Jau daugiau nei 60 metų vykstančiame renginyje tradiciškai prisistato garsūs juvelyrikos prekiniai ženklai, kūrėjai, dizaineriai, taip pat ir brangakmenių, įrangos, įpakavimo tiekėjai, juvelyrikos projektavimo, liejimo paslaugų tiekėjai. Tarp daugiau kaip 350 dalyvių parodoje buvo ir lietuviai juvelyrai Viktorija Orkinė ir Karolis Ro Černeckis, jos dalyvių dėmesį traukę originaliais papuošalais.

„Nors vis dar dominuoja minimalizmas (2 iš 3 stendų parodoje buvo su minimalistinio stiliaus papuošalais), tarp daugelio parodos lankytojų, potencialių pirkėjų, panašu, šis stilius dar populiarus, bet nuo jo jau pradedama pavargti“, – įspūdžiais dalinosi juvelyrikos namų „v2o“ įkūrėja V. Orkinė, parodoje pristačiusi  per 50 darbų iš  4 kolekcijų.

Pasak K. Černeckio,  ateities tendencijas formuoja ne tik  juvelyrai,  bet ir žmonės. Jis sutinka, kad minimalizmo juvelyrikoje mažėja.

Minimalistiniai papuošalai tinka visiems, tačiau tai neugdo žmogaus, pataikaujama masėms.

„Minimalistiniai papuošalai tinka visiems, tačiau tai neugdo žmogaus, pataikaujama masėms. Atėjo laikas, kai norisi pabrėžti individualumą, išskirtinumą. Žmonės tampa laisvesni ir nori būti savimi. Nebijo rinktis ,,kitokių“ darbų. Ir tai labai išlaisvina požiūrį, kūrybą“, – sakė juvelyras.

„Prognozuojamos artimos ateities tendencijos yra šios: tamsi romantika (kai juvelyriniai dirbiniai kuriami iš tamsaus metalo, tačiau jie anaiptol ne grubūs, o sofistikuoti, elegantiški ir romantiški) o taip pat šiuolaikinis siurrealizmas (kai žaidžiant geometrinėmis formomis ir jų proporcijomis kuriami asimetriški papuošalai)“, – pasakojo V.Orkinė.

K.Černeckis teigė, kad senovės Graikijos motyvų tematika labiau išryškina  kūrinių plastiškumą.

„Pristačiau papuošalus su neapdorotais akmenimis, kolekcijoje naudojau turmalinus, derinau šiurkščią metalo faktūrą su tamsintu sidabru, auksu. Neapdoroti akmenys juvelyrikoje vis dar yra gan neįprastas dalykas, nes dažniausiai yra naudojami  šlifuoti akmenys. Tokiu būdu kai kurie akmenys yra ,,prigesinami“. Man norėjosi pabrėžti grubią akmens estetiką juvelyrikoje. Rankų darbo papuošalai iš tiesų yra labai vertinami“, – sakė K.Černeckis.

Parodos apžvalgininkės Paolos de Lucos išskirtos juvelyrikos tendencijos:

„Žvaigždynai“ – juvelyrika dangaus kūnų, kosmoso erdvių, žvaigždžių ir jų žibėjimo tematika, naudojami tik gerai išpjauti, įvairių formų brangakmeniai, dažniausiai – deimantai, inkrustuoti kuo arčiau vienas kito.

„Aš tobulybė“ – vyrauja asimetrinės, geometrinės formos ir žaidimas su jų proporcijomis, kiek primena siurrealizmą, sujungtą su Pikaso kubizmu, populiarėja masyvūs asimetriški žiedai, auskarai, skirti nešioti po vieną, geltonas, rožinis auksas.

„Tamsi romantika“ – papuošalai patys iš savęs tamsesni (naudojamas tamsus sidabras, auksas ar kitas metalas), gan masyvūs, tačiau ne grubūs, o elegantiški ir romantiški. Juose vyrauja taškeliai, mažos gėlytės, besipinančios šakelės ar kiti organiniai motyvai.

Kodavimas – grįžta artdeco stilius, balta-juoda junginys, kai balti deimantai inkrustuojami į juodą metalą ar emalį sukuria futuristinius, skaitmeninius raštus.

Pramoninis stilius – paprasti siluetai, įvairios jungtys ir grandinės, ypač mėgstamas antrinis medžiagų – sidabro, aukso – panaudojimas, populiarios įvairios netradicinės medžiagos, tokios kaip titanas.

Neoklasika, kurioje atgimsta įvairių spalvų perlai – nuo baltų, gelsvų ar rožinių iki tamsiai pilkų Taičio. Derinami kartu su geltonu ar baltu auksu ir kombinuojami su kitais akmenimis.

Geltono, žalio ir raudono aukso žiedai atitinkamai papuošti Vilniaus, Kauno ir visos Lietuvos miestų simboliais tapusiais pastatais, rašoma pranešime spaudai.

„Džiaugiuosi gyvendama Lietuvoje ir didžiuojuosi šalies teikiamomis galimybės. Tai tarsi padėka savo šaliai, kurią galiu išreikšti kasdieniniu savo darbu, dedikuotu būtent šiai ypatingai progai, galvojant apie šios sukakties reikšmę ir šalies nueitą kelią,“ – savo idėją komentuoja autorė. Prieš daugiau nei pusmetį Vilniuje juvelyrikos namus „v2o“ atidariusi juvelyrė tikina, kad šią idėją galvoje nešiojosi jau seniai, tačiau jai įsikūnyti metale prireikė laiko.

Pirmiausia buvo pagaminti sidabriniai žiedai, tačiau iki pilno idėjos įgyvendinimo autorei kažko trūko. Taip kilo mintis žiedus kurti panaudojant Lietuvos vėliavos spalvas – geltoną, žalią ir raudoną auksą. „Raudoną ar geltoną auksą, greičiausiai, esate matę, mūsų akiai tai tarsi įprasta aukso spalva. Didžiausią nuostabą turbūt kelia žalias auksas, bet jis egzistuoja – švelniai gelsvas su žaliu atspalviu. Reikia pamatyti, kad pajustumėte spalvų skirtumą,“ – idėją komentuoja V. Orkinė.

Didžiausią nuostabą turbūt kelia žalias auksas, bet jis egzistuoja – švelniai gelsvas su žaliu atspalviu.

„Vilnius ir Kaunas yra miestai, kuriuose gyvenau. Kaune gimiau ir augau, Vilniuje įsikūriau po studijų ir čia auginu savo vaikus. Trečiajame žiede atgulė mano pomėgis keliauti po Lietuvą – parinkti penkių didžiųjų Lietuvos miestų simboliais tapę pastatai, taip tarsi pasakant, kad visa Lietuva yra graži, visuose miestuose yra ką pamatyti,“– sako kūrėja.

Geltono aukso žiedas skirtas Vilniui – ant jo pavaizduota Gedimino pilis, Lietuvos Respublikos prezidentūra, Šv. Onos bažnyčia, televizijos bokštas, Katedra bei Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkvė. Žaliasis žiedas puoštas Kauno simboliais – Soboru, Kauno rotuše, Šv. Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Kauno pilimi bei Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. Trečiasis, raudono aukso, žiedas skirtas visai Lietuvai, ant jo matomi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų simboliai.

Tačiau šie žiedai turi ne tik akivaizdžiai matomus šalies simbolius, bet ir juose užkoduotą detalę. Specialiai šiai progai pagaminti papuošalai yra 16,2 dydžio, taip dar kartą paminint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo – vasario 16-osios – datą. „Kurta galvojant apie mylintį savo šalį, besidžiaugiantį miestu, kuriame gyvena, žmogų. Tai, kas pavaizduota žiede, turėtų šį tą reikšti. Gedimino pilis vienam primins pirmąjį pasimatymą, Katedros aikštė – svaiginantį bučinį ar pastovią susitikimo vietą su geriausiu draugu,“ – žiedų simboliką komentuoja V. Orkinė.

Norintys šiuos papuošalus pamatyti gyvai, tai padaryti galės Lietuviškų prekių ženklų mugėje vasario 16 – 18 dienomis prekybos centre „Panorama“. 

Kol saulė dar nelepina, savaitgalį galima praleisti parodose. Ketvirtadienį Vilniaus prekybos centre "Panorama" jaunosios kartos juvelyrė Viktorija Orkinė atidaro savo dirbinių parodą "Atspindžiai". Pamėnkalnio galerijoje veikia erotiškumo nestokojanti Jolantos Kvašytės keramikos paroda "Kinija. Azijos tigrė".

Prireikė motociklo formų

Pirmojoje autorinėje parodoje V.Orkinė pristato 80 aukso ir sidabro dirbinių, išpuoštų brangiaisiais bei pusbrangiais akmenimis. Mėgstamiausi jos akmenys – safyrai, smaragdai, deimantai. Safyrai juvelyrei labiausiai patinka mėlyni.

"Iš brangiųjų akmenų mažiausiai mėgstu rubinus. Gal dėl jų spalvos – tiesiog nerandu, kur jų pritaikyti. Deimantai, savaime aišku, gražiai blizga, puikiai atrodo. Renkuosi ir kuklesnius akmenis – dūminį kvarcą, granatą", – pasakojo Viktorija.

Ji šventai tiki, kad iš brangiųjų medžiagų, akmenų sukurti papuošalai – amžini, perduodami iš kartos į kartą. Tačiau pati neturi nei močiutės, nei prosenelės papuošalų.

"Labai norėčiau turėti, kad būtų šiltas prisiminimas. Tačiau turiu ne savo, o draugės močiutės žiedą, kurį ji norėjo parduoti kaip metalo laužą. Man toks požiūris pasirodė netinkamas. Nupirkau tą žiedą ir tikiuosi, kad kada nors ji persigalvos ir norės jį atgauti. Jo neišlydžiau", – pasakojo juvelyrė.

Parodoje, be kitų papuošalų, eksponuojamos ir "Harley-Davidson" motociklo ratų formos auksinės sąsagos su deimantais.

"Sąsagas reikėjo sukurti labai greitai. Į šio vyriško papuošalo kūrimą buvo įtraukta daugiausia žmonių per visą mano septynerių metų kūrybos laikotarpį, prie jo praleidome daugiausia valandų. Vertėmės per galvą, bet padarėme laiku. Gaminį užsakovei atidaviau pro mašinos langą, pakeliui į gimtadienį", – prisiminė juvelyrė.

V.Orkinė dirba pagal užsakymus. "Vykstant parodai darbų neplanuoju pardavinėti. Bet jai pasibaigus, aišku, būtų malonu, jei atsirastų, kas juos nuperka ir nešioja. Kurti niekam nelabai įdomu", – sakė menininkė.

Įkvėpė Kinijos karnavalai

J.Kvašytės autorinė paroda "Kinija. Azijos tigrė" – tai dvejus metus kurtas išraiškingų keramikos paveikslų ir objektų ciklas, kurį įkvėpė kelionė į Kiniją. Dailininkė mėnesį kūrė Fupingo keramikos centre su kitais Europos menininkais. Paskui mėnesį keliavo po šalį, kuri pakerėjo savo kultūra ir kontrastais.

"Kelionė į Kiniją buvo visiškai neplanuota puiki dovana. Apie Kiniją žinojau gal šiek tiek daugiau negu kiti, bet tikrai nedaug. O kai nuvykau, ji man padarė didelį įspūdį. Ten – tiek daug gyvybinių jėgų, kurių išraiška ir teigiama, ir neigiama. Visa tai labai šokiruoja, tiesiog užgriūva tave stipriomis emocijomis. Europa po Kinijos pasirodė miręs žemynas", – pasakojo J.Kvašytė.

Kaip pastebėjo menotyrininkė Margarita Jankauskaitė, beveik iškart po studijų Lietuvos dailėje J.Kvašytė išsiskyrė karnavaliniu pasaulėvaizdžiu.

"Kinija – kaip tik ta vieta, kur karnavalų nepaprastai daug, – prisiminė Jolanta. – Ar vestuvės, ar laidotuvės, ar gimtadienis, ar menkos progos, kinai nuo ryto iki vakaro leidžia fejerverkus, ištisai šaudo. Net ir pačios laidotuvės – kaip karnavalas. Iš spalvoto popieriaus kinai padaro 1,5–2 m aukščio vainikus, juos neša, visi šoka, muša didžiulius būgnus. Nuo pat gimimo iki mirties visos kinų šventės sklidinos gyvybės. Tie karnavalai man paliko tikrai didelį įspūdį."

Karnavalai nestokoja erotikos, ir tai menininkė perteikė savo darbuose. Tačiau tai atlikta žaismingai, grakščiai, estetiškai, o porceliano figūrėlių spalvingumas tiesiog pribloškia.

Kinai lietuvei pasirodė santūrūs žmonės. Jie laikosi tradicijų ne tik gyvenime, bet ir mene. "Ten daromi visokie masažai, bet egzistuoja ir taisyklės. Ten labai daug erotizmo, bet jis nėra taip viešai demonstruojamas kaip Vakarų Europoje, kur jaunimas bučiuojasi viešose aikštėse. Kinijoje erotika – tik dviejų žmonių reikalas", – sakė J.Kvašytė.