Kartą vyras į nuleisto tvenkinio vidurį turėjo bristi iki juosmens, o tai yra ypač sudėtinga užduotis.

Šį sykį ornitologas sulaukė pranešimo, kad iš dumblo išsikapstęs erelis yra krante, paukštis elgėsi it sužeistas.

"Dumblu išteptos plunksnos paukščiui neleidžia pakilti. Jis net gali žūti, jei plunksnos nebegalės jo apsaugoti nuo šalčio", – pasakojo V.Eigirdas.

Specialistas spėjo, kad paukštis nuleistame tvenkinyje veikiausiai mėgino išgriebti žuvį. Taip nutinka ir tuomet, kai plėšrieji paukščiai pešasi tarpusavyje.

Paukštį ornitologui teko sugriebti tvirtai rankomis ir nuo tvenkinio pakrantės parsivežti į Ventę.

"Du kartus aš jį turėjau maudyti, po pirmo prausimo nesimatė, ar visas dumblas nusiplovė. Antrą kartą maudžiau", – sakė vyras.

Išpraustą erelį dar teko džiovinti plaukų džiovintuvu. Tuo metu paukštis elgėsi itin ramiai, susidarė įspūdis, kad jam galbūt net ir patiko šilto oro srovė.

"Manau, jis buvo daugiau išsigandęs, nei jautė malonumą. Plėšrieji paukščiai, atnešti į uždarą patalpą, susitaiko ir nesipriešina. Pavyzdžiui, dedant siųstuvą gandrui, jis net nesimuisto, guli ir nejuda. Bet budrumo negali prarasti, juk tai plėšrūs paukščiai, gali ir sužeisti", – tikino V.Eigirdas.

Po maudynių paukštis naktį praleido ornitologinėje stotyje. Į laisvę paukštis paleistas tik ryte.

"Aš jį pasvėriau, manau, kad tai pernai išperėtas erelis. Plėšrūnų paukščių patelės yra kiek stambesnės už patinus. Gal dėl to, kad jos gina lizdą, peri kiaušinius", – pasakojo V.Eigirdas.

Šis erelis – jau penktas ar šeštas paukštis, kuris pas ornitologus atsiduria panašiomis aplinkybėmis.

"Tvenkiniai yra nuleidžiami nenatūraliu būdu, atsiveria didelis dumblo plotas, todėl jis pavojingas. Gali pasitaikyti, kad paukščiai išsitepa nusekusiose marių vietose, bet lietus plunksnas nuplauna", – paaiškino V.Eigirdas.

Nuleistuose Kintų tvenkiniuose vos prieš kelias dienas suskaičiavo 63 jūrinius erelius, kurie mėgavosi vandens telkinio dugne likusiomis žuvimis.

Pasak šios stoties vedėjo Vytauto Jusio, ši rudeninė paukščių migracija pateikė staigmeną. Kol kas daugiausia sparnuočių per dieną Ventės rage šiemet buvo sužieduota spalio 4-ąją – per 7 tūkstančius.

Nuo 1928-ųjų, kai Ventės rage buvo pradėta žieduoti paukščius, rekordinė aukštuma pasiekta 2003 metais –  sužieduoti 105 tūkstančiai sparnuočių. Tačiau šiemet, matyt, šis skaičius bus gerokai viršytas, nes dabar yra pats rudeninės paukščių migracijos įkarštis ir iki žiedavimo sezono pabaigos dar lieka mažiausiai trys savaitės.

Liepos 30 d., atidaroma atnaujinta Ventės rago ornitologinė stotis. Atidaryme dalyvaus aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Ventės ragas – unikali vieta Lietuvos pamaryje, pro kurią driekiasi Baltijos jūrų paukščių migracijos kelias. Esant palankioms paukščių migracijai sąlygoms pro Ventės ragą per dieną praskrenda iki 300 tūkst. migruojančių paukščių, rekordinėmis dienomis – ir daugiau. Paukščių žiedavimui 1929 m. buvo įkurta Ventės rago ornitologinė stotis, 1978–1979 m. paukščių gaudymui sukonstruotos ir pastatytos didžiausios Europoje paukščių gaudyklės. Nuo ornitologinės stoties atidarymo iki pernai joje apžieduota apie 2,5 mln. paukščių.

„Daugiau kaip prieš 80 metų statyta ornitologinė stotis buvo orientuota į paukščių gaudymą ir žiedavimą ir nebuvo tinkama tokiems lankytojų srautams, kurie norėjo ją apžiūrėti. Džiugu, kad šiandien šis unikalus objektas, kurį supa vaizdingas kraštovaizdis ir pro kurį praskrenda migruojančių paukščių pulkai, yra visiškai pritaikytas ir atviras lankytojams“, – sakė aplinkos ministras.

Įgyvendinus Europos Sąjungos ir biudžeto lėšomis finansuotą projektą pastatytas bei įrengtas lankytojų centras, jame įruošta paukščių migracijos ekspozicija, išvystyta informacinė sistema, aplinka pritaikyta lankymui, sukurta lankytojų aptarnavimo infrastruktūra. Įrengti apžvalgos takai padės sureguliuoti lankytojų judėjimo srautus ir užtikrins netrikdomą paukščių migravimą ir žieduotojų darbą.

Lankytojų centre pateikiama įdomi informacija apie paukščių žiedavimą Lietuvoje ir pasaulyje, Ventės rago žiedavimo stoties istoriją. Didžiuliame ekrane transliuojami vaizdai lankytojus supažindina su paukščių migracija, jų žiedavimu. Ekspozicijoje galima pamatyti paukščių iškamšas. Iš apžvalgos aikštelės atsiveria nuostabūs vaizdai į Kuršių neriją, Kuršių marias, Nemuno deltą.

Iškilmingas rekonstruotos Ventės rago ornitologinės stoties atidarymas vyks liepos 30 d., 11 val.

Neįprastai šilta žiema stebina netikėtumais. Pajūrio danguje vis dar galima išvysti pavasariui būdingų paukščių – pempių, varnėnų, įvairių rūšių žąsų.

Uostamiestyje, šalia Danės upės gyvenantys klaipėdiečiai visą gruodį stebi į šiltuosius kraštus neišskridusių garnių būrelį.

Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas Vytautas Jusys tikino, jog Klaipėdoje pastebėti pilkieji garniai žmonių neturėtų stebinti.

"Net ir šaltą žiemą galime pamatyti garnių. Jų pastebima įvairiose šalies vietose. O štai įvairių rūšių žąsys, varnėnai, pempės jau turėjo senokai palikti mūsų kraštus. Tačiau šių paukščių vis dar galime išvysti", – teigė V.Jusys.

Pempės veikiausiai pajūrį paliks tik antroje sausio pusėje, jei išsipildys sinoptikų prognozės apie atsėlinsiantį šaltį.

Tačiau vos spėjusios išskristi, pempės turėtų grįžti jau vasario pabaigoje ar kovą.

Kol kas Nemuno deltos regioniniame parke matyti būriai baltakakčių, želmeninių, pilkųjų žąsų.

"Prie Kintų dar matyti gulbių giesmininkių būriai. Visur skraido varnėnų pulkai. Manau, kad paukščiai išskris tik rimčiau atšalus orams. Juk nėra žiemos, vandens telkiniai atviri, paukščiai randa sliekų ir kitokio maisto", – aiškino V.Jusys.

Pasak jo, ornitologų nestebina į šiltuosius kraštus neskubantys sparnuočiai.

"Nuostabą sukėlė tik šiam metų laikui nebūdingas reiškinys Kaune. Pirmą kartą Lietuvoje žiemos metu buvo pastebėtas krantinis tilvikas. Kelias dienas šis paukštis stebimas Nemuno pakrantėje Kaune. Šie paukščiai įprastai išskrenda jau rugsėjį", – pasakojo V.Jusys.

Šiuo metu vyksta akcija, per kurią raginama suskaičiuoti žiemojančius vandens paukščius. Lietuvos ornitologų draugijos renginys baigsis sausio pradžioje.

"Manyčiau, kad per Kalėdų savaitę buvo suskaičiuota apie šimtą rūšių vandens paukščių", – spėjo V.Jusys.