Jau kryžiuojamos ietys
Vis labiau įsisiūbuoja diskusijos dėl apie maksimalaus tiesioginių išmokų dydžio ribojimą nuo kitų metų. Praėjusią savaitę apie tai kalbėjosi Žemės ūkio rūmų taryba ir Žemės ūkio ministerijos atstovai. Žemdirbių savivalda dar gegužę yra pritarusi paramos ribojimui, tačiau reikia nuspręsti dėl jos viršutinių ribų. Lietuva iki rugpjūčio 1-osios apie tai privalo informuoti Europos Komisiją (EK), tada naujoji tvarka įsigaliotų 2019 m.
Tai leistų pasirengti 2021–2027 m. laikotarpiui, jam EK ketina 6 proc. mažinti žemės ūkio finansavimą, o išmokų dydžio ribojimas, jei tam pritars Europos Parlamentas, jau taps visoms šalims privalomas. Iš dalies tai sietina su Jungtinės Karalystės išstojimu iš ES. Briuselis taip pat reikalauja, kad dar 10 proc. paramos ūkininkams valstybės narės dengtų iš nacionalinio biudžeto.
Kokios turėtų būti tiesioginių išmokų viršutinės ribos Lietuvoje? Žemės ūkio rūmų tarybos atstovai mano, kad maksimali suma galėtų siekti 150 tūkst. eurų. Dėl to dalį pajamų prarastų daugiau nei po 2 380 ha deklaruojantys ūkiai. Žemės ūkio rūmų duomenimis, tokių Lietuvoje yra 26. Tačiau šias išmokų viršutines ribas EK rekomenduoja ateityje dar labiau nuleisti – iki 60 tūkst. eurų.
Jeigu Lietuva pasirinktų minimalų ribojimą, būtų sutaupyta apie 69 tūkst., o maksimalaus ribojimo atveju – 1,39 mln. eurų. Ši suma būtų perkelta į Kaimo plėtros programų paketą.
Sutaupytų tik lašą
Buvęs žemės ūkio ministras, Seimo narys Kazys Starkevičius, sako, kad dabartiniai siūlymai riboti paramą yra tik simboliniai. Net pagal griežtesnę formulę iš didžiųjų ūkių planuojami paimti 1,39 mln. eurų yra tik lašas jūroje. Ką jau kalbėti apie juokingus 69 tūkst. eurų visos Lietuvos mastu.
"Tai pateikiama kaip didžiulis žingsnis padedant smulkiesiems ūkiams ir kovojant su monopoliniais, – tvirtina K.Starkevičius. – Čia tik figos lapelis. Jei ryžtųsi kitam žingsniui, kad susietos žemės ūkio įmonės bendrai negalėtų gauti nustatytos maksimalios sumos, nesvarbu ar 60 tūkst. ar 150 tūkst. eurų, tai atsilieptų visiems stambiesiems žemvaldžiams.
Jei ryžtųsi kitam žingsniui, kad susietos žemės ūkio įmonės bendrai negalėtų gauti nustatytos maksimalios sumos, nesvarbu ar 60 tūkst. ar 150 tūkst. eurų, tai atsilieptų visiems stambiesiems žemvaldžiams.
Bet naujasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys apie tai nekalba, šneka populistiškai, kad štai čia bus stiprinamas smulkus ūkis. Bet tai jokių problemų nesprendžia. Įsivaizduokite, ES parama per metus tiesioginėmis išmokomis siekia maždaug 400 mln. eurų, o mes perskirstysime 60 tūkst. Labai padėsime, jei ir milijoną perskirstysime? Nenorima matyti realios situacijos Lietuvoje. Ir toliau bus skatinama kurti kuo daugiau ūkių, kad būtų galima pasiimti kuo daugiau lėšų."
Anot K.Starkevičiaus, jei nebus patvirtinti apribojimai susijusiems asmenims, nutiks panašiai, kaip su žeme buvo, kai buvo skaidomi didžiuliai plotai į mažesnius: "Kodėl visą laiką turime ant to pačio grėblio lipti? Bet dabartinio Seimo daugumai tokia formulė netinka, nors siūliau Kaimo reikalų komitete. Čia net nereikia įstatymo, pakanka ir poįstatyminio akto. Jei dabar koncernas gauna kokius 4 mln. eurų tiesioginių išmokų, ateity per visus ūkius begautų 150 tūkst."
Atsakymas – R.Karbauskis?
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, paklaustas, ar bus priimtas siūlymas, kad maksimali išmoka būtų išmokėta ne kiekvienai susietai žemės ūkio įmonei, o visam koncernui, sakė suprantąs, kad turima omeny, – "Agrokoncernas". Tačiau Lietuvoje ne vienas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis yra didelis žemvaldys.
"Dabar diskutuojama, kam turėtų taikomos viršutinės ribos, – sakė A.Stančikas. – Vis dėlto linkstama prie to, kad išmokas gautų visos bendrovės, jos juk ūkiskaitinės. Šiandien daugiausia produkcijos pagamina būtent stambūs ūkiai. Taip, svarbus socialinio verslo modelis, bet mes galime sukurti situaciją, kad didieji ūkiai negalėtų egzistuoti. Bet kas Lietuvai iš to? Ar bus geriau gyventi? Pavyzdžiui, Olandijoje ūkių sumažėjo per pusę."
Griaunamas kaimas
Buvęs žemės ūkio ministras K.Starkevičius pastebi, kad mes ES pagal sukuriamą pridedamąją vertę esame priešpaskutiniai. Šie rodikliai ėmė blogėti nuo 2012-ųjų. 2004–2016 m. Lietuvos ūkininkams ES ir valstybės biudžeto parama siekė beveik 7,7 mlrd. eurų. Jo teigimu, 2009–2011 m. krizės metu kaimas buvo ekonomikos garvežys: kai šalies ekonomika krito 15 proc., žemės ūkyje augo 1,6 proc. Deja, nuo 2012 iki 2016 m. žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje sumažėjo sukuriama bendroji pridėtinė vertė sumažėjo 15 proc.
"Giriamasi, kad 2012 m. buvo padidintos išmokos už pirmuosius 30 ha, lyg ir sustiprinti smulkieji ūkiai, – atkreipė dėmesį K.Starkevičius. – Tačiau čia mokamos socialinės išmokos, o negalima to daryti paslėptai per žemės ūkio fondus. Jos neskatina gamybos. Daug ūkių iš viso nieko neaugina. Kaip trihektarininkai. Tik deklaruoja, kad dirba, o pinigus pasiiima. Šios lėšos pravalgomos, neinvestuojamos į gamybą. Jei 10–20 ha ūkis augina braškes, jis privalo gauti tas didesnes išmokas. Bet daugumai ūkių rėmimas to skelbiamo didžiulio efekto nedavė.
Smulkų ūkį stiprinti reikia visai kitaip. Pavyzdžiui, teikti didesnę paramą gamybos priemonėms įsigyti. Gal net 70 proc. galėtų būti finansuojama. Tada tikrai būtų efektas. Ir tai galėtume daryti iš sutaupytų lėšų, jei patvirtintume ES paramos viršutines ribas susijusiems ūkiams. Tada tų pinigų liktų ne 70 tūkst. ir ne 1,5 mln., o 10–20 mln. eurų."
K.Starkevičiaus manymu, nesunkiai galima kontroliuoti, ar trihektarininkai iš tiesų dirba žemę. Pakaktų deklaruoti, kiek ir ko užaugino, tada galėtų gauti išmokas. Tačiau niekas to nereikalauja ir skatinama ne gaminti žemės ūkio produkciją, o tik deklaruoti žemę.
Smulkieji – neperspektyvūs
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas mano kitaip. Anot A.Stančiko, pas mus smulkusis ūkis neturi iš kur investuoti ir niekada neturės, nes jo veiklos apimtys yra mažos, gali tik save išlaikyti. Į naujas technologijas, jeigu nėra papildomos dotacijos, jis negali investuoti, nes jo pajamos neleidžia.
"Taip, turint 10 ha specializuotą ūkį, organizuojant perdirbimą, galima gauti didesnę pridėtinę vertę ir gyventi geriau nei turint 500 ha. Bet tai lemia sugebėjimai", – sako A.Stančikas. Jis priminė, kad prieš keletą metų buvo smulkiesiems pieno ūkiams buvo siūloma parama organizuoti perdirbimą. Nepateikta nė vieno projekto, nes investuojant reikia pridėti savo lėšų. O ir bankai smulkius ūkius laiko neperspektyviais, atsisako kredituoti.
"Turime kalbėti apie žmogaus užimtumą, kad jis turėtų pajamų. Tada valstybė jam turi garantuoti bent minimalų pragyvenimą, – aiškino parlamento Kaimo reikalų komiteto vadovas. – Šiandien matome to padarinius. Jis nebenori nieko veikti, pirmiausia jis nori gauti už dyką iš valstybės pinigus. O kai nėra veiklos, prisigalvoja visokių ir negerų dalykų. Tada geriau bent nedidelis ūkis, tada žmogus užimtas, turi kažkokias minimalias pajamas. Valstybei kur kas pigiau kainuoja jį dotuoti. Bet tas dotavimas turi būti pasvertas, kad pinigai nebūti "įsisavinami", kad iš to būtų gautas kažkoks rezultatas. Jeigu skiriame paramą, turi būti tikslas."
