Skambina pavojaus varpais
Pirmadienį Klaipėdos savivaldybėje vykusiame pasitarime dėl ugdymo proceso organizavimo ir remonto darbų dalyvavo „Žaliakalnio“ gimnazijos direktorius Vitalijus Jakobčiukas, mokyklos auklėtinių tėvai.
Susitikimo prireikė prasidėjus rietenoms tarp „Žaliakalnio“ gimnazijoje rekonstrukciją atliekančios bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“, mokyklos vadovybės bei savivaldybės administracijos darbuotojų, prižiūrinčių projektą.
Mat statybininkai gimnazijoje aptiko dar nuo sovietmečio likusius asbestu, kuris priskiriamas prie žmogui kenksmingų medžiagų, dengtus vamzdžius. Dėl to pasiūlyta demontuoti vamzdžius ir šildymo sistemą įrengti ne palubėse, kaip numatyta projekte, o po žeme.
Pasipiktinęs gimnazijos direktorius V. Jakobčiukas ir savivaldybės administracijos atstovai tai pavadino savivaliavimu ir bereikalingu lėšų švaistymu. Tuo metu šią mokyklą lankančių mokinių tėvai ėmė nerimauti, ar jų vaikams įstaigoje tiktai bus saugu.
Kaip teigiama laisvojoje interneto enciklopedijoje „Vikipedija“, kol asbesto turintys statiniai, konstrukcijos ar gaminiai neliečiami, ši medžiaga didesnio pavojaus nekelia. Jis atsiranda tuos statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos.
Žmogui įkvepiant asbesto skaidulas, jos lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį, tapdamos įvairių nepagydomų vėžinių susirgimų bei asbestozės (lėtinė plaučių liga) priežastimi. Asbestas riziką susirgti plaučių vėžiu padidina apie penkis kartus.
Dėl asbesto poveikio per metus Europos šalyse apytiksliai užregistruojama apie 20 tūkst. mirčių nuo plaučių vėžio. Dažniausiai kenksmingas asbesto poveikis pasireiškia po 20–30 metų. Pagal kenksmingumą asbestas prilyginamas net gyvsidabriui.
1976 m. asbestas įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių veiksnių sąrašą kaip kenksminga, vėžį sukelianti medžiaga. Nuo 2005-ųjų Lietuvoje, kaip ir visose ES šalyse, naudoti asbestą ir kitus jo turinčius gaminius yra uždrausta.
Apie su asbestu susijusią veiklą darbdavys privalo pranešti Valstybinei darbo inspekcijai.
Atsieis apie 1,2 mln. eurų
Po pasitarimo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis tikino, kad remonto darbai iki artėjančio rugsėjo tikrai nebus užbaigti, todėl pamokos maždaug keturiems šimtams vaikų vyks Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijoje, I. Simonaitytės gatvėje.
„Dėl to problemų neturėtų būti“, – įsitikinęs direktorius.
Esą kur kas daugiau abejonių ir prieštaravimų kelia gimnazijoje vykstantys darbai bei jų organizavimas.
„Šiandien mes remiamės ekonominiu kriterijumi, nes biudžeto lėšos yra ribotos. O rangovas – bendrovė „Išskirtinio būsto statyba“ pradėjo improvizuoti, kurstyti tėvelius. Kiekvienas statybininkas iš savivaldybės nori, kad būtų užsakyta dar papildomų darbų. Todėl reikėjo nuraminti tėvus, kad po rekonstrukcijos mokykloje tikrai nebus pavojinga mokytis“, – aiškino G. Neniškis.
Projekto vertė ir taip didelė – per 1,2 mln. eurų, tad mokėti daugiau savivaldybė esą neišgalėtų.
„Reikės pabūti arbitru, nuvažiuoti į vietą ir griežčiau pasišnekėti su rangovu. Nekorektiška taip elgtis ir formuoti nelabai pagrįstus nuogąstavimus ir baimes“, – pridūrė administracijos direktorius.
„Reikalausime, kad tai, kas buvo išgriauta savavališkai, rangovas sutvarkytų savo lėšomis. Tie darbai, kurie projekte nenumatyti, neturi vykti“, – dėstė G. Neniškis.
Pašnekovo žodžiais, kol kas didelių nukrypimų nuo terminų nėra, todėl esminių priekaištų administracija statybininkams neturi. Viliamasi, kad kitų metų rugsėjį „Žaliakalnio“ gimnazijoje jau bus galima mokytis.
Konfliktą kelia gimnazijos direktorius?
Anot bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ direktoriaus Mindaugo Citavičiaus, užsakovui buvo pasiūlytas racionalus variantas – demontuoti nuodinga medžiaga dengtus vamzdžius tam, kad ateityje nekiltų problemų. Tai yra viršuje esančią šildymo sistemą perkelti į apačią.
Užsakovas mums pasakė, kad lendate ne ten, kur reikia. Esą užbetonuokite su asbestu ir viskas.
Šie darbai nekainuotų nė vieno papildomo cento.
„Bet sulaukėme labai didelės priešpriešos. Užsakovas mums pasakė, kad lendate ne ten, kur reikia. Esą užbetonuokite su asbestu ir viskas. Tą mes ir darome. Turime dirbti tik pagal projektą, kitaip tiesiog negalime. Šachtą atidengėme dėl to, kad ji mums reikalinga, be to, norėjome pasižiūrėti, ar tikrai visur yra to asbesto. O kilo toks ažiotažas. Paprastas klausimas, jei mes tikrai dirbame ne pagal projektą, tai kur žiūri techninė priežiūra, kodėl nėra stabdomi darbai?“, – retoriškai klausė M. Citavičius.
Įmonės direktoriaus žodžiais, apie pinigus nė nebuvo kalbama. Juolab kad sutartyje su Klaipėdoje savivaldybe įrašytas punktas, kad už papildomai atliktus ir sutartyje nenumatytus darbus atsako pats rangovas.
Didžiausi nesutarimai vyksta su „Žaliakalnio“ gimnazijos direktoriumi, kuris esą nesusitvarko su savo pareigomis.
„Klasėse stovi baldai, mes vykdome remontą. Iš pradžių net daugiau žmonių negalėjome įsileisti, tiesiog trukdoma dirbti. O blogi tampame mes, lyg iš neturėjimo ką veikti prašytume papildomų darbų. Absurdas“, – stebėjosi pašnekovas.
Laužoma, griaunama, bet nieko nedaroma, nestatoma ir panašiai.
„Žaliakalnio“ gimnazijos direktorius V. Jakobčiukas apie susiklosčiusią situaciją nedaugžodžiavo, nes, kaip pats sakė, pavargo apie tai kalbėti. Esą svarbiausia, kad ugdymo procesas bus užtikrinamas.
„Su darbais – ta pati problema, kuri šiai dienai nejuda. Laužoma, griaunama, bet nieko nedaroma, nestatoma ir panašiai“, – tarstelėjo jis.
Ketvirtadienį Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius G. Neniškis lankysis „Žaliakalnio“ gimnazijoje ir apžiūrės ten vykstančius darbus.
