Objektų daugėja
2017 m. pradžioje Vilniuje, prie Vyriausybės pastato Gedimino prospekto ir Vilniaus gatvės sankirtoje, išdygo dviprasmiškos vilniečių reakcijos sulaukę apsauginiai stulpeliai. Vadovybės apsaugos departamento (VAD) direktorius Rymantas Mockevičius tada žurnalistams tvirtino, kad tokios priemonės buvo suplanuotos jau anksčiau, o tragiški 2016 m. įvykiai Prancūzijoje bei Vokietijoje esą tik parodė jų būtinybę.
"Stebint, kas vyksta pasaulyje, stengiamės stiprinti mūsų saugomų objektų saugumą. Vykdomi investiciniai projektai, tačiau visko nespėjame. Vertiname objektų pažeidžiamumą, šalia Vyriausybės yra judri gatvė, ten įvykę nemažai eismo įvykių", – motyvus pirmiausia saugoti Vyriausybę komentavo VAD direktorius.
R.Mockevičius tada patvirtino, kad panašius stulpelius ketinama įrengti ir prie prezidentūros bei Seimo.
Pernai gegužę Seimo valdyba buvo supažindinta su naujais VAD planais – įrengti apsauginius stulpelius ir aplink parlamento rūmus, ir tam visi pritarė. Apsauginių stulpelių tvora aplink Seimą turėtų iškilti 2019–2020 m.
Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė šių metų pirmąją savaitę "Vilniaus dienai" teigė, kad Seimo valdyba negalėjo tam nepritarti, nes yra Vadovybės apsaugos įstatymas, kuris reglamentuoja, kaip turi būti saugomos valstybinės institucijos.
"Ne viską galiu sakyti, bet yra tam tikri dalykai – teisės aktai, situacija – ir tokia apsauga yra būtina, – tikino Seimo narė. – Ne mes to iniciatoriai – Vadovybės apsaugos departamentas sprendžia, kokių saugumo priemonių turi būti imtasi. Mano turimomis žiniomis, tokios priemonės reikalingos. Galiu tik akcentuoti, kad tai ne Seimo valdybos kažkoks kaprizas – buvo toks VAD siūlymas ir natūralu, kad mes pritarėme."
Saugo ne visus
VAD Pastatų apsaugos skyriaus viršininkas Ramūnas Barkauskis "Vilniaus dienai" teigė, kad pagrindiniai VAD uždaviniai, kaip numato Vadovybės apsaugos įstatymas, – užtikrinti saugomų asmenų apsaugą nuo kėsinimosi į jų gyvybę ar sveikatą ir saugomų objektų apsaugą. Tad natūralu, kad departamentas rūpinasi saugomų objektų saugumu įvesdamas juose specialų režimą. O viena iš specialaus režimo užtikrinimo priemonių – prevencinių priemonių kompleksas. Jį taikydamas VAD ir diegia apsaugos priemones, kurios, jų manymu, yra reikalingos.
Tai ne Seimo valdybos kažkoks kaprizas – buvo toks VAD siūlymas ir natūralu, kad mes pritarėme.
Anot R.Barkauskio, VAD, įgyvendindamas ilgalaikį investicijų projektą, yra parengęs ir su visomis suinteresuotomis institucijomis suderinęs projektą, pagal kurį prie Seimo rūmų atsirastų mechaniniai barjerai, saugantys teritoriją šalia saugomo objekto. "Tai nebus tvora – tai bus apsaugos priemonės, kurios niekaip neapribotų laisvo asmenų judėjimo šalia Seimo rūmų", – tvirtino jis.
Kokios apsaugos priemonės bus ateityje ir ar bus naudojamos Prezidento rūmų apsaugai, kol kas VAD atstovas negalėjo pakomentuoti.
Ar tikrai Vyriausybės pastatas, Seimo rūmai ir prezidentūra – tie pastatai, kuriuos labiausiai reikia saugoti nuo teroristų išpuolių? Gal kur kas svarbiau apsaugoti vietas, kur vyksta masiniai renginiai? Juk ir įvykių kitose šalyse praktika rodo, kad teroristai dažniausiai taikosi būtent į tokias vietas.
VAD atstovo teigimu, departamento veikla orientuota į VAD saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumo užtikrinimą, tad jų apsauga VAD ir rūpinasi. Spręsti, kokios apsaugos priemonės yra naudojamos ar turėtų būti naudojamos siekiant užtikrinti kitų pastatų, teritorijų, erdvių saugumą, – ne VAD kompetencija.
"Kiekviena šalis, besirūpindama valdžios institucijų pastatų saugumu, taiko tas apsaugos priemones, kurias mano esą svarbu taikyti, atsižvelgdama į pastatų vietą mieste, geopolitinę situaciją, grėsmes, turimus finansinius išteklius ir kt. – teigė R.Barkauskis. – VAD tikisi, kad Saugomų objektų saugumas bus gerinamas nuolat, atsižvelgiant į vyraujančias grėsmes, terorizmo tendencijas, politinius įvykius šalyje ir kitose valstybėse."
Kiek valstybės biudžetui kainavo įrengti apsauginius stulpelius prie Vyriausybės rūmų ir kiek kainuos įrengti juos prie Seimo, VAD atstovas "Vilniaus dienai" negalėjo nurodyti, argumentuodamas, jog ši informacija yra įslaptinta.
Laikai keičiasi
Kaip "Vilniaus dienai" teigė 2000–2006 m. Seimo pirmininkas, 2012–2016 m. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui vadovavęs Artūras Paulauskas, visada reikia vertinti rizikas ir grėsmes. Pasaulyje įvairių teroristinių išpuolių daugėja. Lietuva kol kas – rami šalis. Bet ar ilgai?
Taip yra daroma visoje Europoje – aplink svarbias vietas yra įrengiamos papildomos saugumo priemonės. Tai jau tampa tam tikru standartu.
"Man teko nemažai parlamentų aplankyti. Turiu konstatuoti, kad visur, daugiau ar mažiau, šių objektų apsauga yra sugriežtinta. Pas mus ji labiau vidinė. Lenkijoje, sakykim, apsauga kur kas griežtesnė – ten visas kvartalas yra saugomas, – sakė A.Paulauskas. – Žinoma, parlamentas pagal savo prigimtį turėtų būti tokia visuomenės, tautos atstovybė, atvira ir prieinama. Bet gyvenimas kitą kartą verčia elgtis priešingai."
Buvęs parlamentaras neneigia – dažniausiai teroristiniai išpuoliai rengiami žmonių masinio susibūrimo vietose. Tačiau, jo manymu, ir parlamentas patrauklus visokiems išpuoliams, nes tokie įvykiai iškart sukeltų didelį ažiotažą, garsiai nuskambėtų. O jeigu būtų įvykdytas koks išpuolis Lietuvos parlamente, tuoj visi tautiečiai pultų piktintis, kad jei valstybė neapsaugo parlamentarų, tai kaip žmones gali apsaugoti.
A.Paulausko manymu, gyvename dabar tokiu laikotarpiu, kai visi saugomės, užsitveriame:
"Buvęs pirmos Vyriausybės ministras Albertas Sinevičius kažkada juokavo, jog jo laikais viską apie tai, ar yra ministras, ar kur išvykęs, geriausiai žinodavo ministerijos rūbininkė. O dabar pamėginkite įeiti į kurią nors ministeriją – apsaugos zonos, leidimai, kortelės, užraktai. Ir taip – ne tik parlamente, bet kurioje valstybinėje įstaigoje. Klausimas – ko saugosi savivaldybės, ministerijos, įvairiausios tarnybos? Atrodytų, kad žmonių, kuriems patys ir tarnauja. Rezultatas – šeimininkas negali užeiti pas tarnautoją, pažiūrėti, kaip jis dirba", – svarstė buvęs Seimo vadovas.
Saugoti reikia
Dabartinio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako teigimu, visoje Europoje, siekiant išvengti terorizmo grėsmės, imamasi papildomų saugumo priemonių ten, kur renkasi daug žmonių, kur yra svarbiausios valstybės institucijos.
"Reikia nepamiršti, kad Seime ir aplink Seimą vyksta daugybė renginių, ten lankosi daug žmonių, tad, aš manau, kad tai – normali saugumo priemonė, pagrįsti sprendimai tą teritoriją apsaugoti, ir tą reikėtų padaryti. Taip yra daroma visoje Europoje – aplink svarbias vietas yra įrengiamos papildomos saugumo priemonės. Tai jau tampa tam tikru standartu, – sakė V.Bakas. – Gal tie terorizmo iššūkiai šiuo metu nėra tiek aktualūs Lietuvoje, Baltijos šalyse, bet jeigu pasižiūrėtume į Vakarų Europą, Vidurio Europą – tos priemonės tampa ne kažkokių įvykiu, o tam tikru standartu. Ir nemanau, kad tai turėtų kelti kokį nors visuomenės pasipiktinimą. Nereikėtų sakyti, kad čia valdžia tveriasi nuo žmonių. Nesureikšminčiau šio žingsnio. Manau, tai yra standartinė procedūra. Taip turi būti."
