„Susidariau įspūdį, kad nepriklausomai nuo politinės lyderystės, „Rail Baltica“ visuomet turės visišką paramą Lietuvoje. Tai man labai stiprus signalas, ypač turint omenyje, kad dar yra spręstinų klausimų. Seimo pirmininkas, parlamentarai, premjeras parodė aiškią valią, kad projektas yra prioritetinis ir jie dirbs konstruktyviai“, – antradienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė Violeta Bulc.

Antradienį V. Bulc susitiko su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, premjeru Sauliumi Skverneliu, kitais politikais, o kaip vieną svarbiausių susitikimų temų ji įvardijo „Rail Balticą“.

Eurokomisarė pabrėžė projekto strateginę svarbą ne tik Lietuvai ir Baltijos šalims, bet ir visai Europos Sąjungai.

Įgyvendinant preliminarios 5,8 mlrd. eurų vertės „Rail Balticos“ projektą, bus nutiesta tiesioginė geležinkelio jungtis tarp Baltijos šalių ir Europos geležinkelio tinklo. Keleiviniai traukiniai linija galės važiuoti iki 240 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai – iki 120 km. Projektą numatoma užbaigti iki 2026 metų.

Saugumas keliuose

Lietuva per kelerius metus pastebimai pagerino eismo saugumo keliuose statistiką, teigia eurokomisarė V. Bulc. Pasak jos, šis klausimas išlieka vienas prioritetinių Europos Sąjungos transporto sektoriuje.

„Noriu pagirti Lietuvą, jūs pasiekėte puikių rezultatų nuo 2010 iki 2016 metų ir sumažinote žuvusiųjų keliuose skaičių 37 proc. Jūsų pradinė statistika buvo išties prasta, bet dabartinė pažanga teikia vilčių. Malonu girdėti, kad ir toliau ketinate gerinti padėtį šioje srityje“, – spaudos konferencijoje antradienį Vilniuje kalbėjo už transporto politiką atsakinga Europos Komisijos narė.

Pasak jos, saugumo keliuose užtikrinimas yra vienas iš ES prioritetų.

„Saugumas keliuose yra kertinis 3-iojo mobilumo paketo akmuo ir bus dirbama įvariais lygiais, siekiant suteikti pagalbą šalims narėms kovoti su „nebyliu žudiku“ (nelaimėmis keliuose – BNS), nusinešančiu per metus po 26 tūkstančius gyvybių Europos keliuose“, – sakė V. Bulc.

Pagal sumažėjusių žūčių keliuose skaičių, 2016 metais Lietuva buvo antra ES po Čekijos: Čekijai pavyko jį sumažinti 26,2 proc., Lietuvai – 22,3 proc.

Vertinant 2010–2016 metus, Lietuva pagal pažangą buvo antroje vietoje po Portugalijos.

Vis dėlto žūstančiųjų keliuose skaičius Lietuvoje vis dar išlieka didelis. Pavyzdžiui, šiemet sausį eismo nelaimės nusinešė 25 žmonių gyvybes, pernai tuo pat laiku – dešimt.

Pirmadienį ji kartu su susisiekimo ministru Roku Masiuliu Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) dalyvaus diskusijoje apie Europos Sąjungos ir Lietuvos transporto politiką ir Europos ateitį.

Antradienį V. Bulc susitiks su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, premjeru Sauliumi Skverneliu, R. Masiuliu, Seimo Europos reikalų komiteto bei kitų Seimo komitetų nariais ir aptars Europos Komisijos iniciatyvas transporto srityje, projektą „Rail Baltica“, saugumo keliuose, susisiekimo oro transportu, konkurencijos geležinkelių srityje bei kitus klausimus.

Trečiadienį eurokomisarė taip pat lankysis VGTU Antano Gustaičio aviacijos institute ir Signatarų namuose.

Penktadienį oficialaus darbo vizito į Lietuvą atvyksta už transportą atsakinga Europos Komisijos narė Violeta Bulc.

Ji susitiks su premjeru Algirdu Butkevičiumi, susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi, Seimo Europos reikalų ir kitų komitetų nariais, taip pat dalyvaus europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ dalies Kaunas–Suvalkai atidarymo ceremonijoje, kuri vyks Kauno geležinkelio stotyje.

Eurokomisarė Kauno technologijos universitete dalyvaus diskusijoje su studentais ir akademine bendruomene.

Europos Komisija pirmadienį pasiūlė skirti 548 mln. eurų paramos europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektui, kurio bendra vertė - 665 mln. eurų. ES parama sudarys per 80 proc. jo vertės.

Trys Baltijos šalys vasario pabaigoje pateikė Komisijai bendrą prašymą skirti projektui 459 mln. eurų paramos, arba 85 proc. jo vertės (540 mln. eurų), o „Lietuvos geležinkeliai“ - 106 mln. eurų (125 mln. eurų).

Bendrai Baltijos valstybių įmonei „RB Rail“, kuri kuruoja „Rail Baltica“ projektą, siūloma skirti 81,83 proc. viso projekto vertės, arba 442 mln. eurų, o „Lietuvos geležinkeliams“ - 85 proc., arba 106 mln. eurų.

„Šiandien man labai malonu pasiūlyti didžiausią investicinį ES planą transporto sektoriuje. Projektai, kuriuos mes išrinkome, tarnaus gyventojams ir verslui, gerinant infrastruktūrą ir panaikinant butelio kaklelius. Jie taip pat skatins tvarias ir inovatyvias mobilumo išeitis“, - EK pranešime teigė už transportą atsakinga eurokomisare Violeta Bulc.

Komisija pirmadienį nusprendė skirti iš viso 13,1 mlrd. eurų 276 Europos Sąjungos transporto projektams. Pasak komisarės, investicijos sukurs 10 mln. darbo vietų bei padidins ES BVP 1,8 proc. iki 2030 metų.

Pasiūlymą dėl finansavimo turi oficialiai patvirtinti Europos infrastruktūros tinklų priemonės komitetas, kuris posėdžiaus liepos 10 dieną. Vėliau Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga (INEA) parengs dotacijos sutartis, kurios bus pasirašytos antrąjį pusmetį.

Pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę 2014–2020 metais iš ES biudžeto transporto projektams ketinama skirti iš viso 24,05 mlrd. eurų.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius antradienį Briuselyje su Europos Komisijos (EK) transporto komisare Violeta Bulc aptarė transporto klausimus bei europinės vėžės „Rail Baltica“ projekto eigą ir finansavimo galimybes.

„Mūsų nuomonės, kad pagrindiniai transeuropinio TEN-T transporto tinklo koridoriai turi būti plėtojami, pirmiausia sukuriant trūkstamas jungtis, ir kad „Rail Baltica“ yra vienas svarbiausių šio tinklo komponentų, sutampa“, – pranešime spaudai sakė R.Sinkevičius.

Ministro teigimu, susitikime su komisare sutarta bendradarbiauti keičiantis informacija ir siekiant, kad ne tik Lietuvai, kitoms Baltijos šalims, bet ir bendram Europos transporto tinklui svarbūs projektai gautų Europos Sąjungos finansavimą.

Paraiška dėl „Rail Baltica“ projekto finansavimo Europos Komisijai (EK) turi būti pateikta iki vasario 26 dienos. Per bendrą įmonę „RB Rail“ Lietuva, Latvija ir Estija iš viso prašys apie 620 mln. eurų pagal programą CEF (angl. Connecting Europe Facility).

Lietuva transporto srities projektams įgyvendinti iš EK savarankiškai ketina prašyti maždaug 165 mln. eurų paramos.

Tikimasi, kad EK finansuos 85 proc. bendros 3,7-5,2 mlrd. eurų vertės projekto kaštų. Planuojama, kad „Rail Baltica“ projekto užbaigti 2014-2020 metų finansinėje perspektyvoje nepavyks ir darbai bus baigti tik kitame etape. Pačios statybos, planuojama, prasidės 2019 metais.

Lietuva jau pradėjusi tiesti europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelį nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Bendra pernai rudenį įkurta trijų Baltijos šalių įmonė koordinuos projekto įgyvendinimą nuo Kauno per Vilnių, Rygą iki Talino.

Šią savaitę Europos Parlamento narys Antanas Guoga transporto eurokomisarei Violetai Bulc pristatė poziciją dėl EK pradėtos pažeidimo procedūros, susijusios su Klaipėdos jūrų uosto žemės naudojimo tvarka. Lietuvos europarlamentaras akcentavo, kad vieno EK siūlomo modelio negalima pritaikyti visoms ES šalims, o skuboti sprendimai gali sustabdyti ilgalaikes investicijas ir mažinti uosto konkurencingumą prieš ne ES šalių uostus.

"Slovėnijos deleguota komisarė tikino, kad Komisija suinteresuota rasti teigiamą sprendimą ir nutraukti pažeidimo procedūrą, išvengiant teismo. Būdama mažos šalies atstove, V.Bulc supranta, kad Lietuvos ir panašių šalių situacija skiriasi nuo didžiųjų Europos valstybių. Akivaizdu, kad naujoji komisarė nusiteikusi gerokai pozityviau padėti Lietuvai nei jos pirmtakai", – susitikimo rezultatais dalijosi A.Guoga.

EP narys mano, kad iki šiol Komisija buvo neįsigilinusi, pagal kokį modelį veikia pagrindinis Lietuvos jūrų uostas. A.Guoga pristatė V.Bulc uosto veiklos istoriją, primindamas, kad po nepriklausomybės atkūrimo jauna valstybė neturėjo finansinių galimybių investuoti į uostą, todėl viešųjų konkursų būdu statinius pardavė įmonėms ir gautas lėšas investavo į uosto infrastruktūros vystymą. Verslas modernizavo ir išplėtojo įsigytą turtą, prisidėjo ir prie kitų investicijų į uosto vystymą bei plėtrą.

Pasak Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vaidoto Šileikos, nuo 1994 m. į Klaipėdos uosto suprastruktūrą, t.y. statinius, aikšteles, inžinerinius tinklus, kita privatūs operatoriai investavo 3,5 mlrd. litų, valstybė – 1,5 mlrd. litų.

"Verslo investicijas sujungę su valstybės investicijomis sugebėjome Klaipėdos jūrų uostą išvystyti į europinio lygio uostą ir užsitarnauti didžiųjų Europos uostų pagarbą", – papildė asociacijos vadovas.

Lietuva siekia nuoseklaus dialogo su Europos Komisija ir yra pasiruošusi kompromisams, panaikindama valstybinės žemės nuomos pirmumo teisę. V.Šileikos teigimu, uosto naudotojams toks pakeitimas buvo itin skausmingas, nes bendrovės neteko galimybės atnaujinti tinkamai vykdytų nuomos sutarčių be konkurso.

"Galimybė operatoriams pratęsti uosto žemės nuomos sutartis yra įtvirtinta daugiau nei 60 proc. Europos uostų. Jei tokia praktika galioja daugumoje ES uostų, kodėl tokia pat tvarka negali būti taikoma ir Klaipėdos uoste?" – retoriškai klausė V.Šileika.

"Kitas Komisijos reikalavimas – panaikinti pastatų, esančių uoste, savininkams teisę išsinuomoti po pastatais esančią žemę be konkurso – per kategoriškas. Tokio reikalavimo vykdymas reiškia turto nusavinimą", – akcentavo asociacijos vadovas.

Lietuva, siekdama rasti Lietuvos interesus atitinkantį kompromisą bei įgyvendinti Komisijos reikalavimus, planuoja atlikti studiją, kuri pasiūlytų Lietuvai tinkamiausią uosto valdymo modelį.

Liberalų frakcijos Europos Parlamente narys A.Guoga pritaria, kad negalima skubėti pasiduoti reikalavimams.

"Turime apginti Lietuvos interesus dėl tokių strateginių objektų kaip Klaipėdos jūrų uostas. Aklas ginče keliamų reikalavimų vykdymas iš tiesų reikštų vienašališką draudimą naudotis privačiu turtu. Valstybė nebūtų pajėgi išpirkti privačių operatorių turto. Be to, uostui grėstų prarasti ne tik investicijas ilgalaikiam vystymui, bet ir sulaukti teismų iš nekilnojamąjį turtą uoste valdančio verslo. Sužlugdyti dabar sėkmingai veikiantį uostą būtų paprasta, o atgaivinti – sunku", – sakė EP narys.

A.Guoga mano, kad užmegztas dialogas su transporto eurokomisare V.Bulc duos rezultatų.

"Ji patikino, kad Komisija lauks papildomos informacijos iš Lietuvos institucijų ir suinteresuotų grupių," – teigė europarlamentaras.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) trečiadienį sulaukė Europos Parlamento palaikymo savo eurokomisarų komandai, žadėdamas atgaivinti stagnuojančią Senojo žemyno ekonomiką ir veiksmingai kovoti su virtine užsienio politikos iššūkių.

Europos Parlamente Strasbūre už naująją Europos Komisiją balsavo 423 įstatymų leidėjai, 209 pasisakė „prieš“, o 67 susilaikė. Šis balsavimas atvėrė kelią J-C.Junckerio komandai savo penkerių metų kadenciją pradėti, kaip planuota, lapkričio 1 dieną.

Savo kalboje, kurią pasakė prieš balsavimą, J.-C.Junckeris pažadėjo iki Kalėdų pristatyti 300 mlrd. eurų investicijų paketą augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti, tarptautinei bendrijai būgštaujant, kad euro zoną vėl gali ištikti skolų krizė.

Jis taip pat sakė, kad ES turi imtis aktyvesnių veiksmų sprendžiant tokias problemas kaip Ebolos viruso protrūkis Vakarų Afrikoje, džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“, kuri užėmė didžiules teritorijas Irake bei Sirijoje, keliama grėsmė ir migrantų antplūdis iš Viduržemio jūros.

„Vėl išjudinkime Europą“, – sakė J.-C.Junckeris, kuris beveik du dešimtmečius vadovavo Liuksemburgo vyriausybei.

Europos Komisija yra aukščiausia vykdomosios valdžios institucija daugiau nei 500 mln. gyventojų turinčioje Bendrijoje, kuri yra didžiausia pasaulio ekonomika. Komisiją sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės.

Buvo iškilusi grėsmė, kad naujoji Komisija negalės pradėti darbo numatytu laiku, kai Europos Parlamentas privertė J.-C.Junckerį padaryti tam tikrus pakeitimus savo komandoje, tačiau pirmadienį galiausiai buvo uždegta žalia šviesa dviem paskutiniams kandidatams, užbaigusiems daugiau nei dvi savaites trukusį klausymų maratoną.

J.-C.Junckeris Komisijos vairą perima iš portugalo Jose Manuelio Barroso (Žozė Manuelio Barozu), per kurio vadovavimo dešimtmetį ES įgijo daugiau galių, tačiau visuomenė ėmė vis labiau priešiškai žiūrėti į Briuselio biurokratinį aparatą, kurį nemaža dalis europiečių laiko per daug atitolusiu nuo eilinių žmonių.

Europos Komisija yra įtakingiausia institucija Briuselyje, rengianti ES teisės aktų projektus, prižiūrinti nacionalinių biudžetų ir antimonopolinių įstatymų vykdymą, taip pat vedanti derybas dėl prekybos sutarčių.

2010 metais J.M.Barroso antrosios kadencijos Komisija sulaukė 488 europarlamentarų palaikymo, 137 balsavo prieš jos patvirtinimą, o 72 susilaikė. Nuo tada ES įstatymų leidėjų skaičius išsaugo nuo 736 iki 751.

„Slapti teismai“

J.-C.Junckeris pažadėjo nuodugniai išnagrinėti prieštaringai vertinamą, tačiau vieną pagrindinių rengiamo ES ir JAV susitarimo dėl laisvosios prekybos elementą – galimybę korporacijoms paduoti į teismą vyriausybes.

J.-C.Junckeris pažymėjo, kad paves savo dešiniajai rankai, Europos Komisijos pirmajam vicepirmininkui Fransui Timmermansui (Fransui Timermansui) „konsultuoti“ jį dėl vadinamojo investuotojų ir valstybės ginčų reguliavimo mechanizmo (investor-state dispute settlement, ISDS), numatyto minėtame susitarime.

ISDS mechanizmas leidžia įmonėms paduoti į teismą nacionalines vyriausybes, jei jos mano, kad vietos įstatymai, reglamentuojantys tokias sritis kaip, pavyzdžiui, sveikata ir sauga, pažeidžia prekybos susitarimą ir kelia grėsmę jų investicijoms.

ISDS yra įprastas dalykas laisvosios prekybos susitarimuose, tačiau kritikai, įskaitant įtakingą Vokietijos vyriausybę, būgštauja, kad toks mechanizmas gali sudaryti galimybę tarptautinėms kompanijoms apeiti nacionalinius įstatymus ir gali susilpninti valstybių suverenitetą.

Kreipdamasis į ES asamblėjos narius Liuksemburgo ekspremjeras patikino, kad dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) „slaptiems teismams“ nebus leista „tarti paskutinio žodžio investuotojų ir valstybių ginčuose“.

J.-C.Junckeris, kuris priklauso centro dešinės Europos liaudies partijai, tai pat paragino europarlamentarus paremti jo investicijų paketą ekonomikai paskatinti.

„Jeigu šiandien mus paremsite, mes iki Kalėdų pateiksime darbo vietų, augimo ir investicijų paketą, – sakė J.-C.Junckeris. – Tiems, kas galvoja, kad perdėtas taupymas automatiškai atgaivins augimą ir sukurs daugiau darbo vietų, turėtų mesti tas idėjas“.

ES drasko debatai tarp Vokietijos bei taupymui pritariančių jos sąjungininkių ir tokių šalių kaip Prancūzija, kuri nori per pinigų leidimą susigrąžinti ekonominę sveikatą.
Keli europarlamentarai per debatus laikė užrašus „Ne“ tapymui“.

J.-C.Junckeris pažadėjo būti „griežtas, kai mums reikia būti griežtiems“. Vienas pirmųjų jo komandos uždavinių tikriausiai bus darbas dėl Prancūzijos biudžeto deficito, nors ekonomikos komisaras Pierre'as Moscovici (Pjeras Moskovisis) pats yra prancūzas.

Jis taip pat sakė, kad Europos Komisija turi būti pasirengusi „pavojingesniam pasauliui“.

„Mes sureagavome tik tada, kai Ebolos problema pasiekė ES šalį. Turėjome imtis veiksmų daug anksčiau“, – pabrėžė jis.

Kalbėdamas apie džhadistų grupuotę „Islamo valstybė“, kuri užėmė didžiules teritorijas Irake bei Sirijoje, J.-C.Junckeris pažymėjo, kad ši grupuotė yra „ES vertybių priešas“.

Tačiau Europos Komisijos vadovas savo kalboje neužsiminė apie krizę Ukrainoje, dėl kurios smarkiai pašlijo ES ir Rusijos santykiai.

Būsimasis Europos Komisijos vadovas dar turi užbaigti savo komandos pertvarkymą

Briuselis, spalio 15 d. (AFP-BNS). Būsimasis Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) trečiadienį skubėjo pertvarkyti savo komandą, kai dėl Slovėnijos paskirto žmogaus kilo ginčų, kurie gali užvilkinti jo inauguraciją.

J.-C.Junckerio Komisija savo penkerių metų kadenciją turi pradėti lapkričio pradžioje. Tačiau dėl problemų su Slovėnija jis turi skubėti paskutinę minutę užsitikrinti Europos Parlamento pritarimą visai jo komandai. Balsavimas šiuo klausimu numatytas spalio 22 dieną.

J.-C.Junckeris antradienį vakare patvirtino slovėnę Violetą Bulc savo paskutine komisare, Europos Parlamentui praėjusią savaitę atmetus Slovėnijos buvusios premjerės Alenkos Bratušek paskyrimą.

Kiti 26 komisarai – po vieną iš jų skiria visos Europos Sąjungos narės – buvo patvirtinti.

J.-C.Junckeris sakė, kad 50 metų V.Bulc, Slovėnijos vicepremjerė, yra „puiki“ kandidatė.

Tačiau nepatyrusi V.Bulc, kurios meilė „naujojo amžiaus“ mąstysenai jau kėlė nuostabą Briuselyje, gaus ne tokį svarbų postą, palyginti su A.Bratušek pasiūlytu vicepirmininkės, atsakingos už energetikos sąjungą, postu, sakė pareigūnai.

J.-C.Junckeris turi skirti jai transporto komisaro postą, o anksčiau į jį pretendavęs slovakas Marošas Šefčovičius gaus vicepirmininko, atsakingo už energetinę sąjungą, pareigas, sakė būsimam Europos Komisijos pirmininkui artimi pareigūnai.

J.-C.Junckeris sakė, kad oficialiai siekė Europos Vadovų Tarybos patvirtinimo dėl V.Bulc.

Dabar V.Bulc laukia svarstymas Parlamente – ta pati kliūtis, kurios neįveikė A.Bratušek.

Tai turi būti padaryta iki kito trečiadienio, kai Europos Parlamentas turi balsuoti dėl J.-C.Junckerio komandos, kad naujos sudėties Europos Komisija galėtų planuojamu laiku pradėti darbą.