-
Atšaukė abejonių sukėlusį konkursą 3
Dienraštis "Klaipėda" jau rašė ("Pirkimai Holivudo kainomis?", 2018 11 20) apie abejonių sukėlusį NKC viešąjį pirkimą, kai už tris reklamas po 30 sekundžių pasiūlyta 40 tūkst. eurų, o konkurso sąlygos buvo suformuluotos taip, kad galima buvo įtarti, jog jos pritaikytos konkrečiam konkurso dalyviui.
Viena sąlygų buvo ta, kad "3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdė mažiau nei 3 metus) tiekėjas turi būti sukūręs bent vieną vaizdo reklamą, kurios vertė būtų ne mažesnė kaip 9 tūkst. eurų su PVM".
Esą tai ydinga praktika, kai valstybinių įstaigų pirkimai neretai yra pritaikomi tiems, kurie ir, įtariama, turėtų tuos konkursus laimėti.
Atlikus žurnalistinį tyrimą ir apklausus iki 20 filmavimo paslaugas teikiančių asmenų, paaiškėjo, kad trijų po 30 sekundžių vaizdo reklamų scenarijus, filmavimas, montavimas, muzika kainuoja nuo 300–400 eurų iki daugiausia 1,8 tūkst. eurų.
Vidurkis – nuo 600 iki 700 eurų, tačiau buvo tokių kūrėjų, kurie manė, jog galės sutilpti į 200 eurų biudžetą.
Pasiteiravus Latvijoje, paaiškėjo, kad toks trijų po 30 sekundžių trukmės klipų sukūrimas, kuriam būtų pasitelkti profesionalūs aktoriai ir Rygos kino studijos aparatūra netgi vykstant filmuoti į Lietuvą, daugiausia kainuotų apie 12 tūkst. eurų. Tai yra triskart mažiau nei dosniai nusiteikęs pakloti NKC.
Palyginimui, kaimyniniame Kaliningrade už 40 tūkst. eurų sumą TV žurnalistai galėtų parengti 7 minučių trukmės 60 siužetų iš užsienio.
Šis NKC pirkimas sukėlė nemenką ažiotažą žiniasklaidoje. Tad praėjusių metų gruodžio 20 d. konkursas paties NKC iniciatyva buvo nutrauktas ir oficialiai kreiptasi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl pirkimo dokumentų įvertinimo.
"Pirkimas bus vykdomas iš naujo", – rašoma NKC viešųjų pirkimų komisijos kreipimesi konkurso dalyviams.
-
A. Verygos komanda: profesionalų paieškos ar viešųjų ryšių akcija?
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nusprendė šią taisyklę sulaužyti ir paskelbė viešąjį konkursą laisvoms viceministro ir patarėjo vietoms užimti. Tiesa, jau dirbantiems jo viceministrams ir patarėjams jokių konkursų nebuvo. Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas sako, kad šis A. Verygos žingsnis – gudrus, nors gali nutikti ir taip, kad jis nueis perniek.
Ministras A. Veryga prieš kelias dienas gyrėsi, kad į laisvas viceministro ir patarėjo antikorupcijos klausimais vietas sulaukė net 46 pretendentų pareiškimų.
Ministras ketina susitikti su kiekvienu iš jų ir išsirinkti geriausius kandidatus, vertus dirbti jo komandoje.
Patarėją antikorupcijos klausimais A. Veryga jau turėjo, tačiau šias pareigas ėjęs Artūras Mažrimas sausio pabaigoje atsistatydino, kai viešumon iškilo faktai, kad jis turėjo priklausomybę nuo azartinių žaidimų ir 2008 m. kazino buvo pralošęs apie 100 tūkst. eurų. Po šios informacijos paviešinimo ministras prisipažino žinojęs apie tokius savo patarėjo nuopuolius, bet šios žinios jam nesutrukdė A. Mažrimo priimti į savo komandą.
Nuo galimų nemalonumų ministrą išgelbėjo pats dabar jau buvęs patarėjas, priimdamas sprendimą palikti tarnybą.
Vadovaujasi verslo pavyzdžiu
„Ministro A. Verygos sprendimas – nestandartinis. Jis – vienas pirmųjų ministrų, taip renkantis savo komandą. Ministras iki šiol kiekvieną dabartinį komandos narį kalbino pats ir jų ieškojo, tą darė ir su potencialiais kandidatais į likusias pareigas.
Norime pabrėžti, kad viceministrui, kuris kuruos visuomenės sveikatos sritį, ir patarėjui antikorupcijos klausimais keliami labai aukšti reikalavimai. Į šias pareigas kalbinti keli kandidatai atsisakė, ko gero, supratę, kad laukia labai daug atsakingų ir rimtų darbų, reformų, darbas su įvairiomis interesų grupėmis, kas nelengva“, – portalui LRT.lt A. Verygos komentarą perdavė jo atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.
Ji taip pat priminė, kad esą Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė, kaip ir visa vyriausybė, formuojama ne pagal politinius nurodymus, o vertinant žmonių kompetenciją, patirtį ir gebėjimus.
Neatmestina galimybė, kad ministras jau žino, kas užims šiuos postus. Gal net jo partijos nariai, bet, žengdamas tokį gudrų žingsnį, jis tarsi iš anksto siekia pelnyti teigiamų asmeninio įvaizdžio formavimo vertinimų.
„Be to, norime būti modernūs, šiuolaikiški, surinkti stiprią profesionalų komandą. Tai – ne naujiena, juk ir verslas taip daro visame pasaulyje, kai renka savo srities profesionalus, lyderius, o, ieškant jų, skelbia viešas atrankas ar ieško per personalo atrankos specialistus, vadinamuosius „galvų medžiotojus“, – A. Verygos komandos formavimą komentavo jo atstovė.
S. Skvernelis konkursų neorganizavo
„Valstybės tarnybos įstatyme yra apibrėžtas pats principas, kad asmeninio politinio pasitikėjimo pareigūnai yra paskiriami į vienas ar kitas pareigas dėl to, jog jais pasitikima. Kriterijai, kuriais remiantis tokie pareigūnai pasirenkami, taip pat nustatyti minėtame įstatyme. Asmeninio politinio pasitikėjimo pareigūnams taikomi šiek tiek kitokie kriterijai, nei kitiems valstybės tarnautojams – jiems negalioja amžiaus cenzas, nemokamas atlyginimas už kvalifikacinę klasę, galioja kiti atleidimo iš darbo pagrindai“, – aiškino vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, kuruojantis valstybės tarnybos sritį.
Jis pažymėjo, kad asmeninio politinio pasitikėjimo pareigūnai turi būti nepriekaištingos reputacijos, o, jeigu jiems tenka dirbti su riboto naudojimo arba slaptais dokumentais, – būtina specialiųjų tarnybų patikra.
Tačiau D. Urbonas atkreipė dėmesį, kad jokių konkursų, skiriant į pareigas asmeninio politinio pasitikėjimo pareigūnus, organizuoti nereikia.
Tokiu principu vadovavosi ir premjeras Saulius Skvernelis – savo komandos nariams konkursų neorganizavo.
Bet, kaip teigė jo atstovas spaudai Tomas Beržinskas, kai kurių savo patarėjų premjeras anksčiau nepažinojo – jie buvo rekomenduoti asmenų, turinčių vyriausybės vadovo pasitikėjimą.
Sumanymas gali ir nepasiteisinti
Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas, vertindamas ministro A. Verygos sprendimą organizuoti viešąjį konkursą viceministro ir patarėjo pareigoms užimti, teigė, jog tai – politinis viešųjų ryšių triukas.
„Neatmestina galimybė, kad ministras jau žino, kas užims šiuos postus. Gal net jo partijos nariai, bet, žengdamas tokį gudrų žingsnį, jis tarsi iš anksto siekia pelnyti teigiamų asmeninio įvaizdžio formavimo vertinimų“, – kalbėjo A. Katauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad ministras ir pats sau išsikėlė pakankamai aukštus visuomenės vertinimo kriterijus.
„Jeigu viceministro ir patarėjo pareigas užims nieko bendro su „valstiečių“ partija, delegavusia A. Verygą į ministro postą, neturintys kompetentingi specialistai ir nepriekaištingos reputacijos asmenys, tuomet ministro viešųjų ryšių akcija pasiteisintų, tačiau, jei atsitiks priešingai, šis gražus projektas nueis perniek“, – svarstė A. Katauskas.
-
Po dienraščio publikacijos – atšauktas konkursas 5
Dienraštis „Klaipėda“ rašė, jog skelbtas viešas konkursas biudžetinės įstaigos Klaipėdos kultūros ir rekreacijos centro direktoriaus pareigoms eiti sukėlė nuostabą specialiųjų tarnybų darbuotojams. Konkurso sąlygomis pradėjus domėtis žurnalistams, vienintelis realus kandidatas socialiniame tinkle įniršį išliejo necenzūriniu žodžiu, primenančiu grasinimą.
Klaipėdos miesto savivaldybė šį konkursą atšaukė.
Viena pagrindinių to priežasčių – po paskelbto viešo konkurso sulaukta tik dviejų pretendentų pareiškinių dokumentų, iš kurių vienas – neatitiko konkurso sąlygų. Taip pat viešoje erdvėje buvo pasirodę abejonių, kad konkurso sąlygos gali neatitikti visų konkurso skaidrumui užtikrinti būtinų reikalavimų.
Savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjo Manto Bagočiaus teigimu, siekiant, kad konkurse į biudžetinės įstaigos Klaipėdos kultūros ir rekreacijos centro direktoriaus pareigas būtų sulaukta kuo didesnio skaičiaus pretendentų paraiškų bei konkurso eiga būtų kuo skaidresnė, nuspręsta patikslinti konkurso sąlygose nurodomą biudžetinės įstaigos Klaipėdos kūno kultūros ir rekreacijos centro direktoriaus pareigybės aprašymą bei konkursą skelbti iš naujo.
Žinia, kovo 26 d. skelbtame konkurse galėjo dalyvauti asmenys, turintys ne mažesnį kaip 5 metų pedagoginio ar vadybinio darbo stažą. Manoma, kad tai sukėlė tam tikrų nesusipratimų, traktuojant, kad pretendentas privalo turėti aukštąjį ar jam prilyginamą pedagoginės krypties išsilavinimą.