„Labai atidžiai stebime raginimus rengti visuotinį streiką ir demonstracijas. Norime priminti, kad teisė streikuoti yra viena pagrindinių teisių, kurią reikia gerbti“, – P. Stano sakė žurnalistams per spaudos konferenciją Briuselyje, paprašytas pakomentuoti įvykius Baltarusijoje.

„Toliau stebime padėtį Baltarusijoje, – sakė J. Borrellio atstovas. – Kaip jau ne kartą sakėme, esame susirūpinę dėl prievartos naudojimo prieš taikius demonstrantus ir apskirtai dėl Baltarusijos valdžios, iki šiol neinančios į įtraukų dialogą ieškant sprendinio dėl krizės šalyje, veiksmų.“

Atsakydamas į papildomą klausimą apie dar vieną sankcijų Baltarusijai paketą, numatant sankcijas ir prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, ES diplomatijos vadovo atstovas sakė, kad dėl šių priemonių „darbas tęsiamas“.

„Taryboje aptariamas antras šių sankcijų etapas. Kai tik bus susitarta dėl galutinio sąrašo, sankcijos bus patvirtintos ir apie jas bus paskelbta“, – paaiškino P. Stano.

Kaip skelbia Baltarusijos žmogaus teisių ginimo centras „Viasna“, pirmadienį per naujus protestus Baltarusijoje, rengiamus pasibaigus opozicijos paskelbto „liaudies ultimatumo“ terminui, buvo suimta daugiau nei 170 žmonių, dauguma jų – Minske.

Baltarusijoje jau trečią mėnesį vyksta masiniai protestai, prasidėję po rugpjūčio 9 dienos prezidento rinkimų. Opozicija laiko šiuos rinkimus suklastotais ir reikalauja oficialiai juos laimėjusio šalies A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių išlaisvinimo ir naujų rinkimų.

Anksčiau buvusi kandidatė į prezidentus Sviatlana Cichanouskaja paskelbė „ultimatumą“, ragindama nuo spalio 26 dienos pradėti „visuotinį streiką“, jeigu A. Lukašenka nepatenkins protestuotojų reikalavimų.

Pirmadienio rytą sostinės Minsko gatvės buvo pustuštės, nors visos pagrindinės parduotuvės ir vaistinės buvo atidarytos, pranešė vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas.

S. Cichanouskaja ragino A. Lukašenką iki sekmadienio atsisakyti valdžios, nutraukti smurtą prieš protestuotojus ir paleisti politinius kalinius, perspėdama, kad priešingu atveju šalyje bus paskelbtas visuotinis streikas.

66 metų autokratas, kurį opozicija kaltina suklastojus rugpjūtį įvykusius prezidento rinkimus, ignoravo ultimatumą, o milicija sekmadienį ėmėsi griežtų veiksmų prieš opozicijos demonstracijų dalyvius.

„Šiandien prasideda liaudies streikas“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė S. Cichanouskaja.

„Nuo šio ryto streikuoja valstybinių gamyklų ir įmonių darbuotojai, transporto sektoriaus darbuotojai ir kalnakasiai, mokytojai ir studentai“, – pridūrė ji.

S. Cichanouskaja taip pat paragino prisijungti prie akcijos privataus verslo atstovus, dvasininkus ir sportininkus.

Į Lietuvą pasitraukusi 38 metų opozicijos veikėja, laikanti save rugpjūčio 9 dieną vykusio balsavimo nugalėtoja, nepatikslino, kiek žmonių dalyvauja streike.

Baltarusijoje varžoma nepriklausomos žiniasklaidos veikla – taigi, kol kas įvertinti kolektyvinio veiksmo masto nepavyko.

Baltarusijos demokratinių profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Aliaksandras Jarašukas pareiškė žinąs, kad streikuoti buvo pasiruošę tam tikros profsąjungos ir pavieniai darbuotojai.

„Tačiau sunku nuspėti, kiek prisijungs žmonių, atsižvelgiant į didžiulį valdžios spaudimą“, – AFP sakė A. Jarašukas.

Šiandien prasideda liaudies streikas

Pirmadienio rytą Baltarusijos žiniasklaida ir kanalai „Telegram“ platformoje pradėjo skelbti apie darbuotojų susirinkimus ir galimus streikus virtinėje stambių šalies bendrovių, įskaitant „Grodno Azot“, Minsko ratinių vilkikų gamyklą (MZKT), Minsko traktorių gamyklą (MTZ), Minsko elektrotechnikos gamyklą.

Prie jų prisijungia ir privatus verslas. Ant kai kurių parduotuvių ir maitinimo įstaigų durų yra pranešimų, kad pirmadienį jos nedirbs dėl techninių priežasčių, inventorizacijos arba tiesiog paskelbė laisvą dieną.

Be to, pasirodė pranešimų apie „sėdimuosius streikus“ kai kuriose aukštosiose mokyklose, dalies jų studentai nedidelėmis kolonomis išėjo į Minsko gatves.

Minsko gatvėse žmonės taip pat formuoja „solidarumo grandines“.

Tuo metu vyriausybės spaudos tarnyba skelbia, kad visos Baltarusijos pramonės įmonės pirmadienio rytą veikia įprastu režimu. Švietimo ministerija tvirtina, kad ugdymo procesas šalyje taip pat vyksta įprastai.

Baltarusiją jau trečias mėnuo krečia beprecedenčiai protestai, įsiplieskę oficialiai paskelbus A. Lukašenkos pergalę prieš S. Cichanouskają – politikos naujokę, nusprendusią balotiruotis, kai jos vyras Siarhejus Cichanouskis, ketinęs mesti iššūkį ilgamečiam prezidentui, buvo įkalintas.

Protesto judėjimas nuo rugpjūčio 9-osios rengia plataus masto demonstracijas, o kas savaitgalį į gatves išeina dešimtys tūkstančių žmonių.

Per sekmadienį Minske ir kituose miestuose įvykusius protestus buvo sulaikyti per 500 žmonių, informavo šalies Vidaus reikalų ministerija.

Tuo metu teisių gynimo centras „Viasna“ pranešė, kad pirmadienį Baltarusijoje jau sulaikyti daugiau kaip 100 žmonių. Minsko milicija patvirtino, kad žmonių sulaikyta, bet nenurodė, kiek.

Valdžiai mėginant numalšinti po rinkimų kilusius neramumus, žuvo keli žmonės, dar tūkstančiai buvo areštuoti, taip pat pasirodė šiurpių sulaikytųjų pasakojimų apie smurtą kalėjimuose.

Anksčiau šį mėnesį Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja nustatė Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai dviejų savaičių terminą atsistatydinti, nutraukti smurtą ir paleisti politinius kalinius. Priešingu atveju, perspėjo ji, nuo pirmadienio bus rengiamas visuotinis streikas.

Baltarusijos „Telegram“ kanalai ir žiniasklaida praneša, kad svarbiose Baltarusijos bendrovėse – „Grodno Azot“, Minsko ratinių vilkikų gamykloje (MZKT), Minsko traktorių gamykloje (MTZ), Minsko elektrotechnikos gamykloje – vyksta darbuotojų susirinkimai.

Pasak „Telegram“ kanalų, pirmadienio rytą buvo gauta daugiau nei 100 pranešimų apie streiką.

Portalo tut.by duomenimis, „MTZ darbuotojai kolona eina per cechus, renka žmones į streiką. Administracija liepė uždaryti cechus priešais koloną“.

„MTZ, kalvių cechas. Darbuotojai išėjo, ploja ir skanduoja: „Prisijunk“, – praneša portalas.

„Laisvės radijas“ informavo, kad „į „Grodno Azot“ teritoriją įvažiavo dvi didelės mašinos su OMON'o pareigūnais. Žmonės įkalbinėjami pradėti dirbti. Iškelta raudonai baltai raudona vėliava“.

Tuo metu koncernas „Belneftechim“ paneigė platformoje „Telegram“ platinamą informaciją apie streiką „Grodno Azot“.

Pramonės ministro padėjėjas Česlavas Šulha savo ruožtu pareiškė, kad pirmadienio rytą Baltarusijos pramonės bendrovės dirba įprastu režimu.

„Šiuo metu neturime informacijos, kad įmonės streikuoja. Visos įmonės veikia normaliai“, – sakė jis.

Baltarusijoje jau trečią mėnesį vyksta masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.

„Prieš du mėnesius pabudome kaip per įprastą išeiginę dieną ir išėjome balsuoti. Ir mes visi nubalsavome už permainas, – sakoma S. Cichanouskajos „Telegram“ kanalu paskelbtame kreipimesi. – Prieš du mėnesius buvo paskutinioji mūsų įprasta išeiginė. Išėjome į gatves, kad susigrąžintume savo balsus, ir už tai sulaukėme kulkų, lazdų, kalėjimo kamerų ir ciniško režimo melo. Mušdami mus jie klausia: „Norėjot permainų?“ Ir jie mums sako: „Štai jums permainos.“

„Mes atsakysime: tai ne permainos. Jūs visada mus sodindavote, o dabar pradėjote sodinti dar dažniau. Jūs visada mus baugindavote, o dabar pradėjote bauginti dar labiau. Jūs visada mušdavote vyrus, o dabar mušate ir moteris, vaikus, senius. Nebandykite to vaizduoti kaip dialogo. Tai – valstybinis teroras“, – pareiškė S. Cichanouskaja.

„Praėjo du mėnesiai politinės krizės, smurto ir įstatymų nepaisymo – ir mums jau gana. Spalio 25 dieną skelbiame liaudies ultimatumą. Režimas turi 13 dienų, kad išpildytų tris būtinus reikalavimus: Lukašenka privalo paskelbti pasitraukiantis; smurtas gatvėse turi visiškai liautis, visi politiniai kaliniai privalo būti paleisti“, – pridūrė į Lietuvą pasitraukusi opozicijos lyderė.

Pasak jos, jeigu iki spalio 25-osios šie reikalavimai nebus išpildyti, „visa šalis išeis į gatves su liaudies ultimatumu“.

„Ir spalio 26-ąją prasidės visų įmonių nacionalinis streikas, visų kelių blokada, bus nutraukta prekyba valstybinėse parduotuvėse“, – pareiškė S. Cichanouskaja.

„Turite 13 dienų trims sąlygoms išpildyti. Mes turime 13 dienų pasirengti, ir visą šį laiką baltarusiai tęs savo taikų ir atkaklų protestą“, – pridūrė ji.

Baltarusijoje jau daugiau kaip du mėnesius vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Politikos naujokė S. Cichanouskaja laiko save rinkimų nugalėtoja. Ši 38 metų veikėja nusprendė balotiruotis į prezidento postą, kai jos vyras Siarhejus Cichanouskis, taip pat ketinęs mesti iššūkį A. Lukašenkai, buvo įkalintas.

Pastarosiomis savaitėmis Baltarusijos milicija sulaikė tūkstančius demonstrantų. Dėl liudininkų pranešimų apie milicijos smurtą ir sulaikytų asmenų kankinimą tarptautinė bendrija pasmerkė A. Lukašenkos režimą, kuriam Vakarai paskelbė sankcijų.

Baltarusijoje slopinant protestus keli žmonės žuvo.

„Valstybinis teroras“

Pirmadienį šios buvusios sovietinės respublikos Vidaus reikalų ministerija pagrasino koviniais šaudmenimis šaudyti į protestuotojus. Tai žymėjo didelį A. Lukašenkos ir demonstrantų priešpriešos paaštrėjimą.

S. Cichanouskaja antradienį sakė, kad Baltarusijos valdžiai pradėjus „valstybinį terorą“ atėjo laikas baltarusiams pasirinkti, ką palaikyti.

„Visi, kas dar nenusprendė pereiti tautos pusėn, yra teroro bendrininkai. Viešai pareikškite, kad nebepalaikote režimo. Kreipkitės į mus per fondus, laiškais ar net per pažįstamus. Jei to nepadarysite, reiškia, kad tai jūsų rankomis dabar muša mūsų seneles ir senelius. Tai dėl jūsų jiems vakar grasino ginklu – galbūt pirmą kartą nuo jų baisios vaikystės per [Antrąjį pasaulinį] karą“, – sakoma jos pareiškime.

„Mes daug kartų kalbėjome, kad esame pasirengę dialogui ir deryboms. Bet pokalbis už grotų – tai ne dialogas. Mušti savo tautą po pareiškimų apie pasirengimą deryboms – ne dialogas. Lukašenka žudo savo ateitį ir bando nusitempti drauge pareigūnus, jėgos struktūrų darbuotojus ir visą baltarusių tautą. Bet mes to neleisime“, – pabrėžė S. Cichanouskaja, skelbdama „liaudies ultimatumą“.

Šis S. Cichanouskajos, kuri greit pelnė Vakarų lyderių, tarp jų Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, paramą, pareiškimas žymi jos tono pasikeitimą.

Savaitgalį Baltarusijos valdžia leido S. Cichanouskajai telefonu pasikalbėti su kalinamu sutuoktiniu Siarhejumi, kuris patarė žmonai „griežtinti poziciją“ režimo atžvilgiu.

Šiuo metu visi svarbiausi A. Lukašenkos kritikai yra arba sulaikyti, arba pasitraukę iš Baltarusijos, įskaitant į Lietuvą išvykusią S. Cichanouskają.

Antradienį atskirai pranešta, kad paskutinis Baltarusijoje dar buvęs opozicijos Koordinacinės tarybos prezidiumo narys Siarhejus Dyleuskis taip pat išvyko iš šalies ir šiuo metu yra Varšuvoje.

S. Cichanouskajos šalininkai rugpjūčio 18-ąją įkūrė Koordinacinę tarybą, turinčią rūpintis valdžios perdavimu organizuojant naujus rinkimus. Į tarybos prezidiumą buvo įtraukta iškilių visuomenės veikėjų, įskaitant Nobelio literatūros premijos laureatę Sviatlaną Aleksijevič, kuri šiuo metu yra išvykusi į Vokietiją gydytis.

„Raginame visus darbo kolektyvus prisidėti prie neterminuoto streiko, reikalaujant Aliaksandro Lukašenkos atsistatydinimo, [taip pat] deleguoti streikų komitetų atstovus į Koordinacinę tarybą“, – sakoma per socialinius tinklus išplatintame štabo pareiškime.

Ten pat nurodoma, kad S. Cichanouskajos šalininkai ketina toliau teisėtais ir nesmurtiniais būdais siekti, kad prezidento rinkimų rezultatai būtų pripažinti negaliojančiais.

S. Cichanouskajos štabo pirmininkė Maryja Maroz per „YouTube“ paskelbtame vaizdo pranešime sakė, kad dabartinei Baltarusijos valdžiai „suprantama tik jėgos ir konkrečios ekonominės žalos kalba“.

„Reiškia, mums teks parodyti, kad esame pasiruošę [tokios žalos] padaryti“, – pridūrė ji.

Baltarusiją nuo rugpjūčio 9 dieną įvykusių rinkimų krečia dideli opozicijos šalininkų protestai, aptemdyti brutalių teisėsaugos pastangų juos nuslopinti. Kaip rodo praeitą savaitę paskelbti oficialūs rinkimų rezultatai, nuo 1994 metų Baltarusijai vadovaujantis A. Lukašenka buvo perrinktas šeštai kadencijai, surenkęs 80,1 proc. balsų, o už jo pagrindinę varžovę S. Cichanouskają balsavo 10,12 proc. rinkėjų.

Malšinant protestus buvo sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių, taip pat žuvo du žmonės: vienas per protestus, o kitas – sulaikymo įstaigoje.

Nuo rugpjūčio 13 dienos daugelyje Baltarusijos įmonių prasidėjo protestai ir streikai.

Nacionalinis streikų ir protestų judėjimas dėl pensijų reformos trunka jau beveik dvi savaites, o antradienį profesinės sąjungos žada dar didesnes demonstracijas nei anksčiau.

Buvęs investicijų bankininkas E. Macronas tikino norintis supaprastinti valstybės pensijų sistemą ir pavėlinti pensinį amžių iki 64 metų. Šiuo metu vidutinis Prancūzijos gyventojas į pensiją išeina 62-ejų.

Paryžiuje aštuonios iš 14 metro linijų bus uždarytos, o kitose traukiniai važinės rečiau, išskyrus dvi linijas, kuriomis važiuoja automatiniai traukiniai be vairuotojų. Priemiestinių traukinių eismas taip pat yra sutrikdytas.

Valstybinė geležinkelių bendrovė SNCF paragino keleivius nevykti į stotis, nes net 80 proc. traukinių Paryžiaus regiono nevažiuoja.

Pastarąsias dvi savaites policijai ir apsauginiams kartais tekdavo išskirti keleivius, bandančius jėga prasibrauti į perpildytus traukinius.

„Keleiviai yra pavargę, darbuotojai, kurie nestreikuoja, yra pavargę, – televizijai BFM sakė SNCF Paryžiaus regiono direktorius Alainas Krakovitch. – Aš esu atsakingas už tai, kad keleiviai nepatektų į nesaugią situaciją.“

Antradienį rytinio piko metu Paryžiuje spūstys sudarė net 300 km. Vėliau antradienį sostinėje organizuojamas didžiulis protestas, prie kurie prisijungti žada šimtai tūkstančių profsąjungų rėmėjų

Nuo streikų pradžios į demonstracijas susirinkusių žmonių skaičius mažėjo, tačiau profsąjungų vadovai prognozuoja didžiulį protestą antradienį, nes pirmą kartą per dvi savaites į jį susirinks visų profesinių sąjungų atstovai.

Profsąjungos pirmadienį džiaugėsi pensijų reformos architekto Jeano-Paulo Delevoye atsistatydinimu. Pensijų komisaras atsistatydino dėl interesų konflikto paaiškėjus, kad jis nedeklaravo privačios veiklos.

Pirmadienį laikraščio „Le Figaro“ užsakymu atlikta bendrovės „Ifop“ apklausa parodė, kad 55 proc. prancūzų mano, jog streikuoti per Kalėdų atostogas – netinkama.

Streikas organizuotas stiprėjant prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) ir profsąjungų ginčui dėl pensijų reformos, kuri, kaip manoma, dalį gyventojų privers dirbti ilgiau.

Visoje Prancūzijoje darbuotojai ketvirtadienį priversti dirbti iš namų arba ieškoti kitų būdų pasiekti darbo vietą, o tėvai turėjo pasirūpinti likusių namuose vaikų priežiūra.

Profsąjungų lyderiai pažadėjo tęsti protestą, kol prezidentas E. Macronas neatsisakys pensijų reformos.

„Socialinio susivienijimo idėja, kuri, pasak E. Macrono, yra tokia svarbi, iš tikrųjų neegzistuoja“, – BFM televizijai ketvirtadienį pareiškė profsąjungos CGT vadovas Philippe'as Martinezas (Filipas Martinezas).

Prancūzijoje atšaukta maždaug 90 proc. greitųjų ir regioninių traukinių, nacionalinė oro vežėja „Air France“ atšaukė 30 proc. savo vidaus skrydžių ir 15 proc. trumpojo nuotolio tarptautinių maršrutų.

Tuo tarpu Paryžiuje uždarytos 11 iš 16 Paryžiaus metro linijų, o turistai neįleidžiami į Eifelio bokštą.

„Nepakanka darbuotojų šiomis sąlygomis atidaryti bokštą“, – sakoma Eifelio bokšto operatorės pranešime.

Neterminuotas streikas, kuris gali trukti daugiau nei vieną dieną, jau lyginamas su vyriausybės ir sąjungų kova 1995 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais, kai šalis buvo paralyžiuota maždaug tris savaites.

Profesinės sąjungos tuomet laimėjo mūšį, o dabar jas plačiai palaiko ir viešojo, ir privataus sektoriaus darbuotojai, nepatenkinti E. Macrono reforma.

Vyriausybė dar nepaskelbė reformos detalių, tačiau pareigūnai pripažino, kad žmonės bus priversti į pensiją išeiti vėliau, siekiant užtikrinti, kad sistema išliktų finansiškai perspektyvi.

Manoma, kad streikas gali tapti pagrindiniu išbandymu, ar E. Macronas, atėjęs į valdžią su pažadais pertvarkyti Prancūziją ir siekiantis įtakos tarptautinėje arenoje, turi politinės valios įgyvendinti savo viziją.

Jam jau pavyko įgyvendinti prieštaringai vertinamas darbo ir mokesčių reformas, kuriomis siekiama paskatinti samdymo apimtis, taip pat pertvarkyti valstybinę geležinkelių operatorę SNCF, ilgai laikytą neliečiamu profsąjungų bastionu.

Taip pat E. Macronui teko susidurti su „geltonųjų liemenių“ protestais prieš smunkantį gyvenimo lygį, kurie kilo prieš metus.

„Tiesos akimirka E. Macronui, – ketvirtadienį parašė dienraštis „Le Monde“. – Artimiausios dienos valstybės vadovui taps lemiamu išbandymu.“

Vidaus reikalų ministras Christophe'as Castaneras (Kristofas Kastaneras) trečiadienį pranešė, kad visoje šalyje tikimasi maždaug 250 demonstracijų ir įspėjo nesiimti radikalių priemonių.

Paryžiaus policijos viršininkas Didier Lallement'as (Didjė Lalemanas) teigė, kad vien sostinėje bus dislokuota apie 6 tūkst. saugumo pajėgų karių.

Paryžiuje planuojama surengti dvi dideles demonstracijas, kurios susijungs Tautos aikštėje. Pareigūnai nurodė eitynių gatvėse įsikūrusioms įmonėms ketvirtadienį nedirbti.

Tuo tarpu Didžiosios Britanijos pigių skrydžių bendrovė „EasyJet“ atšaukė 223 vietinius ir trumpuosius tarptautinius skrydžius bei perspėjo, kad šis skaičius gali padidėti.

Bendraudamas su žurnalistais, E. Moralesas taip pat pažadėjo imtis priemonių demokratijai „ginti“. Jis pareiškė esąs tikras, kad bus paskelbtas sekmadienį vykusių rinkimų nugalėtoju ir kad neturės ruoštis antrajam turui.

E. Moralesas siekia ketvirtosios kadencijos iš eilės. Jo oponentai pranešė apie sukčiavimo atvejus skaičiuojant balsus, atiduotus per savaitgalį vykusius rinkimus, ir trečiadienį paskelbė visuotinį streiką.

„Vyksta perversmas. Noriu, kad apie tai žinotų Bolivijos liaudis. Siekdami išvengti smurto mes iki šiol nuolankiai su tuo taikėmės ir nestojome į konfrontaciją“, – pareiškė E. Moralesas, pirmąkart viešai komentuodamas po rinkimų susiklosčiusią padėtį.

Suskaičiavus daugiau nei 95 proc. balsų paaiškėjo, kad dabartinis valstybės vadovas surinko 46,4 procento balsų, o jo pagrindinis varžovas centristas Carlosas Mesa (Karlosas Mesa) – 37 procentus. E. Moralesui trūksta vos 10 procentinių punktų persvaros, kad išvengtų būtinybės varžytis antrajame ture.

Aktyvistai sukilo skaičiuojant prezidento rinkimų rezultatus. Preliminarūs rezultatai rodė, kad per sekmadienį įvykusius rinkimus Evo Moralesas tik nedideliu atotrūkiu aplenkė pagrindinį varžovą Carlosą Mesą, todėl manyta, kad bus rengiamas antrasis turas. Tačiau vėliau paskelbti atnaujinti rezultatai rodė galimą E. Moraleso pergalę per pirmąjį turą – tuo atveju jau ilgai valdžioje išsilaikęs prezidentas šaliai vadovautų dar vieną kadenciją. Oponentas C. Mesa tai pasmerkė kaip sukčiavimą.

Opozicijos protestuotojai ir policijos pareigūnai šalies sostinėje La Pase susirėmė jau antrą naktį iš eilės, augant įtampai dėl ketvirtosios kadencijos siekiančio E. Moraleso pergalės. Keli šimtai šalia rinkimų institucijos būstinės susibūrusių aktyvistų į policiją svaidė akmenis. Pareigūnai atsakė ašarinėmis dujomis.

Amerikos valstybių organizacijos (OAS) atstovai teigė, kad kiek vėliau po preliminarių rezultatų paskelbti skaičiai rodė „drastišką ir sunkiai paaiškinamą preliminarių rezultatų tendencijos pokytį“.

Oficialūs prezidento rinkimų rezultatai dar nėra paskelbti, ir Bolivijos vyriausybė antradienį paragino OAS, kad ši „kaip įmanoma greičiau“ surengtų balsų skaičiavimo auditą. Surengus auditą bus galima nustatyti, ar balsai buvo skaičiuojami tiksliai ir ar laikytasi visų sąžiningų rinkimų principų.

Tai yra jau penkta Katalonijos protestų diena. Neramumai prasidėjo, kai buvo nuteisti devyni 2017 m. Katalonijos nepriklausomybės referendumo organizatoriai.

„Reuters“ duomenimis, daugelis Katalonijos sostinės link judančių žmonių mojuoja nepriklausomybės šalininkų vėliavomis.

Įtampa tarp Madrido ir Katalonijos auga nuo pirmadienio, kai Ispanijos Aukščiausiasis Teismas devyniems politikams ir aktyvistams skyrė nuo 9 iki 13 metų laisvės atėmimo bausmes už jų vaidmenį organizuojant 2017-ųjų Katalonijos nepriklausomybės referendumą.

Po nuosprendžių visame regione prasidėjo protestai, kartais baigdavęsi susirėmimais tarp policijos ir į gatves išėjusių žmonių.

Ketvirtadienį pranešta apie 100 protestuose sužeistų žmonių.

Už Katalonijos nepriklausomybę pasisakantys lyderiai įgyvendino 2017 m. referendumą, nepaisant Ispanijos teismų draudimo, ir paskelbė, kad regionas atsiskiria nuo Ispanijos. Madridas į tai atsakė perimdamas Katalonijos administracijos kontrolę ir pradėdamas referendumo lyderių teismo procesą.

Penktadienį Katalonijoje protestuotojai taip pat blokavo kelius, o Barselonoje besiruošiant protestui buvo uždaryta daugelis gatvių.

Dėl artėjančio didžiulio protesto, Barselonos El Prato oro uoste atšaukti 36 skrydžiai. Iš viso šią savaitę oro uoste atšaukta 150 skrydžių.

Barselonos miesto savivaldybės teigimu, per trečiadienio protestus demonstrantai padegė apie 400 šiukšlių konteinerių, miestas per dvi protestų dienas patyrė daugiau nei milijono eurų žalą.

Automobilių gamintoja „Seat“ paskelbė nuo ketvirtadienio iki šeštadienio sustabdžiusi gamybą Martorelio gamykloje netoli Barselonos dėl vykstančių protestų.