„Jis buvo perduotas (ir yra) Bulgarijos teritorijoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė Bulgarijos teisingumo ministerijos atstovė.

Lėktuvas, skraidinęs 20-metį įtariamąjį Severiną Krasimirovą, nusileido Sofijos oro uoste po 19 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Žiniasklaidos tiesioginėse transliacijose matėsi, kaip teisėsaugos tarnybų automobiliai neilgai trukus išvažiavo iš oro uosto.

Spalio 6 dieną 30-metės televizijos laidų vedėjos V. Marinovos kūnas buvo rastas šalia bėgimo takelio prie Dunojaus upės šiauriniame Rusės mieste.

Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad moteris mirė nuo smūgių į galvą ir uždusimo, taip pat kad ji buvo išžaginta. Šis incidentas sukrėtė Bulgariją ir sulaukė griežto tarptautinio pasmerkimo.

Daug apžvalgininkų kėlė prielaidą, kad nužudymas susijęs su V. Marinovos darbu, bet tyrėjai teigia neturintys jokių įrodymų šiai prielaidai pagrįsti.

S. Krasimirovas spalio 9-ąją buvo suimtas Vokietijos mieste Štadėje netoli šiaurinio Hamburgo uostamiesčio.

Jis sakė vokiečių tyrėjams, kad parke susiginčijo su moterimi ir trenkė jai į veidą, bet neigė prievartavęs, sakoma Sofijos prašymą išduoti įtariamąjį svarsčiusio ekstradicijos Vokietijos regioninio teismo pranešime.

Tačiau Bulgarijos generalinis prokuroras Sotiras Cacarovas antradienį sakė televizijai „Nova“, kad S. Krasimirovo kaltės įrodymai „daugiau nei tvirti“.

Iš Sofijos S. Krasimirovas bus išvežtas į policijos areštinę Rusėje, esančioje už daugiau kaip 300 km į šiaurės rytus nuo sostinės. Prieš oficialiai pateikiant kaltinimus bus paimti jo pirštų atspaudai ir DNR mėginys, taip pat atlikta psichiatrinė ekspertizė.

S. Cacarovas sakė, kad S. Krasimirovas bus apkaltintas išžaginimu ir tyčine žmogžudyste itin žiauriu būdu. Vyrui gresia įkalinimas iki gyvos be teisės būti anksčiau paleistam.

Įtariamasis prisipažino

30-metės žurnalistės kūnas buvo rastas parke netoli Dunojaus jos gimtajame Rusės mieste spalio 6-ąją. Moteris buvo išprievartauta, sumušta ir pasmaugta. Netrukus suimtas 20-metis įtariamasis – iš Rusės kilęs vyras.

Šeštadienį jis išvyko iš Bulgarijos į Vokietiją, tačiau antradienį buvo sulaikytas Stadtės mieste. Neoficialiais duomenimis, jis prisipažino nužudęs žurnalistę. Anot motinos, padarė tai būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų.

Paskutinė laida

Ar yra ryšys tarp nusikaltimo ir žurnalistės darbo, žinybos kol kas neatskleidžia. Jos užsimena, jog visi požymiai rodo, kad tai buvo spontaniškas užpuolimas iš seksualinių paskatų. Tačiau Bulgarijos piliečiai ir žurnalistų bendruomenė neabejoja, kad V.Marinova tapo sąmokslo auka, o užsakovus sieja su paskutine jos laida, skirta ES lėšų grobstymui.

Kokią istoriją prieš mirtį savoje televizijos TVN laidoje "Detektorius" pasakojo V.Marinova? Paskutiniais jos eterio svečiais buvo žurnalistinių tyrimų asai Dimitaras Stojanovas iš portalo "Bivol" ir rumunas Atila Biro iš "Rise Project Romania", atskleidę korupcines schemas, kaip grobstomos ES paramos bei Bulgarijos biudžeto lėšos.

Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimų centre dirbančių žurnalistų – ES spaudos ir medijų laisvės centro bei fondo "IJ4EU prie Europos Komisijos finansuojamo projekto autorių – atskleistos korupcinės schemos centre – kompanija "GP Group" ir vienas turtingiausių bei įtakingiausių Bulgarijos žmonių Valentinas Zlatevas.

Vagia ES lėšas

Gavę vidiniam naudojimui skirtus kelių Bulgarijos kompanijų dokumentus D.Stojanovas ir A.Biro atskleidė, kaip pasitelkus juodąją buhalteriją su Rusija susiję verslininkai grobsto ES lėšas. Daugiausia kalbama apie statybos projektus, kurių vertė – šimtai milijonų Bulgarijos levų. Didelių statybų vystytojų samdomi konsultantai, pašalindami konkurentus padeda laimėti konkursus, suklastoja dokumentus, pagal kuriuos išmokamos milžiniškos sumos.

Tokiu būdu buvo pasisavinta, "Bivol skaičiavimais", daugiau kaip 40 proc. ES kofinansuojamiems projektams skiriamų lėšų.

"Pasitelkus įvairias subrangovų įmones, dirbtinai padidinus kainas buvo faktiškai išgrobstyta labai didelė suma iš projektų, kurie buvo finansuojami Europos Komisijos ir Bulgarijos biudžeto", – pasakojo organizacijos "Human Right Youth Education" Europos tinklo valdybos narys Maksimas Burmickis. – Ši schema leido vėliau pinigus pervesti į lengvatinio apmokestinimo bendroves. Kelių tokių bendrovių beneficiarai yra Rusijos verslininkai."

Žurnalistams pavyko atsekti, kad šioje nusikalstamoje schemoje svarbų vaidmenį vaidina tarptautinis Rusijos naftos koncernas "Lukoil", turintis artimų ryšių su šios šalies valdžia.

Turtingas ir įtakingas

Žurnalistams pavyko atsekti, kad šioje nusikalstamoje schemoje svarbų vaidmenį vaidina tarptautinis Rusijos naftos koncernas "Lukoil", turintis artimų ryšių su šios šalies valdžia. Nors dokumentuose šios kompanijos vardas tiesiogiai neminimas, schemose figūruoja "Lukoil" Bulgarijos skyriaus vadovas V.Zlatevas. Jis vienas grupės "GP Group" beneficiarų ir, kaip teigia žurnalistai, vienas jos savininkų.

V.Zlatevas mokėsi Maskvoje, 1994–1998 m. buvo atsakingas už tuomet dar tik būsimo naftos ir dujų milžino koncerno "Rosneft" eksportą, o 2001 m. Rusijoje apgynė mokslų daktaro disertaciją. "Lukoil" prezidentą Vagitą Alekperovą Bulgarijos žiniasklaida vadina jo kurso draugu.

Dabar jis vienas turtingiausių Bulgarijos žmonių, draugauja su premjeru Boiko Borisovu. Apie milžinišką V.Zlatevo įtaką Bulgarijos politikai ne kartą rašė žiniasklaida.

Kelios kompanijos, minimos biudžeto lėšų plovimo schemose, užregistruotos tuo pačiu adresu Sofijoje – Černi Vrch bulvaras 59A. Ten pat yra ir vieno bulgariškojo "Lukoil" filialų bei pagrindinis "GP Group" biuras. Pastatas priklauso kompanijai, supirkusiai žemės sklypus "Lukoil" degalinėms. Ir, kaip galima spręsti iš dokumentų, šie sandoriai buvo vykdomi dirbtinai padidintomis kainomis. Įtartinai atrodo ir kitų nekilnojamojo turto objektų sandoriai, kuriuos vykdė "Lukoil".

Bulgarijos žurnalistų gautuose dokumentuose kalbama apie aukštas pareigas einantiems valdininkams duotus kyšius – juos mokėdavo "GP Group" samdytos konsultacinės firmos.

"Bivol" tyrime minimi du verslininkai, glaudžiai susiję su "Lukoil" – Rolandas Isajevas ir Paatas Gamgonešvilis – pastatę Sofijoje vieną didžiausių prekybos centrų "Paradise center". Viename vystymo projekte jie bendradarbiauja su buvusiu "Lukoil" vadovu, buvusiu Rusijos federacijos tarybos nariu Ralifu Safinu.

R.Isajevas ir Gamgonešvilis susiję su projektu "Starosel" – viešbučių kompleksu su nedidele vyno darykla – kuris buvo finansuojamas iš ES fondų. "Bivol" žurnalistų teigimu, dotacijos galėjo būti iš dalies nusavintos dirbtinai padidinus pirkimų kainas. Abu verslininkai, be Rusijos pilietybės, turi ir Bulgarijos.

Viktorija Marinova

Mįslingas sulaikymas

Kad tyrimas – ne iš piršto laužtas, o dokumentai yra ypač svarbus įrodymas, byloja ir trukdymai, su kuriais susidūrė žurnalistai. Rugsėjo viduryje, praėjus dienai po to, kai buvo paviešinti žurnalistinio tyrimo rezultatai, D.Stojanovo ir A.Biro informatorius iš "GP Group" pranešė, kad kompanijoje pradėti naikinti svarbūs dokumentai.

Gavę šią žinią žurnalistai kreipėsi į policiją, o patys nuvyko prie kompanijos pastato. Išvydę į sunkvežimį kraunamus maišus su, kaip manė, dokumentais, D.Stojanovas ir A.Biro ėmė jį sekti, kol pasiekė laukymę, kurioje liepsnojusiame lauže deginti dokumentai. Tačiau pabandžiusius sustabdyti šį procesą žurnalistus suėmė vietos policija.

Sulaikomi jie bandė aiškinti, kad yra žurnalistai, tačiau iš jų buvo atimti telefonai, dokumentai, neleista susisiekti su advokatu. Sulaikymo procedūra truko porą valandų. Kai galiausiai paaiškėjo sulaikytųjų užmačios, nuvykę prie laužavietės D.Stojanovas ir A.Biro rado tik pelenus ir apdegusius popierius.

Planuose – nauji tyrimai

Be šių D.Stojanovo ir A.Biro surinktų duomenų, nužudytoji žurnalistė ketino paviešinti savo tyrimą, kurio metu atskleista korupcija atstatant Chitrino kaimą. 2016-ųjų gruodį čia įvykus chemines medžiagas vežusio traukinio katastrofai, žuvo septyni žmonės, trys dešimtys buvo sužeista. Katastrofos metu kilęs gaisras nuniokojo gyvenvietę – 20 pastatų buvo sugriauti.

Anot žiniasklaidos, nelaimės padariniams likviduoti ir pastatams atstatyti buvo skirtos didelės sumos pinigų, tačiau pusė jų dingo. Manoma, kad su šia istorija taip pat susijusi "GP Group". Nužudytoji žurnalistė su kolegomis iš televizijos ir "Bivol" ketino atskleisti tiesą.

Istorija tampa dar labiau dramatiška, žinant, kad 2008-aisiais dėl korupcijos Bulgarijai jau buvo sustabdyta ES parama.

Atsisveikinti su žurnaliste į Šv. Trejybės cerkvę atėjo šimtai miesto gyventojų. Vėliau ji buvo palaidota Rusės kapinėse.

Kaip pranešė Bulgarijos nacionalinis radijas, remdamasis Vokietijos prokuratūra, Vokietijos policijos sulaikytas Severinas Krasimirovas, įtariamas V. Marinovos nužudymu, iš dalies pripažino savo kaltę. Pareigūnams jis sakė, kad, apsvaigęs nuo narkotikų ir alkoholio, smogė moteriai į veidą, o paskui nustūmė ją į krūmus, bet neigę išžaginęs ir nužudęs žurnalistę.

„Remiantis jo parodymais buvo padaryta išvada, kad politinių motyvų šiame nusikaltime nėra“, - pareiškė Vokietijos prokuratūros atstovai.

Artimiausiomis dienomis S. Krasimirovas turėtų būti išduotas Bulgarijai.

30 metų žurnalistės V. Marinovos lavonas buvo rastas spalio 6 d. Rusėje. Pasak specialistų, ji buvo nužudyta tuo metu tuščioje Dunojaus krantinėje. Mergina buvo sumušta, išžaginta ir pasmaugta.

Tas vyras buvo sulaikytas vėlyvą antradienį bulgarų pareigūnų prašymu, per spaudos konferenciją sakė Bulgarijos vidaus reikalų ministras Mladenas Marinovas.

Bulgarų generalinis prokuroras Sotiras Cacarovas patvirtino, kad Vokietijoje buvo sulaikytas 20-metis Bulgarijos pilietis Severinas Krasimirovas, tačiau daugiau detalių nepateikė.

Vokiečių pareigūnai patvirtino, kad netoli Hamburgo esančiame Štadės mieste buvo sulaikytas 20 metų vaikinas dėl įtarimų išžaginus ir nužudžius V. Marinovą.

M. Marinovas sakė, kad tyrėjai ant V. Marinovos kūno ir drabužių rado įtariamo žudiko DNR pėdsakų.

„Turime pakankamai įrodymų, siejančių šį asmenį su nusikaltimo vieta“, – trečiadienį sakė vidaus reikalų ministras. Pasak jo, Rusės miesto gyventojas S. Krasimirovas buvo patekęs į pareigūnų akiratį dėl metalo laužo vagystės.

Šalies generalinis prokuroras savo ruožtu sakė, kad minėtas vaikinas buvo ieškomas dėl dar vieno išžaginimo ir nužudymo.

„Šiuo metu nemanome, kad nužudymas yra susijęs su“ V. Marinovos darbu, sakė S. Cacarovas.

„Tačiau tęsiame visų hipotezių tyrimą, – teigė jis. – Įrodymai, kuriuos šiuo metu turime, verčia mus manyti, kad tai buvo spontaniška ataka siekiant seksualiai išnaudoti auką.“

Politiškai motyvuota?

Nedideliame privačiame Rusės televizijos kanale TVN pokalbių laidą apie aktualijas vedusios 30-metės V. Marinovos kūnas buvo aptiktas šeštadienį. Žiaurus nusikaltimas sulaukė griežto tarptautinio pasmerkimo. Būta spėlionių, kad moters nužudymas sietinas su jos darbu.

Rugsėjo 30 dieną per jos laidą buvo parodyti interviu su dviem tiriamosios žurnalistikos atstovais iš Bulgarijos ir Rumunijos, kurie tyrė įtariamą korupciją.

V. Marinova yra jau trečias per pastaruosius 12 mėnesių Europoje nužudytas žurnalistas. Vasario mėnesį Slovakijoje buvo nužudytas Janas Kuciakas, o praėjusių metų spalį Maltoje – Daphne Caruana Galizia (Dafnė Karuana Galicija).

Tačiau Bulgarijos premjeras Boiko Borisovas (Boikas Borisovas) užsipuolė tarptautines institucijas ir teisių gynimo grupes, suskubusias priskirti V. Marinovos nužudymui politinį motyvą.

„Per vos tris dienas perskaičiau siaubingų dalykų apie Bulgariją. Nė vienas jų nėra teisingas, – sakė jis spaudos konferencijoje. – Mes, kaip šalis, nenusipelnėme būti taip šmeižiami,.. kai visi stengiasi (išaiškinti šį nusikaltimą) ne 100, bet 1 000 procentų.“

Europos Komisijos viceprezidentas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas) buvo tarp pirmųjų, įtarusių politinį motyvą.

„Sukrėstas siaubingo Viktorijos Marinovos nužudymo. Dar viena drąsi žurnalistė krito kovoje už tiesą ir kovoje su korupcija“, – sekmadienį, netrukus po naujienų apie žurnalistės nužudymą pasirodymo socialiniame tinkle „Twitter“ parašė jis.

Tuo tarpu Jungtinių Tautų kultūros agentūra UNESCO nurodė, kad „atakos prieš žurnalistus griauna pagrindinę žmogaus teisę į raiškos laisvę ir jos padarinius spaudos laisvę bei galimybes laisvai gauti informaciją“.

Kalbant apie spaudos laisvę, Bulgarija yra laikoma atsiliekančia ES nare. Organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) sudarytame Pasaulio žiniasklaidos laisvės indekse Bulgarija užima 111 vietą tarp 180 šalių.

RSF nurodo, kad dėl išsikerojusios korupcijos, neaiškių žiniasklaidos savininkų ir įtariamo slapto žurnalistų, politikų bei oligarchų susimokymo objektyvi žiniasklaida Bulgarijoje nuolat susiduria su kliūtimis.

Budėjimai su žvakutėmis

Bulgarijoje įsikūrusi Europos žurnalistų asociacija nurodė, kad mažų regioninių ir vietos žiniasklaidos priemonių reporteriai patiria ypač didelį spaudimą ir net sulaukia vietos verslininkų bei politikų grasinimų, tad dažnai būna priversti cenzūruoti patys save.

Tačiau virtinė Bulgarijos ekspertų skeptiškai vertino politinį V. Marinovos nužudymo motyvą ir atkreipė dėmesį, kad ji nedirbo tiriamosios žurnalistikos srityje, o jos nužudymo būdas nedera prie tokio scenarijaus.

Bulgarijoje taip pat paplitęs smurtas prieš moteris. Bulgarijos Helsinkio komitetas nurodo, kad šiemet šalyje jau buvo nužudyta 19 moterų.

Keli šimtai žmonių – daugelis su ašaromis akyse – pirmadienį dalyvavo nužudytos žurnalistės pagerbimo ceremonijoje Rusėje, per kurią degino žvakutes ir dėjo gėles prie V. Marinovos portreto. Panaši ceremonija buvo surengta sostinėje Sofijoje.

Šiaurinio Rusės miesto policijos viršininkas Teodoras Atanasovas žurnalistams pranešė, kad tas vyriškis, kurio tapatybė neatskleidžiama, bus „labai greitai“ paleistas.

Pareigūnas neatskleidė daugiau tyrimo dėl žurnalistės nužudymo detalių.

Nedideliame privačiame Rusės televizijos kanale TVN pokalbių laidą apie aktualijas vedusios 30-metės Viktorijos Marinovos kūnas buvo aptiktas šeštadienį. Žurnalistė tyrė galimą vyriausybės korupciją.

Šis žiaurus nusikaltimas sulaukė griežto tarptautinio pasmerkimo.

Bulgarijos nacionalinis radijas anksčiau antradienį pranešė, kad dėl V. Marinovos nužudymo buvo sulaikytas įtariamasis. Jis esą yra Rumunijos pilietis, turėjęs Moldovos išduotą pasą.

Nedideliame privačiame Rusės miesto televizijos kanale TVN pokalbių laidą apie aktualijas vedusios 30-metės Viktorijos Marinovos kūnas buvo aptiktas šeštadienį. Žurnalistė tyrė galimą vyriausybės korupciją. 

Šis žiaurus nusikaltimas sulaukė griežto tarptautinio pasmerkimo.

Bulgarijos nacionalinis radijas, remdamasis oficialiai nepatvirtinta informacija, pranešė, kad dėl nužudymo sulaikytas įtariamasis yra Rumunijos pilietis, turėjęs Moldovos išduotą pasą.

Šią informaciją radijas gavo iš neįvardytų šaltinių Vidaus reikalų ministerijoje.  

Bulgarijos prokurorai pirmadienį vėlai vakare pranešė pradėję tyrimą dėl galimo netinkamo Europos Sąjungos lėšų panaudojimo.

Išprievartautos ir pasmaugtos V. Marinovos kūnas buvo aptiktas šeštadienį prie Dunojaus. Praėjusį mėnesį V. Marinovos laidoje dalyvavo du tiriamąja žurnalistika užsiimantys reporteriai, kurie buvo sulaikyti už tai, kad vykdė tyrimą dėl numanomo sukčiavimo, susijusio su ES pinigais.

30-ies metų amžiaus Viktorijos Marinovos kūnas, kurį pareigūnai identifikavo tik pagal inicialus, buvo rastas šeštadienį parke, sako Rusės miesto regioninis prokuroras Gerorgijus Georgijevas.

Žurnalistės mirtį sukėlė smūgiai į galvą bei smaugimas, pridūrė jis.

„Jos mobilusis telefonas, automobilio raktai, akiniai ir dalis drabužių buvo dingę“, – sakė G. Georgijevas, pridūręs, kad prokurorai tiria įvairias versijas – tiek asmenines, tiek susijusias su V. Marinovos darbu.

Policijos šaltiniai naujienų agentūrai AFP sakė, kad šiuo metu neatrodo, jog žmogžudystė susijusi su jos žurnalistiniu darbu.

Pasak organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF), pasaulyje kas savaitę pasaulyje vidutiniškai nužudoma po vieną žurnalistą.

Savo ruožtu Bulgarija RSFT žiniasklaidos laisvės indekse šiais metais nukrito iki 111 vietos – žemiausios tarp visų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių.

Be to, Bulgarijai nesvetima ir smurto prieš moteris problema – čia pastaraisiais metais įvyko keli žiniasklaidoje atgarsio susilaukę atvejai, kuomet moterys buvo žiauriai nužudytos savo buvusių draugų ar sutuoktinių.