„Kelias yra tragedija ir nėra ko slėpti. Tai yra Lietuvos gėda ir per tiek metų mes nesugebame sutvarkyti plento, kuris yra esminis visam Šiaurės Lietuvos regionui“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė M. Skuodis.

Pasak M. Skuodžio, darbus ministras siekia pradėti kuo greičiau, tačiau, jo teigimu, užtrunkama planuojant rekonstravimo darbų projektus bei rengiant kitus reikalingus dokumentus.

„Norėtųsi man asmeniškai greičiau, bet reikia priešprojektinių pasiūlymų, kad būtume tikri ir jie būtų pristatyti visuomenei. Kokio plento reikia, kiekvienas ten keliaujantis žmogus žino, bet mano atsakomybė yra, kad būtų įvertinta iš kaštų naudos pusės ir būtų priimti optimaliausi sprendimai“, – kalbėjo ministras.

Kelias yra tragedija ir nėra ko slėpti. Tai yra Lietuvos gėda ir per tiek metų mes nesugebame sutvarkyti plento, kuris yra esminis visam Šiaurės Lietuvos regionui.

M. Skuodžio teigimu, šiandien jau yra pradėti priešprojektiniai sprendimai ir kitų metų pradžioje turėtų būti skelbiami projektavimo darbai.

„Vakar aš asmeniškai pirmą kartą susitikau su paslaugų tiekėjais, kurie šiuo metu atlieka jau priešprojektinių sprendimų studiją, kad nustatytų, koks plentas turėtų būti“, – kalbėjo ministras.

„Iki kitų metų pirmo antro ketvirčio sankirtos mums nepriklausomi ekspertai turi pasakyti, kokio pločio turėtų būti kelias, kaip turėtų būti sujungti jungiamieji keliai. Kai tik turėsime atsakymus, iškart skelbsime projektavimo darbus visai atkarpai“, – pridūrė M. Skuodis.

Anot ministro, optimaliausias scenarijus, kad 2023 m. pirmoje pusėje būtų pradėti rangos darbai.

„Labai optimistinis scenarijus, 2023 m. pirmą pusę mes jau ten matysime vykdomus rangos darbus. Aš jau darysiu viską, kad taip ir būtų, nes tokių kelių Lietuvoje būti negali, čia jau yra ir eismo saugumo klausimas“,– pabrėžė ministras.

ELTA primena, kad Vilniaus-Utenos plento, kurio bendras ilgis 95,6 km, rekonstruota tik pirmieji 21,5 km. Paskirsčius darbus penkiais etapais, per artimiausius metus planuojama rekonstruoti likusius 74,1 km. Kaip teigia ministerija, rekonstravimo darbai gali kainuoti nuo 150 mln. iki 189 mln. eurų, priklausimai nuo pasirinktos kelio rekonstrukcijos.

Magistralė Vilnius–Utena yra viena pagrindinių šalies transporto arterijų, vedančių iš sostinės į aplinkines savivaldybes. Kelias A14 Vilnius–Utena – vienas problemiškiausių Lietuvoje. Tai bene vienintelis kelias su cementbetonio danga, kuri yra susidėvėjusi, deformuota ir kelia pavojų eismo saugai.

Utenos apskrities policijos duomenimis, link sostinės važiavęs automobilis „Renault Trafic“ ir priešinga kryptimi važiavęs „Seat Cordoba“ susidūrė penktadienį apie 7.20 val. ties Skorenikų kaimu.

Pranešama, kad tuo metu kelią dengė rūkas, matomumas buvo prastas.

Avarijoje žuvo 1954-aisiais gimęs „Seat“ vairuotojas ir 1958-aisiais gimusi keleivė.

Utenos apskrities policijos atstovė Violeta Ginaitienė BNS pirmadienį sakė, kad vyras žuvo įvykio metu, o moteris mirė ligoninėje kiek vėliau penktadienį.

Tragedijoje taip pat nukentėjo keturi Ukrainos piliečiai – 1974 metais gimęs „Renault“ vairuotojas ir 1972, 1979, bei 1981 metais gimę šio automobilio keleiviai, visi jie gydomi ligoninėje. Anot V. Ginaitienės, penktadienį visų vyrų būklė buvo sunki.

Policija dėl nelaimės pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, iki šiol šio kelio rekonstravimui ES finansavimas nebuvo skirtas, darbai buvo atliekami Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis.

„Šiam objektui visai nebuvo skirta europinių lėšų, objektas yra Europos Sąjungos pagrindinių arterinių kelių tinkle, todėl kai atsirado galimybė skirti ES lėšas, Kelių direkcija dalį lėšų paprašė skirti ir Utenos keliui“, – BNS sakė V. Andrejevas.

Pasak jo, gavus europinių lėšų, atsilaisvinusios Kelių programos lėšos bus skirtos žvyrkelių asfaltavimui.

„Žvyrkelių asfaltavimui lėšų trūko, europinių lėšų žvyrkelių asfaltavimui naudoti negalima, todėl mes ketiname tam panaudoti dalį iš Utenos kelio rekonstrukcijos atsilaisvinusių lėšų“, – aiškino V. Andrejevas.

Kelio dangą šiame ruože atnaujina Suomijos statybos grupės YIT infrastruktūros projektų bendrovės „YIT Infra“ Lietuvos ir Estijos padaliniai, su kuriais 2018-ųjų gruodį pasirašyta 19,935 mln. eurų vertės sutartis, tuo metu pagal pernai balandį pasirašytą 19,77 mln. eurų vertės sutartį „Panevėžio keliai“ šiame ruože suprojektavo ir stato du viadukus.

Žvyrkelių asfaltavimui lėšų trūko, europinių lėšų žvyrkelių asfaltavimui naudoti negalima, todėl mes ketiname tam panaudoti dalį iš Utenos kelio rekonstrukcijos atsilaisvinusių lėšų.

Pasak V. Andrejevo, „YIT Infra“ darbus turėtų baigti jau šį mėnesį, tuo metu „Panevėžio keliai“ – liepos mėnesį.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius įsakymą dėl ES finansavimo keliui Vilnius–Utena pasirašė praėjusį penktadienį.

Pasak V. Andrejevo, maždaug 15 mln. eurų ES lėšų turėtų būti skirta ir ties Kaunu esančio Giraitės transporto mazgo, kur susikerta „Via Baltica“ greitkelis ir pagrindinė šalies magistralė Vilnius-Klaipėda, rekonstrukcijai. Čia atsilaisvinusios Kelių programos lėšos taip pat bus nukreiptos žvyrkeliams asfaltuoti.

1985 metais pastatyto Vilniaus-Utenos kelio, kurio danga pagaminta iš cementbetonio, priežiūra nuolat brangsta, nes ji yra sutrūkinėjusi, atsinaujina plyšiai, deformuojasi siūlės.

Anksčiau viešosios ir privačios partnerystės būdu visą kelią sutvarkyti ketinusi Lelių direkcija šios idėjos atsisakė ir projektą finansuoja  iš Kelių priežiūros ir plėtros programos.

Kelių direkcija prognozuoja, kad visas kelio atnaujinimas galėtų būti užbaigtas iki 2030 metų

Apie tai BNS pranešė laikinasis Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.

„Jei tiekėjų pasiūlymai paruošti gerai ir nereikės jų tikslinti, lapkričio pradžioje numatome pasirašyti sutartį su nugalėtoju“, – BNS teigė V. Andrejevas.

Rugsėjo pradžioje Utenoje lankęsis premjeras Saulius Skvernelis tikino, kad kelias bus suremontuotas iki 2021 metų, jei darbų nepristabdys teismai ar kitos nenumatytos aplinkybės.

Apie būtinybę atnaujinti kelią iš Vilniaus į Uteną pradėta kalbėti prieš penkerius metus. Iš pradžių visą kelią numatyta rekonstruoti viešos ir privačios partnerystės (PPP) būdu, tačiau vėliau nuspręsta jį rekonstruoti ruožais, panaudojant Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas.

Pirmojo kelio ruožo rekonstrukcijos rangovo konkursas paskelbtas balandį, tačiau dėl per didelių kainų liepos pradžioje jis nutrauktas ir paskelbtas naujas.

Iš viso numatoma rekonstruoti 70 kilometrų ilgio kelio ruožą, pirmuoju etapu – 5,5 kilometro ilgio ruožą.

Kelio rekonstrukcijos PPP projektas minimas politinės korupcijos byloje, kuriame buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis kaltinamas paėmęs 106 tūkst. eurų kyšį iš koncerno „MG Baltic“ buvusio viceprezidento Raimondo Kurlianskio už įtaką, Seime svarstant nutarimą dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos, Vartojimo kreditų įstatymo pataisas bei parenkant vietą Jono Basanavičiaus paminklui Vilniuje.

Tokį pažadą premjeras pakartojo, susitikęs su Utenos valdžia ir verslininkais, BNS informavo premjero patarėjas Tomas Beržinskas.

„Premjeras minėjo, kad pagal Kelių direkcijos planus, jei nebus teismų ar kitų trukdžių, šitas kelias bus baigtas remontuoti 2020 metais“, – BNS penktadienį sakė T. Beržinskas.

Apie būtinybę atnaujinti kelią iš Vilniaus į Uteną pradėta kalbėti prieš penkerius metus. Iš pradžių visą kelią numatyta rekonstruoti viešos ir privačios partnerystės (PPP) būdu, tačiau vėliau nuspręsta jį rekonstruoti ruožais, panaudojant Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas.

Pirmojo kelio ruožo rekonstrukcijos rangovo konkursas paskelbtas balandį, tačiau dėl per didelių kainų liepos pradžioje jis nutrauktas ir paskelbtas naujas. Laikinasis Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas BNS teigė, kad vokai su dalyvių pasiūlymais turėtų būti atplėšti rugsėjo 18 dieną.

Iš viso numatoma rekonstruoti 70 kilometrų ilgio kelio ruožą, pirmuoju etapu – 5,5 kilometrų ilgio ruožą.

Kelio rekonstrukcijos PPP projektas minimas politinės korupcijos byloje, kuriame buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis kaltinamas paėmęs 106 tūkst. eurų kyšį iš koncerno „MG Baltic“ buvusio viceprezidento Raimondo Kurlianskio už įtaką, Seime svarstant nutarimą dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos, Vartojimo kreditų įstatymo pataisas bei parenkant vietą Jono Basanavičiaus paminklui Vilniuje. 

Kaip praneša policija, apie 11.42 val. Bendrajame pagalbos centre (BPC) skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad A14 kelyje, Luokesos seniūnijoje, Žiediškės kaime, ties Žiediškės stotele susidūrė sunkvežimis ir lengvasis automobilis.

Pranešama, kad lengvojo automobilio viduje yra prispaustas vyras. Atvykę medikai jam padėti nebegalėjo, konstatuota jo mirtis.

Į įvykio vietą išsiųstos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Vairuotojai praneša, kad dėl avarijos ši kelio atkarpa visiškai nepravažiuojama.

Magistralinis kelias A14, vedantis iš Vilniaus į Uteną, laikomas vienu baisiausių šalyje. Jis turi ir daug pravardžių: geležinkelis, „betonkė“, aerodromas. Dar kiti jį vadina Molėtų plentu. Šis kelias – ir pavojingas, ir nekokybiškas. Nutiestas iš betono, anksčiau naudoto stambiaplokščių daugiabučių statybai, šis kelias yra tikra kančia juo važiuojantiems vairuotojams. Žiemą kelią išvagoja duobės, o vasarą, esant karštam orui, pakilusios betoninės dangos plokštės suformuoja net tramplinus.

Iki šiol šiuo keliu važiuojantiems vairuotojams būdavo duodamas vienintelis patarimas – pasirinkti saugų greitį. Automobilių kelių direkcija žada šį kelią tvarkyti etapais – darbus planuojama pradėti jau šį pavasarį. Automobilių direkcija informavo, kad sutvarkyti visus kelio ruožtus ketinama iki 2022-ųjų, įrengiant 2+1 juostų sistemą, kai vidurine eismo juosta būtų galima važiuoti, priklausomai nuo eismo intensyvumo.

Kaip skelbė BNS, apie būtinybę atnaujinti kelią Vilnius–Utena pradėta kalbėti 2013 metais, 2014 metais Algirdo Butkevičiaus vyriausybė pritarė, kad atnaujinimas būtų įgyvendintas viešosios ir privačiosios partnerystės būdu, o Seimas po ilgų diskusijų tam pritarė tik 2015-ųjų pabaigoje.

1985 metais pastatyto kelio, kurio danga pagaminta iš cementbetonio, priežiūra nuolat brangsta, nes ji yra sutrūkinėjusi, atsinaujina plyšiai, deformuojasi siūlės.

Siūlo būti atidiems ir įvertinti pavojus

Gediminas Kviklys, Utenos vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių būrio specialistas, sako, kad šis kelias – vienintelis toks Lietuvoje. Viena didžiausių jo bėdų – kad šis kelias yra seniausias ir neremontuotas ilgą laiką.

„Šie betono luitai žiemą apšerkšnija ir tai yra labai slidi kelio danga, slidesnė už asfaltą. Vasarą luitai pakyla. Kodėl šis kelias probleminis? Šitą klausimą reikėtų adresuoti Automobilių kelių direkcijai, kurie skirsto lėšas remontui ir priežiūrai. Jų reikėtų paklausti, kodėl tiek metų neremontuoja šio kelio. Mes – Kelių policija – to pakeisti negalime“, – kalbėjo G. Kviklys. Būtent Utenos apskrities kelių policija prižiūri dalį kelio Vilnius–Utena.

Pašnekovas LRT RADIJUI teigė, jog šiame kelyje nuolat budi Kelių policijos pareigūnai, vykdomas greičio kontrolės ir saugaus eismo užtikrinimas.

„Žinoma, didelė atsakomybė tenka ir patiems vairuotojams. Dažniausiai šiame kelyje eismo įvykiai nutinka tuomet, kai automobilis išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, kai išvažiuojama neįvertinus atstumo iki kito automobilio. Dar vienas pavojus – kai automobilis išvažiuoja iš šalutinio kelio į pagrindinį. Tada įvyksta skaudžiausi eismo įvykiai. Be abejo, didelė problema šiame kelyje yra greičio viršijimas. Yra keli stacionarūs greičio matuokliai, žinoma, kelyje dirba ir nežymėti policijos automobiliai, ypač dažnai jie budi avaringuose ruožuose“, – pasakojo G. Kviklys.

Vis dėlto, pasak LRT RADIJO kalbinto pareigūno, dažniausiai šiame kelyje fiksuojami techniniai eismo įvykiai – žuvusiųjų ar sužeistųjų šiame kelyje būna nedaug, nors yra įvykę ir tragiškų eismo įvykių, pasibaigusių žmonių mirtimi.

„Yra ir pavojingesnių kelių už šį. Tuo metu važiavimas šiuo keliu primena važiavimą traukiniu, nes tarp blokų užpiltas smalos lydinys – važiuojant garsas būna kaip traukinyje. Tenka apgailestauti, kad kasmet kelyje vis daugiau duobių. Kai kurie vairuotojai vengia važiuoti šiuo keliu, renkasi kitus kelionės maršrutus“, – pasakojo pareigūnas.

Jo žodžiais, Lietuvos vairuotojų kultūra auga, tačiau viskam reikia laiko: „Po truputį ugdome vairuotojus, turime ir saugaus eismo klases, kuriose mokome būsimus vairuotojus, pareigūnai dirba bendruomenėse. Bet perauklėti visų vairuotojų neįmanoma. Prieš šešerius metus atėjęs dirbti į policiją mačiau daugiau grubių pažeidimų, lenkimų sankryžose ar draudžiamuose kelių ruožuose. Dabar situacija šiek tiek pagerėjo. Vairuotojai turėtų labiau suprasti vieni kitus: jei kas nors ketina jus aplenkti – galbūt galite šiek tiek pasitraukti, sulėtinti greitį, leisti saugiau aplenkti. Niekada nereikia aštrinti padėties.“

Pareigūnas norėtų, kad Lietuvos vairuotojai mokytųsi iš kitų Europos šalių, kur vairavimo kultūra dar geresnė.

„Žiūrėkite į Europos šalių pavyzdžius. Jei lenkti draudžiama – nelenkite. Galbūt Lietuvoje išplitusi mada skubėti, greičiau kur nors atvažiuoti. Bet įvertinkite tai, kad skubėdami tikslo galite ir nepasiekti. Žinote, daug kas galvoja, kad nutiesus asfaltą bus saugiau. Bet ar tikrai bus saugiau, jei greitis bus ne 90 km/val., o 120 km/val.? Nebus saugiau. Sutaupysite galbūt 5 minutes, bet gali padidėti rizika patekti į eismo įvykį. Valstybės atkūrimo šimtmečio proga linkėčiau būti pilietiškesniems, taip pat – šaltesnių žiemų ir šiltesnių vasarų. To dabar tikrai trūksta“, – LRT RADIJUI kalbėjo G. Kviklys.

Susisiekimo ministerija BNS pranešė pasiūliusi Kelių direkcijai nutraukti kelio rekonstrukcijos PPP būdu projekto įgyvendinimą, kurio vertė, preliminariais skaičiavimais, turėjo siekti 169,3 mln. eurų.

„Kelių direkcijos sudaryta projekto darbo grupė, išnagrinėjusi projekto įgyvendinimo galimybes, galimus privalumus ir trūkumus, balandžio mėnesį kreipėsi į Susisiekimo ministeriją ir paprašė leisti nutraukti projekto įgyvendinimą“, - rašoma ministerijos BNS atsiųstame komentare.

„Investuok Lietuvoje“ ir Kelių ir transporto tyrimo instituto ekonominiais skaičiavimais, projekto, nutiesiant 2+1 eismo juostas, didžiausi valstybės turtiniai įsipareigojimai nominalia verte būtų nuo 191 mln. iki 288,4 mln. eurų (su PVM). Tai būtų gerokai daugiau nei numato 2015 metų gruodžio 22 dienos Seimo nutarimas (169,3 mln. eurų su PVM), todėl reikėtų dar kartą kreiptis į Vyriausybę ir Seimą dėl maksimalių valstybės įsipareigojimų, o projekto įgyvendinimo pradžia, tikėtina, būtų ne anksčiau negu 2019 metai“, rašoma Susisiekimo ministerijos komentare.

Be to, direkcijos nuomone, projekto trukmė (13 metų) per trumpa, todėl kyla grėsmė, kad jo kaštai gali padidinti valstybės skolos ir biudžeto deficito rodiklius. Šiuo metu Lietuvos valstybė gali pasiskolinti daugiau nei dukart pigiau nei privatus sektorius.

Anksčiau skelbta, kad visa kelio Vilnius-Utena PPP projekto preliminari vertė siekia 169,3 mln. eurų, iš jų 61,44 mln. eurų - statybos išlaidos. Seimas 2015-ųjų gruodį leido valstybei prisiimti 169,3 mln. eurų vertės įsipareigojimus. Skaičiuojama, kad projektas truktų 13 metų: 3 metai skiriami atnaujinimo darbams, o dar 10 metų - kelio priežiūrai.

Kelių direkcija ministerijai pasiūlė kelią rekonstruoti atskirais ruožais, panaudojant Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas bei paskolas.

Projektui 2015 metų gruodį pritarė Seimas, o pernai rugsėjį Europos investicijų bankas (EIB) suteikė 40 mln. eurų paskolą.

Vilniaus-Utenos kelio PP projektas buvo minimas ir politinės korupcijos skandale, kuriame buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs 106 tūkst. eurų kyšį iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio.

Kelių direkcijos duomenimis, 1985 metais pastatyto kelio, kurio danga pagaminta iš cementbetonio, priežiūra nuolat brangsta, nes danga yra sutrūkinėjusi, atsinaujina jos plyšiai, deformuojasi siūlės.

Jeigu apskritai įvyks, nes naujoji valdžia žada kritiškai įvertinti tiek rengiamas konkurso sąlygas, tiek galbūt patį konkursą, rašo "Verslo žinios".

Jeigu konkursas būtų paskelbtas kitų metų pirmąjį pusmetį, pats parinkimo procesas užtruktų dar beveik metus, o remonto darbai kelyje būtų pradėti ne anksčiau kaip 2018-aisiais. Tokiu atveju avarinės būklės kelias Vilnius-Utena būtų sutvarkytas apie 2022 metais.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Virginijus Sinkevičius, naujojo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, bando atsargiai prognozuoti: "Konkurso sąlygas, kai jos bus parengtos, mes būtinai turėsime pasižiūrėti ir kruopščiai įvertinti. Bet ar projektas bus patvirtintas, ar atmestas, ar grąžintas tobulinti, ar kaip nors dar koreguojamas, kol kas sunku pasakyti. Vertinsime, kai tas sąlygas gausime. Žinoma, reikės išgirsti ir naujojo susisiekimo ministro Roko Masiulio, galbūt ir visos naujosios Vyriausybės bei su korupcija kovojančių institucijų nuomonę šiuo klausimu".

Kaip anksčiau skelbė BNS, Seimas 2015 metų pabaigoje leido valstybei prisiimti 169,3 mln. eurų vertės įsipareigojimus, viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) būdu rekonstruojant beveik prieš 30 metų nutiestą betoninį keliąiš Vilniaus į Uteną.

Projektas truktų 13 metų: 3 metai skiriami atnaujinimo darbams, o dar 10 metų - kelio priežiūrai.

Seimas leido valstybei prisiimti 169,3 mln. eurų vertės įsipareigojimus, viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) būdu rekonstruojant beveik prieš 30 metų nutiestą betoninį kelią iš Vilniaus į Uteną.

Už tai antradienį balsavo 67, prieš - 13, susilaikė - 20 parlamentarų.

Seimas įpareigojo Automobilių kelių direkciją, skelbiant rangovo konkursą, Seimo Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetams pateikti jo dokumentus.

Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma prognozavo, kad konkurso organizatoriai, žinodami, kad reiks atnešti dokumentus į Seimą, vengs „kokių neskaidrumo sumanymų“.

Tuo tarpu Biudžeto ir finansų komiteto narys Kęstutis Glaveckas piktinosi, kad kelio atnaujinimui skirtos lėšos yra per didelės.

„Nepagrįsti jokiais ekonominiais skaičiavimais arba tie skaičiavimai yra baisiai išpūsti. Jeigu tai būtų naujo kelio statyba, tai ji iš tikrųjų kainuotų daug pigiau, negu dabar seno kelio rekonstrukcija. Įsivaizduokite, 80 kilometrų - 159 mln. eurų valstybės turto įsipareigojimai. Kai tuo tarpu susisiekimo viceministras (Algis Žvaliauskas - BNS), kuris buvo mūsų komitete, aiškiai pasakė, kad galima jį padaryti už pusę tos sumos. Lenkija stato autostradas maždaug už 1,5-2 mln. eurų už vieną kilometrą su viadukais kartu. Mes norime 85 kilometrus pastatyti už 2 mln. eurų ir ne naują kelio, bet senam pakeisti dangą ir sustatyti stulpelius ir ženklus“, - kalbėjo parlamentaras. 

Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Stasys Brundza irgi tikino, kad kelią atnaujinti kainuos, anot jo, kelis kartus brangiau negu jį iš naujo nutiesti.

„Buvo informuota, kad bankų palūkanos apie 10 proc.... Dabar Lietuvos žmonės apie 60 mlrd. laiko bankuose be palūkanų. Kodėl valstybė ignoruoja Lietuvos žmonių pinigus ir jais negalima pasinaudoti? - piktinosi jis.

S.Brundza teigė siūlęs kelią iš Vilniaus į Uteną rekonstruoti pigesniais būdais.

„Siūliau susisiekimo ministrui, kad galima išleisti valstybės vertybinius popierius ir surinktus pinigus panaudoti statybai, gerbiamasis ministras sako, kad didės valstybės skola. Gerai, nereikia. Yra Akcinių bendrovių įstatymo 55 straipsnis, kuris vadinasi „Obligacijos“. Akcinė bendrovė gali leisti obligacijas ir dabar Lietuvos žmonėms tikrai užtektų 2 ar 2,5 proc. ir būtų tas, suneštų pinigus ir kelias būtų pastatytas. Obligacijas gali išleisti tiek Kelių direkcija, tiek ir laimėjęs konkursą. Taigi, tai galima padaryti kur kas pigiau ir kartais pigiau“, - tvirtino S.Brundza.

Skaičiuojama, kad projektas truktų 13 metų: 3 metai skiriami atnaujinimo darbams, o dar 10 metų - kelio priežiūrai. Pernai skaičiuota, kad kelio statyba turėtų kainuoti 61,44 mln. eurų (be PVM), o viso projekto vertė siektų 175,11 mln. eurų, bet dabar ši suma yra sumažinta iki 169,3 mln. eurų.

Automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis yra pareiškęs, kad Europos Sąjungos paramos projektui nebus, nes ji per pastaruosius kelerius metus sumažėjo dvigubai, be to, ES lėšos investuojamos į prioritetinį „Via Baltica“ projektą. 

Seimo leidimo įgyvendinti PPP projektus reikia, kai valstybė prisiima didesnius kaip 58 mln. eurų įsipareigojimus.