Vienuolika metų kartu skaičiuojanti ir dvi nuostabias dukreles – devynerių metų Sofiją ir penkerių metų Sarą – auginanti pora šįkart nusifotografavo vienoje Vilniuje įsikūrusioje kūrybos bei grožio studijoje.
Šįkart pagal studijos įkūrėjos Jurgitos Malakauskaitės idėją studijos erdvėje „užaugo“ kelių metrų aukščio raudonas medis, dekoruotas čili pipiriukais.
„Juk meilė būna ne tik saldi. Neįsivaizduoju, kokios poros istorija geriau tai iliustruotų, nei Žemynos ir Leono. Labai džiaugiuosi, kad jie ryžosi šiai avantiūrai ir neįprastai fotosesijai“, – sakė Šv. Valentino dienai skirtą kūrybinį eksperimentą inicijavusi pašnekovė.
Tam, kad meilė yra ne tik rožinė spalva ir plevenantys drugeliai, pritaria ir Žemyna. Ji su šiluma ir šypsena iki šiol prisimena savo bei Leono pažinties istoriją.
Žemyna kilusi iš gausios šešių vaikų šeimos. Kiekvieną vasarą Trakų rajone, greta tėvų namo, šeima atidaro kavinę.
„Nuo dešimties metų išvykau mokytis į M.K.Čiurlionio menų mokyklą ir nuo tada gyvenu Vilniuje. Atvykusi pas tėvus jaučiuosi laisvai – nenoriu galvoti kaip atrodau eidama į parduotuvę, vilkėdama maudymosi kostiumėliu ar kai valgydama ledus išsiterlioju ir grįžusi įšoku į šalia namo tekančią upę. Ši vietovė man labai brangi – tarsi oazė, kurią nuo visų saugau, nes tik čia galiu pabėgti ir nieko nevaržoma pabūti su savimi, o kai savęs būdavo per daug, atidarydavome šeimos kavinę“, – pasakojo Žemyna.
2008 – ųjų rugpjūčio 16 – ąją į kavinę užsuko grupės „InCulto“ narys Aurimas su šeima ir buvęs grupės atlikėjas Leonas. Pastarasis – ką tik parvykęs iš Londono, todėl kupinas didmiesčio dvasios ir idėjų.
Mūsų karas tapo taika, o po to sekė nevaldomos meilės pliūpsnis, bendravome labai intensyviai. Kartu praleidome dvi savaites ir, mano grįžimo į Airiją išvakarėse, Leonas pasipiršo...o aš ištariau „taip“.
„O aš buvau mėnesiui grįžusi iš Airijos, kur kūriau savo naują gyvenimą, ketinau tęsti mokslus. Tą vakarą prie ežero buvo rengiama šventė, į ją turėjo atvažiuoti mano draugai, kurių buvau ilgai nemačiusi ir pasiilgusi. Bet kavinėje laiką leido vieninteliai klientai... Su sese vis galvojome, kaip jiems subtiliai pasakyti, kad užsidarome, bet... Aurimas – mūsų kaimynas. Negalėjau jo skubinti“, – prisiminė lemtingą susitikimą Žemyna.
Ji prisėdo pasikalbėti su svečiais ir tai tapo pagrindiniu vakaro akcentu. Tiesa, Žemyna simpatijos Leonui nejautė. Atvirkščiai. Ją kiek erzino vaikino ant viršugalvio surišta lyg palmė kasytė, arogantiška bendravimo maniera ir kandaus liežuvio nelaikymas. Jie sėdėjo priešais ir nenutraukdami vienas nuo kito akių laidėsi aštriais žaibais. Po ilgo pasisėdėjimo kompanija išsiskirstė ne itin draugiškai. Žemyna gal ir būtų pamiršusi šią pažintį, bet kitą dieną Aurimas su Leonu atėjo atsiprašyti bei atnešė šokoladą.
„Mūsų karas tapo taika, o po to sekė nevaldomos meilės pliūpsnis, bendravome labai intensyviai. Kartu praleidome dvi savaites ir, mano grįžimo į Airiją išvakarėse, Leonas pasipiršo...o aš ištariau „taip“, – apie romantišką įvykį pasakojo pašnekovė.
Tuomet ji planavo tik nuskristi iki svečios šalies ir pasiimti ten buvusius daiktus, bet mylimasis įkalbėjo to nedaryti, nes manė, kad tik užsimezgusiems santykiams tai bus nepakeliamas išbandymas.
„Taip Airijoje viskas ir liko. Dabar pagalvoju apie prarastus močiutės karolius, bet… vis tiek nieko nekeisčiau“, – sakė Žemyna.
Tuo metu sprendimas likti su mylimuoju atrodė impulsyvus, nuo minties kaip viskas klostysis toliau virė kraujas, tačiau Žemyna saugiai ir gerai jautėsi tik sužadėtiniui būnant kartu, todėl paleisti vienas kito jie tiesiog negalėjo.
Maždaug po pusmečio rožinio įsimylėjimo laikotarpio pora nutarė pailsėti Meksikoje. Bet, bankrutavus kelionių operatoriui, planus teko keisti – Leonas ir Žemyna nutarė palaikyti kompaniją draugams, susiruošusiems į Indiją.
„Aš iki šiol užjaučiu žmones, kurie tuomet su mumis keliavo! Mes pykomės dėl daugelio dalykų. Skiriamės, taikėmės ir vėl skiriamės… Taip po trijų savaičių mes pažinome vienas kitą ir supratome, kad bus nelengva... Į Lietuvą grįžome tvirtai įsikibę vienas kito, o po kurio laiko nusprendėme kurti šeimą“, – kalbėjo Žemyna.
Ji ir Leonas – stiprios asmenybėms. Žemyna juokauja nesuprantanti kodėl jie tebėra pora.
„Juk mėgstame skirtingas spalvas, knygas, filmus, atostogas... Žinoma, kai kuriais klausimais esame vieningi. Pavyzdžiui, santuokos. Nors puikiai žinome ne tik, kad tai įvyks, bet ir kaip viskas bus, mums patinka apie tai svajoti ir neskubinti dalykų. Juk laukti ko nors gražaus yra taip gera“, – atviravo pašnekovė.
Ji įsitikinusi, kad kiekvieni kartu praleisti metai santykiams prideda svarumo.
„Mums visos dienos kaip Šv. Valentino. Nors Leonas stengiasi nebūti romantiškas, jam tai tiesiog labai nesiseka“, – šypsodamasi kalbėjo Žemyna.
