Katė pasisveikina
Kai užsukome susipažinti su keturkoju parduotuvės talismanu, Pūkė snūduriavo ne ant palangės, o ant grindų. Mat Vytauto prospekte nupjovus senus ir pasodinus jaunus medelius, saulėtoje prospekto pusėje įsikūrusios parduotuvės langai dar ilgai lauks pavėsio. Todėl garbaus amžiaus katė karštą dieną pokaičiui renkasi ne palangę, o šaltas plytelių grindis. Tačiau kad ir kur Pūkė snūduriuotų, įėjus žmogui, ji tuoj pat tyliai miauktelėja – pasisveikina. Katei visai nesvarbu įėjusio į parduotuvę žmogaus amžius ar lytis – Pūkė visus pasitinka vienodai tyliu "miau".
Dažnas pirkėjas, ypač žiemą, kai galvą saugo įvairūs apdangalai, neišgirsta to katiniško mandagumo ženklo. Tačiau nepastebėti Pūkės, kai ji guli ant parduotuvėje dirbančios Aldonos Klimavičienės kasos aparato, neįmanoma. Tokiu momentu, įėjus pirkėjui, Pūkė tingiai praveria savo žalias akis ir, tik jai vienai žinomu metodu įvertina į ją įsispoksojusį svečią. Jei Pūkė nusprendžia, kad netrukus bus nupirkta moteriškų ar vyriškų batų pora, ji pamažu kraustosi nuo kasos aparato – ištiesia iš pradžių vieną, paskui kitą priekinę letenėlę ir tingiai, bet kartu ir grakščiai nusliuogia žemyn – leidžia dirbti Aldonai.
Tokiu momentu, įėjus pirkėjui, Pūkė tingiai praveria savo žalias akis ir, tik jai vienai žinomu metodu įvertina į ją įsispoksojusį svečią.
Pūkės atmintis
"Taip jau susiklostė, kad per šešiolika katės gyvenimo šioje parduotuvėje metų daugybė pas mus užsukančių žmonių jau užeina ne apavo pirkti, o su Pūke pabendrauti, ją pavaišinti. Vieną moterį, kuri daugybę metų neša Pūkei įvairių skanumynų, katė pasitinka net prie parduotuvės durų.
Kartą, kaip įprastai, Pūkė gulėjo ant palangės ir stebėjo savo žaliomis akimis praeivius. Kaip tik tuo metu pro šalį ėjo jos numylėta globėja. Deja, tą kartą ji neužsuko pas Pūkę. Katė akimirksniu šoko nuo palangės ir išbėgo pro vasarą nuolat praviras parduotuvės duris laukan, akimirksniu pasivijo gerąją moterį ir įsikibo letenėlėmis į jos rankinę – būtent iš ten būdavo išimamos vaišės Pūkei", – šypsodamasi pasakojo parduotuvės savininkė Virginija Urbonienė, kuri drauge su vyru yra pametusi galvą dėl gyvūnų.
Bijo uždarų durų
Pasak V.Urbonienės, paauglė Pūkė prie parduotuvės slenksčio atsirado prieš šešiolika metų vieną vėlų rudens vakarą. Ji šmurkštelėjo pro pravertas parduotuvės duris ir tris paras parduotuvės sandėlyje tik ėdė ir gulėjo – tokia buvo išvargusi ir alkana.
Kai gyvūnas atsigavo, Virginija pastebėjo, kad katė buvo sterilizuota. Vadinasi, kažkas ją augino ir vėliau dėl kažkokių priežasčių išmetė prie svetimų durų. Gal todėl Pūkė neina toli nuo batų parduotuvės durų – bijo, kad jos neužsivertų ilgam. Įsitikinusi, kad durys lieka atviros, Pūkė įsitaiso netoli – šalia mėsos parduotuvės "Cesta". Čia katė visada sulaukia skanių kąsnelių. Ji niekada neina į kitą Vytauto prospekto pusę laimės ieškoti – to Pūkei neleidžia jos patirtis ir išmintis.
Atsargi vertintoja
Batų parduotuvės šeimininkė ir čia dirbanti Aldona labai myli gyvūnus. Tad buvusiai pamestinukei rainei nieko čia netrūksta – turi savo minkštą guolį, prabangų tualetą, skanaus maisto, vandens, sulaukia daug dėmesio. Pūkė nepaliekama viena ilgiau kaip parą. Net ir ilgųjų švenčių laikotarpiu. Žodžiu, šiai buvusiai pamestinukei meilės netrūksta.
Pūkė vengia miesto šurmulio ir vis rečiau išeina į gatvę. Juolab kad nepasitiki praeiviais. Ypač vyrais. Kartą kažkoks vyras pačiupo ją, tupinčią lauke už durų. Pūkė išsprūdo iš grobiko rankų ir žaibu įsiropštė į artimiausią medį. Teko ją, labai išsigandusią, iš ten iškelti. Todėl iki šiol ji gan įtariai nužvelgia kiekvieną į parduotuvę užsukusį vyrą. Tiesa, kai kurie jų sugebėjo įgyti jos pasitikėjimą ir net simpatiją. Tie vyrai – medikai, dirbantys netolimoje parduotuvės kaimynystėje.
Kelios gerbėjų kartos
Įdomu tai, ką pasakojo ne viena jauna mama, užėjusi į parduotuvę su mažamečiais vaikais. Anot jaunų mamyčių, jos pačios su mamomis prieš daugelį metų ateidavo aplankyti Pūkės, kuri per šešiolika savo gyvenimo parduotuvėje metų nelabai pasikeitė. Gal tik tapo lėtesnė, ramesnė.
Kita nuolatinė parduotuvės lankytoja vardu Danguolė teigė pati prižiūrinti penkias benames kates prie daugiabučio namo, todėl sveikina parduotuvėje dirbančias moteris, priglaudusias skaudžią patirtį vaikystėje turėjusią Pūkę. Beje, katė iki šiol neužmiršo įvykio, kai buvo išmesta į gatvę. Todėl gatvės gyvenimą ji stebi saugiai tupėdama prie atvirų durų parduotuvės viduje. Tačiau nei Virginija, nei Aldona net tokios minties – palikti Pūkę gatvėje – neturi, nes abi labai myli šį žaliaakį parduotuvės talismaną.
