl pakilo ir dabar skrieja šalia asteroido.

Didelio šaldytuvo dydžio „Hayabusa2“ kelionė iki kosminės uolos truko pusketvirtų metų.

Ateinantį mėnesį zondas iššaus į asteroidą „smūginį įtaisą“, kad šis išmestų medžiagos iš gilesnio sluoksnio. Tuomet zondas galės paimti „šviežio“ grunto, nepaveikto milijonus metų asteroidą gairinusio Saulės vėjo ir spinduliuotės.