Slaugytojas Vytautas Plučas poliklinikos koridoriais vaikšto nedaug. Įprastai kabineto duris varsto pacientai. Tačiau V. Plučas daug vaikšto prieš darbą ir po jo. Kasdien su šunimi parke nueina penkis kilometrus.

V. Plučas nesiskundžia sveikata, bet vis tiek šeimos gydytojo pasiprašė žingsnių recepto. O čia iškart įsijungė ir azartas. 

„Nenoriu girtis, bet mes labai konkuruojam su kitu gydytoju. Kol kas esu pirmoj vietoj, bet jis neatsilieka“, – juokėsi V. Plučas.

Šeimos gydytojai išrašo ėjimo receptus, kurie galioja tris mėnesius. Per dieną, atitinkamai nuo sveikatos būklės, žmogus turi nueiti paskirtą žingsnių skaičių. Išrašo keturis, aštuonis arba 10 tūkst.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Gydytis žingsniais skatinami jaunimas ir vyresni asmenys iki 65 metų. Ypač sergantys hipertenzija, nutukimu, diabetu. 

„Šeimos gydytoja žiūrės kam skirti, nes, pavyzdžiui, diabetu sergantiems žmonėms bus skiriama vienokia žingsnių dozė, o kitiems kitokia. Labiau orientuosimės į virš 40 metų turinčius asmenis“, – kalbėjo projekto „Žingsnių receptas“ organizatorė Vlada Musvydaitė-Vilčiauskė.

Sveikatos ministras Arūnas Dulkys ramina, žmonės negydomi nebus, tai tarptautinė praktika. 

„Socialinį receptą ir su Kultūros ministerija įvedėm, kur yra išrašomas receptas lankytis muziejuje ir kiti dalykai. Tai tarptautinės patirtys, labiau skandinaviškos“, – pasakojo A. Dulkys.

Žingsnių receptai aklai neišrašomi. Gydytojai ištiria sveikatos būklę ir tyrimus kartoja dar du kartus. 

„Analizatoriumi vertiname žmogaus bendrą riebalų būklę organizme ir raumenų masę. Kartais gali žmogus išsigąsti. Jis gali pamatyti, kad jam didėja svoris, o iš tikrųjų jokios problemos nėra, tiesiog didėja raumenynas“, – teigė Infekcijų kontrolės tarnybos vadovė Miglė Budrienė.

Slaugytojas nueina dvigubai daugiau nei duota dozė. Svoris nukrito beveik trimis kilogramais.

„Bendra savijauta, psichologinė būsena, miego kokybė tikrai pagerėjo“, – tikino V. Plučas.

Rinkitės greitąjį ėjimą, tarkim,  – 7 km/ val., pulsas 120-130. Tada pasirinkite kokias dvi minutes lengvo bėgimo, o tada vėl grįžkite į tą ėjimą.

Sporto medicinos gydytojas teigė, kad vaikščioti – sveika ir būtina. Tai mažina mirtingumą. Bet ne kiekvienas ėjimas yra naudingas. Svarbu tempas ir pulsas.

Vaikščiojimas nėra receptas nuo visų ligų. Gydytojas teigė, kad efektyviau už ėjimą – intervalinės treniruotės, kai sportas maišomas su poilsiu.

„Rinkitės greitąjį ėjimą, tarkim,  – 7 km/ val., pulsas 120-130. Tada pasirinkite kokias dvi minutes lengvo bėgimo, o tada vėl grįžkite į tą ėjimą. Pulsas vėl atsistatys“, – patarė Antakalnio poliklinikos sporto medicinos gydytojas Mykolas Butvila. 

Anot M. Butvilos per dieną užtenka nueiti 8 tūkst. žingsnių.

Renginys prasidės 19 val. Norintieji dalyvauti bus laukiami prie centrinio Žvejų rūmų įėjimo. Kviečiami įvairaus amžiaus dalyviai, galima atsivesti ir keturkojus.

Skelbiama, kad žygis vyks aplink Žvejų rūmus. Pasak šių rūmų kultūrinės veiklos vadybininkės Emilijos Medutės, kokios staigmenos laukia, paaiškės tik atvykus, tačiau žadama, kad žygis bus linksmas ir šventiškas.

Žygiuojant teks ir sustoti, nes stotelėse padainuoti bei pašokti kvies meno ansambliai.

„Gal labiau ne šnekėsime, o šoksime ir dainuosime, vaišinsimės. Dėl stotelių nenorime išduoti paslaptėlės. Norime, kad būtų tam tikra intriga. Visi susitiksime prie centrinio Žvejų rūmų įėjimo. Bus vedlys, kuris ves maršrutu“, – kelias detales atskleidė E. Medutė.

Toks renginys organizuojamas pirmą kartą, jis vyks lauke.

„Visus metus prisibuvome Žvejų rūmuose, tad norisi išeiti į lauką“, – sakė pašnekovė.

Kadangi žingsnių skaičius – 2 024 – toks pat kaip ir artėjančių naujųjų metų, manoma, kad žygis neužtruks ilgai, dalyviai nueis maždaug 1,5 km.

„Orų prognozės truputį gąsdina, bet manome, kad viskas bus gerai. Bet kokiu atveju kažką sugalvosime. Labai visų laukiame“, – pažymėjo E. Medutė.

Šalia šio kultūros centro yra ir kalėdinis namelis, kuriame visi kviečiami nusifotografuoti.

Nors žinoma, kad reguliari fizinė veikla ilgina gyvenimą, žurnale „JAMA Network Open“ paskelbtame tyrime nagrinėjama intensyvaus vaikščiojimo vos porą dienų per savaitę nauda sveikatai.

Tyrimo metu Kioto universiteto ir Kalifornijos universiteto Los Andžele mokslininkai analizavo 3 100 suaugusių amerikiečių duomenis.

Nustatyta, jog tiems, kas vieną ar dvi dienas per savaitę nueidavo po 8 000 ar daugiau žingsnių, tikimybė mirti per ateinančius 10 metų buvo 14,9 proc. mažesnė nei tiems, kas niekada nepasiekdavo šios ribos.

Tų, kas po 8 000 ar daugiau žingsnių nueidavo tris–septynias dienas per savaitę, mirtingumo rizika buvo dar mažesnė – 16,5 procento.

Toks žingsnių skaičius vieną ar dvi dienas per savaitę pasirodė naudingesnis 65 metų ir vyresnių dalyvių sveikatai.

„Dienų per savaitę, kai nueinama po 8 000 žingsnių ar daugiau, skaičius buvo susijęs su mažesne mirtingumo dėl visų priežasčių ir mirtingumo dėl širdies ir kraujagyslių ligų rizika“, – rašo tyrėjai.

„Šios išvados rodo, kad vaikščiojimas vos porą dienų per savaitę gali būti labai naudingas sveikatai“, – sakoma straipsnyje.

Tyrimo metu mokslininkai skaičiavo 3 100 dalyvių kasdien nueinamų žingsnių skaičių 2005–2006 metais, o po 10 metų išnagrinėjo jų mirtingumo duomenis.

632 dalyviai po 8 000 žingsnių ar daugiau nenueidavo nė karto per savaitę, 532 tiek nueidavo vieną ar dvi dienas per savaitę, o 1 937 dalyviai – nuo trijų iki septynių dienų per savaitę.

Klinikos „Mayo Clinic“ duomenimis, vidutinis amerikietis per dieną nueina 3 000–4 000 žingsnių. Teigiama, kad reguliarus vaikščiojimas gali sumažinti širdies ligų, nutukimo, diabeto, aukšto kraujospūdžio ir depresijos riziką.

Prie starto linijos – daugiau kaip 800 komandų

Žingsnių iššūkis oficialiai prasidėjo sausio 17 dieną, o iki starto pradžios nemokamojoje mobiliojoje vaikščiojimo programėlėje „#walk15“ į viešą žingsnių iššūkį jau atsiliepė daugiau kaip 800 komandų. Inciatyva truks beveik tris mėnesius, tad komandų bus ir daugiau, neabejoja vienas iniciatyvos iniciatorių, Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės ERGO vadovas Tadas Dovbyšas.

„Pastebime, kad žingsnių iššūkiai populiarėja, ypač, kai už surinktus žingsnius įgyvendinamas tam tikras kilnus tikslas. Kad tokios iniciatyvos žmonėms reikalingos, rodo pernai ERGO atlikta apklausa, kai 9 iš 10 respondentų pasisakė už tokio projekto reikalingumą Lietuvai, o daugiau nei trečdalis, vertindami iššūkį, skyrė 10 balų“, – teigia T. Dovbyšas.

Šio žingsnių rinkimo iššūkio metu žmonės kviečiami burtis į šeimos, draugų, įmonės ar mokyklos komandas, kurias itin paprasta užregistruoti „#walk15“ programėlėje. O prisijungti prie jau esančios komandos galima įvedus jos pavadinimą programėlės paieškos laukelyje. Į vieną komandą gali registruotis iki dešimties asmenų. Iššūkyje dalyvių surenkami žingsniai konvertuojami į tikrų medžių skaičių, kuriuos tam skirtose Lietuvos vietovėse įsipareigojo pasodinti iššūkio organizatoriai – draudimo bendrovė ERGO, Valstybinių miškų urėdija ir programėlės „#walk15“ komanda.

„Šįkart užsibrėžėme pasiekti 1,8 mlrd. žingsnių tikslą. Nors šis skaičius ir atrodo nemažas, tačiau jis jau buvo viršytas ankstesniais metais, neabejoju, bus pasiektas ir šiemet. Tai padaryti bus lengviau, nes ši sveikatingumą ir meilę aplinkai puoselėjanti žingsnių rinkimo iniciatyva vyks net iki balandžio 4 dienos. Galiausiai visa tai virs maždaug 40 tūkst. medžių arba kitaip sakant, dvejomis giraitėmis“, – apie tikslus kalba viena iššūkio iniciatorių ir partnerių, programėlės „#walk15“ kūrėja Vlada Musvydaitė-Vilčiauskė.

Miškas – ir vietoje garažų

Iniciatyvos „ERGO iššūkis: apsodinkime Lietuvą!“ tikslai atsispindi ir draudimo bendrovės strategijoje. Įmonė įsipareigojo rūpintis Lietuvos miškais ir pasiekti tikslą iki 2025 metų 12 proc. sumažinti anglies dvideginio vienam darbuotojui kiekį. Šiam tikslui pasiekti įmonė ėmėsi įvairių veiksmų, o vienas iš jų – medžių sodinimas. Pirmasis medžių sodinimas įvyko 2021 metais ERGO švenčiant 30-metį – tuomet Vilniuje, Verkių ir Pavilnių regioniniame parke, buvo pasodinta 5000 ąžuoliukų ir kitų medžių. Svarbu ir tai, kad gražus miškas išaugo vietoje senų garažų, prisidėjo prie miesto veido gražinimo ir biologinės įvairovės didinimo.

„Džiugina, kad pasivaikščiojimas po mišką vis daugiau žmonių tampa pagrindine poilsio veikla, jame vyksta nemažai socialinių iniciatyvų. Šio žingsnių iššūkio metu pasodintos giraitės taip pat vos per kelerius metus gerokai paaugs ir džiugins vietinius gyventojus bei svečius. Tikslias jų vietas galima rasti programėlės „#walk15“ skiltyje „Trasos“ paieškos laukelyje įvedus „ERGO žingsnių giraitės“, – teigia V. Musvydaitė-Vilčiauskė.

Pernai prie iniciatyvos „ERGO iššūkis: apsodinkime Lietuvą!“ prisijungė daugiau nei 600 bendruomenių, vienijančių 5 tūkst. žmonių. Jie nuėjo atstumą, lygų 40 kelionių aplink Žemės rutulį ir užaugino 35 tūkst. pušelių, eglaičių ir beržų Klaipėdos, Šiaulių bei Kauno regionuose. Iš viso virtualūs žingsniai virto daugiau nei 11 hektarų dydžio miškų plotais. Dalis medžių leido išsaugoti ir unikalią Kuršių nerijos gamtą – paprastosios pušys Smiltynėje pakeitė čia anksčiau augusias, gerokai perbrendusias ir didesnį gaisrų pavojų kėlusias kalnines pušis.

„Ankstesnių metų patirtis rodo, kad žmonėms rūpi jų gyvenamoji aplinka, jie jaučia palankumą gamtai. Reikia pasidžiaugti, kad pernai ne tik buvo viršytas užsibrėžtas tikslas, tačiau daugybė žmonių prisidėjo ir prie medžių sodinimo. Tai darė ne tik ne miškininkai ir ERGO darbuotojai-savanoriai, bet ir vietiniai gyventojai, moksleiviai bei iš kitur atvykę žmonės – iš viso jų suskaičiavome beveik tūkstantį. Kasmet norinčių prisidėti prie vieno prasmingiausių miškininkų darbų atsiranda vis daugiau, tad tikimės, kad ši iniciatyva populiarės ir toliau, o mūsų aplinka vis labiau gražės“, – viliasi ERGO vadovas.

Naujieji žingsnių miškai – viešu žingsnių iššūkiu prasidėjusios iniciatyvos „ERGO iššūkis: apsodinkime Lietuvą!“ finalas.

Dešimtys tūkstančių naujų medžių

Metų pradžioje mobiliojoje vaikščiojimo programėlėje „#walk15“ startavo viešas žingsnių iššūkis, pakvietęs suburti šeimos, draugų, įmonės ar mokyklos komandą ir kasdien įveikti kuo daugiau žingsnių. Iššūkyje dalyvių surenkami žingsniai buvo konvertuojami į tikrų medžių skaičių, kuriuos trijose skirtingose Lietuvos vietovėse įsipareigojo pasodinti iššūkio organizatoriai – draudimo bendrovės „ERGO“ darbuotojai, Valstybinių miškų urėdija ir programėlės „#walk15“ komanda.

„Nuo ko prasideda dešimčių tūkstančių medžių sodinimo kelionė? Nuo pirmojo pasodinto medelio. Rūpintis gamta, o ypač – Lietuvos miškais, yra viena iš pagrindinių mūsų strateginių veiklos linijų. Nors medžių sodinimas Lietuvoje nėra naujiena, ši iniciatyva yra kitokia. Pirmiausia, žingsniuodamas žmogus skiria dėmesį savo sveikatai. Antra, už nueitus žingsnius auginami virtualūs medžiai, kurie vėliau virsta tikrais pasodintais medžiais. Taigi tai – tiesioginė sąsaja tarp rūpinimosi savo sveikata bei gamta, taip pat leidžianti pasitelkti skaitmenines technologijas realių mūsų visuomenei aktualių problemų sprendimui“, – sakė iniciatyvos iniciatorius, Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės „ERGO“ vadovas Tadas Dovbyšas.

J. Kalinsko nuotr.

Iššūkyje užauginti medžiai buvo pasodinti Valstybinių miškų urėdijos numatytuose, specialiai tam skirtuose plotuose – Smiltynėje (Klaipėda), Vainagiuose (Šiaulių rajonas), Vaišvydavoje (Kauno rajonas). Iš viso žingsnių pagalba apsodinta daugiau nei 11 hektarų dydžio plotai.

„Džiaugiamės, kad vis daugiau žmonių atranda mišką, kuris yra ir poilsio, ir tokių kaip ši, socialinių iniciatyvų vieta. Valstybinių miškų urėdija skyrė miško plotus bei moderniausiuose urėdijos medelynuose užaugintus sodinukus bei sėjinukus šiems plotams apsodinti. Matome, kad kasmet vis daugiau žmonių nori prisijungti prie vieno prasmingiausių miškininkų darbų – medžių sodinimo, tad tikimės, kad kasmet sodinančių medelius ir besirūpinančių sveika gyvensena tik daugės“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Įsitraukimas viršijo lūkesčius

Iššūkio organizatoriai džiaugiasi, jog dalyviai noriai įsitraukė ne tik žingsniuoti, bet ir sodinti vaikštant pačių užaugintus medžius.

„Labai džiaugiuosi, jog sveikatingumą bei meilę aplinkai puoselėjanti iniciatyva pranoko visus mūsų lūkesčius. Startuojant iššūkiui siekėme žingsniais užauginti 30 tūkst. medžių, tačiau ne tik pasiekėme ambicingą tikslą, bet ir jį viršijome. Pasodinta 35 tūkst. naujų medelių! O medžių sodinimo renginiai subūrė taip pat įspūdingą skaičių dalyvių – beveik tūkstantį žmonių. Medžius sodino tiek moksleiviai, tiek vietiniai gyventojai, tiek skirtingų įmonių atstovai“, – sakė programėlės „#walk15“ kūrėja Vlada Musvydaitė-Vilčiauskė.

Miškininkų teigimu, naujieji medeliai pastebimai ūgtels jau per artimiausius penkerius metus. Žingsnių giraites atrasti gali kiekvienas norintis. Tiksli jų vietos lokacija patalpinta nemokamos vaikščiojimo programėlės „#walk15“ skiltyje „Trasos“. Paieškos laukelyje tereikia įvesti „ERGO žingsnių giraitės“.

Įveikia tik 15 proc. apklaustųjų 

Trečdalis apklausoje dalyvavusių respondentų teigė vidutiniškai per dieną nueinantys iki 3 tūkst. žingsnių, o daugiau nei 5 tūkst. žingsnių nueina ir sveikatos specialistų rekomenduojamus 10 tūkst. žingsnių per dieną pasiekia vos 15 proc. apklaustųjų, rašoma pranešime spaudai.

Mitybos specialistė ir asmeninė trenerė Rūta Beišytė sako, kad nepriklausomai nuo amžiaus judėti turi visi:„Kasdien žmogui rekomenduojama nueiti apie 10 tūkst. žingsnių, t.y. 7 kilometrus. Jei sunku tiek nužingsniuoti, imkitės paprastų būdų save apgauti ir prisiversti pajudėti: pasistatykite automobilį toliau nuo darbo ar namų, lipkite laiptais, o ne kilkite liftu.“

Pasak aštuonerius metus trenere dirbančios ir knygą apie sveiką gyvenseną išleidusios R. Beišytės, dirbantiems sėdimą darbą gali atrodyti sudėtinga į savo dienotvarkę įsprausti 7 km atstumą. Vien atlikdamas kasdienes veiklas dažnas žmogus paprastai nueina bent 3 tūkst. žingsnių, taigi belieka sugalvoti, kuo pakeisti likusius 7 tūkst. ir taip pasiekti rekomenduojamą dienos fizinio aktyvumo limitą.

„Žingsniais matuoti labai paprasta, tačiau svarbu suprasti, kad bet koks judėjimas prisideda prie fizinio aktyvumo. Pavyzdžiui, net ir kambarių tvarkymas gali tapti jūsų mankšta. 7 000 žingsnių galite pakeisti vienu aerobikos užsiėmimu, valanda važinėjimosi riedučiais, 45 min. plaukiojimo ar 3 val. namų ruošos“, – sako R. Beišytė. 

7 tūkst. žingsnių galite pakeisti vienu aerobikos užsiėmimu, valanda važinėjimosi riedučiais, 45 min. plaukiojimo ar 3 val. namų ruošos.

Trenerė pabrėžia, kad pradedant pratintis prie didesnio fizinio aktyvumo, labai svarbu išsikelti tikslus ir stebėti, kaip sekasi juos pasiekti. Tokiu atveju, labai praverčia išmanieji įrenginiai. „Nors ir dirbu trenere, aš irgi keliu sau tikslą kiekvieną dieną pasiekti rekomenduojamą žingsnių limitą, stebiu, kaip man sekasi. Jei vakare mano išmanioji apyrankė rodo, kad esu nuėjusi tik 8 tūkst. žingsnių, tuomet namie į rankas imu dulkių siurblį ir pasiekiu savo tikslą“, – patarimais dalinosi R. Beišytė.

Moterys juda mažiau

Kaip rodo atlikto tyrimo rezultatai, jokia sportine ir fizine veikla neužsiima daugiau nei pusė visų apsklaustųjų, o vos 9 proc. sportui skiria keturias ir daugiau valandų per savaitę. Tyrimo duomenimis, iš viso nesportuoja 55 proc. vyrų ir net 61 proc. moterų.

R. Beišytė sako, kad daugelis žmonių nesportuoja dėl kelių priežasčių: „Pirma, dažnas neranda sau tinkamos sporto šakos, antra, neranda tam laiko, o gal net labai ir neieško. Trečia, tiesiog neturi įpročio. Sporto šakų dabar yra tiek daug, kad jei nemėgsti šokti, gali eiti vaikščioti su šiaurietiškomis lazdomis. Tik reikia skirti laiko, bandyti, ieškoti ir tikrai atrasi, kas tau tinka ir patinka. Manau, kad žmonės patingi paieškoti sau tinkamos sporto šakos.“

Pasak asmeninės trenerės, siekiant sveikai gyventi, svarbu sportuoti ir gerti užtektinai vandens. Kiekvienas žmogus per dieną turėtų išgerti vidutiniškai apie 30 ml/ 1 kg kūno masės, t.y. jei jūs sveriate 60 kg, turėtumėte išgerti apie 1,8 l vandens per dieną. R. Beišytė primena, kad išgertą kavos ar žalios arbatos puodelių skaičių taip pat reikia kompensuoti vandeniu. Jei per dieną išgeriate 3 puodelius kavos, tuomet turite išgerti ir 3 papildomas stiklines vandens.

Mitybos specialistę taip pat nustebino, kad atliktos apklausos duomenimis, lietuviai paprastai per dieną išgeria tik iki 6 stiklinių vandens. Didesnius kiekius nurodė tik 13 proc. apklaustųjų. Kaip ir buvo galima nuspėti, daugiau vandens išgeria moterys.

„Daugelis sako, kad vandens negeria, nes tiesiog nenori. Bet vandens ir neturi norėtis. Vandens gurkšnis turėtų būti kaip įkvėpimas. Kitas pasiteisinimas: „Aš pamirštu.“ Ką aš darau, kad prisiminčiau? Pas mane vanduo yra visur – automobilyje, namuose, darbe ant stalo, rankinėje, sporto krepšyje. Be to, jei neprisimenate, kad turite išgerti vandens, tiesiog užsistatykite priminimą savo telefone ar įspėjimą išmaniajame laikrodyje, apyrankėje. Vanduo turi jus persekioti visur, nes jis ne tik padeda lieknėti, bet ir neleidžia jūsų odai išsausėti ir ją skaistina“, – vandens galia neabejoja asmeninė trenerė ir mitybos konsultantė R. Beišytė.

Apie tyrimą

„Samsung Electronics Baltics“ kartu su „Spinter research“ inicijuota internetinė apklausa buvo vykdoma 2017 metų gruodžio mėnesį. Apklausti 18-75 metų Lietuvos gyventojai. Iš viso apklausoje dalyvavo 1006 respondentai iš Lietuvos.